Byla 2-111-794/2011
Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant atsakovams R. B., V. B., jų atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovų pagal priešieškinį R. P. D., S. J. S. atstovui advokatui Sauliui Sudintui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir V. B. patikslintą priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., S. J. S., R. P. D., UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pagal priešieškinį pusėje UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, AB „Klaipėdos energija“, V. G., I. S., T. V., E. E., A. S., A. R., A. R. dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo,

Nustatė

22010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas atsakovų R. B. ir V. B. patikslintas priešieškinys atsakovams pagal priešieškinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., S.J. S., R. P. D., UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pagal priešieškinį pusėje UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, AB „Klaipėdos energija“, V. G., I. S., T. V., E. E., A. S., A. R., A. R. dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo. A. R. ir V. B. priešieškinyje nurodė, kad servituto nustatymas negali būti neatlygintinis, nes servitutas riboja atsakovų nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 4.129 str. yra nustatyta, jog teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, jie priešieškiniu ir siekia, jog ieškovė būtų įpareigota mokėti kompensaciją. Todėl prašo priteisti iš visų ieškovų, butų ir kitų patalpų, esančių ( - ) savininkų, kurie gauna šilumą ir karštą vandenį iš šiluminio punkto, esančio ( - ), atsakovų Rimanto ir V. B. naudai; 650 Lt patiriamų nuostolių kas mėnesį dėl servituto nustatymo ir išlaidų, būtinų tarnaujančio daikto išlaikymui, nuo kiekvieno jų valdomo turtinio vieneto po 30,95 Lt kas mėnesį, nuo 2008-03-28 dienos iki servituto galiojimo pabaigos; taip pat priteisti iš visų ieškovų, butų ir kitų patalpų, esančių ( - ), Klaipėdos m. savininkų, kurie gauna šilumą ir karštą vandenį iš šiluminio punkto, esančio ( - ), atsakovų R. ir V. B. naudai po 1314,29 Lt nuo kiekvieno jų valdomo nekilnojamojo turto vieneto vienkartinei turtinei 27.600 Lt nuostolių kompensacijai atlyginti (4 t. b.l. 26-34).

3Atsiliepimu į ieškinį atsakovė pagal priešieškinį UAB „Ergo Lietuva“ su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovai R. ir V. B. reikšdami reikalavimus nepateikia savo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, todėl nepateikus nei vieno įrodymo, pagrindžiančių reikalavimus, priešieškinį prašo atmesti (4 t. b.l. 86).

4Atsakovai pagal priešieškinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S. atsiliepimu prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad nustatytas servitutas ir iš to atsakovams kilusios pasekmės realiai yra pačių atsakovų neveikimo padarinys. Atsakovai, kaip rūpestingi verslininkai, laiku nesiėmę veiksmų aukščiau minėtų pastatų priklausinių atskyrimo klausimui tinkamai ir racionaliai išspręsti, faktiškai nesiėmė savo nerūpestingo neveikimo pasekmes, įskaitant ir galimų nuostolių dėl nustatyto servituto atsiradimą. Šioje byloje kilęs ginčas yra istoriškai pasikeitusių ekonominių aplinkybių padarinys. Atsakovams priklausančiame administracinės paskirties pastate esantis šilumos punktas ir atsakovų pagal priešieškinį namai iki jų privatizavimo funkcionavo kaip vienas ūkinis kompleksas. Po privatizavimo pastatai tapo skirtingų asmenų nuosavybė, tačiau šių pastatų priklausinių – inžinierinių tinklų – atskyrio klausimas nebuvo tinkamai ir racionaliai išspręstas (4 t. b.l. 96).

5Atsakovai pagal priešieškinį R. P. D. ir S. J. S. su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog 2007-08-31 teismo sprendimu nustačius servitutą, nebuvo nurodyta, jog tai yra atlygintinis servitutas, todėl atsakovai neturi pagrindo reikalauti vienkartinės kompensacijos kaip atlyginimo už servitutą. Remiantis susiformavusia teismų praktika, atlyginami ne bet kokie nuostoliai, o tik tie nuostoliai, turintys ryšį su servitutu. Todėl atsakovų reikalavimas priteisti nuostolius, į kuriuos jie įtraukia pastato išlaikymo išlaidas, yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog atsakovai jau 2003 metais įsigiję pastatą, kartu įsigijo ir šilumos punktą, kuris iki tol taip pat buvo naudojamas šilumai tiekti ( - ), Klaipėdos m. Jie žinojo ar turėjo žinoti tikrąją padėtį, o priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas servitutas iš esmės nieko nepakeitė, kadangi tiek iki 2008 metų, tiek ir po 2008 metų, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo šilumos punktas, iš kurio šiluma tiekiama J. J. g. 3, 5, 9 namams, Klaipėdos m. (4 t. b.l. 132).

6Atsakovai pagal priešieškinį UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės biblioteka, tretieji asmenys UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos energija“, A. R., A. S., I. S., E. E., A. R., T. V., V. G. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ( 4 t. b.l. 59, 71, 73, 75,77, 5 t. 75-87, 130).

7Teismo posėdžio metu atsakovai R. B. ir V. B. ir jų atstovas patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo priešieškinį patenkinti visiškai.

8Teismo posėdžio metu atsakovų pagal priešieškinį Reginos P. D., Stanislavos J. S. atstovas palaiko atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašo priešieškinį atmesti.

9Atsakovai pagal priešieškinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S. ir jų atstovas, UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės biblioteka, tretieji asmenys UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos energija“, V. G., I. S., T. V., A. S., A. R., E. E., A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (4 t. b.l. 108-131, 5 t. 75-81, 134- 144), gauti trečiojo asmens V. G. ir atsakovų pagal priešieškinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“ atstovų prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (5 t. b.l. 144-146), todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246, 247 str.).

10Ieškinys atmestinas.

11Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovams R. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausančiame name adresu ( - ), šilumos punkte yra sumontuotas elevatorinis šilumos mazgas ir karšto vandens ruošimo įrenginys, kuris yra sudėtinė ( - ) gatvėje, karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemos dalis. Ieškovė UAB „Vitės valdos“ administruoja ( - )butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę (1 t. 13-44). Administracinį pastatą, esantį ( - ) atsakovai R. B. ir V. B. įsigijo 2003-08-26 (1 t. b.l. 11). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Vitės Valdos“ ieškinį ir nustatė servitutą, suteikiantį teisę daugiabučių ( - ), butų ir kitų patalpų savininkams naudotis atsakovams R. ir V. B. nuosavybės teise priklausančiame pastate ( - ), Klaipėdoje, sumontuotais šilumos punkto įrenginiais (jų buvimo patalpomis) ir leidžiantį ieškovei bei tretiesiems asmenims UAB „Lamberta“, AB „Klaipėdos energija“ bei kitiems asmenims, vykdantiems su šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra susijusias pareigas, patekti į šilumos įrenginių buvimo patalpas, atlikti šilumos punkto įrenginių patikrinimą, remonto darbus ir kitus veiksmus siekiant užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą šilumos punkto eksploatavimą, aptarnavimą, remontą, naudojimą bei tinkamą daugiabučių namų ( - ), naudojimą pagal paskirtį. Klaipėdos apygardos teismas 2008-03-27 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovų V. B. ir R. B. priešieškinys dėl nuomos sutarties sudarymo ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu atsakovų Valės ir R. B. priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės UAB „Vitės valdos“ 487,50 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008 m. kovo 28 d. V. ir R. B.. Priteisė atsakovams iš UAB „Vitės valdos“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate ( - ), yra sumontuoti šilumos punkto įrenginiai, per kuriuos šilumos energija yra tiekiama daugiabučiams namams ( - ). Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-02 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (2 t. b.l. 94, 3 t. b.l. 94). Atsakovai priešieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš visų ieškovų, butų ir kitų patalpų, esančių ( - )savininkų, kurie gauna šilumą ir karštą vandenį iš šiluminio punkto, esančio ( - ), atsakovų R. ir V. B. naudai; 650 Lt patiriamų nuostolių kas mėnesį dėl servituto nustatymo ir išlaidų, būtinų tarnaujančio daikto išlaikymui, nuo kiekvieno jų valdomo turtinio vieneto po 30,95 Lt kas mėnesį, nuo 2008-03-28 dienos iki servituto galiojimo pabaigos; taip pat priteisti iš visų ieškovų, butų ir kitų patalpų, esančių ( - )savininkų, kurie gauna šilumą ir karštą vandenį iš šiluminio punkto, esančio ( - ), atsakovų R. ir V. B. naudai po 1314,29 Lt nuo kiekvieno jų valdomo nekilnojamojo turto vieneto vienkartinei turtinei 27.600 Lt nuostolių kompensacijai atlyginti (4 t. b.l. 26-34).

12Tarp šalių kilęs ginčas susijęs su servituto teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos VII skyriaus normos.

13Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Nustatant servitutą yra laikomasi tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininku. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą.

14Atsakovai pirkimo - pardavimo sutartimi 2003-08-26 įsigijo pastatą, esantį ( - ), kuris VĮ Registrų centre įregistruotas 2004-01-15 abiejų atsakovų vardu (1 t. b.l. 11).

15Atsakovai tiek pirminiame priešieškinyje, tiek tikslindami reikalavimus nurodė, kad jie šiuo priešieškiniu prašo priteisti nuostolius dėl negautų pajamų galimos pastato dalies nuomos, atlygintinų paslaugų atlikimo atveju (jei pastatas nebūtų užimtas šilumos įrenginiais). Atsakovai taip pat nurodo, jog dėl nustatyto servituto neteko galimybės naudotis įsigyto nekilnojamojoje turto dalimi, dėl to patyrė 27.600 litų nuostolių, taip pat kas mėnesį patiria apie 650 litų nuostolių, kurias sudaro išlaidos už elektrą, teritorijos priežiūrą, nekilnojamąjį turto mokestį ir kt. Taip pat nurodo, jog servitutas sukelia atsakovams didelių nepatogumų. Priešieškinys grindžiamas CK 4.37, 4.124, 4.129 straipsniais.

16Tenkinti atsakovų reikalavimus dėl priešieškinyje nurodytų tokio pobūdžio nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

17Nustatyta, jog servitutu nėra apribota jokia galimybė naudotis atsakovams R. B. ir V. B. priklausančia pastato dalimi. Servituto nustatymas jokių papildomų suvaržymų atsakovams nesukėlė. Šilumos punkto tinkama eksploatacija yra suinteresuoti ir atsakovai. Teismo sprendimu nustatytas servitutas nepakeitė nei atsakovams priklausančio pastato, nei atskirų jo patalpų, nei žemės sklypo po pastatu, nuosavybės teisių. Servitutas nesuformavo jokios dalinės kitų asmenų nuosavybės, kurią jie privalėtų išlaikyti. Šilumos tiekimas pastatui, priklausančiam atsakovams, nebuvo nutrauktas servitutu, jokios papildomos šilumos punkto ar patalpų, kuriose yra šilumos punktas, naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos. Atsakovai yra pareiškę reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo. Tačiau, sprendžiant negautų pajamų atlyginimo klausimą, turėtų būti įvertinamas tokių pajamų gavimo realumas. Pirmiausia, nėra pateikta įrodymų ir nėra pagrindo manyti, kad R. B. ir V. B. patys pagrįstai būtų tikėjęsi gauti tokias pajamas. Priešingai, jie teigia, kad, pirkdami pastatą, matė ir suprato, kad toje rūsio patalpoje negalės vykdyti jokios veiklos. Taigi, jau pastato įgijimo metu atsakovams buvo žinoma jo paskirtis, todėl, be kita ko, buvo žinomas taip pat ir faktinis negalimumas išnuomoti pastate esančią rūsio dalį ar joje vykdyti komercinę veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad tokio pobūdžio negautos pajamos apskritai galėtų būti vertinamos kaip realiai galėjusios būti gautos ar jos negautos, juolab, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis negautų pajamų atlyginimą sieja su neteisėtais veiksmais, kurių konstatuoti šiuo atveju nėra pagrindo. Be to, teismo nuomone, toks atsakovų elgesys – pastato rūsio dalies, kuris pagal paskirtį yra daugelio asmenų t.y. ( - ) savininkų intereso objektas ir kurio panaudojimo nuomai galimybės dėl jo specifikos akivaizdžiai ribotos, pirkimas – gali būti pripažintinas kaip rizikos nuostolių dėl negautų pajamų nuomos mokesčio ar kitokiu pavidalu atsiradimui prisiėmimas ir pakankamu pagrindu atleidimui nuo civilinės atsakomybės netgi tuo atveju, jei laikyti, kad tokio pobūdžio nuostolius atsakovai patyrė (CK 6.253 str. 1, 5 d. d.). Teismo posėdžio metu patys atsakovai pripažino, kad nustačius servitutą, situacija nepasikeitė (5 t. b.l. 151-153). Nustačius servitutą nėra pasikeitusios aplinkybės ir nėra atsiradę aplinkybių, ribojančių atsakovų galimybes naudoti jų turimas patalpas pagal paskirtį. Tiek iki 2008 m., kai buvo nustatytas servitutas, tiek šiuo metu, tiek ateityje atsakovai patalpos (rūsio) dalies, kur yra įrengtas šilumos mazgas nesiruošia naudoti šios patalpos kitai paskirčiai. Kompensacijos gali nebūti, arba ji gali buti nustatyta LR CK 4.129 str. pagrindu. Ši norma „Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas" numato, kad teismo sprendimu „gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui". Viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (LR CK 4.129 str.) neįeina į servituto turinį (LR CK 4.112 str. 1 d.). Kadangi atsakovams priklausanti patalpos dalis, esanti ( - ), kuriame yra sumontuotas elevatorinis šilumos mazgas ir karšto vandens ruošimo įrenginys, kuris yra sudėtinė ( - ), karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemos dalis, yra rūsyje ir atsakovams R. B. ir V. B., atsižvelgiant į jų vykdomą ūkinę veiklą, neapriboja galimybės naudotis nei visa patalpa, nei jos dalimi, dėl to darytina išvada, kad jie nepatiria nuostolių ir dėl to nėra galimybės pripažinti servitutą atlygintiniu. Teismas pažymi, jog servitutas ne visada turi būti atlygintinis. LAT pabrėžė, kad pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008).

18Teismas pažymi, jog atsakovai nuostolius dėl servituto nustatymo tapatina su jiems priklausančio viso pastato išlaikymo išlaidomis, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su nuostoliais dėl servituto nustatymo ir nepateikia tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovai taip pat prašydami vienkartinės kompensacijos, nurodo 2004-2008 metų laikotarpį, kuomet nebuvo nustatytas joks servitutas. Akivaizdu, kad ši kompensacija negali būti siejama su CK 4.129 straipsnyje nurodytais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju atsakovai gali naudotis visu pastatu, pastato dalimi, kuriame įrengtas šilumos punktas anksčiau niekada nesinaudojo, šie šilumos punkto įrenginiai pastatyti ir yra eksploatuojami iki nuosavybės teisės atsakovams atsiradimo, šie šilumos įrenginiai aptarnauja ne tik ( - ), tačiau ir patiems atsakovams priklausantį pastatą, esantį ( - ), todėl teismas daro išvadą, jog tarnaujančio daikto savininkai, t.y. atsakovai neįrodė nuostolių buvimo, be to, teismo manymu, net ir esant nuostoliams ir priteisus iš atsakovų pagal priešieškinį, t.y. visų ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų tariamus nuostolius, neabejotinai būtų pažeidžiami proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai. Kaip minėta, atsakovai R. B. ir V. B. įsigiję pastatą iš AB „Lietuvos draudimas“ 2003 metais įsigijo ir šilumos punktą, kuris iki tol taip pat buvo naudojamas šilumai tiekti ( - ) namams. Todėl, akivaizdu, kad jie žinojo arba turėjo žinoti tikrąją padėtį. Taigi, teismo sprendimu nustatytas servitutas iš esmės nieko nepakeitė, kadangi tiek iki 2008 metų, tiek ir po 2008 metų, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo šilumos punktas, iš kurio šiluma tiekiama ( - ) Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių nebuvo ir nėra sutartinių santykių, nėra pateikta jokių įrodymų ir dėl to, kad šilumos įrenginiai pastate įrengti ar šiuo metu eksploatuojami neteisėtai – šilumos punktas buvo pastatytas ir eksploatuojamas daugelį metų iki atsakovams įsigyjant pastatą. A. R. B. ir AB „Klaipėdos energija“ 2005-10-12 pasirašė Šilumos apskaitos prietaisų priėmimo apsaugai ir atsakomybėn sutartį (1 t. b.l 73). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo nekliudomai leisti AB „Klaipėdos energija“ atstovams prieiti prie apskaitos prietaisų ir jokių kitų klausimų nesprendė. Atsakovams apskritai nebūtų pagrindo teigti apie tariamus nuostolius, jei jie imtųsi priemonių dėl priklausančio energetikos objekto (šilumos punkto) perkėlimo ar rekonstrukcijos pagal Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą tvarką. Atsakovai, kaip rūpestingi asmenys, laiku nesiėmę veiksmų priklausinių atskyrimo klausimui tinkamai ir racionaliai išspręsti, faktiškai prisiėmė ir savo nerūpestingo neveikimo pasekmes. Taigi, atsakovai neįrodė, kad jie pagrįstai tikėjosi gauti pajamas iš patalpos dalies, priešingai, jie teigė, kad pirkdami pastatą jie žinojo ir suprato ir nesitikėjo ateityje naudotis šia patalpos dalimi. Pastato įsigijimo metu atsakovams buvo žinoma jo paskirtis, taigi ir faktinis negalimumas naudotis pastato rūsio dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007).

19Atsakovai taip pat nurodo, jog servituto nustatymas nepagrįstai riboja jų nuosavybės teises ir dėl to jie patiria neabejotinus ir kitus nuostolius.

20Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Valstybės socialinė orientacija atsispindi įvairiose Konstitucijos nuostatose, įtvirtinančiose žmogaus ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat pilietines ir politines teises, visuomenės ir valstybės santykius, socialinės paramos ir socialinės apsaugos pagrindus, Tautos ūkio organizavimo ir reguliavimo principus, valstybės institucijų organizavimo ir veiklos pagrindus ir kt. Vadovaudamasis socialiai orientuotos valstybės koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose analizuoja ir kitus Konstitucijoje įtvirtintus institutus, tarp jų ir nuosavybės institutą. Nuosavybė įpareigoja – šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija. Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nuosavybės socialinė funkcija suponuoja ir tai, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime pabrėžė, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (pašto, telegrafo, energijos tiekimo ir pan.).

21Vertinant šias su nuosavybės teisių ribojimo konstitucingumo aspektais susijusias Konstitucijos aiškinimo nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, pripažintina, jog šilumos tiekimo objektai tenkina ypatingas visuomenės reikmes, o tai pateisina, laikantis pirmiau nurodytų konstitucinių sąlygų, nekilnojamojo daikto, naudojamo šilumos įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus.

22Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi atsakovai turėjo įrodyti priešieškinyje nurodytą pagrindą, kad dėl nustatyto servituto yra patiriami nuostoliai. Atsakovai nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, todėl remiantis šių įrodymų visuma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Atsakovai atsiliepime į priešieškinį prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai pagal priešieškinį R. P. D. ir J. S. įrodė, kad patyrė po 500 litų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t. b.l. 33-35), Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Vitės Valdos“ patyrė 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t. b.l. 174), todėl R. P. D. ir J. S. iš atsakovų R. B. ir V. B. priteistina po 500 litų bylinėjimosi išlaidų, UAB „Vitės Valdos“ 2400 Lt (CPK 98 str.).

25Nustatyta, kad teismas turėjo 41,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (LR CPK 92 str. 1 d.). Iš atsakovų R. B. ir V. B. valstybei priteistina po 20,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, teismas

Nutarė

27ieškinį atmesti.

28Priteisti atsakovei pagal priešieškinį UAB „Vitės Valdos“ 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų R. B. ir V. B. lygiomis dalimis, t.y. po 1200 Lt.

29Priteisti atsakovėms pagal priešieškinį R. P. D. ir S. J. S. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų R. B. ir V. B. lygiomis dalimis, t.y. po 250 Lt.

30Priteisti valstybei iš atsakovų R. B. ir V. B. po 20,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. 2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas atsakovų 3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė pagal priešieškinį UAB „Ergo Lietuva“... 4. Atsakovai pagal priešieškinį K. M., 5. Atsakovai pagal priešieškinį R. P. D. ir S. 6. Atsakovai pagal priešieškinį UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto... 7. Teismo posėdžio metu atsakovai 8. Teismo posėdžio metu atsakovų pagal priešieškinį Reginos 9. Atsakovai pagal priešieškinį K. M., 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais... 12. Tarp šalių kilęs ginčas susijęs su servituto teisiniais santykiais,... 13. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 14. Atsakovai pirkimo - pardavimo sutartimi 2003-08-26 įsigijo pastatą, esantį (... 15. Atsakovai tiek pirminiame priešieškinyje, tiek tikslindami reikalavimus... 16. Tenkinti atsakovų reikalavimus dėl priešieškinyje nurodytų tokio... 17. Nustatyta, jog servitutu nėra apribota jokia galimybė naudotis atsakovams 18. Teismas pažymi, jog atsakovai nuostolius dėl servituto nustatymo tapatina su... 19. Atsakovai taip pat nurodo, jog servituto nustatymas nepagrįstai riboja jų... 20. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai... 21. Vertinant šias su nuosavybės teisių ribojimo konstitucingumo aspektais... 22. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Atsakovai atsiliepime į priešieškinį prašo priteisti bylinėjimosi... 25. Nustatyta, kad teismas turėjo 41,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 27. ieškinį atmesti.... 28. Priteisti atsakovei pagal priešieškinį UAB „Vitės Valdos“ 2400 Lt... 29. Priteisti atsakovėms pagal priešieškinį R. P. D. ir... 30. Priteisti valstybei iš atsakovų R. B. ir 31. Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...