Byla 2A-1970-553/2015
Dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-129-213/2014 pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytą turtą, kurio balansas buvo patikslintas teismo posėdžio metu, išimant iš turto balanso dvi transporto priemones, nes jos yra išregistruotos ir kurio bendra vertė – 131 827 Lt, padalinti nelygiomis dalimis, t.y. ieškovei priteisti 0,56 dalį turto, kurio bendra vertė 70 149 Lt, ir natūra priteisti 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 64 200 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir baldų komplektą, kurio bendra vertė 5 949 Lt, o atsakovui priteisti 0,44 dalį turto, kurio bendra vertė – 63 178 Lt, t.y. natūra priteisti: 1) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 24 900 Lt,½ dalies rinkos vertė – 12 450 Lt; 2) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 75 300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37 650 Lt; ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė –722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė –5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2003-10-23pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522; 3) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo Nr. 410, kurio rinkos vertė 8 000 Lt; skolą AB SEB bankas, kuris ieškovei suteikė 7 000 Lt kredito limitą ir kuris buvo panaudotas langų bei virtuvės komplekto įsigijimui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio likutis 2013-06-27 dienai sudarė 4 622,87 Lt, pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; skolą UAB „Snoro lizingas“, kuris 2013-03-14 suteikė ieškovei 5 949 Lt paskolą 2 metų laikotarpiui baldų komplektui įsigyti, pripažinti ieškovės asmenine prievole; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – K.; nenustatyti termino susitaikymui bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad santuoką su atsakovu A. K. sudarė 1986 m. spalio 18 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 523. Santuokoje gimė du vaikai, t.y. D. K., gim. 1987-11-22, ir D. K., gim. 1990-02-26, kurie yra pilnamečiai. Nurodė, jog santuokinis gyvenimas pradžioje klostėsi neblogai, tačiau ilgainiui išryškėjo skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Prasidėjo nesutarimai, tarpusavio santykiai atšalo, sutuoktiniai tapo svetimi. Nuo 2013 metų gegužės mėnesio nebegyvena kartu, šeima faktiškai iširo ir jos atstatyti nebeįmanoma. Buvimas santuokoje neteko prasmės. Nurodė, jog santuokoje įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto: 1) 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 64 200 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) baldų komplektą, kurio bendra vertė 5 949 Lt; 3) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 24 900 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12 450 Lt; 4) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 75 300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; 5) ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; 6) ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; 7) ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; 8) ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; 9) ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2003-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522; 10) automobilį ( - ) AVANT, valst. Nr. ( - ) pagamintą 1988 m., įgytą 2002-09-17,kurio rinkos vertė – 1 000 Lt; 11) automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. ( - ) pagamintą 1998 m., įgytą 1998-05-20, kurio rinkos vertė – 500 Lt; ir 12) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo Nr. 410, kurio rinkos vertė 8 000 Lt. Viso santuokoje įgyto turto vertė – 133 327 Lt. Nurodė, kad CK 3.117 str. 1 d. numato prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. CK 3.123 str. numato atvejus, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vienas iš tokių atvejų - sutuoktinių turtinė padėtis. Dalijant santuokoje įgytą aukščiau nurodytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienam iš sutuoktinių tektų po 66 663,50 Lt (133 327 Lt: 2). Ieškovė nurodė, jog asmeninio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso du butai Elektrėnuose: 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei keli žemės sklypai, gauti paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Pažymėjo, kad visi trys butai (dalintinas ir A. K. du paveldėti butai) ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatais buvo įgyti santuokoje, iš santuokinių lėšų, tik nekilnojamojo turto įgijimo sutartys buvo registruotos atsakovo motinos J. K. vardu, o ji paliko A. K. testamentą, tokiu būdu, minimą turtą jis paveldėjo. Tačiau faktiškai turtas buvo įgytas santuokinėmis lėšomis, tai yra gerai žinoma atsakovui, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) netgi buvo pirktas ieškovės vardu, tik vėliau dėl tam tikrų aplinkybių ieškovė jį perleido atsakovo motinai J. K.. Kadangi A. K. vardu yra įregistruota daug nekilnojamojo turto objektų, o ieškovės vardu nėra jokio nekilnojamojo turto, dėl to prašo teismą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turtą padalyti nelygiomis dalimis. Ieškovei priteisti 0,56 dalis turto už 70 149 Lt sumą, o atsakovui priteisti 0,44 dalis turto už 63 178 Lt sumą. Toks turto padalijimas yra racionalus, tokiu padalijimu ieškovė taptų vieno turto objekto - buto (duomenys neskelbtini) - savininke, o atsakovas taptų viso žemės sklypo bei gyvenamojo namo su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), savininku. Tokiu principu padalijus turtą, kiekviena iš šalių taptų atskiro turto vieneto savininku, kas leistų naudotis turtu be jokių trukdymų. Baldų komplektą prašo priteisti ieškovei dėl to, kad jį pirko ji pati, paėmusi paskolą iš UAB „Snoro lizingas", ir ji viena moka įmokas. Šiuo metu atsakovas gyvena jam priklausančiame 3 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje gyvena sūnaus šeima. Nurodė, jog nors santuokoje su atsakovu yra įgiję turto, tačiau butą, kurį prašo priteisti jai, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo yra išnuomotas, ir ieškovė negali jame kol kas apsigyventi; kiti du butai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ir, pašlijus santykiams, ieškovė negali gyventi su atsakovu viename bute, butą nuomoja; gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ieškovė negali gyventi, nes jame gyvena sūnaus šeima. Priteisus butą ieškovei, ji turėtų atskirą nuosavą būstą. Taip pat nurodė, jog turi bendrą su atsakovu kreditorių – AB SEB bankas, kuris 2010 m. ar 2011 m., suteikė ieškovei 7 000 Lt kredito limitą, skola 2013-06-27 dienai sudarė 4 622,87 Lt. Nors minėta paskola buvo paimta ieškovės vardu, tačiau ji buvo panaudota šeimos reikmėms, t.y. langams, virtuvės komplektui į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) įsigyti. Taip pat nurodė, jog ji pati turi skolą UAB „Snoro lizingas“, kuris 2013-03-14 ieškovei suteikė 5 949 Lt paskolą 2 metų laikotarpiui, baldų komplektui įsigyti. Bendrovei ieškovė turės grąžinti 6 924,27 Lt, įskaitant palūkanas. Šiuo metu įmokas už paskolą ieškovė moka viena, kadangi ji prašo priteisti jai virtuvės baldų komplektą, šią paskolą ji grąžins viena, todėl prašo pripažinti šią skolą ieškovės asmenine prievole. Nurodė, jog ji yra sveika, darbinga, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies ir santuoką su ieškove nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taip pat prašė tenkinti iš dalies ir turtą padalyti natūra lygiomis dalimis. Reikalavimą dėl 4 622,77 Lt ieškovės skolos AB SEB bankas pripažinimo solidaria ieškovės ir atsakovo prievole atmesti. Dėl kitų ieškovės reikalavimų sutiko.

7Paaiškino, kad L. K. melagingai, sau naudinga linkme ieškinyje pateikia bendro gyvenimo aplinkybes, nutylėdama tikrąsias šeimos iširimo priežastis. Atsakovas 1986 m. spalio 18 d. su L. K. tuokėsi vedamas stiprių jausmų ir noro sukurti tvirtą ir gerą šeimą. Mano, jog ieškovės ketinimai bei požiūris į šeimą tuo metu buvo analogiški, nes santykiai šeimoje visuomet buvo puikūs, susilaukė ir išaugino du vaikus. Gerbė ir mylėjo sutuoktinę, buvo jai lojalus ir ištikimas. Nurodė, jog šeima iširo tuomet, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės santuokinę neištikimybę. Ji užgeria, susiranda meilužį ir bėga iš namų. Ieškovė buvo ir šiuo metu yra atsakovui neištikima su (duomenys neskelbtini) gyventoju R. P.. Atsakovui ši žinia buvo labai netikėta. Sutuoktinė net nebandė teisintis, kas atsakovą labai sukrėtė. Jis pasijuto apgautas dėl žmonos tikrojo požiūrio į šeimą, gyvenimo vertybes bei santuokines pareigas. Buvo labai įžeistas. Nebegalėdamas būti šalia žmogaus, kuris po tiek kartu praleistų metų galėjo taip atsakovą pažeminti, paprašė sutuoktinės palikti jų bendrus namus. Pateikė teismui, kaip jis mano, ieškovės ir kitų vyrų telefoninių pokalbių SMS žinutėmis išklotinę, kuri įrodo ieškovės neištikimybę. Su ieškinyje nurodyta santuokoje įsigyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apimtimi, atsakovas sutiko. Visas nekilnojamais turtas: tiek du butai (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), o be to dar ir keli žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo pirkti atsakovo motinos už jos pačios pinigus. Tai įrodo daugelio išvardinto turto viena ir ta pati pirkimo data - 2003-10-23. Dalis turto: ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų buvo nupirkta atsakovo ir ieškovės vardu, nes atsakovo motina tuo metu neturėjo pajamas, už kuriuos ir buvo nupirktas visas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, pagrindžiančių dokumentų. Šios aplinkybės žinomos ir sutuoktinei, tačiau dėl kažkokių priežasčių ieškinyje iškreiptos. Tas pats pasakytina ir apie vieną iš atsakovui šiuo metu priklausančių butų adresu (duomenys neskelbtini), kuris, pasak ieškovės, buvo pirktas jos vardu, tik vėliau dėl tam tikrų aplinkybių ieškovė jį perleido atsakovo motinai J. K.. Ieškovė nutyli, kad „tam tikros aplinkybės" yra tos, kad tuo metu šalys turėjo daug skolų, pritrūko pinigų pragyvenimui ir atsakovo motina nupirko iš ieškovės ir atsakovo minėtą butą, taip padėjusi finansiškai šeimos sunkmečiu. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, atsakovas nekvestionuoja jau minėtų ½ dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) statuso, kaip dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės, tačiau mano, kad kitas, atsakovui asmeniškai priklausantis turtas, kurį paveldėjo po motinos mirties, negali būti vertinamas kaip suteikiantis pranašumą ieškovei, teismui sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl sutuoktinių turtinės padėties. Nurodė, jog sutuoktinė yra sveika ir darbinga, nepilnamečių vaikų, kurių interesus būtina užtikrinti dalijant sutuoktinių turtą, nėra, todėl teigti, jog po santuokos nutraukimo, ieškovė turės mažesnes galimybes sukurti sau tinkamą materialinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Padėtis, kai priėmęs motinos palikimą, atsakovas turi daugiau asmeninio turto nei ieškovė, yra laikina, nes sutuoktinė taip pat turi teisę paveldėti ir neišvengiamai šią savo teisę realizuos. Taip pat pažymėjo, kad į atsakovo motinos palikimą be atsakovo pretendavo jo sesuo R. M. ir kitos, mirusios sesers B. R., vaikai - atsakovo sūnėnas ir dukterėčia, kurie atsisakė palikimo atsakovo naudai. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp giminaičių susitarė, jog visą paveldėtą turtą jis parduos, o gauti pinigai bus padalinti lygiomis dalimis tarp paveldėtojų. O tam, kad parduodant nereikėtų bendraturčių sutikimo (pvz. dukterėčia šiuo metu gyvena Airijoje) sutarė, kad visą turtą paveldėtų vienas įpėdinis, tai yra atsakovas. Dėl nurodytos priežasties, faktiškai atsakovui priklauso tik trečdalis viso po atsakovo motinos mirties paveldėto nekilnojamojo turto. Nesutiko atsakovas ir su ieškinyje siūloma bendro nekilnojamojo turto padalijimo tvarka. Nurodė, jog vienintelis gyvenamasis būstas, kurį įsigijo santuokos metu už santuokines lėšas - tai butas (duomenys neskelbtini). Mano, jog dėl šios priežasties jis turi būti padalintas lygiomis dalimis - po ½ idealiąją dalį. Pažymėjo, jog butas yra dviejų kambarių ir naudotis juo dviem savininkams bus priimtina ir patogu. Tokiu pat būdu turi būti padalintas ir kitas ieškovei ir atsakovui bendrai priklausantis turtas –½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių statinių (duomenys neskelbtini). Namas yra didelis, jame daug gyvenamųjų kambarių, todėl ieškovė galės pasirinkti labiausiai jai tinkančius savo ¼ idealiosios dalies ribose. Ginčo dėl to nėra, kaip ir nėra - dėl naudojimosi dalintinais ūkiniais statiniais. Nurodė, jog yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių aukščiau nurodytas turtas: butas ir gyvenamasis namas su žemės sklypu ir pagalbiniais pastatais turi būti padalintas atsakovo pasiūlytu būdu. Atsakovas nebėra jaunas ir sveikas, turi įvairių sveikatos problemų, dėl kurių priverstas reguliariai kreiptis į gydymo įstaigas. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra tokioje vietovėje, kuri vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstų pavasarį dėl sniego ir prastos kelių būklės pasiekiama tik pėsčiomis, todėl šiame name atsakovas gali gyventi tik vasarą, kai prireikus, iki ligoninės arba poliklinikos galima nuvažiuoti automobiliu. Taip pat pažymėjo, kad priešingai nei ieškovė, atsakovas nuolat materialiai padeda ir ateityje žada padėti šalių dviem sūnums: vyresniajam Deividui ir jaunesniajam Deimantui. Deividas jau ilgą laiką su drauge gyvena minėtame name (duomenys neskelbtini). Deimantas sukūręs šeimą žada apsigyventi ten pat. Tokiam laikui atėjus, atsakovas ketina visą jam priklausančią gyvenamojo namo dalį perleisti sūnums ir gyventi tik (duomenys neskelbtini) arčiau miesto patogumų, kurie jam yra būtini dėl sveikatos ir amžiaus. Ieškovė nurodo, kad AB SEB bankas 2010 ar 2011 m. ieškovei suteikė 7 000 Lt kredito limitą, dalį kurio ji panaudojo šeimos reikmėms - langų ir virtuvės komplekto įsigijimui į namą (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ieškovė prašo šią prievolę laikyti sutuoktinių solidaria. Pažymėjo, kad šalių sūnus D. K., kuris šiuo metu gyvena minėtame name yra ieškovei, savo motinai, grąžinęs pinigus, kuriuos ji išleido langams įsigyti, o virtuvės komplektą pirko iš savo lėšų. Dėl šios priežasties atsakovui nėra žinoma, kokiems dar poreikiams tenkinti ieškovė panaudojo jos turimai kredito kortelei banko sutektą kredito limitą 4 622,87 Lt sumoje. Atsakovo manymu, tai negali būti šeimos poreikiai. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad 2013-03-14 ieškovė iš UAB „Snoro lizingas" pasiskolinusi 2 metams 6 924,27 Lt, įsigijo baldų komplektą, kurį prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Skolą prašo pripažinti jos asmenine prievole. Pažymėjo, kad ieškovės nupirktą baldų komplektą planavo įsigyti kartu iš sutaupytų lėšų, kurias gauna kaip Europos Sąjungos išmoką už deklaruotus atsakovui priklausančius žemės sklypų plotus bei iš lėšų Valstybinės mokesčių inspekcijos (tolia - VMI) gražintų šalims, kaip pajamų mokesčio permoką už sūnaus Deivido studijas aukštojoje mokykloje. Deklaracijas (duomenys neskelbtini) agrarinei tarnybai bei VMI pildė bei išmokas į savo sąskaitą gavo sutuoktinė. Atsakovas nustebo sužinojęs, kad baldų komplektas buvo nupirktas ne iš sutaupytų lėšų, bet už skolintus iš UAB „Snoro lizingas" pinigus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai minėtą baldų komplektą ir skolą UAB „Snoro lizingas" pripažinti jos asmenine prievole. Mano, kad pusė šio baldų komplekto natūra arba jo vertė, turi būti priteista atsakovui, prievolę UAB „Snoro lizingas" pripažįstant ieškovės asmenine prievole, nes sutaupytos santuokinės lėšos šiems baldams įsigyti yra pervestos į sutuoktinės sąskaitą. Nurodė, jog išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė –K.. Teismo posėdžio metu pateikė pažymą dėl iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo, iš kurios matyti, kad transporto priemonės VW GOLF ir ( - ), kurios buvo įregistruotos A. K. vardu ir kurios buvo įgytos šalių santuokos metu, šiuo metu yra išregistruotos ir į dalintino turto balansą netrauktinos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2014-12-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą 1986-10-18 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 523) tarp A. K. ir L. K. (iki santuokos - Grežaitė) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padalino L. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam ir priteisė natūra: L. K. asmeninės nuosavybės teise: 1) 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 64200 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) baldų komplektą, kurio bendra vertė 5949 Lt. A. K. asmeninės nuosavybės teise: 1) ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 24900 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12450 Lt; 2) ½ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 75300 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 37650 Lt; ½ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 779, ½ dalies rinkos vertė – 389,50 Lt; ½ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 220 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 110 Lt; ½ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 722 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 361 Lt; ½ dalį ūkio pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 5401 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 2705 Lt; ½ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rikos vertė – 25 Lt, ½ dalies rinkos vertė – 12,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2003-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522; 3) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo Nr. 410, kurio rinkos vertė 8000 Lt. Priteisė iš L. K. 8471 Lt (2453,37 Eur) kompensaciją A. K. už jai tenkančio didesnės vertės turto dalį. Skolą AB SEB bankui pripažino solidaria L. K. ir A. K. prievole. Skolą UAB „Snoro lizingas“ pripažino L. K. asmenine prievole. Nutraukus santuoką A. K. paliko pavardę – K., L. K. paliko santuokinę pavardę – K.. Priteisė iš A. K. 1570,57 Lt (454,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų L. K.. Priteisė iš A. K. 43,63 Lt (12,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9Teismas spręsdamas kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo nesivadovavo ir atmetė kaip nepatikimus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi nėra aišku, kam priklauso nurodyti mobilaus ryšio telefonų numeriai, nėra aišku kam ir iš ko buvo rašomos SMS žinutės. Teismas taip pat nesivadovavo šalių sūnaus D. K. duotais parodymais, juos vertino subjektyviais ir jo parodymus laikė nepatikimais. Teismas laikė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo ir, atsižvelgdamas į šalių išsakytą poziciją šiuo klausimu, padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ją nutraukė, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas turtas yra dalijamas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, tačiau turtą natūra padalino įvertinęs tai, kad sutuoktiniai jau daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, tarp šalių santykiai yra pašliję, o padalinus sutuoktiniams priklausantį atitinkamą nekilnojamąjį turtą kiltų klausimas dėl naudojimosi turtu tvarkos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei tenkančio turto vertė yra didesnė nei atsakovui tenkančio turto vertė, iš ieškovės atsakovo naudai priteisė kompensaciją, kurios dydis yra 8 471,00 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad 7 000,00 Lt paskola AB SEB banke buvo panaudota šeimos reikmėms, todėl kreditorinį įsiskolinimą pripažino abiejų sutuoktinių solidaria prievole. Ieškovės įsiskolinimą UAB „Snoro lizingas“ teismas pripažino ieškovės asmenine skola, atsižvelgęs į jos prašymą ir atsakovo sutikimą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: 1986-10-18 Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 523) sudarytą šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės L. K. kaltės; padalintą lygiomis dalimis sutuoktinių nekilnojamąjį turtą tarp šalių paskirstyti sekančiai: L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) ½ dalį 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 64200 Lt, ½ rinkos vertės - 32100 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2) ¼ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 24900 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 6225 Lt; 3) ¼ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 75300 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 18825 Lt; ¼ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 779, ¼ dalies rinkos vertė – 194,75 Lt; ¼ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 220 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 55 Lt; ¼ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 722 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 180,50 Lt; ¼ dalį kiemo pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 5401 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 1325,25 Lt; ¼ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rikos vertė – 25 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 6,25 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2003-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522; 4) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo Nr. 410, kurio rinkos vertė 8000 Lt. A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: dalį 50,10 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 64200 Lt, ½ rinkos vertės - 32100 Lt, įgytą 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3737, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) ¼ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 24900 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 6225 Lt; 3) ¼ dalį 158,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 75300 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 18825 Lt; ¼ dalį ūkinio pastato 2l1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 779, ¼ dalies rinkos vertė – 194,75 Lt; ¼ dalį ūkio pastato 3lž1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 220 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 55 Lt; ¼ dalį kiemo rūsio 4l1b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 722 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 180,50 Lt; ¼ dalį kiemo pastato 6l1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 5401 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 1325,25 Lt; ¼ dalį kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rikos vertė – 25 Lt, ¼ dalies rinkos vertė – 6,25 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2003-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4522. Priteisti A. K. iš L. K. 13 949 Lt (4 039,90 EUR) kompensacijos už jai tenkančios didesnės vertės turto dalį.

11Nurodo, kad:

  1. Teismo sprendime išdėstyti deklaratyvūs teiginiai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jų pagrindu padarytos išvados nėra pagrįsti jokiais įrodymais, teismas nėra nustatęs nei vienos faktinės aplinkybės, kuri patvirtintų, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų nelojalus, nepagarbus sutuoktinės atžvilgiu. Iš teismo sprendimo visiškai neaišku, dėl kokių atsakovo veiksmų ar neveikimo iširo šalių šeima. Tiek atsakovas, tiek šalių sūnus, duodami parodymus teismui, nurodė, kad ne kartą buvo nuvažiavę į Kietaviškių kaimą, kur norėjo pasikalbėti tiek su ieškove, tiek su jos tariamu meilužiu ir išsiaiškinti šeimos išsaugojimo galimybes, tačiau pati sutuoktinė vengė tokio pokalbio. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės neištikimybės palaikant artimus santykius ir bendraujant su kitais vyrais. Teismas išvadą apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo padarė, nenustatęs jokių tai patvirtinančių aplinkybių ir pažeisdamas įrodymo rinkimo, ištyrimo ir vertinimo taisykles bei principus;
  2. Pirmosios instancijos teismas nutarė prijungti prie bylos atsakovo rašytinius paaiškinimus, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsisakė prijungti ir tinkamai ištirti telefono aparatą, nepaisant to, kad jo atmintyje esantys duomenys neabejotinai turi reikšmės teisingai išspręsti bylą. Teismas net nebandė aiškintis, kam priklauso numeriai, iš kurių ieškovė gavo SMS žinutes, į kurias atsakė SMS žinutėmis, nors šių žinučių turinys akivaizdžiai vertintinas kaip ieškovės santuokinės neištikimybės įrodymas;
  3. Nagrinėjant šią civilinę bylą teisme pasikeitė ją nagrinėjęs teisėjas. Byla nebuvo pradėta nagrinėti iš naujo, šalims sutikus, buvo nagrinėjama toliau, tačiau priimant sprendimą teismas kažkodėl nesivadovavo ieškovės parodymais, duotais pirmiau bylą nagrinėjusiam teisėjui, kuriuose ji pripažino faktą, kad yra atsakovui neištikima ir gyvena su kitu vyriškiu;
  4. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nusprendė santuokoje įgytą turtą tarp šalių padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam, tačiau nekilnojamąjį turtą natūra paskirstė nepagrįstai, pažeidęs atsakovo teisėtus interesus bei sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog yra neįgalus, turi rimtų onkologinių susirgimų, dėl kurių kaime gyventi negali. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog name esančiame Senųjų Kietaviškių kaime yra trys aukštai ir pakankamai atskirų, izoliuotų kambarių, kad ieškovei jai atitenkančios dalies ribose būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas ir ieškovė negalėtų gyventi viename bute, kad tarp šalių įvyko ar vyksta kokie nors konfliktai, kad ateityje kils ar gali kilti klausimas dėl naudojimosi butu tvarkos;
  5. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi atsakovui priteisti garažą, kadangi atsakovas buvo nurodęs, kad automobilio neturi ir neturės dėl diagnozuotos ligos: 2 tipo diabeto su ankstyva su amžiumi susijusia katarakta.

12Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą, elgesį gyvenant bendrai, liudytojų parodymus apie šalių bendravimą, elgesį, padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Byloje nebuvo nustatyta, kad kažkuris vienas iš sutuoktinių būtų labiau pažeidęs sutuoktinių pareigas, todėl ieškovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo;
  2. Teismas nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įrodymus vertino pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teisingai sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra patikimi, kad nėra aišku, kam priklauso nurodyti mobilaus ryšio telefono numeriai, nei aišku kam ir iš ko buvo rašomos SMS žinutės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo, jais nesivadovaudamas ir juos atmesdamas. Antstolio nepatvirtinti įrodymai, negali būti laikomi tinkamais įrodymais;
  3. Šalys sutiko, kad pasikeitus teismo sudėčiai visi proceso veiksmai būtų tęsiami, todėl dabar atsakovas neturi teisės remtis argumentais dėl pasikeitusio teisėjo. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nebūtų susipažinęs su bylos medžiaga, todėl nėra jokių abejonių, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus;
  4. Teismas nekilnojamąjį turtą natūra paskirstė pagrįstai, nepažeisdamas šalių teisėtų interesų bei sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyros. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kurioje turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetu, būtent taip turtą ir padalijo. Pirmosios instancijos teismas padalinęs turtą, užtikrino, kad kiekviena iš šalių taptų atskiro turto vieneto savininku, kas leidžia naudotis turtu be jokių trukdymų;
  5. Atsakovas, prašydamas padalyti visą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, teikia neracionalų, tiek ieškovės, tiek atsakovo interesų neatitinkantį turto padalinimo variantą, tokiu būdu tik bandydamas pakenkti ieškovei. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas Elektrėnų mieste turi asmeninės nuosavybės teise priklausančius net 2 butus, todėl turės galimybę, esant sveikatos sutrikimams, gyventi mieste bei pasirūpinti savo sveikata;
  6. Atsakovo teiginys, kad šalių santykiai nėra blogi, neatitinka faktinės tikrovės. Padalinus turtą atsakovo prašomu būdu neabejotinai išliktų didelė tolimesnių teisminių ginčų tikimybė dėl turto naudojimo tvarkos, turto išlaikymo ir pan.;
  7. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi ir išlaikė tik jis vienas, apie tai, kur garažas yra, ieškovė nežinojo. Be to, ieškovė neturi transporto priemonių, jų niekada neturėjo, todėl ieškovė garažo nepanaudos pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovas turi kelias transporto priemones, todėl garažą galės panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

16Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

17Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

18Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir turto paskirstymo tarp šalių.

19Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrįstos jokiais įrodymais dėl atsakavo nelojalaus ir nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu. Teismas nevertino įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo.

20Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

21Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo, ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus ir visus kitus byloje esančius įrodymus. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas reikalavo, kad santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas ieškovės kaltę įrodinėjo paaiškinimais apie ieškovės neištikimybę, žinučių išrašais iš telefono, sūnaus paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai nėra pakankamai patikimi, kadangi nėra neginčijamai nustatyta, kas ir kam rašė SMS žinutes, o sūnaus D. paaiškinimai pagrįstai laikyti subjektyviais, nes iš šalių paaiškinimų ir paties D. parodymų matyti, kad atsakovo ir sūnaus santykiai su ieškove yra komplikuoti. Atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti ir ištirti mobilaus ryšio telefoną, atmetami, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kam šis telefonas priklauso, kas konkrečiai juo naudojosi, kas ir kam siuntė SMS žinutes. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į liudytojo D. K. parodymus, kad ieškovei atsakovo iniciatyva buvo siunčiamos provokuojamo turinio žinutės. Be to, nagrinėjamuoju atveju, sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo galimai sudarančios aplinkybės turi būti patvirtintos objektyviais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais. Atsakovas tokius reikalavimus atitinkančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vertino nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes, kad klausimas dėl santuokos nutraukimo jau buvo iškilęs ir anksčiau, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs ir pagarbūs.

22Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo. Apeliantas nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė santuokoje įgytą turtą tarp šalių padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ kiekvienam, tačiau nekilnojamąjį turtą (butą su rūsiu ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei garažą) natūra paskirstė nepagrįstai, pažeidęs atsakovo teisėtus interesus bei sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantas turi sveikatos sutrikimų. Esą teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą padalinti turtą lygiomis dalimis, nevertino aplinkybės, kad santykiai tarp šalių nėra tokie blogi, kad negalėtų gyventi po vienu stogu. Apeliantas taip pat nesutinka, kad garažą priteisė jam, kadangi dėl sveikatos problemų negali vairuoti, todėl jam jis nereikalingas.

23Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis, tačiau, įvertinęs tai, kad sutuoktiniai jau daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, tarp šalių santykiai yra pašliję, padalinus turtą per pusę, iškiltų klausimas dėl naudojimosi tvarkos. Todėl teismas ieškovei natūra priteisė 2 kambarių butą su rūsiu, adresu Trakų g. 19-7, Elektrėnai ir baldų komplektą, o atsakovui natūra priteisė ½ dalį 0,25 ha bendro ploto žemės sklypo; ½ dalį 158,72 m2 bendro ploto gyvenamojo namo; ½ dalį ūkinio pastato 2l1, ½ dalį ūkio pastato 3lž1; ½ dalį kiemo rūsio 4l1b; ½ dalį ūkio pastato 6l1p; ½ dalį kiemo statinių, esančių Strėvos g. 16, Senųjų Kietaviškių k., Kietaviškių sen., ir garažą, esantį Elektrinės g. 4, Elektrėnai. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 8 471,00 Lt dydžio kompensaciją.

24Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto dalijimas natūra nebūtinai reiškia, kad visi dalytino turto objektai, jei jie yra dalūs, turi būti dalijami sutuoktiniams pagal jiems tenkančias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis): esant daug dalytino turto, taip pat ir nekilnojamojo, sutuoktiniams natūra gali būti paskiriami skirtingi turto objektai. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama ne tik į jų vertę, bet ir į paskirtį, galimą panaudojimą tam tikram tikslui (pvz., gyvenamajam būstui, verslui ir pan.) bei į tai, ar vienas sutuoktinis neįgis nepagrįsto pranašumo kito atžvilgiu, gavęs, pavyzdžiui, kur kas paklausesnį turtą. Paskirstant turtą natūra turi būti užtikrinama, kad jo vertės išraiška kiek įmanoma atitiktų lygių dalių principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šio principo laikėsi ir nekilnojamąjį turtą padalijo beveik vienodomis dalimis. Ieškovei priteista nekilnojamojo turto iš viso už 70 149,00 Lt, o atsakovui už 61 678,00 Lt ir 8 471,00 Lt dydžio kompensacija - tai akivaizdi šalims tenkančių turto dalių proporcija ir lygių dalių principo atitiktis. Toks šalių turto padalijimas atitinka ir apsaugo savininkų teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog padalinus 2 kambarių butą su rūsiu bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais tokiu būdu, kaip reikalavo atsakovas, gali iškilti ginčai dėl turto naudojimosi tvarkos. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog šalys negalėtų gyventi kartu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šalims gyvenant kartu konfliktai yra tikėtini ir galimi. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas turi taip pat kito nekilnojamojo turto, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, todėl yra objektyvios galimybės jam gyventi mieste. Apeliacinės instancijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo nepažeidžia šalių poreikių ir interesų pusiausvyros.

26Atmetami apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantui priteisė garažą, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad garažu naudojosi apeliantas, už jį mokėjo mokesčius, naudojosi jam priklausančiais automobiliais. Aplinkybė, kad šiuo metu apeliantas dėl sveikatos sutrikimų negali vairuoti, nėra reikšminga, kadangi garažas gali būti naudojamas ne pagal tiesioginę paskirtį arba gali būti parduotas ar perleistas kitais teisiniais pagrindais.

27Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

28Atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes atsakovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

30Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių... 5. Nurodė, kad santuoką su atsakovu A. K. sudarė 1986 m. spalio 18 d. Trakų... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.... 7. Paaiškino, kad L. K. melagingai, sau naudinga linkme ieškinyje pateikia... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-12-10 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas spręsdamas kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo nesivadovavo ir... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo... 11. Nurodo, kad:
  1. Teismo sprendime išdėstyti deklaratyvūs... 12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo... 15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 16. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 17. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl santuokos... 19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados, jog... 20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių kaltės klausimą dėl... 22. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo.... 23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas... 24. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto dalijimas natūra nebūtinai... 26. Atmetami apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantui priteisė... 27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 28. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1... 30. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti...