Byla 2K-34/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. (J. K.) ir U. L. kasacinius skundus Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

2J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams,

3pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

4pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

5pagal BK 16 straipsnio 6 dalį ir 277 straipsnio 1 dalį (1999 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. I-555 redakcija) 60 MGL dydžio bauda.

6Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus bausmes, iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

7J. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. vasario–2004 m. kovo mėn. UAB „V.“ epizodas), 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. kovo–2004 m. kovo mėn. UAB „L.“ epizodas), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

8U. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.

9Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams; ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti techninė klaida nurodant, kad J. K. nuteistas pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) 60 MGL dydžio bauda; kita nuosprendžio dalis nepakeista.

10Nuteistojo U. L. ir jo gynėjo advokato L. Vasiliausko apeliacinis skundas atmestas.

11Apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M., M. K., V. J., juridiniai asmenys UAB „V.“ ir UAB „L.“, pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu, ir baudžiamoji byla juridiniams asmenims nutraukta, tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

13J. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2003 m. vasario mėn.–2004 m. kovo mėn. laikotarpiu, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „V.“ ir UAB „L.“ vadybininku A. M., UAB „V.“ direktoriumi, 2003 m. kovo–balandžio mėn. laikotarpio UAB „L.“ direktoriumi, 2003 m. balandžio mėn.–2004 m. kovo mėn. laikotarpio UAB „L.“ valdybos pirmininku M. K., 2003 m. kovo–balandžio mėn. laikotarpio UAB „L.“ komercijos direktoriumi, 2003 m. balandžio–2004 m. kovo mėn. laikotarpio UAB „L.“ direktoriumi V. J., R. R. įmonės „R.“ savininku R. R., UAB „R. k.“ direktoriumi E. J., V. Ž., UAB „L. B. V.“ projektų vadovu U. L., UAB „S. k.“ direktoriumi J. P., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr.6s) kaip L. S. ir UAB „L.“ direktorius R. J., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. liepos 30 d. nutartis) kaip L. S. ir UAB „P. K.“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarusių apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotas UAB „L.“, UAB „P. K.“ PVM sąskaitas–faktūras, UAB „V.“, UAB „L.“, R. R. įmonės „R.“, UAB „R. k.“, UAB „L. B. V.“, UAB „S. k.“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, iš anksto žinodamas, kad UAB „L.“ ir UAB ,,P. K.“ naudojamos tik tam, kad šių bendrovių vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, kad sandoriai tarp UAB „V.“ ir UAB „L.“ bei UAB „P. K.“, tarp UAB „L.“ ir UAB „L.“ bei UAB „P. K.“, tarp R. R. įmonės „R.“ ir UAB „L.“, tarp UAB „R. k.“ ir UAB „L.“, tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „P. K.“, tarp UAB „S. k.“ ir UAB „P. K.“ neįvyks, apgaule UAB „V.“, UAB „L.“, R. R. įmonės „R.“, UAB „R. k.“, UAB „L. B. V.“, UAB „S. k.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 56 354,15 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Nusikalstamą veiką sudarė septyniolika epizodų, kurie buvo apimti vieninga tyčia, būtent:

141) 2003 m. vasario mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 3574,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

152) 2003 m. vasario–balandžio mėn. laikotarpiu R. R. įmonės „R.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 4053,30 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

163) 2003 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 17381,45 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

174) 2003 m. kovo 19 d.–balandžio 10 d. laikotarpiu UAB „R. k.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 5063,99 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

185) 2003 m. kovo–balandžio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2427,66 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

196) 2003 m. birželio–liepos mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2427,66 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

207) 2003 m. liepos–rugpjūčio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

218) 2003 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

229) 2003 m. rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2310) 2003 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 4078,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2411) 2003 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu UAB „L. B. V.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2512) 2003 m. spalio–lapkričio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2613) 2003 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2714) 2003 m. gruodžio–2004 m. sausio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2815) 2004 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 7926,60 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

2916) 2004 m. sausio 20–22 d. laikotarpiu UAB „S. k.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 1662,71 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

3017) 2004 m. vasario–kovo mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 540 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

31J. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. vasario mėn.–kovo 8 d. laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT prie VRM) pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P. K.“ PVM sąskaitas–faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, A. M. nurodžius jam už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą–faktūrą už neva 2004 m. vasario mėn. atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L.“, jis nurodė FNTT prie VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P. K.“ PVM sąskaitas–faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2004 m. vasario mėn. įvykusią operaciją tarp UAB „L.“ ir UAB „P. K.“. R. T., veikusiam pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašius į UAB „P. K.“ 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9058035 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P. K.“ 2004 m. vasario mėn. atliko bendrovei „L.“ leidinių pervežimo paslaugas už 3540 Lt, iš jų 540 Lt PVM, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu bei kartu su L. K. perdavus jam šiuos žinomai suklastotus dokumentus, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P. K.“ leidinių pervežimo paslaugų neatliko bei pridėtinės vertės nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. V. J. gavus iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, M. K. nurodžius V. J. įtraukti žinomai suklastotą UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, V. J. nurodžius UAB „L.“ vyr. buhalterei A. J. įtraukti į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotą 2004 m. vasario 27 d. UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9058035 už 3540 Lt, iš jų 540 Lt PVM, o FNTT pareigūnams 2004 m. kovo 8 d. atlikus kratą UAB „L.“ patalpose, t. y. nebaigus nusikalstamos veikos dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jų valios, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pasikėsino apgaule UAB „L.“ naudai panaikinti prievolę sumokėti 540 Lt pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą.

32J. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. sausio 20 d.–2004 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiu, Vilniuje, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus kaip L. S. ir UAB „P. K.“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., vykdydamas UAB „S. k.“, įm. k. ( - ), direktoriaus J. P. prašymą pateikti fiktyvius paslaugų pardavimo dokumentus, žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „S. k.“ ir UAB „P. K.“ neįvyks, 2004 m. sausio 20 d., gavęs iš J. P. UAB „S. k.“ rekvizitus, krautuvo „Locust 750“ remonto darbų pavadinimus, remonto darbų kainą bei nurodęs FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „P. K.“ ir UAB „S. k.“, 2004 m. sausio 21 d. R. T. įrašius į UAB „P. K.“ 2003 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9058003 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P. K.“ atliko bendrovei „S. k.“ krautuvo „Locust 750“ (valst. Nr. 1450VV) remonto darbų už 9237,29 Lt, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu bei kartu su L. K. perdavus jam šį žinomai suklastotą dokumentą, 2004 m. sausio 22 d. jam šį suklastotą dokumentą perdavus J. P., kuris, žinodamas, kad 9237,29 Lt už krautuvo „Locust 750“ remonto darbus apmokėti nebus, pasirašė ir įtraukė į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą UAB „P. K.“ 2003 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9058003 už 9237,29 Lt ir 1662,71 Lt PVM, UAB „S. k.“ neva atsiskaičius už neva įsigytas paslaugas, t. y. pervedus į UAB „P. K.“ banko sąskaitą mokėjimo pavedimu 10 900 Lt (iš jų 1662,71 Lt PVM), L. K. ir R. T. paėmus iš UAB „P. K.“ banko sąskaitos išgrynintus 10 520 Lt, šiuos perdavus jam, dėl to sandoriui tarp UAB „S. k.“ ir UAB „P. K.“ realiai neįvykus, jam pasidalijus PVM sumą su FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., sumokant jiems 330 Lt, jam iš neva atliktos remonto paslaugos kainos be PVM – 9237,29 Lt – 9000 Lt grąžinus J. P., o šiam juos panaudojus savo asmeninėms reikmėms, sąnaudas pagal žinomai suklastotą UAB „P. K.“ 2003 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9058003 9237,29 Lt sumai įtraukus į UAB „S. k.“ buhalterinės atskaitomybės registrus, įmonės 2003 m. balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, 2004 m. balandžio 29 d. įvykusiame akcininkų susirinkime paskirsčius 2003 m. įmonės pelną, 2004 m. rugpjūčio 24 d. pelno (nuostolio) ataskaitą bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą pateikus Juridinių asmenų registrui, jis kartu su FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2003 m. liepos 30 d. nutartis), padėjo J. P. pasikėsinti apgaule kito asmens – UAB „S. k.“ – naudai išvengti 1385,59 Lt turtinės prievolės – UAB „S. k.“ 2003 m. apmokestinamojo pelno mokesčio. Tačiau nusikalstama veika nebaigta dėl nuo J. P. valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagal 2004 m. liepos 30 d. FNTT prie VRM SUS užduotį 2004 m. rugpjūčio 4 d. FNTT prie VRM Vilniaus apskrities Ūkinės–finansinės veiklos skyriaus specialistai pradėjo UAB „S. k.“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą, 2004 m. rugpjūčio 26 d. VMI specialistai pradėjo UAB „S. k.“ veiklos patikrinimą, kurio metu padaryta išvada, kad UAB „S. k.“ pagal juridinės galios neturintį dokumentą – UAB „P. K.“ 2003 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9058003 9237,29 Lt sumai – negali pripažinti išlaidų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Po to J. P. 2004 m. rugsėjo 1 d. įvykusiame akcininkų susirinkime iš naujo paskirstė 2003 m. įmonės pelną, sudarė ir Juridinių asmenų registrui išsiuntė patikslintą 2004 m. rugsėjo 1 d. pelno (nuostolio) ataskaitą bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą su 2004 m. rugsėjo 21 d. paaiškinamuoju raštu apie neva įvykusią klaidą.

33J. K. nuteistas pagal BK 18 straipsnio 6 dalį ir 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) už tai, kad 2003 m. vasario–balandžio mėn. laikotarpiu, Vilniuje, veikdamas bendrininku grupe su R. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr.6s) kaip L. S. ir UAB „L.“ direktorius R. J., vykdydamas R. R. firmos „R.“ savininko R. R. prašymą pateikti R. R. įmonei „R.“ fiktyvius statybos–remonto paslaugų pardavimo dokumentus, žinodamas, kad UAB „L.“ yra naudojama tik tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, kad sandoriai tarp R. R. firmos „R.“ ir UAB „L.“ neįvyks, gavęs iš R. R. 2002 m. lapkričio 20 d. Statybos rangos darbų sutartį tarp R. R. firmos „R.“ ir UAB „L.“ dėl statybos remonto darbų patalpose Vilniuje, ( - ), su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad vykdytojas – UAB „L.“ įsipareigoja atlikti sandėliavimo pastato antžeminės dalies remonto darbus, 2002 m. lapkričio 20 d. lokalinę sąmatą su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad rangovas UAB „L.“ užsakovui R. R. firmai „R.“ atliks patalpų remonto darbus už 35 222 Lt, 2003 m. sausio mėn., 2002 m. lapkričio 20 d. statybos rangos darbų sutarties Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „L.“ atstovas R. J. pridavė, o R. R. firmos „R.“ savininkas R. R. priėmė darbus, numatytus sutartyje ir lokalinėje sąmatoje, 2003 m. vasario 18 d. pateikęs šiuos žinomai suklastotus statybos remonto paslaugų pardavimo dokumentus FNTT prie VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, nurodęs įrašyti į UAB „L.“ PVM sąskaitą–faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp R. R. firmos „R.“ ir UAB „L.“, R. T. 2003 m. kovo 3 d. surašius bei pasirašius UAB „L.“ PVM sąskaitą–faktūrą serija LBG Nr. 5239761 bendrai 35 222 Lt sumai, iš jų 53 72,85 Lt PVM, pasirašius 2002 m. lapkričio 20 d. Statybos rangos darbų sutartyje tarp R. R. firmos „R.“ ir UAB „L.“ dėl statybos remonto darbų patalpose Vilniuje, ( - ), 2002 m. lapkričio 20 d. lokalinėje remonto darbų sąmatoje už 35 222 Lt, 2003 m. sausio mėn., 2002 m. lapkričio 20 d. statybos rangos darbų sutarties Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte ir kartu su L. K. perdavus jam šiuos žinomai suklastotus dokumentus, jam šiuos dokumentus perdavus R. R., kuriam realizavus nusikalstamą sumanymą, žinant, kad ūkinės operacijos tarp R. R. firmos „R.“ ir UAB „L.“ neįvyko pasirašius ir įtraukus į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą UAB „L.“ PVM sąskaitą–faktūrą serija LBG Nr. 5239761 29 849,15 Lt sumai bei 5372,85 Lt PVM, fiktyvų atsiskaitymą tarp R. R. firmos „R.“ ir UAB „L.“ užfiksavus suklastotų UAB „L.“ kasos pajamų orderiu 2003 m. kovo 30 d. LAC 0698905 26 571,61 Lt sumai, ūkinių operacijų žurnale užfiksavus 29 849,15 Lt išlaidas pagal UAB „L.“ PVM sąskaitą–faktūrą serija LBG Nr. 5239761, t. y. 29 849,15 Lt padidinus sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, įtraukus šiuos duomenis į R. R. firmos „R.“ 2003 m. metinę pelno deklaraciją, jis kartu su FNTT prie VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, padėjo R. R. apgaule išvengti 4477 Lt pelno mokesčio.

34U. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Vilniuje, būdamas UAB „L. B. V.“ (įm. k. ( - ), reg. ( - )) projektų vadovas, veikdamas bendrininkų grupe su V. Ž., E. J., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo 2003 m. liepos 30 d. nutartis) kaip L. S. ir UAB „P. K.“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas panaudojant suklastotą UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą, UAB „L. B. V.“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, iš anksto žinodamas, kad UAB „P. K.“ yra naudojama tam, jog šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, taip pat žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „P. K.“ realiai neįvyks, 2003 m. rugsėjo mėn. paprašęs V. Ž. pagaminti ir pateikti 220 min. trukmės videoprojekcijų darbus, 2003 m. rugsėjo 21–22 d. gavęs V. Ž. pagamintą 220 min. trukmės videoprojekciją bei 2003 m. lapkričio mėn. sumokėjęs šiam grynaisiais apie 5500 Lt atlyginimą už pateiktą darbą, o 2003 m. rugsėjo mėn. 15–25 d., žinodamas, kad 220 min. trukmės videoprojekciją sukūrė ir pateikė V. Ž., paprašė šio pateikti žinomai suklastotą 220 min. trukmės videoprojekcijos pardavimo PVM sąskaitą–faktūrą apie 12 000 Lt sumai be PVM. Jam sutikus su J. K. pasiūlymu, perduotu per V. Ž. ir E. J., pateikti prašomus dokumentus už maždaug 1000 Lt, V. Ž. pagal jo prašymą paprašius E. J. pateikti bendrovei „L. B. V.“ PVM sąskaitą–faktūrą dėl neva parduotų 220 min. trukmės videoprojekcijų už 12 756 Lt su PVM, E. J. parengus 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį, pagal kurią UAB „L. B. V.“ užsako pagaminti 220 min. trukmės videoprojekciją už 12 756 Lt ir PVM, pateikus sutartį J. K. ir nurodžius pateikti žinomai suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą dėl vizualinės produkcijos sukūrimo, J. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. perdavus šią 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir nurodžius įrašyti į UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą žinomai melaginus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „P. K.“, R. T., naudojusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2003 m. spalio 1 d. pasirašius 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartyje tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „L.“ dėl 220 min. trukmės videoprojekcijos už 12 756 Lt be PVM pagaminimo, įrašius į UAB „P. K.“ 2003 m spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057896 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P. K.“ atliko bendrovei „L. B. V.“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus bendrai 15 062,70 Lt sumai, iš jų 2297,70 Lt PVM, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu ir kartu su L. K. 2003 m. spalio 1 d. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., o jam šiuos suklastotus dokumentus 2003 m. spalio 1 d. perdavus E. J., pastarajam pagal V. Ž. nurodymą 2003 m. spalio 1 d. pateikus jam suklastotą 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį ir suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057896 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „P. K.“ atliko bendrovė „L. B. V.“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus už 12 765 Lt ir 2297,70 Lt PVM, jis grąžino E. J. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057896 ir paprašė pateikti kitą PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje būtų įrašyta kita atliktų darbų kaina – 13 125 Lt, kuri buvo įtraukta į 2003 m. rugsėjo 18 d. UAB „L. B. V.“ renginio pagal projektą Nr. PM-LM-55-05 sąmatą. E. J. parengus 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį, kurioje UAB „L. B. V.“ užsako pagaminti 220 min. trukmės videoprojekciją už 13 125 Lt ir PVM, ir 2003 m. spalio 3 d. pateikus šią sutartį J. K., grąžinus UAB „P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057896 ir nurodžius pateikti kitą žinomai suklastą UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą dėl vizualinės produkcijos sukūrimo už 13 125 Lt, J. K. 2003 m. spalio 6 d. perdavė šią 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį ir UAB „P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057896 bei nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „P. K.“, 2003 m. spalio 7 d. R. T., naudojusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasirašius 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartyje tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „P. K.“ dėl 220 min. trukmės videoprojekcijos už 13 125 Lt ir PVM pagaminimo, įrašius į UAB „P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057899 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P. K.“ atliko bendrovei „L. B. V.“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus bendrai 15 487,50 Lt sumai, iš jų 2362,50 Lt PVM, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu ir kartu su L. K. 2003 m. spalio 7 d. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., o jam šiuos suklastotus dokumentus 2003 m. spalio 7 d. perdavus E. J., pastarajam 2003 m. spalio 7 d. šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavus V. Ž., šis 2003 m. spalio 7 d. perdavė jam žinomai suklastotus dokumentus: 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „L.“ dėl 220 min. trukmės videoprojekcijos už 13 125 Lt ir PVM pagaminimo, UAB „P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės produkcijos sukūrimo bendrai 15 487,50 Lt sumai, iš jų 2362,50 Lt PVM. Jis, žinodamas kad sandoriai tarp UAB „L. B. V.“ ir UAB „P. K.“ realiai neįvyko, kad 220 min. videoprojekciją sukūrė ir pateikė V. Ž., kad UAB „P. K.“ yra naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmeninis legalizuojant prekes, paslaugas, pasirašė šios PVM sąskaitos–faktūros antrajame egzemplioriuje bei šį egzempliorių grąžino V. Ž., pirmąjį PVM sąskaitos–faktūros egzempliorių jis pateikė pasirašyti projektų vadovui J. Č., šiam pasirašius PVM sąskaitoje–faktūroje bei pateikus ją į UAB „L. B. V.“ buhalterijai, UAB „L. B. V.“ buhalterijoje įtraukus į apskaitą UAB „P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057899 bendrai 15 487,50 Lt sumai, iš jų 2362,50 Lt PVM, o kartu ir 2362,50 Lt į UAB „L. B. V.“ 2003 m. spalio mėn. PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, taip 2362,50 Lt sumai sumažinus UAB „L. B. V.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei UAB „L. B. V.“ vadovams patvirtinus parašais šios deklaracijos melagingus duomenis, šią deklaraciją pateikus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams, jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Ž., E. J., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule UAB „L. B. V.“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

35Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba šį nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti, nes teismai juos priėmė pažeisdami įrodinėjimo taisykles – kaip leistinus ir tinkamus įrodymus vertino nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – ir NVIM) taikymo metu gautus duomenis, taip pažeidė BPK 20 straipsnį.

36Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad „byloje surinktų įrodymų patikimumas nekelia abejonių, padarė, nepatikrinęs visų provokacijos vertinimui reikšmingų aplinkybių visumos, iš esmės tik ištyręs telefoninius pokalbius ir kitų byloje atliktų operatyvinių veiksmų metu gautus duomenis, kurių turinys dar neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad J. K. nebuvo provokuojamas nusikalsti, o taikytas NVIM buvo teisėtas“, tačiau neįžvelgė valstybės institucijų pareigūnų provokacijos, nors bylos medžiaga patvirtina, kad toks pažeidimas buvo. Nuteistasis nurodo, kad atliekant operatyvinį tyrimą dėl R. J., tikėtina, nusikalstamos veikos FNTT pareigūnai L. K. ir R. T. 2002 m. prisistatė jam kaip verslininkai iš Vilniaus. R. J. šiuos pareigūnus nuo 2002 m. vasaros pradžios pažinojo kaip žmones, kurie gali klastoti buhalterinius dokumentus siekiant atlikti fiktyvią operaciją. Buvo užfiksuoti R. J. telefoniniai pokalbiai, kurių turinys atskleistas 2007 m. birželio 19 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Iš šių pokalbių matyti, kad R. J., J. K. bei FNTT pareigūnai tariasi dėl susitikimų, kitų reikalų, tačiau iš jų turinio negalima daryti išvados, kad J. K. ketina nusikalstamai elgtis, nes tokių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad „L. K. pasakius, jog esant jo prašymui, gali tai suorganizuoti, J. K. iš karto ant popieriaus savo ranka surašė būsimos fiktyvios sąskaitos–faktūros tekstą“, šių duomenų nevertino kaip, tikėtina, provokacinio pobūdžio. Kasatoriaus nuomone, teismai nepatikrino liudytojo L. K. parodymų, kaip reikalaujama BPK 20 straipsnio 4 dalyje. Kasatorius savo teiginius paremia Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Malininas prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 10071/04, 2008 m. liepos 1 d. sprendimas), kurioje konstatuota, kad tuo atveju, kai nėra galimybės patikrinti valstybės institucijų pareigūnų veiksmų, susijusių su NVIM ar galima provokacija, konstatuotinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo (sąžiningo) proceso principo pažeidimas.

37Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami, ar operatyvinių veiksmų panaudojimas ir NVIM sankcionavimas dėl J. K. buvo teisėti, ar jis nebuvo provokuojamas, neatsižvelgė į kriterijus, kuriais remiantis vertinama, ar NVIM sankcionavimas ir jo panaudojimas buvo teisėti: 1) NVIM gali būti atliekamas tik dėl asmens, apie kurio galimą nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju gali būti „prisijungiama“ prie daromos veikos; 2) jei konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo, konstatuotinas provokacijos faktas; išvada apie provokaciją daroma ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra labai intensyvus, primygtinis; 3) nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka pareiga paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo; 4) visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti šalinami iš bylos; 5) tikrinant gynybos teiginius dėl provokavimo, turi būti nustatytos priežastys, dėl kurių nuspręsta vykdyti operaciją, pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnis ir taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdis. Šie reikalavimai apibrėžti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pvz., Teixeira de Castro prieš Portugaliją (pareiškimo Nr. 25829/94, 1998 m. birželio 9 d. sprendimas), Sequeira prieš Portugaliją (pareiškimo Nr. 73557/01, 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas), Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 39647/98, 40461/98, 2003 m. liepos 22 d. sprendimas) ir kt., bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartis Nr. 2A-P-6/2008).

38Kasatorius pabrėžia, kad FNTT pareigūnas L. K., prisidengdamas kitu asmeniu, jam nurodė, kad jeigu jis, J. K., L. K. paprašys, tuomet šis galės parūpinti atitinkamus fiktyvius dokumentus dėl dyzelino pardavimo ir kt. Iš išslaptinto 2003 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 31s matyti, kad L. K. nurodė, jog „J. K. pasakė, kad jam dažnai reikalingi fiktyvūs dokumentai dėl dyzelino pardavimo bei kitų prekių ir paslaugų. Aš pasakiau, kad, esant prašymui, aš galiu tai suorganizuoti. J. K. iš karto ant popieriaus savo ranka užrašė būsimos fiktyvios faktūros tekstą“. Kasatorius pažymi, kad L. K., kaip pareigūno, veikiančio pagal valstybės jam suteiktus įgaliojimus, poelgis rodo, jog 2003 m. sausio 27 d. susitikimo su juo, J. K., metu jis veikė peržengdamas savo įgaliojimus, duodamas suprasti J. K., kad jeigu pastarasis jo paprašys, tuomet L. K. atitinkamai elgsis, taip buvo užfiksuotas neva nusikalstamas J. K. ketinimas. Taigi pats FNTT pareigūnas užuominomis inicijavo ar sudarė tam tinkamas sąlygas, kad J. K. veiksmai būtų laikomi neva nusikalstamais. Tačiau teismai šios aplinkybės nevertino kaip provokacijos, nors išvada apie provokaciją daroma ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra labai intensyvus.

39Nuteistasis nurodo ir tai, kad operatyvinio sekimo byla pradėta dėl R. J., kurio vienas iš bendrininkų buvo S. M.. Vykdant operatyvinę veiklą prieš šiuos asmenis buvo nustatyta, kad R. J. telefonu bendravo ir su J. K., nors realaus pagrindo manyti, kad jis gali veikti kaip bendrininkas, nebuvo. Tačiau FNTT pareigūnas L. K. operatyvinius veiksmus pradėjo ir prieš kasatorių, nors tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo nebuvo; nenumatyta, kokia apimtimi gali veikti L. K. taikydamas operatyvinius metodus bei priemones prieš J. K. Byloje nėra ir duomenų, kad prieš kasatorių būtų buvęs pradėtas operatyvinis tyrimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) 9 straipsnį. Pirmųjų telefoninių pokalbių su kasatoriumi metu, o tai laikytina žvalgybine apklausa, L. K. jokių duomenų apie galimus jo nusikalstamus ketinimus neturėjo. Tokių duomenų L. K. neturėjo ir pirmojo susitikimo su kasatoriumi metu 2003 m. sausio 27 d., nes apklausiamas teisme jis nurodė, jog „man atrodo, kad per pirmą susitikimą gavau užsakymą, bet to patvirtinti negaliu. Tai galėjo būti ir per antrą susitikimą. Faktiškai viskas įvyko per kelias dienas“. Į šias aplinkybes teismai neatsižvelgė ir tai vertinama kaip esminis BPK 331 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies normų pažeidimas.

40Nuteistasis nurodo ir tai, kad abejones dėl NVIM sankcionavimo kelia ir tai, jog 2003 m. sausio 27 d. L. K. susitikimas su J. K. įvyko apie 13.05 val. ir pokalbis tęsėsi apie 15–20 min. Teikimas dėl NVIM buvo sankcionuotas tą pačią dieną. L. K. 2008 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu parodė, kad modelio paruošimas užtrunka nuo trijų valandų iki dienos. Kasatoriaus nuomone, FNTT pareigūnai, pradėję kontaktuoti su kasatoriumi, NVIM parengė ir pateikė jį sankcionuoti neturėdami tam jokio pagrindo, tikėdamiesi, kad anksčiau ar vėliau J. K. „užkibs“. Kasatoriaus nuomone, pareigūnai ne prisidėjo prie neva J. K. daromos nusikalstamos veikos, o sudarė sąlygas tokiems veiksmams atsirasti ir po to sėkmingai atliko operatyvinius veiksmus, imituojančius nusikalstamas veikas.

41Be to, nuteistasis J. K. teigia, kad teismai, skirdami bausmes, neteisingai nurodė, jog jo vaidmuo buvo aktyvus. Teismai pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas nurodydami, kad bausmių griežtumui įtakos turi ir tai, kad, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas, yra nagrinėjamos kitos jo baudžiamosios bylos, o Apeliacinis teismas pažymėjo, kad jis yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas kitose bylose. Teismų praktikoje nurodoma, kad tokie duomenys nelaikytini esminiais ir lemiančiais bausmės griežtumą, o tik apibūdina asmenį. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant ir į tai, kad kitiems nuteistiesiems už analogiškas veikas buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, teismai ir jam turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

42Kasaciniu skundu nuteistasis U. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes neįrodyta jo kaltė, nenustatyti visi būtini objektyvieji sukčiavimo požymiai. Nuteistasis, remdamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsniu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigia, kad sukčiavimo objektyviųjų požymių konstatavimui nepakanka veiksmų, kuriuos jis atliko, t. y. suklastotos 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos–faktūros LEA Nr. 9057899 pateikimo UAB „L. B. V.“ buhalterijos darbuotojams, kad būtų užvaldyti 2362,50 Lt valstybės turto PVM pavidalu arba panaikinta tokio dydžio prievolė valstybės biudžetui. Tam, kad kiltų tokios pasekmės, reikia ne tik įgyti suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą, bet ir ją įtraukti į įmonės apskaitos registrus bei joje esančius duomenis įtraukti į atitinkamo laikotarpio įmonės rengiamą 2003 m. spalio mėn. PVM deklaraciją ir ją pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau šiuos veiksmus atliko savo tiesiogines pareigas vykdę UAB „L. B. V.“ darbuotojai. Taigi jis nėra jam inkriminuoto nusikaltimo subjektas.

43Kasatorius nurodo ir tai, kad nėra jo kaltės nei dėl V. Ž. atliktų videoprojekcijų sukūrimo darbų įforminimo UAB „P. K.“ vardu. V. Ž. parodė, kad UAB „L. B. V.“ atstovams – jam, kasatoriui, ir J. Č. – dėl videoprojekcijų sukūrimo jis prisistatė kaip laisvas menininkas ir pateikė vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad atstovauja Latvijos įmonei „V. S.“. V. Ž. atlikus videoprojekcijų sukūrimo darbus ir jo paprašius pateikti sąskaitą, V. Ž. pats susirado asmenis, kurie jam pateikė UAB „P. K.“ vardu išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą. Nei jis, kasatorius, nei kiti UAB „L. B. V.“ darbuotojai nenurodė V. Ž., kad šis atliktus darbus įformintų būtent UAB „P. K.“ vardu. Kartu kasatorius teigia, kad grįsti V. Ž. parodymais teismo išvadų dėl jo kaltės nebuvo galima, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. V. Ž. savo pirmoje apklausoje neigė bet kokius santykius su UAB „P. K.“. Kitų apklausų metu painiojosi dėl jo gautų pinigų už sukurtas videoprojekcijas dydžio ir laiko. V. Ž. parodymai prieštarauja UAB „P. M. L.“ užsakyto renginio 2003 m. rugsėjo 18 d. sąmatoje užfiksuotiems duomenims, pagal kuriuos videoprojekcijų sukūrimo darbų kaina su J. Ž. buvo sutarta ne 5500 Lt, o daugiau kaip 10 000 Lt. Tai patvirtina jo, U. L., ir J. Č. parodymus, kad V. Ž. už darbus prašė daugiau kaip 10 000 Lt, ir tai, kad dėl šių darbų buvo tariamasi 2003 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis, U. L. apie galimybę „pasipelnyti“ valstybei priklausančių PVM sumų sąskaita galėjo sužinoti anksčiausiai 2003 m. spalio 1 d. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis žadėjo ir vėliau V. Ž. galėjo perduoti jo žinioje buvusius UAB „L. B. V.“ pinigus, nes su visais savo tiekėjais ši bendrovė atsiskaito tik pavedimais.

44Kasatorius nurodo ir tai, kad esant tokiems duomenims teismai nepagrįstai konstatavo, jog jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Byloje nuteisti asmenys nieko ar beveik nieko nežinojo apie UAB „L. B. V.“, o V. Ž. nurodomas tariamas susitarimas su juo, U. L., prieštarauja byloje esantiems duomenims. Byloje esantys faktai rodo, kad V. Ž. jam rekomendavo Latvijos įmonė, jokių išankstinių susitarimų dėl sukčiavimo netgi su V. Ž. nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo susitarimus su kolegomis – projektų vadovu, jo tiesioginiu vadovu, buhaltere, vyr. finansininke. Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepagrįstai pripažino jį, U. L., J. K. bendrininku ir dėl to vertino, kad NVIM galėjo būti taikomas ir dėl jo, taip neteisingai taikė bendrininkavimo institutą.

45Nuteistasis nurodo, kad, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, buvo pažeisti įstatymų reikalavimai. 2003 m. sausio 27 d. NVIM sankcionavimo metu buvo žinomi du nusikaltimus darantys asmenys – J. K. ir R. J. bei dvi įmonės, kurias planuota panaudoti nusikalstamoje veikoje – UAB „C.“ ir UAB „L.“. Taigi nebuvo jokių kitų jau daromo nusikaltimo bendrininkų, o jis, kasatorius, minimų modelio asmenų net nepažinojo. Kasatoriaus nuomone, dėl jo, U. L., ir kitų asmenų, kuriems J. K., turėdamas galimybę iš FNTT pareigūnų gauti suklastotus dokumentus, primygtinai siūlė pasinaudoti jo paslaugomis, turėjo būti patvirtintas naujas NVIM, o to nebuvo padaryta. Šiuo atveju buvo peržengtos NVIM ribos, neleistinai išplėstas jo taikymas, todėl neteisėto NVIM metu surinkti įrodymai negali būti pripažinti leistinais. Teismai iš esmės neišnagrinėjo jo argumentų dėl neleistinai išplėsto NVIM taikymo bei nusikaltimo provokavimo.

46Atsiliepimu į nuteistųjų J. K. ir U. L. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Ugnius Vyčinas prašo juos atmesti. Prokuroras nurodo, kad, priešingai nuteistojo U. L. tvirtinimui, Vilniaus apygardos teismas ir Apeliacinis teismas pagrįstai pripažino U. L. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. U. L. suklastotų dokumentų pagrindu sukūrė fikciją apie UAB „L. B. V.“ pirktas paslaugas iš UAB „P. K.“ ir šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į UAB „L. B. V.“ buhalterinę apskaitą bendrai 15 487,50 Lt sumai, iš jų 2362,50 Lt PVM, bei į 2003 m. spalio mėn. PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą ir šią deklaraciją pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai apgaulės būdu įgyta teisė į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio bei panaikinta prievolė šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. U. L., žinodamas, kad jo pateikti dokumentai yra suklastoti, juos pateikė atsakingiems UAB „L. B. V.“ buhalterijos darbuotojams ir pasinaudojo šiais asmenimis kaip nesuvokiančiais savo atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės. U. L. nusikalstamos veikos rezultatas (turtinės prievolės panaikinimas apgaule UAB „L. B. V.“ naudai) pasiektas pasinaudojant asmenimis, nesuvokiančiais savo nusikalstamų veiksmų esmės ir negalinčiais jų valdyti. Nustačius tarpinį vykdymą, už padarytą nusikalstamą veiką atsako asmuo, sukurstęs (paprašęs, nurodęs, įkalbėjęs) kitą asmenį padaryti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį toks tariamas kurstytojas laikomas nusikaltimo vykdytoju.

47Prokuroras nurodo ir tai, kad U. L. savo apeliaciniame skunde neskundė nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo, o kasaciniame jau teigia, kad dėl jo neteisėtai taikytas NVIM. Tačiau pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras pažymi, kad iš NVIM teikimo matyti, kad NVIM buvo taikomas J. K., kurio užsakymu buvo klastojami buhalteriniai apskaitos dokumentai, ir tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kaip, kokiu tikslu ir kokie asmenys panaudojo suklastotus dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad FNTT pareigūnai, veikdami pagal NVIM, su U. L. net nebuvo susitikę ar kokiu nors kitokiu būdu su juo bendravę.

48Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistojo J. K. kasacinio skundo argumentų, nurodo, kad nors Vilniaus apygardos teismas ir nepatikrino visų provokacijos vertinimui reikšmingų aplinkybių visumos, tačiau, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, Apeliacinis teismas pagrįstai atnaujino byloje įrodymų tyrimą ir ėmėsi priemonių bei patikrino ex officio, ar operatyviniai veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ar taikant NVIM J. K. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su įrodymų tyrimo metu paviešinta išslaptinta operatyvine informacija ir kitais pateiktais naujais dokumentais, užduoti klausimus liudytojams. Apeliacinis teismas ištyrė ir įvertino modelio taikymo ribas, J. K. teiginius apie jo atliktų nusikalstamų veiksmų provokavimą ir kitus galimus piktnaudžiavimus NVIM.

49Prokuroras sutinka su Apeliacinio teismo išvadomis, kad NVIM sankcionavimo metu buvo surinkta pirminė operatyvinė informacija apie J. K. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus ir pareigūnai tik tada, kai J. K. išreiškė aiškų ketinimą daryti nusikalstamas veikas, pateikdamas konkrečius firmos duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą, „prisijungė“ prie J. K. suplanuotos daryti nusikalstamos veikos, o ne provokavo jį nusikalsti. Nusikalstamus veiksmus J. K. pradėjo dar prieš NVIM sankcionavimą: jis į 2003 m. sausio 27 d. susitikimą „Dega“ degalinėje atvyko be pareigūnų pastangų, o savo paties iniciatyva, paskambinęs L. K. ir išreiškęs norą susitikti; L. K. neįkalbinėjo J. K. nei dėl suklastotų dokumentų įsigijimo, nei dėl jų panaudojimo apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą. Tai rodo, kad J. K. tyčia buvo susiformavusi savarankiškai, be pareigūnų poveikio. Byloje nėra jokių duomenų, kad FNTT pareigūnai būtų J. K. spaudę, aktyviai skatinę ar kurstę padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.

50Prokuroras nurodo ir tai, kad J. K. nuteistas už keturių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o kiti – nesunkių. Tiek pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apygardos teismo nuosprendį, pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, atsižvelgė į BK 58 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas ir motyvuotai paskyrė J. K. laisvės atėmimo bausmę.

51Nuteistųjų J. K. ir U. L. kasaciniai skundai atmestini.

52Dėl J. K. kasacinio skundo argumentų

53

54Dėl kasatoriaus argumentų dėl tariamo provokavimo padaryti nusikalstamą veiką

55

56Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis atmetant jo gynybos versiją dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, teigdamas, kad teismas nepagrįstai „neįžvelgė provokacijos iš valstybės pareigūnų pusės“, kaip leistinus ir tinkamus įrodymus vertino nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo metu gautus duomenis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies normas.

57Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų įrodymų vertinimui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 14 d.) nuostatomis ir teismų praktika savo sprendime išsamiai motyvavo, kodėl nenustatyta provokacijos iš pareigūnų pusės, o NVIM sankcionuotas ir panaudotas teisėtai bei pagrįstai.

58Pagal teismų praktiką, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tie veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2006; 2K-332/2006; 2K-P-412/2007; 2A-P-2/2009).

59Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti – generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniai) (kai operatyvinis tyrimas atliekamas iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo).

60Faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas įtvirtintas OVĮ 9 straipsnyje. Operatyvinis tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą arba šioje dalyje nurodytus nusikaltimus. Byloje privalo būti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų, kuriuos sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, pagrindą patvirtinantys duomenys ir jį teismas turi tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus.

61Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nebandė išsiaiškinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas NVIM taikymui, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ištaisė įrodymų tyrimo klaidas, išreikalaudamas operatyvinės veiklos subjekto – FNTT prie VRM – išslaptintą pirminę operatyvinę medžiagą (2003 m. sausio 27 d. L. K. tarnybinį pranešimą Nr. 31s (T. 16, b. l. 182), 2003 m. sausio 27 d. FNTT prie VRM teikimą dėl NVIM Nr. 25/117S (T. 16, b. l. 208–209), Vilniaus apygardos teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį Nr. 172S ir 2003 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. 804S dėl slaptos J. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimo (T. 16, b. l. 237, 238), susipažino su 2006 m. kovo 6 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jo 4 priedu (T. 17, b. l. 6–8), apklausė liudytoją L. K., perskaitė liudytojo R. J. 2006 m. balandžio 26 d. apklausos protokolą ir kt. Išnagrinėjęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad J. K. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų įvertintais įrodymais, neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

622000 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė“. Provokacijos draudimas įtvirtintas OVĮ 6 straipsnio 5 dalyje.

63Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtuose sprendimuose išdėstytos taisyklės, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir konvencija) garantuojama teisė į teisingą procesą. Tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Tam, kad galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, turi būti laikantis rungtyniškumo principo apsvarstoma daug faktorių, įskaitant policijos operacijos pagrindą, jos dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį ir pobūdį bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį (kaip naujausią šaltinį su detaliomis nuorodomis į ankstesnius sprendimus žr. Bannikova v. Russia, no. 18757/06, judgement of 4 November 2010).

64Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atliekant operatyvinį tyrimą dėl R. J., tikėtina, nusikalstamos veikos, t. y. įtariant, kad jis gali organizuoti suradimą bendrovės, kuri galėtų nuolatos rašyti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras ūkio subjektams, FNTT pareigūnai L. K. ir R. T. jam prisistatė kaip verslininkai iš Vilniaus, galintys klastoti buhalterinius dokumentus siekiant atlikti fiktyvias operacijas. Atliekant R. J. pokalbių mobiliaisiais telefonais pasiklausymą, buvo užfiksuoti jo pokalbiai su J. K., kuriam R. J. 2003 m. sausio 22 d. davė L. K. telefono numerį; apie tai, kad paskambins J., kuris nori atlikinėti pinigines operacijas, įspėjo ir L. K. 2003 m. sausio 24 d. J. K. pranešė R. J., kad skambino L. K., bet šis buvo užsiėmęs, todėl susitarė susitikti pirmadienį, t. y. sausio 27 d. 2003 m. sausio 27 d. J. K. susitiko su L. K. Šio susitikimo metu J. K. išreiškė pageidavimą gauti suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus. L. K. pasakė galįs jų parūpinti; J. K. pateikė suklastotiems dokumentams parengti reikalingus duomenis. Po šio susitikimo buvo kreiptasi dėl NVIM sankcionavimo; NVIM sankcionuotas tą pačią dieną.

65Kasatoriaus argumentai dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką iš esmės susiję su laikotarpiu iki NVIM sankcionavimo ir šio sankcionavimo pagrįstumu.

66Ginčydamas pareigūnų veiksmų teisėtumą, kasatorius pirmiausiai teigia, kad iš jo, R. J. ir L. K. telefono pokalbių tariantis dėl susitikimo negalima daryti išvados, jog jis ketino elgtis nusikalstamai; be to, dėl jo nebuvo pradėtas operatyvinis tyrimas; taigi L. K., veikiantis operatyvinio tyrimo dėl R. J. kontekste, neturėjo teisės taikyti operatyvinės veiklos metodų (operatyvinės apklausos kalbant telefonu, taip pat susitikus 2003 m. sausio 27 d.) kasatoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad OVĮ nenumatyta specialios nurodytų L. K. veiksmų sankcionavimo tvarkos, taip pat specialiai nereglamentuojamas faktinis pagrindas juos atlikti. Operatyvinė apklausa - operatyvinės veiklos metodas, t. y. būdas gauti operatyvinę informaciją, kai informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu, be kita ko, ir pastarajam nežinant apie jos vykdytojo priklausomybę operatyvinės veiklos subjektui (OVĮ 3 straipsnio 12, 13 punktai). Operatyvinio tyrimo metu pareigūnai, nepažeisdami OVĮ nuostatų, gali rinkti operatyvinę informaciją iš įvairių šaltinių, kurie neapsiriboja asmeniu, dėl kurio pradėtas operatyvinis tyrimas.

67Kasatorius taip pat teigia, kad L. K. veiksmai 2003 m. sausio 27 d. susitikimo metu buvo provokacinio pobūdžio. Šiuo aspektu jis remiasi išslaptintame L. K. 2003 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybe, kad L. K. pasakė, jog, esant J. K. prašymui, gali tai suorganizuoti (t. y. fiktyvių PVM sąskaitų–faktūrų gavimą). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde cituojama visa tarnybinio pranešimo ištrauka: „J. K. pasakė, kad jam dažnai reikalingi fiktyvūs dokumentai dėl dyzelino pardavimo bei kitų prekių ir paslaugų. Aš pasakiau, kad, esant prašymui, aš galiu tai suorganizuoti. J. K. iš karto ant popieriaus savo ranka užrašė būsimos fiktyvios faktūros tekstą“. Tačiau J. K., mėgindamas pagrįsti provokacijos versiją, akcentuoja tik nurodytus pareigūno pasakytus žodžius, o dėl kitų pranešime nurodytų aplinkybių apie savo paties elgesį nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybiniame pranešime aprašytoje situacijoje pareigūnas tik reagavo į kasatoriaus aiškiai išsakytą iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką, operatyviniais sumetimais išreikšdamas ketinimą prisijungti prie šios iniciatyvos (mutatis mutandis Calabr? v. Italy and Germany, no. 59895/00, decision of 21 March 2002; Lüdi v. Switzerland, no. 12433/86, judgement of 15 June 1992). Tai nelaikytina provokavimu padaryti nusikalstamą veiką. Kasatoriaus cituojama EŽTT praktikos nuostata, pagal kurią išvada dėl provokacijos daroma ir tais atvejais, kai pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra labai intensyvus, primygtinis, susijusi su atvejais, kai pareigūnai patys inicijuoja nusikalstamos veikos padarymą (pavyzdžiui, byloje Malininas prieš Lietuvą (Malininas v. Lithuania, no. 10071/04, judgement of 1 July 2008) pareigūno iniciatyva pasireiškė tuo, kad jis, nesant tinkamo pagrindo įtarti pareiškėją prekiaujant narkotinėmis medžiagomis, „priėjo“ prie jo ir paklausė, kur galėtų gauti tokių medžiagų). Kasatoriaus J. K. ketinimų susiformavimą dar iki susitikimo patvirtina ir pirmajai suklastotai sąskaitai parengti reikalingų duomenų turėjimas.

68Kasatorius teigia ir tai, kad L. K. ir jo pirmo susitikimo aplinkybių neįmanoma patikrinti ir kad nepagrįstai jas nustatant remiamasi būtent L. K., o ne J. K. parodymais. Šis argumentas paremiamas EŽTT sprendimu byloje Malininas prieš Lietuvą, kurioje, kasatoriaus nuomone, konstatuota, kad tuo atveju, kai nėra galimybės patikrinti valstybės institucijų pareigūnų veiksmų, susijusių su NVIM ar galima provokacija, nustatytinas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo (sąžiningo) proceso principo pažeidimas.

69Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos Malininas prieš Lietuvą aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Toje byloje pareigūnų veiksmų patikrinimo problema buvo susijusi ne su pareigūnų parodymų patikimumu, o su informacijos apie NVIEM sankcionavimo faktinį pagrindą slaptumu. Pareiškėjas S. Malininas du kartus pardavė psichotropinės medžiagos policijos pareigūnui, veikusiam pagal NVIEM. Pareigūnas užmezgė kontaktą su juo, klausdamas, kur gali neteisėtai įsigyti psichotropinių medžiagų, įvykus pirmam pardavimui, pasiūlė didelę pinigų sumą už didelio šių medžiagų kiekio pardavimą. Tuo tarpu nebuvo jokios teisminiu būdu patikrintos informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti S. Malininą prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką prieš pareigūnui užmezgant su juo kontaktą. Nagrinėjant bylą teismuose reikšmingi įrodymai nebuvo viešai patikrinti vadovaujantis rungimosi principu, nes NVIEM, ypač kiek tai susiję su tariamais įtarimais dėl ankstesnio S. Malinino elgesio, nebuvo jam visiškai atskleistas. Šių aplinkybių visuma pakirto pareiškėjo proceso teisingumą ir nulėmė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

70Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aplinkybių, duodančių pagrindą vertinti teismo procesą kaip neatitinkantį teisingumo reikalavimų, nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta su kasatoriumi susijusi operatyvinė medžiaga išslaptinta ir viešai išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. L. K. pakankamai išsamiai apklaustas bylos nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose metu, vadovaujantis rungimosi principu gynybos šaliai turint galimybę aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes. L. K., duodamas parodymus 2007 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu, į J. K. gynėjo advokato S. J. klausimą apie 2003 m. sausio 27 d. susitikimą, paaiškino, kad „pokalbis vyko 15–20 min., kalbėjome konkrečiai. J. K. turėjo pasiūlymą. Jis manęs paprašė sutvarkyti dokumentus. Tokią veiklą pasiūlė J. K. po pirmo susitikimo. Jis buvo seniai pasiruošęs.“ (T. 132, b. l. 195); į kaltinamojo J. K. klausimus L. K. atsakė „man atrodo, kad per pirmą susitikimą gavau užsakymą, bet to patvirtinti negaliu. Tai galėjo būti ir per antrą susitikimą. Faktiškai viskas įvyko per kelias dienas“ (T. 13, b. l. 196). Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme L. K. paaiškino, kad „po pirmojo susitikimo reikalai klostėsi pakankamai greitai, nes pirmo susitikimo metu buvo paklausta, kiek kainuos tie suklastoti dokumentai, už kokią sumą mes juos pasiruošę išrašyti, ar galime tai daryti ir pan., pirmo susitikimo metu viskas iš esmės buvo suderinta. J. K. išdėstė savo planą, ko jam reikia ir ką jis rengiasi daryti, kad jam reikalingi dokumentai, jis darys užsakymus, surašys ant lapelio, ką reikia įrašyti į suklastotą dokumentą. Jis turėjo mokėti pinigus už tam tikrų dokumentų klastojimą. Viskas su J. K. buvo suderinta vieno susitikimo metu <...>“; „prisijungėme prie J. K. planavimo, nes jis pats suplanavo, pats pasirengė tam nusikaltimo darymui. To įrodymas yra tai, kad mes pirmo susitikimo metu iš karto buvome gavę užsakymą vienai firmai išrašyti suklastotus dokumentus, todėl tai parodo, kad jis prieš tai turėjo susiderinti su ta firma, ar jiems reikės tų dokumentų.“ (T. 17, b. l. 14); J. K. „pasakė, kad jam yra reikalingi tokie dokumentai, dar pasakė, kad turi pažįstamų ir mokesčių inspekcijoje, ir dar kažkur tai Latvijoje, todėl reikia jam paslaugų. Tą pačią dieną jam buvo išrašytas dokumentas ir pateiktas UAB „T.“ suklastotą dokumentą. Pirmas užsakymas buvo padarytas šiai firmai.“ (T. 17, b. l. 15). Taigi nors pirmosios instancijos teisme L. K. duotuose parodymuose apie 2003 m. sausio 27 d. susitikimo aplinkybes ir buvo prieštaravimų dėl to, ar J. K. šio susitikimo metu pateikė užsakymą gauti suklastotas PVM sąskaitas–faktūras, jie buvo pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. L. K. duoti parodymai buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste ir pagrįstai jais remtasi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

71L. K. parodymai atitinka išslaptintą pirminę operatyvinę medžiagą (2003 m. sausio 27 d. L. K. tarnybinis pranešimas, 2003 m. sausio 27 d. FNTT prie VRM teikimą dėl NVIM Nr. 25/117S, 2006 m. kovo 6 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo). Be to, versija dėl provokavimo atmetama vadovaujantis ne vien tik įrodymais, kurių šaltinis vienaip ar kitaip yra L. K. Antai nors iki susitikimo vykusių pasiklausytų telefoninių pokalbių (2007 m. birželio 19 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jo priedai) (T. 14, b. l. 153–156) metu ir nebuvo aiškiai išsakytas J. K. siekis daryti nusikalstamą veiką, pokalbių turinys patvirtina, kad, skirtingai nuo daugelio EŽTT bylų, kuriose konstatuotas provokavimas, būtent J. K. susisiekė su L. K., norėdamas susitikti (to neneigia ir kasatorius). Susitikimo tikslas detaliau išaiškėjo sausio 27 d. įvykusio susitikimo metu, tačiau, atsižvelgiant į R. J. ir J. K. telefono pokalbių kontekstą (R. J. suvedė J. K. su L. K., kurį pažinojo kaip verslininką, galintį klastoti finansinius dokumentus), pokalbių turinys netiesiogiai patvirtina J. K. iniciatyvos susitikti kryptingumą, nors tokių duomenų dar nepakako konkretesnėms išvadoms dėl J. K. padaryti ir operatyviniams veiksmams dėl jo sankcionuoti. Tai patvirtina ir liudytojo L. K. parodymai, kad iš pokalbių turinio buvo galima suprasti, jog yra kažkas planuojama, tačiau, kas konkrečiai, nebuvo aišku.

72Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2003 m. sausio 27 d. susitikimo su L. K. metu J. K., nebuvus pareigūno provokuojamo poveikio, „aiškiai išreiškė ketinimą daryti nusikaltimus ir pateikė konkretų nusikaltimų darymo planą“, pateikdamas konkrečių firmos duomenų, kurie turi būti įrašyti į suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą.

73Kasatorius iškėlė abejonių dėl NVIM sankcionavimo, teigdamas, kad L. K. ir J. K. susitikimas įvyko 2003 m. sausio 27 d. apie 13 val. ir tęsėsi 15–20 min., o NVIM buvo sankcionuotas tą pačią dieną, t. y. pareigūnai jau iš anksto žinojo, kad anksčiau ar vėliau J. K. „užkibs“. Tačiau tai, kad NVIM buvo sankcionuotas tą pačią dieną paaiškėjus J. K. rengiamai nusikalstamai veikai, nėra aplinkybė, duodanti pagrindą abejoti sankcionavimo teisėtumu, nes motyvuoto teikimo dėl NVIM sankcionavimo pateikimui ir sprendimo dėl to priėmimui buvo pakankamai laiko. Kadangi 2003 m. sausio 27 d. buvo gauti duomenys apie J. K. rengiamą nusikalstamą veiką, tą pačią dieną Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. Klimavičius sankcionavo FNTT 2003 m. sausio 27 d. teikimą Nr. 25/117s dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (registracijos Nr. 6s) (T. 16, b. l. 208–209). Šiame teikime buvo nurodyti NVIM atliksiantys pareigūnai, nustatyta, kokia apimtimi jie gali veikti taikydami NVIM prieš R. J. ir jo bendrininkus (J. K.), modelio taikymo trukmė.

74Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus versija dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką (veikas) atmestina vadovaujantis viešame rungtyniškame procese išnagrinėtų įrodymų visuma. Pareigūnai ne išprovokavo nusikalstamas veikas, kurios nebūtų padarytos be jų įsikišimo, tačiau pagrįstai ir teisėtai, t. y. veikdami pagal laikantis įstatymo nustatytos tvarkos sankcionuotą NVIM, prisijungė prie J. K. pradėtos daryti nusikalstamos veikos (mutatis mutandis Calabr? v. Italy and Germany; Lüdi v. Switzerland; Sapunarescu v. Germany, no. 22007/03, decision of 11 September 2006).

75

76Dėl BK bendrosios dalies normų taikymo skiriant bausmę

77

78Nuteistasis J. K. teigia, kad teismai, skirdami bausmes, neteisingai nurodė, jog jo vaidmuo buvo aktyvus, bei pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas nurodydami, kad bausmių griežtumui įtakos turi ir tai, kad, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas, yra nagrinėjamos kitos jo baudžiamosios bylos, o Apeliacinis teismas pažymėjo, kad jis yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas kitose bylose.

79Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam J. K., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, jo vaidmenis, padarant nusikaltimus, tyčią, motyvus ir tikslus, asmenybę – anksčiau neteistas, dirba, padarė keletą nusikaltimų, buvo aktyvus darant nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu teisme nagrinėjamos kitos J. K. baudžiamosios bylos dėl analogiškų veikų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad J. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijos, numatytos už sunkiausią iš jo padarytų nusikaltimų, vidurkiui.

80Savo apeliaciniame skunde J. K. skundė teismo paskirtą bausmę, nurodydamas, kad jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, ir tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimų padarymas bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas nerado pagrindo abejoti teismo J. K. paskirtų bausmių rūšimi ir dydžiu, taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jo vaidmens reikšmingumo padarant nusikalstamas veikas, sunkinančios atsakomybę aplinkybės nustatymo bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, skirdami bausmes J. K., netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas.

81Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). Sunkiausio nusikaltimo, už kurį nuteistas J. K., numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje yra nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Švelnesnė, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms.

82BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tačiau tokių sąlygų (yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, ir kt. aplinkybės) šiuo atveju nenustatyta.

83Švelnesnės bausmės skyrimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jei bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, gali būti taikomas tada, kai yra išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008; 2K-152/2009; 2K-7/2010). Šioje byloje teismai tokių aplinkybių nenustatė, jų byloje ir nėra.

84Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Šioje byloje nuteistojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, taip pat nenustatyta, kad netinkamai taikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, nustatančios bausmių skyrimo taisykles. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskyrus nuteistajam pagal sunkiausią nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, šios normos sankcijoje esančiam laisvės atėmimo bausmės minimumui, BK normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, pritaikytos tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti paskirtų bausmių.

85Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad atsižvelgiant į tai, jog kitiems nuteistiesiems už analogiškas veikas buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, teismai ir jam turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pagal BK 58 straipsnio 1 dalį bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Tai reiškia, kad visiems nusikalstamos veikos bendrininkams taikomi vienodi baudžiamosios atsakomybės pagrindai, tačiau skiriamos poveikio priemonės turi būti kiek galima labiau individualizuotos kiekvienam iš jų, atsižvelgiant į jų tyčios turinį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje teismas, skirdamas bausmę, dėl kiekvieno iš nusikaltimų bendrininkų išdėstė motyvus, nurodančius, į kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes atsižvelgia. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl kiekvieno bendrininko yra skirtingos, todėl skirtingi ir jiems paskirtų bausmių rūšys bei dydžiai.

86

87Dėl U. L. kasacinio skundo argumentų

88

89Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimo U. L. veikoje

90

91U. L. skundžia nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą jo veikoje. Jo manymu, sukčiavimo objektyviųjų požymių konstatavimui nepakanka veiksmų, kuriuos jis atliko, t. y. suklastotos 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos–faktūros LEA Nr. 9057899 pateikimo UAB „L. B. V.“ buhalterijos darbuotojams, kad būtų užvaldyti 2362,50 Lt valstybės turto PVM pavidalu arba panaikinta tokio dydžio prievolė valstybės biudžetui.

92Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad U. L., veikdamas kartu su V. Ž., E. J., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo 2003 m. liepos 30 d. nutartis) kaip L. S. ir UAB „P. K.“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., dalyvavo apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotą UAB „P. K.“ PVM sąskaitą–faktūrą ir sutartį tarp UAB „P. K.“ ir UAB „L. B. V.“, pastarosios bendrovės naudai įgyti teisę į valstybės biudžeto lėšas 2362,50 Lt ir panaikinti prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

93Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines U. L. veikos padarymo aplinkybes, rėmėsi liudytojų V. Ž., E. J., S. Š., J. Č. parodymais, 2005 m. gegužės 3 d. protokolu dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154 ir 159 straipsniuose, taikymo (T. 10, 115–158), 2005 m. liepos 28 d. specialisto išvada Nr. 5-1/68 (T. 12, b. l. 81–102), 2004 m. gegužės 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (T. 11, b. l. 154–158) ir kitais įrodymais.

94Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė kai kurias aplinkybes, atlikęs įrodymų tyrimą – apklausęs nuteistąjį U. L., liudytojus V. Ž., L. K., specialistę K. Laurinavičienę – pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl U. L. dalyvavimo inkriminuotoje veikoje ir jo kaltės.

95Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai rėmėsi V. Ž. parodymais, jam aiškinant, kad UAB ,,L. B. V.“ atstovo U. L. prašymu pagamino vaizdo projekcijas kaip laisvas menininkas, už kurias U. L. atsiskaitė grynais pinigais apie 5500 Lt, ir kad U. L. pareiškė, jog UAB ,,L. B. V.“ nenori su juo sudaryti autorinės sutarties, todėl paprašė surasti įmonę, kuri sutiktų savo vardu pateikti jo pagamintų vaizdo projekcijų pardavimo dokumentus (PVM sąskaitą–faktūrą). Pagal liudytojo V. Ž. parodymus, su tokiu prašymu jis kreipėsi į E. J. Pastarasis dėl suklastotos PVM sąskaitos–faktūros gavimo kreipėsi į J. K., kuris šiuos dokumentus gavo iš L. K. ir R. T., atlikusių nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. V. Ž., gavęs iš E. J. dokumentus – 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB ,,L. B. V.“ ir UAB ,,P. K.“ dėl videoprojekcijos už 13 125 Lt ir 2362,50 Lt PVM pagaminimo bei UAB ,,P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą (du egzempliorius) LEA Nr. 9057899 – juos perdavė U. L.

96Ta aplinkybė, kurią nurodo kasatorius, kad V. Ž. savo pirmoje apklausoje 2004 m. gegužės 3 d. neigė bet kokius santykius ne tik su UAB „P. K.“, bet ir su U. L. dėl video projekcijos darbų atlikimo, teigdamas, kad jis dėl šių darbų atlikimo bendravo su G. Č., nėra pagrindas visus V. Ž. parodymus vertinti kaip nepatikimus. V. Ž., apklaustas 2005 m. rugsėjo 6 d. kaip įtariamasis, išsamiai išdėstė veikos padarymo aplinkybes. Pasak jo, U. L. pareiškė, jog UAB „L. B. V.“ nenorėtų sudaryti autorinės darbo sutarties, ir paprašė surasti firmą, kuri sutiktų savo vardu pateikti jo pagamintų vaizdo projekcijų pardavimo dokumentus. Su tuo prašymu jis kreipėsi į E. J. Sužinojęs iš pastarojo, kad tokia firma yra, apie tai pranešė U. L., kuris paklausė, kiek tai kainuos, jei PVM sąskaitos–faktūros suma be PVM būtų didesnė kaip 12 000 Lt. V. Ž. šį prašymą perdavė E. J., kuris po kiek laiko atsakė, kad tai kainuos apie 1000 Lt. Su šia suma U. L. sutiko. V. Ž. taip pat tvirtino, kad už darbą buvo sutartas 5500 Lt atlyginimas, ir su juo U. L. galutinai atsiskaitė 2003 m. lapkričio mėn. Be to, V. Ž. patvirtino, kad 2003 m. gruodžio mėn. E. J. jam pranešė, kad yra UAB „L. B. V.“ pinigai, ir gavęs iš pastarojo stamboką voką jį perdavė U. L. (T. 12, b. l. 27–30). Šiuos parodymus V. Ž. patvirtino ir vėlesnių apklausų metu. Teisiamajame posėdyje jis pripažino, kad su U. L. buvo sutarta, jog už vaizdo projekcijų pagaminimą jis gaus 5500 Lt. Taip pat jis parodė, kad iš E. J. gavo voką su pinigais, kurį atidavė U. L. (T. 13, b. l. 200). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka V. Ž. patvirtino, kad 2003 m. rugsėjo mėn. U. L. prašė kuo greičiau pateikti PVM sąskaitą–faktūrą, kurią jis gavo iš E. J. ir perdavė U. L. Jis taip pat patvirtino, kad 2003 m. gruodžio viduryje paskambino E. J. ir pasakė, kad yra UAB „L. B. V.“ pinigai, kuriuos reikia grąžinti, susitikimo metu iš E. J. gavo stamboką sumą voke, kurį atidavė U. L. (T. 16, b. l. 223–226). Byloje esantiems įrodymams patvirtinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti ir V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (T. 16 , b. l. 223–225).

97Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su valstybės institucijos atstovu (T. 12, b. l. 122–124).

98Minėti liudytojo V. Ž. parodymai iš esmės sutapo su liudytojo E. J. parodymais apie tai, kad V. Ž. prašė pateikti fiktyvius dokumentus ir kad jis kreipėsi dėl tokių dokumentų pagaminimo į J. K., kuris pateikė 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB ,,L. B. V.“ ir UAB ,,P. K.“ videoprojekcijos už 13 125 Lt ir PVM pagaminimo ir UAB ,,P. K.“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės produkcijos sukūrimo. Jis taip pat patvirtino, kad ši paslauga kainavo 1000 Lt ir kad voką su pinigais perdavė V. Ž. (T. 13, b. l. 201).

99Specialisto 2005 m. liepos 28 d. išvadomis nustatyta, kad: UAB „L. B. V.“ už įsigytas 2003 m. spalio 1 d. vizualinės produkcijos sukūrimo paslaugas UAB „P. K.“ sumokėjo 15 487,50 Lt; pagal PVM sąskaitą–faktūrą serija LEA Nr. 9057899 UAB „L. B. V.“ iš UAB „P. K.“ vizualinės produkcijos sukūrimo paslaugų neįsigijo, o PVM sąskaitoje–faktūroje įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitoje nurodytu ūkio subjektu UAB „P. K.“, nes bendrovė „P. K.“ jokios veiklos nevykdė, todėl ji negalėjo parduoti jokių paslaugų, taigi buvo surašytas apskaitos dokumentas neįvykusiai ūkinei operacijai; UAB „L. B. V.“ laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2003 m. spalio 31 d. mokėtinas į biudžetą PVM 64 820 Lt arba 2362 Lt didesnis nei deklaruotas (62 458 Lt); UAB „L. B. V.“, panaudodama tikrovės neatitinkantį apskaitos dokumentą (PVM sąskaitą–faktūrą serija LEA Nr. 9057899), atliko PVM atskaitą, įtraukė į atskaitą 2362 Lt PVM, taip pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertė mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatą; bendrovė pasibaigus 2003 m. ataskaitiniam laikotarpiui nepagrįstai padidino 13 125 Lt suma sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.

100Byloje taip pat nustatyta, kad U. L. suklastotus dokumentus – 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį ir 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą LEA Nr. 9057899 – prieš tai patvirtinęs PVM sąskaitoje–faktūroje užfiksuotų duomenų teisingumą, pateikė UAB ,,L. B. V.“ buhalterijos darbuotojams, kurie sąskaitą–faktūrą įtraukė į buhalterinę apskaitą bendrai 15 487,50 Lt sumai, tarp jų 2362,50 Lt PVM, o kartu ir 2362,50 Lt į UAB ,,L. B. V.“ 2003 m. spalio mėn. PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, ir šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams. Liudytojos S. Š. parodymais nustatyta ir tai, kad U. L. rūpinosi, jog iš UAB „L. B. V.“ sąskaitos būtų pervesti pinigai UAB „P. K.“, nes šios bendrovės atstovai nenori laukti, nuolat reikalaudami pervesti pinigus už atliktas paslaugas.

101BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, kurie dėl suklydimo perduoda turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei arba laikinai valdyti. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

102Apgaulė grobiant PVM paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2010).

103Apgaulė kasatoriaus veikoje nustatyta tinkamai. Apgaulė pasireiškė tuo, kad dėl U. L. veiksmų atsirado galimybė nemokėti į biudžetą PVM mokesčio dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Objektyvi tiesa, siekiant suklaidinti nukentėjusį asmenį (šiuo atveju atsakingą Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoją), buvo iškreipta. Iš nuteistojo veiksmų turinio taip pat darytina išvada, kad jis suvokė, jog sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (suklastotus dokumentus), numatė nusikalstamus to padarinius – galimybę UAB „L. B. V.“ neteisėtai įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę, ir to norėjo. Priešingai negu teigiama skunde, iš teismų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad U. L., žinodamas, jog yra iškreipta objektyvi tiesa, t. y. kad UAB „P. K.“ realiai vizualinės produkcijos sukūrimo paslaugų neatliko, o UAB „P. K.“ PVM sąskaita–faktūra serija LEA Nr. 9057899 ir sutartis tarp UAB „P. K.“ bei UAB ,,L. B. V.“ yra suklastotos, šiuos dokumentus pateikė bendrovės buhalterijai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai, kad tikrovės neatitinkančią 2003 m. spalio mėn. PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ne U. L., veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes U. L. veikė per tarpininką – bendrovės buhalterijos darbuotojus, kurie, kaip nustatyta byloje, nežinojo apie suklastotus UAB „P. K.“ PVM sąskaita–faktūra serija LEA Nr. 9057899 ir sutartį tarp UAB „P. K.“ bei UAB ,,L. B. V.“, todėl dėl nusikalstamos veikos nėra kalti.

104Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, nes nuteisti asmenys nieko ar beveik nieko nežinojo apie UAB „L. B. V.“, o V. Ž. nurodomas tariamas susitarimas su juo, U. L., prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai. Neabejotinai nustatyta, kad U. L., įgydamas suklastotus PVM sąskaitą–faktūrą ir sutartį, veikė kartu su V. Ž., kuris taip pat pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, vykdytoju, nes atliko nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų dalį. Tai, kad U. L. kitų bendrininkų nepažinojo, šiuo atveju nustatant bendrininkų grupės požymį reikšmės neturi.

105Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

106Dėl nenagrinėtinų U. L. kasacinio skundo argumentų

107

108Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

109Kasatorius U. L. kasaciniame skunde teigia, kad 2003 m. sausio 27 d. NVIM sankcionavimo metu buvo žinomi du nusikaltimus darantys asmenys – J. K. ir R. J., o jis, kasatorius, modelyje minimų asmenų net nepažinojo; dėl jo, U. L., ir kitų asmenų, kuriems J. K., turėdamas galimybę iš FNTT pareigūnų gauti suklastotus dokumentus, primygtinai siūlė pasinaudoti jo paslaugomis, turėjo būti patvirtintas naujas NVIM, o to nepadaryta; taip buvo peržengtos NVIM ribos, neleistinai išplėstas jo taikymas, todėl neteisėto NVIM metu surinkti įrodymai negali būti pripažinti leistinais.

110Šie kasatoriaus teiginiai yra nauji argumentai, nes nuteistasis U. L. savo ir gynėjo advokato L. V. apeliaciniame skunde neginčijo nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo ir taikymo teisėtumo, o apeliacinės instancijos teismas modelio sankcionavimo ir taikymo tokiu aspektu, kokiu dabar skundžia kasatorius, nenagrinėjo. Todėl minėti kasatoriaus skundo argumentai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

111Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

112Atmesti nuteistųjų J. K. ir U. L. kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviem... 3. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu... 4. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį... 5. pagal BK 16 straipsnio 6 dalį ir 277 straipsnio 1 dalį (1999 m. balandžio 19... 6. Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus bausmes, iš dalies jas... 7. J. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m.... 8. U. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.... 9. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Nuteistojo U. L. ir jo gynėjo advokato L. Vasiliausko apeliacinis skundas... 11. Apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M., M. K., V. J.,... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 13. J. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2003 m. vasario... 14. 1) 2003 m. vasario mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę į... 15. 2) 2003 m. vasario–balandžio mėn. laikotarpiu R. R. įmonės „R.“... 16. 3) 2003 m. kovo–birželio mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę... 17. 4) 2003 m. kovo 19 d.–balandžio 10 d. laikotarpiu UAB „R. k.“ naudai... 18. 5) 2003 m. kovo–balandžio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo... 19. 6) 2003 m. birželio–liepos mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo... 20. 7) 2003 m. liepos–rugpjūčio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo... 21. 8) 2003 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo... 22. 9) 2003 m. rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo... 23. 10) 2003 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo... 24. 11) 2003 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu UAB „L. B. V.“ naudai... 25. 12) 2003 m. spalio–lapkričio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo... 26. 13) 2003 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai... 27. 14) 2003 m. gruodžio–2004 m. sausio mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai... 28. 15) 2004 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiu UAB „V.“ naudai įgijo teisę... 29. 16) 2004 m. sausio 20–22 d. laikotarpiu UAB „S. k.“ naudai įgijo teisę... 30. 17) 2004 m. vasario–kovo mėn. laikotarpiu UAB „L.“ naudai įgijo teisę... 31. J. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai,... 32. J. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182... 33. J. K. nuteistas pagal BK 18 straipsnio 6 dalį ir 277 straipsnio 1 dalį (1994... 34. U. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m.... 35. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 36. Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir konstatavo,... 37. Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami, ar operatyvinių veiksmų... 38. Kasatorius pabrėžia, kad FNTT pareigūnas L. K., prisidengdamas kitu asmeniu,... 39. Nuteistasis nurodo ir tai, kad operatyvinio sekimo byla pradėta dėl R. J.,... 40. Nuteistasis nurodo ir tai, kad abejones dėl NVIM sankcionavimo kelia ir tai,... 41. Be to, nuteistasis J. K. teigia, kad teismai, skirdami bausmes, neteisingai... 42. Kasaciniu skundu nuteistasis U. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 43. Kasatorius nurodo ir tai, kad nėra jo kaltės nei dėl V. Ž. atliktų... 44. Kasatorius nurodo ir tai, kad esant tokiems duomenims teismai nepagrįstai... 45. Nuteistasis nurodo, kad, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, buvo... 46. Atsiliepimu į nuteistųjų J. K. ir U. L. kasacinius skundus Lietuvos... 47. Prokuroras nurodo ir tai, kad U. L. savo apeliaciniame skunde neskundė... 48. Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistojo J. K. kasacinio skundo argumentų,... 49. Prokuroras sutinka su Apeliacinio teismo išvadomis, kad NVIM sankcionavimo... 50. Prokuroras nurodo ir tai, kad J. K. nuteistas už keturių nusikaltimų... 51. Nuteistųjų J. K. ir U. L. kasaciniai skundai atmestini.... 52. Dėl J. K. kasacinio skundo argumentų... 53. ... 54. Dėl kasatoriaus argumentų dėl tariamo provokavimo padaryti nusikalstamą... 55. ... 56. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis atmetant jo... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė... 58. Pagal teismų praktiką, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra... 59. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti – generalinio... 60. Faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas įtvirtintas OVĮ 9 straipsnyje.... 61. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos... 62. 2000 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime... 63. Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtuose sprendimuose išdėstytos... 64. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atliekant operatyvinį... 65. Kasatoriaus argumentai dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką iš... 66. Ginčydamas pareigūnų veiksmų teisėtumą, kasatorius pirmiausiai teigia,... 67. Kasatorius taip pat teigia, kad L. K. veiksmai 2003 m. sausio 27 d. susitikimo... 68. Kasatorius teigia ir tai, kad L. K. ir jo pirmo susitikimo aplinkybių... 69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos Malininas... 70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje... 71. L. K. parodymai atitinka išslaptintą pirminę operatyvinę medžiagą (2003... 72. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su... 73. Kasatorius iškėlė abejonių dėl NVIM sankcionavimo, teigdamas, kad L. K. ir... 74. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus versija dėl... 75. ... 76. Dėl BK bendrosios dalies normų taikymo skiriant bausmę... 77. ... 78. Nuteistasis J. K. teigia, kad teismai, skirdami bausmes, neteisingai nurodė,... 79. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam J. K.,... 80. Savo apeliaciniame skunde J. K. skundė teismo paskirtą bausmę, nurodydamas,... 81. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik... 82. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės... 83. Švelnesnės bausmės skyrimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jei bausmė... 84. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 85. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad atsižvelgiant į tai, jog kitiems... 86. ... 87. Dėl U. L. kasacinio skundo argumentų... 88. ... 89. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties... 90. ... 91. U. L. skundžia nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių... 92. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad U. L., veikdamas kartu su V. Ž.,... 93. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines U. L. veikos padarymo... 94. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas... 95. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai rėmėsi V. Ž.... 96. Ta aplinkybė, kurią nurodo kasatorius, kad V. Ž. savo pirmoje apklausoje... 97. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006 m. rugpjūčio 4 d.... 98. Minėti liudytojo V. Ž. parodymai iš esmės sutapo su liudytojo E. J.... 99. Specialisto 2005 m. liepos 28 d. išvadomis nustatyta, kad: UAB „L. B. V.“... 100. Byloje taip pat nustatyta, kad U. L. suklastotus dokumentus – 2003 m.... 101. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą,... 102. Apgaulė grobiant PVM paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į... 103. Apgaulė kasatoriaus veikoje nustatyta tinkamai. Apgaulė pasireiškė tuo, kad... 104. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog jis nusikalstamą... 105. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes... 106. Dėl nenagrinėtinų U. L. kasacinio skundo argumentų... 107. ... 108. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236... 109. Kasatorius U. L. kasaciniame skunde teigia, kad 2003 m. sausio 27 d. NVIM... 110. Šie kasatoriaus teiginiai yra nauji argumentai, nes nuteistasis U. L. savo ir... 111. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 112. Atmesti nuteistųjų J. K. ir U. L. kasacinius skundus....