Byla 3K-3-468/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dextera“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui UAB „Dextera“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė 2006 m. iš varžytynių įsigijo 495 kv. m žemės sklypą. Šiame žemės sklype stovi atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriuos jis įsigijo 2003 m.

5Ieškovė nurodo, kad atsakovas naudojasi šiuo žemės sklypu, todėl laiko, jog tarp jos, kaip žemės sklypo savininkės, ir atsakovo, kaip žemės naudotojo, susiklostė faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, nors ir nėra sudarytos nuomos sutarties. Ieškovė, remdamasi CK 6.545 straipsniu, prašo priteisti jai iš atsakovo 4096,93 Lt nuomos mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu, apskaičiuoto pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 nustatytą tvarką.

6Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą iš varžytynių, žinojo, jog sklypas užstatytas atsakovui priklausančiais statiniais, ir dėl to ji negalės visa apimtimi įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininkės teisių. Varžytynių akte nenustatyta jokių sąlygų dėl žemės sklypo dalies, užstatytos atsakovo statiniais, naudojimosi. Tarp buvusio žemės sklypo savininko ir atsakovo buvo susiklostę neatlygintinio servituto santykiai. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti žemės servitutą pagal jo pateiktą projektą. Atsakovas, remdamasis CK 1.8, 6.395, 4.171, 6.557, 4.124, 4.126, 4.128 straipsniais, prašo nustatyti servitutą į žemės sklypo dalį, kurią užima jam priklausantys statiniai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino ir nustatė žemės sklypo servitutą pagal atsakovo pateiktą projektą.

9Teismas nurodė, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą, privalėjo žinoti apie tai, kad jis yra užstatytas atsakovo statiniais, taip pat apie žemės sklypo pardavėjo susitarimus su pastatų savininku dėl žemės sklypo naudojimosi. Kadangi nebuvo jokio buvusio žemės savininko ir atsakovo susitarimo dėl žemės sklypo nuomos, tai ieškovė neperėmė jokių teisių gauti žemės sklypo nuomos mokestį. Atsakovas nesutinka sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties, o ieškovė tuo klausimu nepareiškė jokio reikalavimo. Kadangi ieškovė jokių pinigų už naudojimąsi žemės sklypu iš atsakovo negavo, tai jos teiginys, kad tarp šalių susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai, laikytinas neįrodytu ir nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo nuompinigių. Nesant šalių susitarimo dėl žemės nuomos, panaudos ar kitų sąlygų, teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl žemės servituto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad sutinka su atsakovo argumentais, jog tarp jo ir buvusio žemės sklypo savininko buvo susiklostę neatlygintinio servituto santykiai.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas servitutas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė; panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad servitutas nustatytas 344 kv. m sklypo daliai. Kadangi bendras sklypo plotas yra 495 kv. m ir jame jau anksčiau buvo nustatytas 41 kv. m kelio servitutas, tai, teismui tenkinus atsakovo reikalavimą dėl žemės servituto nustatymo, ieškovei palikta nevaržomai naudotis tik 110 kv. m sklypo dalimi, einančia pagal sklypo ribas. Tokio servituto nustatymas nepateisinamas savininko nuosavybės teisės aspektu: ieškovei palikta sklypo dalis netinkama racionaliai naudoti, iš šios sklypo dalies neįmanoma suformuoti efektyviam naudojimui tinkamo žemės sklypo. Tokiu maksimaliu ieškovės nuosavybės teisės ribojimu neišlaikyta pusiausvyra tarp viešpataujančiojo daikto savininko poreikių normaliai naudotis savo daiktu ir tarnaujančiojo daikto savininko intereso nekliudomai naudotis savo nuosavybe. Atsakovo pateiktas servituto projektas laikytinas pažeidžiančiu ieškovės nuosavybės teises, todėl, kaip ydingas, negali būti tvirtinamas. Be tinkamo projekto nėra galimybės tenkinti atsakovo reikalavimą dėl servituto nustatymo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas priešieškinis ir nustatytas servitutas, naikintina, o priešieškinis atmestinas.

12Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimą priteisti žemės nuomos mokestį ieškovė grindė tuo, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai. Toks reikalavimas gali būti tenkinamas tik nustačius nuomos teisinių santykių faktą. Ieškovė, nereikšdama reikalavimo dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti sklypo nuomos sutartį, pareiškė ieškinį, turintį turinio trūkumų. Šie trūkumai pirmosios instancijos teisme nebuvo ištaisyti, o apeliacinės instancijos teismas jų pašalinti negali, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šias argumentais:

151. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo.

16Teisėjų kolegijos išvada, kad, nustačius žemės servitutą, ieškovei palikta tokia sklypo dalis, iš kurios neįmanoma suformuoti tinkamo žemės sklypo efektyviam naudojimui, priimta nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus atsakovo teismui pateiktą servituto projektą. Teisėjų kolegija atliko vien paprastus matematinius apskaičiavimus, ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju kito tinkamo servituto projekto negali būti dėl objektyvios priežasties. Žemės sklypo dalyje, kuri neužstatyta atsakovui priklausančiais pastatais ir kurioje prašoma nustatyti servitutą, nuo 2000 m. yra nustatytos apsaugos zonos (ryšių ir elektros linijos; vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos tinklai), užimančios 309 kv. m žemės sklypo. Taigi ieškovė žemės sklypu racionaliai naudotis negali ne dėl servituto nustatymo, o dėl to, kad didesniąją sklypo dalį užima atsakovo statiniai, o likusioje dalyje yra nustatytos apsaugos zonos. Ši aplinkybė ieškovei įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma, tačiau ji jos neįvertino, ir tai negali būti pagrindas atsisakyti nustatyti servitutą. Teisėjų kolegija neobjektyviai įvertino atsakovo pateiktą servituto projektą, neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

172. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo.

18Ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės buvo susiję tik su reikalavimu panaikinti nustatytą žemės servitutą bei priteisti žemės nuomos mokestį. Ieškovė nenurodė jokių argumentų dėl atsakovo pateikto servituto projekto, neišreiškė nuomonės dėl atlygintinio servituto, t. y. jai buvo nepriimtinas servituto nustatymo faktas. Taigi teisėjų kolegijos motyvai dėl galimybės suformuoti tinkamą naudojimui žemės sklypą nebuvimo, nustačius servitutą, bei priešieškinio atmetimas šiuo pagrindu yra akivaizdus apeliacinio skundo ribų peržengimas.

193. Dėl CK 4.126 straipsnio, reglamentuojančio servituto nustatymą, netinkamo taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (kasacinio teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Panerio vairas“ v. UAB „Tosa“ , bylos Nr. 3K-3-618/2005).

20CK 4.126 straipsnis turi būti aiškinamas kompleksiškai, išlaikant žemės sklypo savininko teisių ir pastatų savininko teisių pusiausvyrą. Teismų praktikoje, taikant teisės normas, reglamentuojančias santykius žemės sklypo ir jame stovinčių pastatų, kai šie priklauso nuosavybės teise skirtingiems savininkams, bendroji tendencija yra tokia: tokių pastatų savininkams suteikiama teisė į žemės servitutą.

21Teisėjų kolegijai atsisakius nustatyti servitutą, akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės bei galimybė normaliomis sąnaudomis naudoti pagal paskirtį jam priklausančius pastatus. Priimtu sprendimu atsakovas verčiamas sudaryti žemės nuomos sutartį, tai neatitinka sutarties laisvės principo. Ieškovė, įsigydama užstatytą žemės sklypą ir būdama sąžininga ikisutartiniuose santykiuose, turėjo pasidomėti pasekmėmis, kylančiomis įsigijus tokį žemės sklypą, t. y. kad pastatų savininkui paliekama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai (CK 6.395 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ŽŪB „Panerio vairas“ v. UAB „Tosa“, bylos Nr. 3K-3-618/2005, įvertinęs, kad kilęs ginčas yra istoriškai pasikeitusių ekonominių aplinkybių padarinys, t. y. šalims priklausantys pastatai iki jų privatizavimo funkcionavo kaip vienas ūkinis kompleksas, šių pastatų priklausinių priklausomybės klausimas nebuvo tinkamai ir racionaliai išspręstas, pagrįstai nurodė, kad servituto nustatymas yra vienintelė ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti ieškovui tinkamai naudotis savo turtu. Kasatoriaus nuomone, susiklosčiusioje šalių teisinėje bei faktinėje situacijoje turėtų būti laikomasi nurodytoje byloje įtvirtinto teisės taikymo ir aiškinimo, nes nagrinėjamu atveju pastatai ir žemė funkcionavo kaip vienas turtinis vienetas (priklausė vienam savininkui), ir tik susiklosčius tam tikroms ekonominėms sąlygoms ši nuosavybė perėjo skirtingiems savininkams. Akivaizdu, kad tinkamiausias ir geriausiai šalių interesus tenkinantis būdas yra servituto nustatymas. Toks reikalavimas nustatytas ir CK 6.395 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad parduodant žemės sklypą iš varžytynių ieškovei buvo pažeista CK 6.395 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai pirkimo-pardavimo sutartyje žemės sklypo pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Teisėjų kolegija neįvertino šios aplinkybės ir dėl jos nepasisakė.

22Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teisėjų kolegija teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir, įvertinusi bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateiktas servituto projektas yra ydingas, pažeidžiantis žemės sklypo savininko teises.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl pirmojo ir antrojo 2 kasacinio skundo argumentų

26Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes jie yra faktinio pobūdžio, todėl nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo. Ieškovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas faktiniais ir teisiniais argumentais dėl servituto nustatymo. Tai reiškia, kad žemės servituto projekto klausimai, kaip sudėtinė servituto nustatymo dalis, sudarė bylos nagrinėjimo dalyką apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų.

28Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo

29Kasacinio skundo argumentais dėl CK 4.126 straipsnio netinkamo taikymo nustatant servitutą keliamas klausimas dėl civilinėje byloje ieškovo ir atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės klausimas ir sudaro šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką.

30Byloje pareikšto ieškinio esmė yra ta, kad savininko žemės sklypu atsakovas naudojosi be rašytinio įforminimo ir neatlygintinai, t. y. neatlygino ieškovui už nuosavybės suvaržymą. Ieškovas, prašydamas priteisti Vyriausybės nutarimu nustatyto dydžio piniginę sumą, ją kvalifikuoja kaip nuomos mokestį už naudojimąsi svetimu daiktu (ieškovo žemės sklypu). Priešieškiniu atsakovas siekia įteisinti naudojimąsi svetimu daiktu, bet nesiūlo už tai atlyginimo. Naudojimosi svetimu daiktu santykius jis kvalifikuoja kaip žemės servituto nustatymą.

31Ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudaro faktinės aplinkybės. Jos nurodomos ieškinyje (priešieškinyje), o bylos nagrinėjimo metu yra įrodinėjimo dalykas ir turi būti patvirtintos įrodymais, kad ieškinys galėtų būti patenkintas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinyje neprivaloma nurodyti teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o jeigu jos nurodytos – tai teismo neriboja ir nėra teismui privalomos. Teismas, kvalifikuodamas faktines bylos aplinkybes, savo iniciatyva ir nuožiūra taiko galiojančią teisę (CPK 3 straipsnis). Ieškovo reikalavimas šioje byloje priteisti pinigus ir nustatyti atlygintinius naudojimosi svetimu daiktu santykius turi būti sprendžiamas parenkant įstatymais leidžiamus pažeistos teisės gynimo būdus, neviršijant teismo kompetencijos (CK 1.138 straipsnis). Asmens pažeistos teisės gali būti ginamos tokiais būdais, kuriuos teismas gali taikyti pagal kompetenciją. Tai civilinės bylos nagrinėjimo dalyko teisinio kvalifikavimo, t. y. teisės taikymo, klausimas, kuris teismui priskirtas ir yra vienas svarbiausių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis).

32Nuomos sutartis yra sutartis dėl laikino atlygintinio svetimo daikto valdymo ir naudojimo (CK 6.477 straipsnis). Tai yra vienas iš sutarčių teisės institutų. Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Jo esmė yra ta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šis principas apima ir teisę atsisakyti sudaryti sutartį, nes tai leidžia asmens laisvės, ūkinės veiklos laisvės ir kiti principai. Pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Teismas taip pat privalo spręsti ginčus pagal teisę, o ne savavališkai, todėl gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį.

33Byloje neįrodyta, kad įstatymas ar šalių susitarimas nustato pareigą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, todėl, atsižvelgiant į CK 1.138 straipsnyje nustatytą reikalavimą teismui veikti neviršijant kompetencijos ribų ir į 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą ir galimybes ribotais atvejais (tam tikroms sąlygoms esant) įpareigoti sudaryti sutartį ar nustatyti sutartinius santykius, teismas neturi teisinių galių patenkinti reikalavimų dėl įpareigojimo sudaryti sutartinius nuomos santykius tarp šalių. Ši taisyklė neturi būti suprantama kaip draudimas teismui įpareigoti įforminti raštu esamus nuomos santykius ar vykdyti prievoles, kilusias iš žodinės nuomos sutarties. Šioje byloje teismai nenustatė, kad tarp šalių būtų nuomos santykiai ir asmens teisės būtų pažeidžiamos tik jų neįforminimu ar prievolių iš jų nevykdymu.

34Svetimo žemės sklypo naudojimas statiniams išdėstyti ir eksploatuoti reiškia žemės sklypo savininko teisių varžymą, nes svetimi daiktai trukdo žemės sklypo savininkui naudoti sklypą savo nuožiūra. Vienas iš žemės sklypo savininko nuosavybės teisės varžymo būdų yra servitutas. Tai – daiktinė teisė, pagal kurią servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės (CK 4.111, 4.112 straipsniai). Jų suteikimas servituto turėtojui apriboja daikto savininko civilines teises. Jas gali apriboti įstatymai, o šių pagrindu – teismas. CK 4.126 straipsnyje nustatyta, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

35Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad šalys nesusitaria dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlyginimo, todėl nenustato naudojimosi teisės svetimu daiktu pagal sandorį (CK 4.125 straipsnis). Iš bylos aplinkybių matyti, kad susiklostė taip, jog statiniai ant žemės sklypo ir žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams. Servitutas, kai šalys nesusitaria dėl savo interesų suderinimo ir teisingos pusiausvyros, yra teismo pagal jo kompetenciją galima ir ekonomiškai racionali priemonė statinių savininko ir žemės sklypo savininko interesams dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlygintinumo bei jo dydžio suderinti. Servituto dėl žemės sklypo naudojimo apimtis nustatoma servituto konkrečiame žemės sklype planu. Jeigu statiniai svetimame žemės sklype yra išdėstyti taip, kad jiems naudoti reikalingas beveik visas žemės sklypas, tai teismas pagal konkrečias aplinkybes turi svarstyti, ar neturi būti nustatytas servitutas naudotis visu sklypu. Turi būti įvertinta konkreti faktinė situacija: šalių interesai ir argumentai, nepanaudojamos sklypo dalies dydis ir išdėstymas, kitos svarbios aplinkybės. Servitutas, kaip teisė naudotis svetimu daiktu, nėra suprantamas kaip teisė naudotis tik to daikto dalimi. Jeigu viešpataujantysis daiktas – statiniai – užima tokią dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, į tai turi būti atsižvelgiama ir gali būti nustatomas servitutas visam daiktui (CK 4.111 straipsnis).

36Servituto nustatymu daromi savininko teisių varžymai turi būti kompensuojami, nes tai nustatyta įstatyme. Pareiga mokėti kompensaciją yra viena iš pareigų, atsirandančių iš servituto. Pagal CK 4.129 straipsnį atlyginami dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai. Be to, tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti nustatyta kompensacija, ją gali nustatyti servitutą nustatantis teismas savo sprendimu. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio dydžio gali būti kvalifikuojamas kaip periodinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą numato įstatymai.

37Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad neįrodyti nuomos santykiai, todėl neturėjo pagrindo nustatyti atsakovui pareigos mokėti nuompinigius. Jis pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Reikalavimas nustatyti vėlesnių mokėjimų pagrindą ir pradžią turi būti nagrinėjamas teismo, atsižvelgiant į jo kompetenciją spręsti servituto, nuomos (ilgalaikės nuomos) klausimus ir nuostolių priteisimą (CK 4.111, 4.126, 4.129, 4.167 ir kt. straipsniai).

38Teisėjų kolegija konstatuoja materialinės teisės normų dėl servituto nustatymo pažeidimą bei procesinių teisės normų pažeidimą, susijusį su reikšmingų bylos aplinkybių neištyrimu, todėl yra pagrindas panaikinti teismų sprendimų dalis, kuriomis spręsta dėl servituto nustatymo, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis). Nagrinėjant atsakovo priešieškinį iš naujo turi būti pasiūlyta teikti įrodymus, ar statiniams yra naudojama sklypo dalis ar visas sklypas, kokio dydžio atlyginimas (kompensacija) yra teisingas, protingas, adekvatus ir pakankamas tarnaujančiojo daikto savininkui už žemės sklypo (jo dalies) nuosavybės teisės suvaržymą.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, veikiantis sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti įpareigotas atlyginti nuostolius (CPK 95 straipsnis). Juos gali sudaryti nuostoliai, patirti dėl trukdymo nagrinėti bylą, dokumentų nepateikimo ar kitu būdu sąmoningai veikiant prieš atlygintinio servituto nustatymą teismo keliu, taip darant kliūčių tarnaujančiojo daikto savininkui gauti kompensaciją be nepagrįsto delsimo.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

41Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas.

42Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis, kuria priešieškinis atmestas.

43Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

44Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė 2006 m. iš varžytynių įsigijo 495 kv. m žemės sklypą. Šiame... 5. Ieškovė nurodo, kad atsakovas naudojasi šiuo žemės sklypu, todėl laiko,... 6. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypą, privalėjo žinoti... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad servitutas nustatytas 344 kv. m sklypo daliai.... 12. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimą priteisti... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 15. 1. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo.... 16. Teisėjų kolegijos išvada, kad, nustačius žemės servitutą, ieškovei... 17. 2. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo.... 18. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės buvo susiję tik su... 19. 3. Dėl CK 4.126 straipsnio, reglamentuojančio servituto nustatymą, netinkamo... 20. CK 4.126 straipsnis turi būti aiškinamas kompleksiškai, išlaikant žemės... 21. Teisėjų kolegijai atsisakius nustatyti servitutą, akivaizdžiai pažeistos... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, apeliacinės... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl pirmojo ir antrojo 2 kasacinio skundo argumentų... 26. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kad... 27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįsti kasacinio skundo... 28. Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą,... 29. Kasacinio skundo argumentais dėl CK 4.126 straipsnio netinkamo taikymo... 30. Byloje pareikšto ieškinio esmė yra ta, kad savininko žemės sklypu... 31. Ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudaro faktinės aplinkybės. Jos... 32. Nuomos sutartis yra sutartis dėl laikino atlygintinio svetimo daikto valdymo... 33. Byloje neįrodyta, kad įstatymas ar šalių susitarimas nustato pareigą... 34. Svetimo žemės sklypo naudojimas statiniams išdėstyti ir eksploatuoti... 35. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad šalys nesusitaria dėl naudojimosi svetimu... 36. Servituto nustatymu daromi savininko teisių varžymai turi būti... 37. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad neįrodyti nuomos santykiai, todėl... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja materialinės teisės normų dėl servituto... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, veikiantis sąmoningai prieš teisingą... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 42. Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 43. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. ir... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...