Byla 2A-539/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovų atstovams Juozui Petroniui, prokurorei Violetai Šulčytei, Antanui Skarbauskui, atsakovų atstovams Mariui Dagiui, advokatui Povilui Juzikiui, advokatui Vidmantui Jakavičiui, trečiojo asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Kristinai Jakštienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Profsąjungų autoūkis“, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Trade project“, uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altera“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-367-51/2007 pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Profsąjungų autoūkis“, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, likviduojamo Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, atstovaujamo likvidatoriaus valstybės įmonės Valstybės turto fondo, ieškinius atsakovams Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, uždarajai akcinei bendrovei „Domus Altera“, uždarajai akcinei bendrovei „Trade project“ dėl akcininko sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno miesto 17 notaro biuro notarė Rasa Inokaitienė, Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė Snieguolė Navickaitė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ 2006 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, atsakovams Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (toliau tekste – LPSK), UAB „Domus Altera“, UAB „Trade project“, tretiesiems asmenims likviduojamam Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, Vilniaus apskrities VMI, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „Profsąjungų autoūkis“ ir UAB „Domus Altera“ 2005 m. birželio 10 d. pastato, esančio Rinktinės g. 5, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. IR-7896); pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 10 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn (registro Nr. IR-7905); pripažinti negaliojančia UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ 2005 m. birželio 16 d. pastato, esančio Rinktinės g. 5, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra, priteisiant UAB „Trade project“ iš UAB „Domus Altera“ 1 200 000 Lt, UAB „Domus Altera“ iš LPSK – 1 075 000 Lt, UAB „Domus Altera“ iš UAB „Profsąjungų autoūkis“ – 75 000 Lt, ir priteisiant UAB „Profsąjungų autoūkis“ pastatą, esantį Rinktinės 5, Vilniuje. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami CK 1.80 straipsnyje, 1.82 straipsnio pirmojoje dalyje, 1.91 straipsnio pirmojoje dalyje, 1.93 straipsnio trečiojoje dalyje, 6.469 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais. Ieškovas nurodė, kad UAB „Profsąjungų autoūkis“ veiklos tikslas yra pelno gavimas ir tiek LPSK, tiek UAB „Domus Altera“, sudarydamas ginčo sandorius, šią aplinkybę žinojo. Ieškovo teigimu, perleidus nekilnojamąjį turtą UAB „Profsąjungų autoūkis“ prarado ir turtą, ir galimybę gauti pajamas iš šio turto nuomos, todėl turto pardavimo sandoris prieštarauja įmonės tikslams. Ieškovo nuomone, žala ginčijamu sandoriu buvo padaryta ne valstybei, o bendrovei. Ieškovas pažymėjo, kad tiek UAB „Domus Altera“, tiek UAB „Trade project“ buvo nesąžiningi: didžioji kainos sumos dalis buvo pervedama LPSK, o ne ieškovui, UAB „Domus Altera“ ketino įsigyti bendrovės akcijas, žinojo apie dėl akcijų buvusį teisminį ginčą bei akcijų areštą, UAB „Domus Altera“ po turto įsigijimo tuoj pat jį perleido UAB „Trade project“, abiejų bendrovių akcijos tiesiogiai ar per kontroliuojamus subjektus priklausė AB Ūkio bankui. Ieškovo teigimu, ginčijamo sandorio šalys akivaizdžiai žinojo, kad sandoris, kuriuo didelė gautų pinigų suma pervedama LPSK, pažeis kreditorių interesus, įmonė taps nemokia. Dėl to, ieškovo nuomone, sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

4Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams LPSK, BUAB „Profsąjungų autoūkis“, UAB „Domus Altera“, tretiesiems asmenims likviduojamam Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, Vilniaus apskrities VMI, UAB „Trade project“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. IR-7896), pagal kurią UAB „Profsąjungų autoūkis“ pardavė UAB „Domus Altera“ už 1 150 000 Lt pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje; pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 10 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn (registro Nr. IR-7905), kuria UAB „Profsąjungų autoūkis“ perdavė UAB „Domus Altera“ nuosavybėn pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje; pripažinus sutartis negaliojančiomis, taikyti restituciją pinigais ir priteisti valstybei iš atsakovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ 99 540 Lt, iš atsakovo LPSK – 1 322 460 Lt, pinigus pervedant į Vilniaus apskrities VMI sąskaitą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami CK 1.80 straipsnyje, 4.37 straipsnio antrojoje dalyje, 4.38 straipsnyje, 4.96 straipsnyje, 6.145 straipsnyje, 6.146 straipsnyje, 6.147 straipsnio antrojoje dalyje, 6.153 straipsnyje nurodytais pagrindais ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 kovo 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų, organizacijų statuso“, Lietuvos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimu „Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto“ bei Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“ LPSK, nuosavybės teise valdanti 7 453 UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijas (100 procentų įmonės akcijų), nusprendė parduoti UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise priklausantį pastatą-garažą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2005 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IR-7896 UAB „Profsąjungų autoūkis“ pardavė, o UAB „Domus Altera“ nupirko pastatą-garažą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 100 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad pastatas parduotas už 1 150 000 Lt, pervedant 1 075 000 Lt LPSK ir 75 000 Lt UAB „Profsąjungų autoūkis“. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. birželio 10 d. sutartimi dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn UAB „Profsąjungų autoūkis“ perdavė, o UAB „Domus Altera“ priėmė nuosavybėn pastatą-garažą. Ieškovo nuomone, minėta pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo-perdavimo aktas sudaryti pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimą „Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto“, CK 4.37 straipsnio antrosios dalies, 4.38 straipsnio reikalavimus ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ir įstatymų, priimtų 1993-2002 metais nuostatos dėl įmonės „Autoūkis“ perdavimo. Ieškovas pažymėjo, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos negalėjo būti sudaryti jokie su Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perduotu turtu susiję sandoriai. Ieškovo teigimu, kadangi pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas sudaryti pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus, jos pripažintinos neteisėtomis ir dėl to negaliojančiomis, o panaikinus minėtas sutartis, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. pastatas-garažas turėtų būti grąžintas valstybei. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. birželio 16 d. UAB „Domus Altera“ pastatą-garažą už 1 200 000 Lt pardavė UAB „Trade project“, tačiau kadangi duomenų apie trečiojo asmens UAB „Trade project“ nesąžiningumą nenustatyta ir yra draudžiama naudoti restituciją prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, todėl iš atsakovų LPSK ir BUAB „Profsąjungų autoūkis“ neteisėtai nekilnojamąjį turtą, priklausantį valstybei, perleidusių privatiems asmenims, turi būti vykdoma restitucija pinigais. Ieškovo teigimu, LPSK, nusprendusi parduoti pastatą-garažą, elgėsi nesąžiningai, kadangi minėtą turtą perleido tretiesiems asmenims žinodama, jog teisme vyksta ginčas dėl 2004 m. birželio 9 d. Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti ir LPSK pasirašyto finansinio turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 dalies, pagal kurią minėtas fondas perdavė LPSK nuosavybėn UAB „Profsąjungų autoūkis“ 7 453 paprastąsias vardines 10 Lt nominalios vertės akcijas, pripažinimo negaliojančia. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovai LPSK ir UAB „Profsąjungų autoūkis“ privalo atlyginti valstybei didžiausią turto vertę, t. y. pastato-garažo vidutinę rinkos vertę restitucijos taikymo metu – 1 422 000 Lt.

5Ieškovas likviduojamas Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, atstovaujamas likvidatoriaus VĮ Valstybės turto fondo (toliau tekste – VTF), 2006 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, atsakovams LPSK, BUAB „Profsąjungų autoūkis“, UAB „Domus Altera“, tretiesiems asmenims UAB „Trade project“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko LPSK sprendimą, kuriuo LPSK nusprendė parduoti UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise priklausantį pastatą-garažą už 1 150 000 Lt atsakovui UAB „Domus Altera“; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. IR-7896), pagal kurią UAB „Profsąjungų autoūkis“ pardavė UAB „Domus Altera“ už 1 150 000 Lt pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, bei 2005 m. birželio 10 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn (registro Nr. IR-7905), kuria UAB „Profsąjungų autoūkis“ perdavė UAB „Domus Altera“ nuosavybėn pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje; priteisti iš atsakovo LPSK ieškovo likviduojamo Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti likvidatoriui VĮ Valstybės turto fondui 2 147 392 Lt valstybei padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami teisės aktais, reglamentuojančiais turto paskirstymą profesinėms sąjungoms, Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, CK 1.80 straipsnyje, 1.81 straipsnyje, 2.82 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 4.37 straipsnio pirmojoje dalyje, 4.48 straipsnyje, 6.245 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 6.246 straipsnyje, 6.247 straipsnyje, 6.248 straipsnio pirmojoje bei penktojoje dalyse, 6.251 straipsnio pirmojoje dalyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 18 dalyje nurodytais pagrindais. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu ir 2005 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi LPSK perleido vienintelį UAB „Profsąjungų autoūkis“ nekilnojamąjį turtą – pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, už 1 150 000 Lt UAB „Domus Altera“. Ieškovas nurodė, kad iš šios sumos tik 75 000 Lt buvo sumokėta atsakovui UAB „Profsąjungų autoūkis“, o likusi 1 075 000 Lt suma kaip parama buvo pervesta LPSK. Ieškovas pažymėjo, kad perleidus visą įmonės turtą, tačiau neatsiskaičius su kreditoriais, LPSK kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Profsąjungų autoūkis“ ir UAB „Profsąjungų autoūkis“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo nuomone, UAB „Profsąjungų autoūkis“ tapo nemokia ir akcijos prarado vertę tik dėl vienintelio akcininko LPSK tyčinių ir nesąžiningų veiksmų. Dėl nurodytų argumentų, ieškovo teigimu, 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko LPSK sprendimas, kurio pagrindu buvo perleistas vienintelis įmonės turėtas nekilnojamasis turtas, bei ginčijamos sutartys prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 daliai, UAB „Profsąjungų autoūkis“ steigimo dokumentams, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais nuo jo sudarymo momento. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas LPSK nesąžiningais veiksmais padarė žalą valstybei ir turi ją atlyginti – sumokėti 2 147 392 Lt, t. y. sumą, kuri turto vertintojų 2006 m. birželio 1 d. vertinimu atitiko realią parduoto turto rinkos vertę.

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutarė sujungti civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams LPSK, BUAB „Profsąjungų autoūkis“, UAB „Domus Altera“, tretiesiems asmenims likviduojamam Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, Vilniaus apskrities VMI, UAB „Trade project“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais su civiline byla pagal ieškovo likviduojamo Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti ieškinį atsakovui LPSK, tretiesiems asmenims BUAB „Profsąjungų autoūkis“, UAB „Domus Altera“, UAB „Trade project“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl akcininko sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

7Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė sujungti civilinę bylą pagal ieškovų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, likviduojamo Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti ieškinį atsakovams LPSK, BUAB „Profsąjungų autoūkis“, UAB „Domus Altera“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities VMI, UAB „Trade project“ dėl akcininko sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais su civiline byla pagal ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ ieškinį atsakovams LPSK, UAB „Domus Altera“, UAB „Trade project“, tretiesiems asmenims likviduojamam Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, Vilniaus apskrities VMI dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

8Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu nusprendė ieškinius tenkinti iš dalies; pripažinti negaliojančiais: 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko LPKS sprendimą, 2005 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. RI-7896), pagal kurią UAB „Profsąjungų autoūkis“ pardavė UAB „Domus Altera“ pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, 2005 m. birželio 10 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn (registro Nr. RI-7897), kuria UAB „Profsąjungų autoūkis“ perdavė UAB „Domus Altera“ nuosavybėn šį pastatą-garažą, 2005 m. birželio 16 d. šio pastato-garažo pirkimo pardavimo sutartį (registro Nr. SN-3153) tarp UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“; priteisti UAB „Trade project“ iš UAB „Domus Altera“ 1 200 000 Lt, iš LPSK – 1 075 000 Lt; priteisti UAB „Domus Altera“ iš UAB „Profsąjungų autoūkis“ 75 000 Lt; grąžinti pastatą-garažą BUAB „Profsąjungų autoūkis“ valdyti patikėjimo teise; priteisti iš LPSK 5 433 Lt, iš UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ po 5 333 Lt žyminio mokesčio valstybei, priteisti iš atsakovų LPSK, UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ po 119,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei bei po 215 Lt VĮ Registrų centro Kauno filialui.

9Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimo Nr.I-18 „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. I-437 ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto“, vėlesnio įstatyminio reglamentavimo nuostatas bei Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esantis turtas turėjo priklausyti valstybei, todėl UAB „Profsąjungų autoūkis“ neturėjo teisės jį perleisti ir sudarydamas ginčijamus sandorius UAB „Profsąjungų autoūkis“ perleido kitiems asmenims jam nepriklausantį turtą. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms taikytina CK 6.307 straipsnio trečiosios dalies nuostata ir sandoris pripažintinas negaliojančiu. Teismo nuomone, tokios išvados nepaneigia ir atsakovų nuorodos, kad viešame registre turtas buvo registruotas UAB „Profsąjungų ūkis“ vardu, kadangi LPSK atstovo, dalyvavusio derybose dėl turto perleidimo, paaiškinimai patvirtina, jog derybų metu turto priklausomybės klausimas minėto Konstitucinio Teismo nutarimo išvadų aspektu buvo svarstomas, taigi, abiem šalims iš esmės nutarimo turinys buvo žinomas, tačiau buvo nutarta sudaryti sandorį. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007 yra konstatavusi, jog argumentai, susiję su tuo, kad buvęs profsąjungų turtas, valdomas ir yra registruotas viešame registre kito subjekto vardu, yra nepagrįsti, nes tokia registracija prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, todėl ji laikytina neteisėta ir niekine (CK 1.80 str. 1, 2 d.), o kito subjekto valdytas buvęs profesinių sąjungų turtas šioje nutartyje vertintas kaip valdytas patikėjimo teise. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 4.37 straipsnį, 4.48 straipsnio pirmąją dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas, todėl pažeidus šias normas sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu, dėl to privalomai spręstinas ir restitucijos klausimas (CK 1.80 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. birželio 10 d. sutartys pripažintinos negaliojančiomis, nurodė, jog galima pripažinti negaliojančia ir 2005 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“, kadangi UAB „Domus Altera“ negali būti laikoma teisėtu turto savininku.

10Teismas pažymėjo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad, pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.307 straipsni pirmojoje dalyje nurodytu pagrindu, parduoto daikto grąžinimo savininkui klausimas turi būti sprendžiamas taikant vindikacijos taisykles, nustatytas 4.96 straipsnyje (CK 6.307 str. 3 d.), ir kad CK 6.307 straipsnio trečioji dalis turi būti taikoma ją sistemiškai aiškinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kurį iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas išreikalaujamas visais atvejais.

11Teismas nurodė, kad tiek svarstant restitucijos galimybę prievolinės teisės normų pagrindu, tiek vindikacinio ieškinio atveju, esminis klausimas, sprendžiant turto grąžinimo natūra galimybę, yra turto įgijėjų sąžiningumo klausimas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tiek pradinis pardavėjas, tiek turto įgijėjai buvo nesąžiningi. Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai sudaryti jau esant priimtam Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimui, iš kurio buvo žinoma, kad ginčo turtas turėjo priklausyti valstybei, sandorių šalys neneigia apie jį žinojusios, be to, šis klausimas buvo aptarinėjamas ir derybose. Teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo iškelta byla dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perleistų atsakovui LPSK UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų, toje byloje 2005 m. balandžio 18 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos akcijos, šių akcijų areštas buvo įregistruotas viešame registre, tačiau, nepaisant to, 2005 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko LPSK sprendimu buvo nutarta parduoti ginčo turtą. Teismas pažymėjo, kad apie šias aplinkybes LPSK žinojo, jos galėjo ir turėjo būti žinomos ir kitiems atsakovams, kurie, būdami pakankamai rūpestingi bei apdairūs verslu užsiimantys juridiniai asmenys, savo pačių interesais turi pasidomėti galimais įgyjamo turto suvaržymais, maksimaliai apsisaugoti nuo galimai patirtinų nuostolių turto išreikalavimo atveju. Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Domus Altera“ įgijus turtą, praėjus 6 dienoms, turtas skubiai buvo perleistas atsakovui UAB „Trade project“. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų elgesį – Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų ignoravimą, vykstančio bylinėjimosi dėl akcijų perleidimo teisėtumo nepaisymą, skubų turto perleidimą, konstatavo, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai valstybės atžvilgiu, siekdami įgyti ginčo turtą ir kelių sandorių pagalba sudaryti situaciją, kad turtas valstybės žinion nebūtų išreikalautas. Teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktus akcininkų susirinkimų protokolus, AB Ūkio banko 2006 m. III ketvirčio ataskaitą, AB „Pramprojektas“ metinį prospektą-ataskaitą už 2005 m. galima konstatuoti ir UAB „Domus Altera“ bei UAB „Trade project“ tarpusavio sąsajas, ir sąsajas per AB Ūkio banko bei UAB Ūkio banko investicinę grupę. Teismo nuomone, kai kurias sąsajas galima būtų laikyti atsitiktinėmis, tačiau LPSK atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinės derybos dėl ginčijamais sandoriais perleisto turto vyko būtent su AB Ūkio banku. Dėl to teismas konstatavo, kad minėtos sąsajos nėra atsitiktinės. Teismas pažymėjo, kad ir UAB „Domus Altera“, ir UAB „Trade project“ buvo žinoma aplinkybė apie tai, kad dėl turto perleidimo gautos lėšos iš esmės atiteko LPSK kaip parama, nors šioms bendrovėms turėjo kilti abejonių dėl sandorių skaidrumo situacijoje, kai turto pardavėjas, parduodamas savo pagrindinį turtą, praktiškai lieka ir be turto, ir be pinigų, kuriuos atiduoda netgi ne už savo prievoles, o kaip paramą.

12Teismas pažymėjo, kad pripažinus sutartį negaliojančia, daiktas grąžintinas savininkui, tačiau nagrinėjamu atveju asmenys, ginantys valstybės interesą, nėra pareiškę reikalavimo grąžinti turtą natūra valstybei, o BUAB „Profsąjungų autoūkis“ prašo priteisti turtą bendrovės nuosavybėn. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog UAB „Profsąjungų ūkis“ gali būti laikomas tik kaip patikėjimo teise valdantis valstybei priklausantį turtą subjektas, turtas grąžintinas bendrovei valdyti patikėjimo, o ne nuosavybės teise, ir todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko sprendimą teismas nurodė, kad UAB „Profsąjungų autoūkis“ įstatuose numatytas bendrovės tikslas – gauti ekonominę naudą, o aplinkybės, kad vienintelis akcininkas priima sprendimą perleisti turtą tokiomis sąlygomis, jog jam pačiam pagal sandorį atitenka daugiau kaip 14 kartų didesnė suma negu bendrovei, negalima būtų laikyti veikimu bendrovės interesais, nes tokiu būdu tuometinis akcininkas siekė pelno išimtinai tik sau, o ne bendrovei, taip pažeidžiant tiek bendrovės, tiek kitų kreditorių interesus, ką patvirtino ir tolimesni įvykiai – bendrovės bankrotas. Dėl to teismas konstatavo, kad sprendimas prieštaravo tiek bendrovės steigimo dokumentams, tiek sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas taip pat konstatavo, kad aiškinimas apie labdaros teikimą tokiomis sumomis ir tokiomis aplinkybėmis, kai pati bendrovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, negali būti laikomas nei sąžiningu, nei protingu, be to, LPSK turėjo būti žinoma, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo turtas turi būti valstybės nuosavybė, o sprendimus akcininkas gali priimti tik dėl bendrovei priklausančio turto, todėl sprendimas priimtas dėl kitam asmeniui priklausančio turto perleidimo laikytinas niekiniu (CK 1.80 str. 1 d.).

14Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria pastatas-garažas, esantis Rinktinės g. 5, Vilniuje, buvo priteistas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ patikėjimo teise, ir minėtą pastatą priteisti BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, kadangi reikalavimas pripažinti pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, valstybės nuosavybe, nebuvo pareikštas, taip pat byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl šio pastato teisinės registracijos UAB „Profsąjungų autoūkis“ vardu nuginčijimo.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad valstybei priklausančios uždarosios akcinės bendrovės turtas taip pat yra valstybės nuosavybė, kadangi, remiantis CK 2.50 straipsniu, bendrovės akcijų savininko ir bendrovės turtas yra atskirtas.
3. Teismo sprendimas iš esmės pažeidžia ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ kreditorių interesus, kadangi valstybei perėmus iš BUAB „Profsąjungų autoūkis“ ginčo pastatą, valstybei nekils pareiga atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

15Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Trade project“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161.

17Teismo motyvas, kad UAB „Trade project“ buvo nesąžininga sandorio šalis, yra nepagrįstas. UAB „Trade project“ turtą įsigijo iš UAB „Domus Altera“, kuri pirkimo-pardavimo sutarties metu parduodamą turtą valdė nuosavybės teise, o teismuose, kitose valstybinėse ar nevalstybinėse institucijose pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nevyko jokie ginčai dėl parduodamo nekilnojamojo turto. Be to, UAB „Profsąjungų autoūkis“ nekilnojamąjį turtą įsigijo iki Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo ir iki parduodant pastatą-garažą jį valdė nuosavybės teise, juo naudojosi ir disponavo savo nuožiūra, o UAB „Trade project“ nebuvo žinoma jokia informacija apie UAB „Profsąjungų autoūkis“ skolas ir didelius kreditorinius reikalavimus.

182.

19Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog ginčo objektas per trumpą laiką buvo perleistas UAB „Trade project“, t. y. bendrovei, kuri yra susijusi su UAB „Domus Altera“. UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ akcininkai yra skirtingi asmenys, tai dvi savarankiškos bendrovės, vykdančios įstatuose nustatytą ūkinę komercinę veiklą ir bet kokie teismo nurodyti akcininkų ryšiai su kitais asmenimis ar dalyvavimas kitų bendrovių veikloje neturi teisinės reikšmės civilinės bylos dalykui.

20Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Domus Altera“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, pasisakydamas dėl ginčo turto registracijos UAB „Profsąjungų autoūkis“ vardu neteisėtumo, pažeidė viešo registro duomenų teisingumo prezumpciją. Be to, teismas, išspręsdamas ginčo turto teisinės registracijos UAB „Profsąjungų autoūkis“ vardu pripažinimo negaliojančia klausimą, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens VĮ Registrų centro teisių ir pareigų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Teismo išvada, kad ginčo turtas nuosavybės teise turi priklausyti valstybei, nepagrįsta. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ketvirtąją dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Turto perdavimas UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn buvo įvykdytas dar iki Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo priėmimo, todėl UAB „Profsąjungų autoūkis“ buvo teisėtas ginčo turto savininkas. Be to, teismas valstybės kontroliuojamo juridinio asmens turtą prilygino valstybės turtui, nors valstybės nuosavybe pripažintas turtas yra UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijos, bet ne šios bendrovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas.
3. Teismas, pasisakydamas dėl 2005 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.307 straipsnio trečiosios dalies pagrindu, nepasisakė dėl ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ ieškinyje nurodytų šios sutarties negaliojimo pagrindų ir argumentų, todėl laikytina, kad ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų, t. y. priimtas pažeidžiant CPK 270 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkto reikalavimus.
4. Teismas netyrė aplinkybių dėl labdaros suteikimo, todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
5. Net pripažinus, kad UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijos buvo neteisėtai perleistos LPSK nuosavybėn ir LPSK neteisėtai buvo priėmusi sprendimą dėl UAB „Profsąjungų autoūkis“ turto pardavimo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia UAB „Profsąjungų autoūkis“ sudarytos turto perleidimo sutarties.
6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.96 straipsnio, 6.307 straipsnio trečiosios dalies normas, kadangi nustatęs, jog turtas perduotinas patikėjimo teise UAB „Profsąjungų autoūkis“, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatė, kam ginčo turtas priklauso nuosavybės teise.
7. Teismo sprendimas priteisti ginčo turtą UAB „Profsąjungų autoūkis“ patikėjimo teise pažeidžia teisės aktais nustatytą valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo tvarką.
8. Konstatavęs, kad turi būti taikoma restitucija, teismas restitucijos netaikė, nes vietoje to, kad grąžintų ginčo turtą valstybei, turtą perdavė UAB „Profsąjungų autoūkis valdyti patikėjimo teise.
9. Teismui atkūrus iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, UAB „Profsąjungų autoūkis“, valdydamas ginčo turtą patikėjimo teise, galės sudaryti sutartis dėl turto perleidimo.
10. Teismo išvada dėl UAB „Domus Altera“ nesąžiningumo nepagrįsta:

2110.1. UAB „Domus Altera“ turėjo teisinį pagrindą preziumuoti, jog ginčo turtas teisėtai nuosavybės teise priklauso UAB „Profsąjungų autoūkis“, kadangi šis turtas buvo registruotas bendrovės vardu viešame registre.

2210.2. Konstituciniam Teismui priėmus 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, UAB „Domus Altera“ nesužinojo ir negalėjo sužinoti apie galimą turto registracijos prieštaravimą įstatymų nuostatoms, kadangi turto perdavimas UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn ir turto registracija viešame registre buvo atlikta iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

2310.3. Ginčo turtas 2000 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip UAB „Profsąjungų autoūkis“ turtas, todėl negalima teigti, kad UAB „Domus Altera“ neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą ir todėl buvo nesąžiningas.

2410.4. Valstybės ir kitų suinteresuotų asmenų neveikimas leido UAB „Domus Altera“ pagrįstai manyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas teisinių pasekmių ginčo turto statusui neturi.

2510.5. UAB „Domus Altera“ prieš sudarydamas sandorį ir jo metu elgėsi pagal bonus pater familias elgesio standartą ir ėmėsi visų komercinėje praktikoje įprastų priemonių, siekdamas įsitikinti turto pardavėjo veiksmų teisėtumu.

2610.6. Aplinkybė, kad UAB „Domus Altera“ buvo žinoma apie teisminį ginčą dėl UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų, nerodo UAB „Domus Altera“ nesąžiningumo, kadangi juridinis asmuo turi teisę laisvai disponuoti jo turimu turtu ir šis turtas yra teisiškai atskirtas nuo akcininkų turto.

2710.7. Aplinkybė, kad UAB „Domus Altera“ per neilgą laiko tarpą perleido ginčo turtą UAB „Trade project“, nerodo UAB „Domus Altera“ nesąžiningumo, kadangi toks UAB „Domus Altera“ elgesys buvo sąlygotas jo veiklos tikslų ir teisėtų ekonominių interesų.

2810.8. Teismo sprendime įvardintos UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ tarpusavio sąsajos nerodo UAB „Domus Altera“ nesąžiningumo, kadangi teisės aktai nedraudžia sudaryti sandorių subjektams, tarp kurių egzistuoja tam tikros sąsajos, nebent tokie sandoriai būtų tariami.

1. Teismo sprendimas taikyti restituciją natūra pažeidžia CK 6.146 straipsnio, 6.145 straipsnio antrosios dalies nuostatas, kadangi teismui taikius restituciją yra bloginama vienos iš sandorio šalių padėtis.
2. Teismas neatsižvelgė ir ignoravo teisėtų lūkesčių principą, nors atsakovai UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ kėlė klausimą dėl šio principo pažeidimo.
3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą, kadangi netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Domus Altera“ pateiktų argumentų ir įrodymų.
4. Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio reikalavimus, kadangi sprendimą grindė prieštaringais įrodymais ir prielaidomis ir nepasinaudojo teise surinkti byloje papildomus įrodymus.
5. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio ketvirtosios dalies reikalavimus, kadangi netyrė ir nepasisakė dėl UAB „Domus Altera“ argumentų atmetimo priežasčių ir nuspręsdamas, kad ginčo turtas grąžinamas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ patikėjimo teise, peržengė pareikštų reikalavimų ribas.
6. Teismo sprendimas pažeidžia procesinio šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, teisės į nešališką teismą bei kitus civilinio proceso principus.
7. Teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

29Atsakovas LPSK 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu prisidėjo prie atsakovo UAB „Domus Altera“ apeliacinio skundo.

30Atsiliepime į ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“, atsakovų UAB „Trade project“, UAB „Domus Altera“ apeliacinius skundus ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Atsiliepime į ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“, atsakovų UAB „Trade project“, UAB „Domus Altera“ apeliacinius skundus ieškovas likviduojamas Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, priteisti BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise.

32Atsiliepimuose į ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ ir atsakovo UAB „Trade project“ apeliacinius skundus atsakovas UAB „Domus Altera“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti.

33Atsiliepime į atsakovų UAB „Trade project“, UAB „Domus Altera“ apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nurodo, kad su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

34Atsiliepime į ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“, atsakovų UAB „Trade project“, UAB „Domus Altera“ apeliacinius skundus tretysis asmuo Vilniaus apskrities VMI nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Atsiliepime į ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Trade project“ nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

36Ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimas pakeistinas.

37Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos Respublikos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ įgyvendinimo“ 3 punkte nutarta pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų turto“ 3 straipsnio 2 punkte nurodyto Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuosavybėn perduodamą turtą sudaro Lietuvos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos įmonė „Autoūkis“ Vilniuje ir kitas šiame punkte nurodytas turtas.

381994 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktu Lietuvos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija perdavė Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuosavybėn įmonę „Autoūkis“ ir pastatą-garažą, esančius Rinktinės g. 5, Vilniuje (t. 1, b.l. 95).

39Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuosavybės teisė minėtam pastatui-garažui buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 1-66 bei 1994 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu ir įrašas galiojo nuo 1995 m. lapkričio 27 d. iki 2002 m. gegužės 20 d. (t. 1, b. l. 75). 1996 m. rugsėjo 21 d. UAB „Profsąjungų autoūkis“ steigimo aktu Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profsąjungoms remti nutarė steigti UAB „Profsąjungų autoūkis“, įsigyti 100 procentų šios bendrovės akcijų, perduoti steigiamai įmonei įmonės „Autoūkis“ turtą, suformuoti 74 530 Lt vertės įstatinį kapitalą ir išleisti 7 453 paprastąsias vardines 10 Lt nominalios vertės akcijas. 1997 m. sausio 15 d. priėmimo-perdavimo aktu Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perdavė UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje. UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teisė minėtam pastatui-garažui įregistruota Nekilnojamojo turto registre 1996 m. rugsėjo 21 d. steigimo akto bei 1997 m. sausio 15 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu ir įrašas galiojo nuo 2002 m. gegužės 20 d. iki 2005 m. birželio 10 d. (t. 1, b. l. 75).

40Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo 2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1890 2 straipsnio pirmojoje dalyje buvo nustatyta, kad VĮ Valstybės turto fondui perduodama Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti 2000 m. rugpjūčio 1 d. esantis turtas bei lėšos – Lietuvos laisvųjų konfederacijų profesinių sąjungų konfederacijos įmonė „Autoūkis“.

41Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatuota, kad iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų, kurios buvo SSSR profesinių sąjungų sistemos dalis, valdytas turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Taip pat konstatuota, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Nutarime taip pat nurodyta, kad Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nebuvo jam perduoto turto savininkas, bet jį tik laikinai valdė ir naudojo (nutarimo konstatuojamosios dalies V 3.9).

42Byloje nustatyta, kad Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba 2004 m. birželio 7 d. nutarimu nutarė UAB „Profsąjungų autoūkis“ 7 453 akcijas, nuosavybės teise priklausančias Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, perduoti LPSK ir tai buvo padaryta 2004 m. birželio 8 d. finansinio turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1.

43Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1652-51/2005 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikyta atsakovui LPSK laikinoji apsaugos priemonė – 7 453 UAB „Profsąjungų ūkis“ akcijų areštas, uždraudžiant jomis disponuoti. LPSK 2005 m. birželio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu nutarė parduoti UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise priklausantį pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, už 1 150 000 Lt UAB „Domus Altera“, pervedant 1 075 000 Lt dydžio kainos (sumos) dalį, kaip paramą LPSK, ir 75 000 Lt UAB „Profsąjungų autoūkis“, bei įgalioti UAB „Profsąjungų autoūkis“ direktorių A. K. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 m. birželio 10 d. UAB „Profsąjungų autoūkis“ ir UAB „Domus Altera“ sudarė minėto pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutartį ir šio pastato-garažo priėmimo-perdavimo nuosavybėn sutartį. 2001 m. birželio 16 d. UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ sudarė minėto pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „Profsąjungų autoūkis“ buvo iškelta bankroto byla.

44Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5431-4321/2005 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti ir LPSK sandorio – 2004 m. birželio 8 d. turto priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 dalį, pagal kurią perduotos LPSK nuosavybėn UAB „Profsąjungų autoūkis“ 7 453 akcijos ir priteisė likviduojamos Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti likvidatoriui VĮ Valstybės turto fondui 7 453 UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijas. Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime nurodė, kad Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veikla po įstatyme nustatyto šio fondo veiklos pabaigos (2001 m. liepos 1 d.) prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio antrajai daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl teismas konstatavo, kad 2004 m. birželio 8 d. finansinio turto priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 dalis, kuria perleistos akcijos, prieštarauja imperatyvioms Konstitucijos nuostatoms ir yra niekinė bei negaliojanti, kadangi šis aktas buvo pasirašytas po 2001 m. liepos 1 d. (CK 1.80 str. 1 d.). Pažymėtina, kad VĮ Valstybės turto fondas teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir naudoja jai patikėjimo teise priklausančias akcijas ir kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei juo disponuoja ir VĮ Valstybės turto fondo savininkė yra valstybė (Valstybės turto fondo įstatymo 3 str. 1 d.).

45Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas LPSK, nebūdamas teisėtu UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų savininku, negalėjo priimti 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko sprendimo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu sandoris dėl UAB „Profsąjungų ūkis“ akcijų perleidimo LPSK pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo momento, be to, minėtas sprendimas prieštaravo jo priėmimo momentu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 19 straipsnio aštuntajai daliai, nurodančiai, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtą sprendimą negaliojančiu (CK 1.80, 1.82 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 19 str. 8 d. ir 10 d.).

46UAB „Profsąjungų autoūkis“ ir UAB „Domus Altera“ 2005 m. birželio 10 d. sutartys buvo sudarytos vykdant 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko LPSK sprendimą. Kadangi minėtas sprendimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms bei UAB „Profsąjungų autoūkis“ įstatuose numatytiems tikslams, todėl ir šio sprendimo pagrindu sudarytos nurodytos sutartys taip pat prieštaravo imperatyvių įstatymo normų reikalavimams bei UAB „Profsąjungų autoūkis“ įstatuose numatytiems tikslams. Minėti sandoriai buvo nuostolingi UAB „Profsąjungų autoūkis“. Be to, minėti nuostolingi sandoriai turėjo esminės įtakos bankroto bylos UAB „Profsąjungų autoūkis“ iškėlimui Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi. 2005 m. birželio 10 d. sudaryta pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutartis negali būti vertinama kaip UAB „Profsąjungų autoūkis“ parama ar labdara LPSK, kadangi 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko sprendimu LPSK nusprendė skirti sau paramą ir pavedė bendrovės direktoriui sudaryti minėtą sutartį, tokiu būdu įgydama didžiąją dalį bendrovės turto. Atsakovas UAB „Domus Altera“, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, kuriam taikytini didesni apdairumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimai sudarant sandorius, žinojo bei turėjo žinoti nurodytas aplinkybes, taip pat žinojo Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir todėl yra nesąžininga ieškiniais ginčijamų sandorių šalis ir nesąžiningas pastato-garažo pagal minėtus sandorius įgijėjas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „Profsąjungų autoūkis“ ir UAB „Domus Altera“ 2005 m. birželio 10 d. sutartis negaliojančiomis (CK 1.80 str., 1.82 str.). Pirmosios instancijos teismas nepripažino negaliojančiais pastato-garažo priėmimo-perdavimo akto, kuriuo pastatas-garažas perduotas UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn, bei UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teisės pastatui-garažui registracijos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepripažinus negaliojančiais pastato-garažo priėmimo-perdavimo akto, kuriuo pastatas-garažas perduotas UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn, bei UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teisės šiam pastatui-garažui registracijos, minėtos sutartys pripažintinos negaliojančiomis ne dėl to, kad pastatas-garažas nepriklausė nuosavybės teise UAB „Profsąjungų autoūkis“, bet dėl to, kad šios sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir juridinio asmens teisnumui (CK 1.80, 1.82 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr.VIII-1835 19 str. 8 d. ir 10 d.). Dėl to atsakovų UAB „Trade project“, UAB „Domus Altera“ apeliacinių skundų argumentai dėl pastato-garažo priklausymo nuosavybės teise UAB „Profsąjungų autoūkis“ bei neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų teisiškai yra nereikšmingi.

47Atsakovas UAB „Domus Altera“, nebūdamas teisėtu minėto pastato-garažo savininku, negalėjo teisėtai pirkimo-pardavimo sutartimi perleisti šio pastato-garažo UAB „Trade project“. Atsakovas UAB „Trade project“, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, kuriam taikytini didesni apdairumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimai sudarant sandorius, žinojo bei turėjo žinoti UAB „Domus Altera“ minėto pastato-garažo įsigijimo aplinkybes, taip pat žinojo Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir todėl yra nesąžininga 2005 m. birželio 16 d. pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutarties šalis ir nesąžiningas pastato-garažo įgijėjas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ skubiai, t.y. po 6 dienų nuo UAB „Domus Altera“ įsigijimo pastato-garažo, sudarė šio pastato-garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina UAB „Domus Altera“ bei UAB „Trade project“ tarpusavio sąsajas bei sąsajas per AB Ūkio banką ir UAB Ūkio banko investicinę grupę: UAB „Domus Altera“ akcininkė B. K. yra UAB „Trade project“ direktorė, UAB „Trade project“ akcininkė O. G. yra kito šios bendrovės akcininko AB „Pramprojektas“ akcininkė ir AB Ūkio banko stebėtojų tarybos narė, AB „Pramprojektas“ yra susijęs su UAB Ūkio banko investicine grupe. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ 2005 m. birželio 16 d. sutartį pripažino negaliojančia (CK 1.80 str.).

48Atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ apeliacinių skundų argumentai dėl Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo negaliojimo atgal laike nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 2005 m. birželio 1 d. vienintelio UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcininko LPSK sprendimas ir ieškiniais ginčijami sandoriai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo momentu ginčo pastatas-garažas minėtu 1997 m. spalio 15 d. priėmimo-perdavimo aktu jau buvo perduotas UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn, tačiau Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti valdė 100 procentų nurodytos įmonės akcijų. Šios aplinkybės nekliudė išspręsti pastato-garažo nuosavybės klausimą pagal minėto Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus. Teisėjų kolegijos nuomone, viešasis interesas galėjo būti apgintas tiek perduodant valstybei pastatą-garažą, tiek perduodant valstybei 100 procentų UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų. Viešasis interesas buvo apgintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5431-4321/2005 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteisiant UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijas Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profsąjungoms remti likvidatoriui VĮ Valstybės turto fondui, per kurį valstybė valdo šias akcijas.

49Teisėjų kolegijos nuomone, taikant restituciją pastatas-garažas priteistinas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise, o ne grąžintinas valdyti patikėjimo teise. Tokiu būdu taikant restituciją nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais pastato-garažo priėmimo perdavimo aktą, kuriuo pastatas-garažas perduotas UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn, UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teisės pastatui-garažui registraciją ir sprendimu nenusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007 nurodyta, kad turto nuosavybės teisės registracija asmens, kuris tokios teisės neturi, vardu prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl laikytina neteisėta ir niekine (CK 1.80 str.). Šioje nutartyje pažymėta, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, nuosavybės teisė ginama daiktinėmis teisinėmis gynimo priemonėmis, kurių absoliutus pobūdis leidžia savininkui vindikacinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai daiktą valdančiam asmeniui, neginčijant vindikuojamo daikto įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti ieškinio reikalavimai dėl pastato-garažo priėmimo-perdavimo akto, nuosavybės teisės pastatui-garažui registracijos pripažinimo negaliojančiais ir šio pastato-garažo priteisimo ar perdavimo valstybei. Pirmosios instancijos teismas nepripažino negaliojančiais pastato-garažo priėmimo-perdavimo akto, nuosavybės teisės pastatui-garažui ir nepriėmė sprendimo perduoti pastatą-garažą valstybei. Pažymėtina, kad valstybė per VĮ Valstybės turto fondą valdo 100 procentų UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Todėl valstybei negali priklausyti ir 100 procentų UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų, ir pastatas-garažas, t.y. turtas, iš kurio buvo suformuotas šios bendrovės įstatinis kapitalas. Be to, juridinis asmuo atsako pagal prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikant restituciją pastatas-garažas priteistinas nuosavybės teise ieškovui BUAB „Profsąjungų autoūkis“. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu taikant restituciją viešasis interesas yra apginamas, nes valstybė per VĮ Valstybės turto fondą valdo 100 procentų UAB „Profsąjungų autoūkis“ akcijų. VĮ Valstybės turto fondas yra valstybės įmonė, Valstybės turto fondo įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdanti ir naudojanti jai patikėjimo teise perduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei juo disponuojant. VĮ Valstybės turto fondo savininkė yra valstybė (Valstybės turto fondo įstatymo 32 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu būdu netaikant restitucijos ir nepriteisiant nuosavybės teise pastato-garažo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn nukentėtų BUAB „Profsąjungų autoūkis“ kreditorių interesai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu taikant restituciją atsižvelgiama į atsakovų UAB „Trade project“, UAB „Domus Altera“ apeliacinių skundų argumentus dėl pastato-garažo perdavimo UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybėn priėmimo-perdavimo aktu, UAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teisės pastatui-garažui registracijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo pakeistina, priteisiant iš atsakovo UAB „Domus Altera“ ieškovui BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise pastatą-garažą.

50Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais, o atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ apeliacinių skundų argumentus pripažįsta tik iš dalies pagrįstais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti, taip pat nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ ieškinio dalis dėl priteisimo pastato-garažo, esančio Rinktinės g. 5, Vilniuje, tenkintas iš dalies ir nuspręsta grąžinti pastatą-garažą BUAB „Profsąjungų autoūkis“ valdyti patikėjimo teise, ir šioje dalyje ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ ieškinį tenkinant bei priteisiant iš atsakovo UAB „Trade project“ ieškovui BUAB „Profsąjungų autoūkis“ nuosavybės teise pastatą-garažą, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, 1 422 000 Lt vertės, o kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę (CPK 272 str.) ir priteistino pastato-garažo vertė nustatytina pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenis apie pastato-garažo vertę, pagal pateikimo datą, artimiausią sprendimo priėmimo momentui (t. 1, b.l. 74).

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo BUAB „Profsąjungų autoūkis“ apeliacinio skundo tenkinamų reikalavimų ir atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ apeliacinių skundų reikalavimų, kurie tenkinami tik iš dalies, dalyką, apimtį bei sumą, į tai, kad, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas tik restitucijos būdas dėl pastato-garažo grąžinimo, ir į aplinkybę, kad ieškovas BUAB „Profsąjungų autoūkis“ įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sprendžia, kad žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinius skundus neatlygintinos (CPK 80, 85, 93, 96 str.).

52Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie atsakovų UAB „Trade project“ ir UAB „Domus Altera“ išlaidas advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teismo apmokėti.

53Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnių reikalavimus priteistinas valstybei iš atsakovų LPSK, UAB „Domus Altera“ ir UAB „Trade project“ po 13 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų atlyginimas.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Profsąjungų autoūkis“ ieškinio dalis dėl priteisimo pastato-garažo, esančio Rinktinės g. 5, Vilniuje, tenkinta iš dalies ir nuspręsta grąžinti pastatą-garažą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Profsąjungų autoūkis“ valdyti patikėjimo teise, panaikinti, nurodytą ieškinio dalį tenkinti ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trade project“ (įmonės kodas 300025177) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Profsąjungų autoūkis“ (įmonės kodas 123795135) nuosavybės teise pastatą-garažą, unikalus Nr. 1098-1018-3018, esantį Rinktinės g. 5, Vilniuje, 1 422 000 Lt (vieno milijono keturių šimtų dvidešimt dviejų tūkstančių litų) vertės. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

56Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (kodas 9575279) 13 Lt (trylika litų), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altera“ (įmonės kodas 133543150) 13 Lt (trylika litų), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trade project“ (įmonės kodas 300025177) 13 Lt (trylika litų) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų atlyginimo.