Byla 2A-705-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Julijai Šreimikienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Aistei Berčaitei, atsakovui J. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ieškinį, atsakovui prokurorui J. L. dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas ieškiniu kreipėsi į prašydama priteisti iš atsakovo regreso tvarka 9242,74 Lt valstybei. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-305-723/2006 buvo atmestas J. K. ieškinys Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas prokuroras J. L., kurio veiksmų teisėtumas skiriant kardomąją priemonę - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, ir buvo kvestionuojamas. Vilniaus apygardos teismas 2007-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-539/2007 iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą ir iš valstybės J. K. priteisė 6 112,74 Lt turtinės ir 1 500 Lt neturtinės žalos, bei 1 500 Lt advokato išlaidų ir 130 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 9242,74 Lt. Civilinėje byloje Nr. 2A-539/2007 nustatyta, kad prieš prokurorui J. L. užpildant nutarimą, dėl kardomosios priemonės ieškovui skyrimo, ieškovas prašė prokuroro atidėti jam paskirtą kardomąją priemonę arba pakeisti ją kita, nurodydamas, jog yra iš anksto suplanuota šeimos kelionė į užsienį. Prokuroras atsisakė „diskutuoti“ šia tema pranešęs, jog po 2-3 dienų bus baigtas ikiteisminis tyrimas, ir kad prokurorui yra žinoma, jog ieškovas keitė nupirktus kelionės bilietus. Prokuroro nutarime nurodytos ikiteisminio tyrimo atlikimo datos nuo 2006-04-11 iki 2006-04-14, į kurias atsižvelgdamas ieškovas pakeitė bilietų datas į vėlesnę datą. Ieškovo nurodymu nuo 2006-04-11 iki 2006-04-14 su ieškovu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus 2006-04-14 pranešimą jam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Į ieškovo prašymą leisti išvykti jam į užsienį nuo 2006-04-15, prokuroras 2006-04-14 nutarimu atsisakė tokį prašymą tenkinti jau kitais pagrindais. Vilniaus apygardos teismas 2007-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-539/2007 konstatavo, jog prokuroras J. L. buvo šališkas ieškovo atžvilgiu, o tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagristo sprendimo, dėl procesinės priemonės taikymo, priėmimui, o šis lėmė žalos atsiradimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2007 Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartį paliko nepakeistą.

5Ieškovas nurodė, jog žalą kompensavo valstybė. CK 6.272 str. 4 d., ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 str., nustatyta, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išsiieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Ieškovas pažymėjo, jog prokuroro šališkumas nustatytas kitoje civilinėje byloje ir šio fakto, kaip prejuducinio fakto, nebereikia įrodinėti. Šališkumas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus turi būti vertinamas ne tik kaip kaltas, bet ir kaip tyčinis elgesys. J. K. ieškinio pagrįstumą analizuodami teismai konstatavo, kad prokuroro J. L. priimti procesiniai sprendimai, kuriais įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, buvo nepagrįsti.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje, atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios. Civilinėje teisėje laikoma, kad viena iš kaltės formų – tyčia, yra tada, kai teisės pažeidėjas numato, kad jo elgesys priešingas teisei ir dėl to gali atsirasti neigiamos pasekmės ir jų siekia arba sąmoningai leidžia šioms pasekmėms atsirasti. Sprendžiant, ar pagrįsti argumentai ieškovo, kuris nurodo, jog 2008-04-10 kardomąją priemonę -įpareigojimą periodiškai registruotis prokuroras J. L. paskyrė be pagrindo ir neįvertinęs pareiškėjo J. K. motyvų dėl kardomosios priemonės skyrimo atidėjimo ar jos pakeitimo kita, nenurodė kardomosios priemonės skyrimo tikslų ir neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių atlikimu motyvavo savo sprendimą, - t.y., kaip teigiama ieškinyje, šiuos veiksnius prokuroras J. L. atliko tyčia, pažeidė profesinio elgesio ir profesinės etikos standartus ir veikė aiškiai siekdamas pakenkti ir padaryti žalos kitam asmeniui, - būtina atsižvelgtina į baudžiamosios bylos Nr. 01-2-0051-05 aplinkybes, joje 2008-04-03 - 2008-04-26 laikotarpiu buvusią procesinę situaciją ir joje priimtus prokuroro J. L. proceso nutarimus bei LR BPK normas(b.l.45-52).

7Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovo LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro J. L. regreso tvarka 9 242,74 Lt, bei 277,26 Lt teismo išlaidų. Konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad prokuroras J. L. atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo šališkas ieškovo atžvilgiu ir tai lėmė žalos šiam asmeniui atsiradimą, kurią kompensavo Lietuvos valstybė. Prokuroro veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ne tik neatitiko profesinės etikos elgesio standartų, bet ir buvo sąmoningai atlikti siekiant pakenkti J. K., todėl prokuroro veiksmai buvo tyčiniai. Teismai nagrinėję J. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo nustatė, kad prokuroras skirdamas kardomąją priemonę žinojo apie įtariamajam J. K. kilsiančią turtinę žalą, susijusią su iš anksto nupirktos kelionės su šeima atsisakymu, ir motyvavo savo sprendimą būtinybe atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau jokių veiksmų šiuo laikotarpiu neatliko, ir kardomosios priemonės nepanaikino. Teismo nuomone šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai, nepagrįstai skiriant tokią kardomąją priemonę - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, neįvertinus pareiškėjo motyvų dėl kardomosios priemonės skyrimo atidėjimo ar jos pakeitimo kita ir nenurodžius kardomosios priemonės skyrimo tikslų, buvo atlikti sąmoningai siekiant padaryti žalos - t.y., atlikti tyčia, todėl yra pagrindas regreso tvarka iš prokuroro priteisti valstybės atlygintą žalą (CK 6.272 str. 4 d.).

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius ir kitus įrodymus, tokiu būdu pažeidė LR CPK 183 str., 185 str. reikalavimus, be pagrindo taikė prejudicinių faktų taisyklę, todėl pažeidė LR CPK 182 str. 2 p. reikalavimus. Teismas netinkamai aiškino LR CK 6.272 str. 4 d. nustatytą tyčinių veiksmų sąvoką, dėl ko netinkamai savo sprendimu atsakovui pritaikė šį straipsnį. Teismas konstatavęs prokuroro tyčinius veiksmus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias LR CPK nuostatas, iš esmes klaidingai vertino teisinių sąvokų „šališkas“ ir „tyčinis“ prasmę, dėl ko nepagrįstai bei neteisingai sprendė dėl prokuroro asmeninės atsakomybės už tyčinius veiksmus taikymo.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šališkumas suprantamas objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartyje, kuriomis rėmėsi pirmos instancijos teismas, ir šiose bylose nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, nėra konstatuota, kad prokuroras, priimdamas proceso sprendimus įtariamojo J. K. atžvilgiu buvo asmeniškai suinteresuotas įtariamajam J. K. nepagrįstai apriboti laisvę arba, kad visi su J. K. judėjimo laisvės apribojimu baudžiamojoje byloje susiję klausimai būtų išspręsti taip, jog toks sprendimas būtų vienaip ar kitaip naudingas pačiam prokurorui arba su juo susijusiems asmenims. Minėtuose sprendimuose nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl prokuroro J. L. šališkumo įtariamojo J. K. atžvilgiu subjektyviąja prasme. Tokių aplinkybių nėra konstatuota ir aukštesnio prokuroro 2006-04-21 nutarime, kuriuo panaikintas 2006-04-10 prokuroro J. L. nutarimas įtariamajam J. K. skirti kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kitus du 2006-04-11 ir 2006-04-14 prokuroro J. L. nutarimus, (kurių motyvai, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartyje sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog prokuroras J. L. buvo šališkas), nors jie ir buvo apskųsti LR BPK numatyta tvarka, aukštesnysis prokuroras 2006-04-21 nutarimu paliko galioti ir jie iki šiol sukelia teisines pasekmes Vilniaus apygardos teisme, pirmąja instancija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-0051-05, kurioje kaltinamuoju patrauktas J. K.. 2009-11-04 apklaustas kaip liudytojas teisme 2006-04-10 nutarimą panaikinęs aukštesnysis prokuroras - LR generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. S.. Vilniaus apygardos teismo 2008-02-04 nutartyje, kuria atmestas kaltinamojo J. K. nušalinimas prokurorui J. L. taip pat konstatuota, jog nebuvo asmeninio prokuroro J. L. suinteresuotumo priimant šiuos sprendimus. Visos šios bylos aplinkybės patvirtina, kad priimdamas šiuos sprendimus įtariamojo J. K. atžvilgiu prokuroras J. L. nebuvo šališkas subjektyviąja prasme.

10Pagal LR CK 6.272 str. 4 d. valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tik jeigu žala atsirado dėl atitinkamų pareigūnų tyčinių veiksmų. Įrodymų, patvirtinančių tokius prokuroro J. L. veiksmus, nei civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal J. K. ieškinį, nei nagrinėjamoje regreso byloje, nėra. Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 sprendime, kurio konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais remiamasi skundžiamame sprendime, atsakovo J. L. tyčiniai veiksmai nekonstatuoti, o atsakovo šališkumo objektyviąją prasme konstatavimas neturi nieko bendro nei su kaltu elgesiu, nei su tyčiniais veiksmais.

11Pirmosios instancijos teismas be pagrindo šioje byloje taikė prejudicinių faktų taisyklę ir tuo pažeidė LR CPK 182 str. 2 p. įtvirtintą normą. Ne bet kokios aplinkybės, paminėtos teismo sprendime kitoje civilinėje byloje, pagal LR CPK 182 str. 2 p. teisės normą gali būti pripažįstamos kaip teismų nustatytos ir neįrodinėtinos, t.y. laikytinos prejudiciniais faktais. Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartis, kurios aprašomojoje dalyje yra nuoroda dėl prokuroro J. L. šališkumo taikant įtariamajam J. K. kardomąją priemonę, buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, atlyginimo be kaltės. Civilinėje byloje Nr. 2A-539/2007 įrodinėjimo dalykas, buvo LR CK 6.272 str. l d. numatytos aplinkybės- procesinių teisės aktų neteisėtumas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėto procesinio teisės akto ir atsiradusios žalos. Tuo tarpu aplinkybės dėl prokuroro J. L. kaltės, jo tyčios, pritaikant procesinę prievartos priemonę, kurią teismas pripažino neteisėta, nebuvo šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

12Toks faktas, kad prokuroras J. L. baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-00501-05, skirdamas procesinę prievartos priemonę įtariamajam J. K., kuri civilinę bylą nagrinėjusio teismo buvo pripažinta neteisėta, veikė kaltai ir tyčia, nėra pasisakyta ar konstatuota nei Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nei nutarties aprašomojoje nei rezoliucinėje dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartyje taip pat nėra konstatuota, kad prokuroras skirdamas procesinę prievartos priemonę veikė kaltai ir tyčia, priešingai, konstatuota, jog žala padaryta be kaltės.

13Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartyje konstatuotos aplinkybės dėl prokuroro šališkumo, negali būti aiškinamos nei plečiamai, nei pripažintos prejudicinėmis šioje byloje. Todėl šioje civilinėje byloje, įrodinėjant prokuroro J. L. kaltės ir tyčios klausimą, prejudicinių faktų taisyklė nėra taikytina. Teismas padaręs priešingą išvadą, neįvertino byloje visų įrodymų, todėl pažeidė LR CPK 183 str., 185 str. reikalavimus.

14Visi su J. K. 2006-04-10 - 2006-04-21 atlikti veiksmai ir jam pritaikytos procesinės prievartos priemonės buvo skirtos siekiant vieno tikslo - per kiek galima trumpesnį laiką pabaigti ikiteisminį tyrimą šioje itin sudėtingoje ir didelės apimties byloje, pradėti LR BPK 218 str. numatytą įtariamųjų ir jų gynėjų susipažinimo su bylos medžiaga procedūrą ir, per trumpiausius įmanomus terminus surašius kaltinamąjį aktą, perduoti bylą teismui.

152006-04-03 J. K. pranešimu Nr.8.2.-889 (18) informuotas, jog 2006-04-03 surašytas panešimas apie įtarimą pagal LR BK 233 str. l d., 24 str. 6 d., 199 str. l d. ir jis kviečiamas atvykti į apklausą kaip įtariamasis 2006-04-10. J. K. 2006-04-10 apklausos metu atsisakė dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir duoti parodymus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2006-04-10 įtariamojo J. K. apklausos protokolas. LR Konstitucijos 31 str. 3 d. draudžia versti duoti parodymus prieš save, todėl skundžiamo sprendimo išvada, kad prokuroras J. L. be jokios priežasties po 2006-04-10, kai nutarimu jam paskyrė kardomąją priemonę neatliko su J. K. ikiteisminio tyrimo veiksmų, nėra pagrįstas.

16Pagal LR BPK 21 str. l d., nuo 2006-04-03 J. K. byloje buvo laikomas įtariamuoju ir įgijo visas įtariamojo teises (LR BPK 21 str. 4 d.), ir pareigas. Įtariamasis , norėdamas išvykti iš Lietuvos turėjo pareigą iš anksto derinti savo veiksmus su bylą tiriančiu prokuroru ir teisė į užsienį išvykti tik šiam nusprendus, kad toks veiksmas galimas be žalos bylos procesui.

17Tai, kad procesinis pagrindas 2006-04-10 įtariamajam J. K. skirti kardomąją priemonę buvo, o prokuroras J. L. priėmė procesiškai teisingą procesinį sprendimą J. K. taikyti procesinę prievartos priemonę, tik netinkamai parinko kardomosios priemonės rūšį, nurodyta ir 2006-04-21 aukštesniojo prokuroro – LR generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. S. nutarime. Šiame nutarime, konstatuota, jog vertinant, kad J. K. byloje įtariamas poveikiu liudytojui ir kontrabandą padariusių asmenų slėpimu, intelektualiu padėjimu kontrabandai, t.y., nusikaltimais, kuriais buvo siekiama trukdyti bylos procesui, jam skirtina kardomoji priemonė, numatanti įpareigojimą nebendrauti, vengti ryšių su tam tikrais asmenimis, dėl kurių yra rizika, jog įtariamasis gali juos neigiamai įtakoti. Tokį įpareigojimą numato rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir namų areštas. Nutarimo rezoliucinėje dalyje aukštesnysis prokuroras pasiūlė prokurorui J. L. spręsti dėl kitos kardomosios priemonės paskyrimo J. K..

18LR BPK 37 str. numatytos svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys. Įtariamojo išvykimas į užsienį atostogauti prie svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių nepriskiriamas.

192006-04-21 prokuroro J. L. nutarimu nuo 2006-04-24 buvo nustatytas terminas, per kurį įtariamieji ir jų gynėjai turėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo Įtariamasis pageidavo naudotis šia teise, ir turėjo realizuoti ją nuo 2006-04-24, t.y., tuo laikotarpiu, kai jis planavo būti užsienyje. Pagal LR BPK 10 str. 2 d., 45 str., prokuroras turi pareigą užtikrinti tinkamą įtariamojo procesinių teisių realizavimo būdą ir privalo imtis visų priemonių, kad procesinės tokio asmens teisės būtų užtikrinamos. Taigi įtariamasis ketindamas realizuoti savo įtariamojo procesines teises nuo 2006-04-24 privalėjo būti Lietuvoje. Todėl skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog po 2006-04-10, kai jam buvo pritaikyta procesinės prievartos priemonė, su J. K. laikotarpiu, kai jis planavo išvykti į užsienį, jokie proceso veiksmai nebuvo atliekami, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

20Dėl 2006-04-10 prokuroro J. L. nutarimo paskirti kardomąją priemonę - įtariamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2006-04-11 bei 2006-04-14 prokuroro J. L. nutarimų atmesti įtariamojo J. K. prašymus atidėti paskirtos kardomosios priemonės vykdymą, J. K. 2006-04-14 surašė du skundus aukštesniajam prokurorui prašydamas nutarimus panaikinti iki 2006-04-15, 14 val. 20 min. suplanuoto skrydžio ir leisti jam su šeima išvykti į užsienį. Todėl šio klausimo sprendimas, nuo 2006-04-14, 14 val. 10 min. iki 2006-04-21, kol aukštesnysis prokuroras priėmė nutarimą (t.y. ir 2006-04-15 įtariamojo J. K. suplanuoto skrydžio į užsienį metu), buvo jau ne prokuroro J. L., o aukštesniojo prokuroro prerogatyva. LR BPK 63 str. l d. ir 3 d. numatyta, kad dėl taikytų procesinių prievartos priemonių proceso dalyvių skundo padavimas aukštesniajam prokurorui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai pripažįsta esant reikalinga skundą nagrinėjantis prokuroras. Aukštesnysis prokuroras A. S. sustabdyti įtariamojo J. K. skundais skundžiamų 2006-04-10, 2006-04-11 ir 2006-04-14 J. L. nutarimų vykdymą neįžvelgė procesinio pagrindo, be to, nors ir panaikino 2006-04-10 prokuroro J. L. nutarimą skirti kardomąją priemonę - įtariamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įtariamojo J. K. reikalavimo - leisti išvykti į užsienį, netenkino bei konstatavo, kad nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas byloje paskelbtas baigtu, įtariamajam skirtina kardomoji priemonė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, o atleisdamas ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

25Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-539/2007 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-305-723/2006, ir iš dalies tenkino ieškovo J. K. apeliacinį skundą ir iš Lietuvos valstybės jam priteisė 6 112,74 Lt turtinės ir 1 500 Lt neturtinės žalos, bei 1 500 Lt advokato išlaidų ir 130 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 9242,74 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2007 Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, vadovaudamasi LR CK 6.272 str. 4 d., ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 str., regreso tvarka prašė išieškoti iš LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro J. L. regreso tvarka 9 242,74 Lt J. K. išmokėtą žalą, bei 277, 26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino konstatuodamas, jog prokuroras atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo šališkas J. K. atžvilgiu kas lėmė žalos atsiradimą. Prokuroro kaltė negali būti laikoma neatsargi, prokuroras sąmoningai siekė pakenkti J. K., todėl prokuroro veiksmai laikytini tyčiniais. Kolegija nesutinka su šiais pirmos instancijos teismo argumentais.

26Valstybė turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, ir neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Šios rūšies žalos atlyginimo institutas inter alia suponuoja, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LR CK 6.272 str. nustatytos atsakomybės sąlygos už specialių subjektų padarytą žalą: ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo. Šios rūšies atsakomybės ypatumas, kad žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigūno kaltė, tačiau valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų jeigu žala atsirado tik dėl tyčinių šių pareigūnų veiksmų (LR CK 6.272. str. 4 d.). Taigi, būtinoji sąlyga regreso tvarka iš pareigūno išieškoti valstybės išmokėtą žalą, be visų civilinės atsakomybės sąlygų būtina nustatyti ir tyčinius pareigūno veiksmus, t.y., kaltės formą - tyčia. Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti.

27Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; procesinio teisinio pobūdžio faktai. Faktai nustatomi pagal faktinius duomenis – įrodymus. Įstatyme nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena iš tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu pagal LR CPK 182 str. 2 p., jis turi atitikti tokias sąlygas: faktas turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.

28Pirmos instancijos teismas konstatuodamas prokuroro tyčią, rėmėsi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartimi, c.b. 2A-5392007. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, kuri įtariamajam padaryta pritaikius procesines prievartos priemones, ir įrodinėjimo dalykas buvo LR CK 6.272 str. 1 d. numatytos aplinkybės – procesinių teisės aktų neteisėtumas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėto procesinio teisės akto ir atsiradusios žalos. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog prokuroras buvo šališkas įtariamojo atžvilgiu, kas taip pat turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo dėl procesinės prievartos priemonės taikymo priėmimui, tačiau byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prokuroro kaltės formos – tyčios, ir kaltės forma nebuvo c.b. 2A-5392007 įrodinėjimo dalykas. Taigi pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė nebūtinu įrodyti prokuroro kaltės formą - tyčią, ir nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik nustatytomis aplinkybėmis c.b. 2A-539/2007.

29Taigi sprendžiant klausimą dėl prokuroro kaltės – tyčios, būtina įvertinti prokuroro veiksmus, bei priimtus jo procesinius sprendimus, kiek tai liečia įtariamajam taikytą kardomąją priemonę - periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

30Kardomoji priemonė J. K. skirta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-0051-05 dėl nusikalstamo susivienijimo, sukurto cigarečių kontrabandai daryti ir veikusio 2000-2002 m. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje, R. F. Kaliningrado srityje, VFR ir Latvijos Respublikoje dėl LR BK 249 str. l d., 199 str. l d. ir kitų nusikaltimų. Kartu su įtariamuoju J. K., įtariamaisiais buvo patraukti 23 asmenys. Baigus ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos teismui perduoti 59 bylos tomai. Pagal nusikalstamų veikų epizodų, įtariamųjų kiekį, bylos apimtį byla priskirtina prie itin didelės apimties ir sudėtingų bylų. Visą ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. L.. Įteikus pranešimą apie įtarimą J. K., pastarasis 2008-04-10 apklausos metu atsisakė komentuoti savo telefono pokalbius bei atsakinėti į prokuroro klausimus, t.y., dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Prokuroras pateikęs įtarimą turi spręsti dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam tikslingumo. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (LR BPK 119 str.). Baudžiamojoje byloje J. K. įtarimai pateikti dėl poveikio liudytojams, kontrabandą padariusių asmenų slėpimu, intelektualiu padėjimu kontrabandai, t.y., nusikaltimais, kuriais buvo siekiama trukdyti bylos procesui. Taigi, atsižvelgiant į J. K. pateiktus įtarimus, jo poziciją ikiteisminio tyrimo metu (atsisakė dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose), įtariamajam skirta kardomoji priemonė - numatanti nebendrauti, vengti ryšių su tam tikrais asmenimis, dėl kurių yra rizika, jog įtariamasis gali juos įtakoti. Tokį įpareigojimą numato rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir namų areštas (LR BK 136 str.). Vyriausiojo prokuroro A. S. nutarime, patikrinus prokuroro J. L. procesinius veiksmus, konstatuota (b.l.78-79), jog įtariamajam skirtina kardomoji priemonė, tačiau kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje nepasieks reikiamų tikslų, todėl pasiūlyta prokurorui J. L. skirti kitą kardomąją priemonę. Taigi, pagrindas taikyti kardomąją priemonę buvo, tačiau ji parinkta neteisingai. Atsižvelgiant į Vyriausiojo prokuroro 2006-04-21 nutarimo motyvus, prokuroras J. L. įtariamajam skyrė kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Įvertinus baudžiamosios bylos Nr. 01-2-0051-05 apimtį, įtariamųjų ir nusikalstamų veikų epizodų skaičių, J. K. pateiktus įtarimus, LR BPK 176 str. str. 1,2 d. nustatytus ikiteisminio tyrimo tikslus - ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus, ir siekiant nepaleisti įtariamojo iš akiračio, skirta kardomoji priemonė, buvo logiška ir savalaikė.

31Taigi, įvertinus šias aplinkybes kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog prokuroras J. L. skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę, sąmoningai siekė padaryti žalos įtariamajam, ar veikė tyčia įtariamojo atžvilgiu. Priešingai, skiriant kardomąją priemonę buvo siekiama LR BPK 176 str. 1,2 d. nustatytų tikslų (ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpesnius terminus). Nenustačius LR CK 6.272 str. 4 d. nustatytos būtinosios sąlygos - pareigūno tyčios, nėra teisinio pagrindo regreso tvarka priteisti iš prokuroro J. L. valstybei, J. K. valstybės išmokėtą žalą.

32Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmos instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas.

33Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, iš ieškovo atsakovui priteistinos 277,28 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l.130).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,

Nutarė

35Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovo Lietuvos valstybės atsakovui J. L. a.k. ( - ) 277,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į prašydama priteisti iš atsakovo regreso... 5. Ieškovas nurodė, jog žalą kompensavo valstybė. CK 6.272 str. 4 d., ir... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje ieškovo... 7. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šališkumas suprantamas... 10. Pagal LR CK 6.272 str. 4 d. valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio... 11. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo šioje byloje taikė prejudicinių... 12. Toks faktas, kad prokuroras J. L. baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-00501-05,... 13. Vilniaus apygardos teismo 2007-05-17 nutartyje konstatuotos aplinkybės dėl... 14. Visi su J. K. 2006-04-10 - 2006-04-21 atlikti veiksmai ir jam pritaikytos... 15. 2006-04-03 J. K. pranešimu Nr.8.2.-889 (18) informuotas, jog 2006-04-03... 16. Pagal LR BPK 21 str. l d., nuo 2006-04-03 J. K. byloje buvo laikomas... 17. Tai, kad procesinis pagrindas 2006-04-10 įtariamajam J. K. skirti kardomąją... 18. LR BPK 37 str. numatytos svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese... 19. 2006-04-21 prokuroro J. L. nutarimu nuo 2006-04-24 buvo nustatytas terminas,... 20. Dėl 2006-04-10 prokuroro J. L. nutarimo paskirti kardomąją priemonę -... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-05-17 nutartimi... 26. Valstybė turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų... 27. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro materialinio teisinio... 28. Pirmos instancijos teismas konstatuodamas prokuroro tyčią, rėmėsi... 29. Taigi sprendžiant klausimą dėl prokuroro kaltės – tyčios, būtina... 30. Kardomoji priemonė J. K. skirta baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-0051-05 dėl... 31. Taigi, įvertinus šias aplinkybes kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo... 32. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 33. Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, iš ieškovo atsakovui priteistinos 277,28... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 35. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą... 36. Priteisti iš ieškovo Lietuvos valstybės atsakovui J. L. a.k. ( - ) 277,28 Lt...