Byla 2A-1216-390/2014
Dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dovanojimo sutarties ir butų savininkų bendrijos pažymos pripažinimo negaliojančiomis ir buto išlaikymo išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. O. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-725-435/2014 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovėms A. O. M., R. M., 202-ajai butų savininkų bendrijai, trečiasis asmuo notaras M. S. dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dovanojimo sutarties ir butų savininkų bendrijos pažymos pripažinimo negaliojančiomis ir buto išlaikymo išlaidų priteisimo, ir

2Kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu (2 t. b. l. 10–17) prašė pripažinti negaliojančia 202-osios butų savininkų bendrijos 1998-04-23 pažymą Nr. 106; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 3 kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), 2012-07-30 dovanojimo sutartį, dalyje dėl 4503/10000 dalių, sudarytą tarp atsakovių A. O. M. ir R. M., patvirtintą Kauno miesto 24-o notaro biuro notaro M. S., ( Notarinio registro Nr. MS-4436 ). Taikyti restituciją: priteisti natūra ieškovui L. V. asmeninėn nuosavybėn 4503/10000 dalis 3 kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ); pripažinti butą ( - ), bendrąją daline A. O. M. ir L. V. nuosavybe nuo 1989-06-01 ir nustatyti, kad L. V., 4503/10000 buto dalis valdė asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš A. O. M. L. V. naudai 9677,32 Lt buto išlaikymo išlaidų, sumokėtų nuo 2003-09-01 iki 2012-08-31; priteisti iš R. M. L. V. naudai 1700,44 Lt buto išlaikymo išlaidų, sumokėtų nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30; taip pat priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 1977-02-26 susituokė su atsakove A. O. M.. Jiems gyvenant santuokoje, 1977-03-16 Kauno m. DŽDT VK sprendimu Nr. 133 patvirtino gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.202 VI narių sąrašą bei skyrė kooperatyvui valstybinį kreditą 15-likai metų 60 procentų statomų namų sąmatinės vertės. Į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.202 VI narių sąrašą buvo įtraukta ir atsakovė A. O. M.. Minėtu sprendimu VK patvirtino skiriamo buto kambarių kaičių- 3, bei kambarių plotą-38 kv. m. Tai buvo padaryta pagal tuo metu galiojusią tvarką, atsižvelgiant, kad jų šeimos sudėtį. 1977-12-28 minėto Kauno m. DŽDT VK sprendimo pagrindu buvo išduotas orderis Nr. 800, suteikiantis teisę jų šeimai - O.A. M., R. M. ir L. V., apsigyventi ginčo bute ( - ).

6Nurodė, kad Pirminis įnašas (pajus) už butą - 3612 rublių - buvo sumokėtas 1977 m. balandį, toliau buvo mokama kas ketvirtį, mokant po 87,55 rublių. Dar nebaigus išmokėti buto, ieškovo ir atsakovės A. O. M. šeimyniniai santykiai pradėjo irti, o 1981-11-26 jų santuoka buvo nutraukta. Nutraukus santuoką įmokas už butą mokėjo ieškovas ir atsakovė, paskutinė įmoka buvo sumokėta 1989 m. birželio mėnesį.

7Nors šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau ir toliau bute gyveno trise – ieškovas ir A. O. M. su dukra Rūta. Ieškovas gyveno viename kambaryje, o atsakovės buvo užėmę likusius du kambarius. 1988 m. rugsėjo mėnesį A. O. M. išvyko į turistinę kelionę į Austriją ir ten pasiprašė politinio prieglobsčio, o vėliau persikėlė gyventi į JAV. 1992 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė R. M. išvyko gyventi pas motiną į JAV. Nuo to laiko bute gyvena tik vienas ieškovas ir moka visus mokesčius už butą, nors faktiškai gyvena tik viename buto kambaryje. Atsakovės prie buto išlaikymo visiškai neprisideda, atsakovių daiktai ir baldai užima du kambarius.

8Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo nebuvo padalintas atsakovės A. O. M. ir jo mokėtas pajus už butą, taigi ir butas liko nepadalintas, nors įmokas už butą kartu mokėjo iki 1989 m. už visą butą. Kadangi pajinius įnašus už butą mokėjo kartu su atsakove A. O. M., tame tarpe gyvenant santuokoje, todėl ieškovas buvo įsitikinęs, jog dalis buto priklauso jam. Kadangi išmokėjo 45,03 procentus buto kainos, laiko, kad faktiškai yra nusipirkęs 4503/10000 buto dalis. Nurodė, kad nuo tada, kai butas buvo visiškai išmokėtas (1989-06-01), ieškovas ir atsakovė A. O. M. tapo ginčo buto savininkais, tačiau nuosavybės teisė tuo metu nebuvo įregistruota. Tiktai 1998-05-08 butas be teisinio pagrindo buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ginčijamos 1998-04-23 pažymos Nr. 106 pagrindu. Laiko, kad panaikinus nepagrįstą pažymą bei neteisėtą dovanojimo sandorį, ieškovui nuo 1989-06-01 turi būti pripažinta nuosavybės teisė į 4503/10000 dalį buto, t. y. nuo faktinės nuosavybės teisės atsiradimo dienos.

9Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo, t. y. daugiau kaip 30 metų, jo iš buto nekeldino nei atsakovė, nei jokios valstybinės institucijos. Priešingai, buvusi sutuoktinė visada sakydavo, kad butas yra bendras ir jį, reikalui esant, šalys atsidalins teisingai. Kadangi jų santykiai nebuvo priešiški, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės A. O. M. sąžiningumu. Tačiau 2013 m. gegužės mėnesį Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė jam persiuntė atsakovės A. O. M. dukros atsakovės R. M. pareiškimą, kuriuo pastaroji reikalavo ieškovą išsikelti iš esą jai priklausančio buto ( - )per tris mėnesius nuo pareiškimo gavimo, neišsikėlus iš buto nustatytu terminu, buvo grasindama iškeldinti jį teismine tvarka. Tuomet sužinojo, kad ginčo butas nuo 1998-05-08 nuosavybės teise buvo įregistruotas atsakovės A. O. M. vardu 202-osios butų savininkų bendrijos išduotos pažymos Nr. 106 pagrindu, o 2012-07-30 Kauno m. 24-o notaro biuro notaro M. S. patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. MS-4436, padovanotas jos dukrai atsakovei R. M..

10Ieškovas laikė, kad 1998-04-23 202-osios butų savininkų bendrijos pažyma bei 2012- 07-30 dovanojimo sutartis yra iš dalies neteisėtos, pažeidžia ieškovo teises, todėl naikintinos.

11Ieškovas taip pat nurodė, kad R. M. išvykus gyventi į užsienį, nuo 1992 rugpjūčio mėnesio, daugiau kaip dvidešimt metų jis vienas, kaip savininkas, sąžiningai mokėjo mokesčius tiek už save, tiek už atsakovę A. O. M., vėliau – už atsakovę R. M.. Kadangi atsakovės neteisėtai įregistravo butą ir sudarė dovanojimo sandorį, nesąžiningai ir nepagrįstai reikalauja išsikelti iš buto, jis yra priverstas papildomai ginti savo pažeistas teises susigrąžinant dalį komunalinių ir administravimo mokesčių, kurie tenka kiekvienam savininkui ir kurie nepriklauso nuo gyventojų skaičiaus.

12Ieškovas teigia, kad už atsakoves mokesčius mokėjo daugiau kaip 20 metų ir vadovaudamasis CK 6.51 straipsniu reikalauja iš atsakovių tokių išlaidų atlyginimo.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

  1. Pripažino, kad buto, esančio ( - ), 1692/10000 dalį ieškovas L. V. po santuokos nutraukimo įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  2. Pripažino ieškovui L. V. asmeninę nuosavybės teisę į 4503/10000 buto, esančio ( - ).
  3. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 3 kambarių buto su rūsiu, esančio ( - ), 2012-07-30 dovanojimo sutartį, dalyje dėl 4503/10000 dalių, sudarytą tarp A. O. M. ir R. M. patvirtintą Kauno miesto 24-o notaro biuro notaro M. S., notarinio registro Nr. ( - ).
  4. Taikė restituciją - priteisė natūra L. V., asmeninėn nuosavybėn 4503/10000 dalis 3 kambarių buto su rūsiu;
  5. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
  6. Priteisė ieškovui L. V. iš atsakovių A. O. M., ir R. M. po 285,80 Lt. žyminio mokesčio ir po 911,20 Lt. išlaidų advokato pagalbai.

15Teismas nustatė, kad ginčo butas gyvenamųjų namų statybos kooperatyve buvo suteiktas šalių šeimai (3 asmenų) ir priimti įnašai buvo pradėti mokėti iš šeimos lėšų, nes kitokių įrodymų byloje nėra. Faktas, kad pajus už butą buvo pradėtas mokėti iš bendrų sutuoktinių lėšų, rodo, jog sutuoktiniai buvo nusprendę butą įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustatė, kad iki šalių santuokos nutraukimo už ginčo butą buvo sumokėta daugiau negu pusė buto sąmatinės vertės, t. y. 4 944,83 rublių. Taip pat nustatė, kad po santuokos nutraukimo1981-11-26 iki 1988 metų rugsėjo mėnesio buvę sutuoktiniai ir toliau gyveno ginčo bute, ir iki visiško pajaus išmokėjimo 1989-06-01 jį mokėjo atitinkamomis dalimis, t. y. ieškovas sumokėjo 1 488,35 rublių įnašų, atsakovė A. O. M., o jai išvykus – jos duktė R. M. – 2 361,67 rublių. Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka, kaip minėta, nutraukta 1981-11-26, o pajus už ginčo butą išmokėtas 1989-06-01, teismas laikė, kad šiuo atveju sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi 1964 metų CK nuostatomis.

16Teismas nustatė, kad rašytinės jungtinės veiklos sutarties ieškovas ir atsakovė A. O. M. nesudarė. Tačiau kaip pripažino (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir posėdžių metu) pati atsakovė A. O. M. po santuokos nutraukimo pareikalavo ieškovo mokėti tam tikrą dalį pajinių įnašų už įsigyjamą butą, šis butas visą pajaus išmokėjimo laikotarpį, o ir iki šių dienų buvo ir yra ieškovo gyvenamoji vieta, kuriame jis nuolat ir nepertraukiamai gyvena, moka už šį butą mokesčius. Teismas darė išvadą, kad šalys ir po santuokos nutraukimo siekė įsigyti ginčo butą kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą, t. y. bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė O. A. M. ir ieškovas buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – įsigyti butą kaip bendraturčiai ir jį ateityje pasidalinti, ir kad šio susitarimo dalyviai atliko nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Todėl teismas konstatavo, kad kita dalis buto - 1692/10000 jo dalys yra įgytos buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi atsakovės neginčijo ieškovo išmokėto pajaus dydžio ir pagal jį apskaičiuotų ginčo buto dalių, teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas dėl 4503/1000 šio buto dalių pripažinimo jam asmeninės nuosavybės teise pagrįstas.

17202-osios BSB valdymo organai, 1998-04-23 išduodami pažymą Nr. 106 pristatyti ją į inventorizavimo biurą ginčo buto teisinei registracijai A. O. M. vardu atlikti, teismo nuomone, elgėsi teisėtai, nes iš bendrijoje buvusių finansinių dokumentų buvo aišku, kad kooperatyvo narys buvo tik A. O. M., butas buvo visiškai išmokėtas. Teismas laikė, kad bendrijos valdymo organai, išduodami ginčijamą pažymą apie visišką pajaus išmokėjimą, nepažeidė nei 1990-10-16 įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str., nei Butų kodekso 117 str. 3 d., nei tuo metu galiojusių Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983-02-28 nutarimu Nr. 75, 26, 30 punktų nuostatų, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

18Teismas darė išvadą, kad ginčo butu ieškovas naudojosi, jį valdė abipusiu buvusių sutuoktinių sutarimu. Ir tik kai gavo atsakovės R. M. reikalavimą išsikelti iš ginčo buto, jis sužinojo, kad butas 1998 metais buvo registruotas atsakovės A. O. M. vardu, o 2012 metais padovanotas atsakovei R. M., po ko kreipėsi teisminės gynybos. Teismas konstatatvo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas yra 2013 metų gegužės mėnesio vidurys (kadangi nėra pareiškimo įteikimą ieškovui patvirtinančių dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikslią datą), kas bet kuriuo atveju reiškia, kad ieškovas reikalavimui pripažinti nuosavybės teisę į tam tikrą buto dalį, ieškinio senaties termino nepraleido.

19Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės sudarydamos ginčo buto dovanojimo sandorį žinojo, kad didesnė pusė pajaus šiam butui įsigyti išmokėta ieškovui gyvenant santuokoje su atsakove A. O. M., o kita dalis – buvusių sutuoktinių susitarimu – 1/3 ieškovo ir 2/3 atsakovių. Todėl nepagrįstai Dovanojimo sutarties 5.2 p. A. O. M. garantavo, jog dovanojamas daiktas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir kad į šį daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Šioje situacijoje teismas vertino ir tai, kad atsakovė A. O. M. pati yra profesionali teisininkė. Be to, atsakovė patvirtino, kad šis daiktas niekam neperduotas neatlygintinai naudotis, nors šios bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovui ginčo bute buvo leista gyventi už tai sumokant mokesčius už butą. Buto dalis priklausiusi buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise galėjo būti perleista tik abiejų buvusių sutuoktinių arba turint kito bendraturčio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, todėl atsakovė Dovanojimo sandorio metu nepagrįstai patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną nėra jokių asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų Dovanotojas neturėtų teisės sudaryti šio sandorio (sutarties 5.7p.). Teismas konstatavo, kad šiuo sandoriu buvo perleista ir ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyta buto dalis, kas reiškia, jog atsakovė A. O. M. ginčijamu sandoriu perleido savo dukrai turto dalį, kuri priklausė ieškovui. Tokiu būdu buvo pažeistos LR CK 3.92 str. 4d., 4.88 str. 6.470 str. 4d. imperatyvios teisės normos ( šiuo atveju jų taikymą reglamentuoja 2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1, 2 d., 34 str.), todėl ieškinį teismas šioje dalyje tenkino, atsakovių sudarytas sandoris yra niekinis, todėl jį pripažino negaliojančiu LR CK 1.80 str. pagrindu, taikė restitucija natūra (LR CK 6.145, 6.146 str. str.)

20Teismas laikė, kad šalys dėl bendro buto išlaikymo buvo susitarę kitaip, todėl reikalauti šių lėšų priteisimo iš atsakovių, teismo nuomone, nebuvo teisinio pagrindo. Ieškovo nurodyta LR CK 6.51 str. 1d. materialinė teisės norma, reglamentuojanti trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką nagrinėjamam ginčui netaikoma.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Atsakovės A. O. M. ir R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo L. V. reikalavimai ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai atmesti ieškovo L. V. ieškinį (4 t. b. l. 3–15). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22Teismo sprendimas nėra aiškus, neteisėtas, be to teismas spręsdamas bylą viršijo ieškinio reikalavimo ribas ir priteisė ieškovui didesnę dalį buto, negu jis reikalavo.

23Registrų centre buto nuosavybės teisės įregistruotos savininkei atsakovei R. M. (b. l. 148, I tomas), toks įrašas yra galiojantis, jis nepanaikintas. Esant tokioms aplinkybėms priimto teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti. Kadangi teismas nepripažino pažymos, kurios pagrindu įregistruotos buto nuosavybės teisės A. O. M., negaliojančia, teismas tuo pačiu pripažino, kad šios pažymos pagrindu padarytas Registrų centro įrašas dėl A. O. M. nuosavybės teisių į butą yra teisėtas.

24Apeliantės teigia, kad Archyvo išduotas dokumentas – Valstybinių įstaigų darbuotojų profsąjungos Kauno miesto komiteto prezidiumo išplėstinio posėdžio, įvykusio 1977 m. vasario 14 d., Protokolas Nr. 3 (b. l. 68-70, III tomas) įrodo, kad Kauno juridinei konsultacijai butas buvo paskirtas 1977 m. vasario 14 d., kai ieškovo ir apeliantės santuoka dar nebuvo sudaryta. Santuoka sudaryta 1977 m. vasario 26 d. (b. l. 32, I tomas).

25Apeliantės tvirtina, kad už butą visus pajaus įnašus mokėjo tik A. O. M. iš savo lėšų. Pats ieškovas laiške pripažino, kad pirminį buto pajaus įnašą sumokėjo A. O. M. (b. l. 156, II tomas). Iki santuokos nutraukimo (1981 m. lapkričio 26 d.) ieškovas už butą nemokėjo, o po santuokos nutraukimo, A. O. M. pareikalavus, iš viso sumokėjo apie 819 rublių, buto įmokos yra 8755,24 rublių (b. l. 41, I tomas).

26Teismas padalijo buvusio kooperatinio buto pajų, kaip tariamai įgytą iš bendrų santuokinių lėšų, praėjus 33 metams po santuokos nutraukimo ir nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo praleista ieškinio senatis. Apeliančių įsitikinimu, senaties termino pradžia yra 1981 m. lapkričio 26 d., kai ieškovo iniciatyva buvo nutraukta ieškovo ir A. O. M. santuoka. Ieškovas žinojo, kad santuokoje, kaip jis pats pripažino laiške (b. l. 157, II tomas), jokių bendrų lėšų neturėjo, todėl ieškovas praleido senaties terminą reikšti pretenzijas tiek į buto pajų, tiek į butą.

27Teismas laikė, kad ieškovas mokėjo buto pajaus įnašus, tačiau nenurodė, kokią buto pajaus sumą ieškovas įmokėjo santuokoje, kokią sumą jis įmokėjo po santuokos nutraukimo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovo surašytoje išklotinėje (b. l. 49, I tomas), ieškovas nurodė, kad visus keturis kartus 1982 m. ir tris kartus 1983 m. iš eilės tik jis vienas mokėjo buto pajų, nors pats tvirtino, kad jis mokėjo tik trečdalį įmokų. Nesutampa ir kitoje išklotinėje (b. l. 48, I tomas) nurodytos sumos su mokėjimo kvituose nurodytomis sumomis. Ieškovas A. O. M. buvo pateikęs kitokius buto pajaus įmokų paskaičiavimus, juose bendra pajaus įmokų suma nurodoma 9594 rublių. Teismas be jokių įrodymų visiškai patikėjo ieškovo pateiktoms išklotinėms ir jas nurašė sprendime, nežiūrint, kad išklotinių duomenys prieštarauja tiek paties ieškovo tvirtinimui, tiek mokesčių mokėjimo kvitams.

28Apeliantės teigia, kad atsakovei R. M. išvykstant iš buto, su ieškovu buvo susitarta, kad už jam suteikiamą teisę naudotis butu, jis sumoka visus einamuosius mokesčius (buto pajus jau buvo išmokėtas). Šį susitarimą ieškovas visą laiką vykdė. Tik pateikęs ieškinį, ieškovas R. M. pranešė, kad nuo 2013 m. birželio jis nemokės už visą butą, o mokės tik už jam tariamai priklausančią 4503/10000 buto dalį, (b. l. 77-78, II tomas). Teismas nagrinėdamas bylą šio susitarimo visai nevertino.

29Faktiniu pagrindu teismas nepagrįstai laikė tą aplinkybę, jog ieškovas iš bendrų santuokinių lėšų (kurių buvimą pats ieškovas paneigė, b. l. 157, II tomas) sumokėjo pusę pajaus santuokos metu ir nepagrįstai rėmėsi tuo metu galiojusio Butų kodekso 117 str. 3 dalimi bei 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 dalimi.

30Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės A. O. M. buvo sudarytas jungtinės veiklos sandoris. sudarytą

31Teismas nepagrįstai nurodo, kad sudarant buto dovanojimo sutartį buvo pažeista CK 3.92 str. 4 dalis, 4.88 str., 6.470 str. 4 dalis bei CK 6.470 str. 4 dalis.

32Kadangi teismas tik iš dalies pripažino dovanojimo sutartį negaliojančiu, tai negalėjo jo laikyti niekiniu ir taikyti restitucijos.

33Teismas priimdamas ieškovo patikslintą ieškinį pažeidė procesines teisės normas, priimdamas sprendimą nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių. Pažeidė L R Konstitucijos 109 straipsnį.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. V. prašo 2014-02-05 Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-725-435/2014 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas teisingai nustatė į kokią buto dalį ieškovas įgijo teisę santuokoje ir į kokią dalį po santuokos nutraukimo, bei pripažino, kad iš įso ieškovo asmeninės nuosavybės teisė yra 4503/1000 buto, esančio ( - )dalis.

35Nepagrįstai atsakovės mano, kad kol butas yra įregistruotas R. M. vardu, butas (jo dalis) negali būti registruotas ieškovo vardu, todėl sprendimo neįmanoma įvykdyti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo pagrindu atliekamas daiktinės teisės atsiradimo fakto registravimas Registrų centre; taip yra įvykdomas teismo sprendimas. Atsakovės teigia, kad ieškovui neprašant panaikinti buto teisinės registracijos įrašų ir galiojant teisėtiems Registro centro įrašams apie A. O. M. ir R. M. nuosavybę, teismas negalėjo priteisti dalies nuosavybės ieškovui. Byloje buvo įrodyta ieškovo nuosavybės teisės į dalį buto įgijimo pagrindai, šiuos pagrindus teismas pripažino pagrįstais; teismo sprendimui įsiteisėjus ir pateikus Registrų centrui bus padaryti atitinkami pakeitimai.

36Atsakovė A. O. M. apeliaciniame skunde neteisingai nurodė buvusias faktines aplinkybes, jas iškraipė. Taigi, būtent dėl tos priežasties, kad ieškovas sudarė santuoką su atsakove, pagal tuo metui galiojusią tvarką atsirado pagrindas ne A.O M., bet šeimai skirti 3 kambarių butą (tuo metu galiojusio Butų kodekso 115 str.). Šią aplinkybę, kad A. O. M. 2 asmenų šeimai negalėjo būti paskirtas 3 kambarių butas, yra patvirtinusi ir pati M. savo 2012-09-07 ei. laiške: „...jeigu aš būčiau viena tik su R., aš būčiau gavusi dviejų kambarių butą“ (2012-11-11 „Pareiškimas dėl įrodymų pateikimo" dokumentas Nr.2 II t. b. l. 156).

37Neatitinka tikrovės atsakovės teiginiai, kad pajaus įnašus mokėjo tik ji viena.

38Nepagrįstai atsakovės nurodo, kad senaties termino pradžia prasideda 1981 m., kai buvo nutraukta santuoka. Teigiama. Kad ieškovas laikė save ginčo buto bendrasavininku ir pasitikėjo A. O. M. bei tikėjo jos žodžiais, todėl dėl buto pasidalijimo ieškinio nereiškė. Tik gavus atsakovės R. M. reikalavimą išsikelti iš ginčo buto, jis sužinojo, kad butas registruotas atsakovės A. O. M. vardu ir 2012 metais padovanotas atsakovei R. M., po ko ir kreipėsi teisminės gynybos.

39Teismas teisingai nustatė, kad santuokoje iš bendrų lėšų buvo sumokėta 4944,83 rublių. Tiek ieškovas, tiek atsakovė A. O. M. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad po santuokos nutraukimo maždaug 1/3 pajaus įnašų mokėjo ieškovas, o 2/3 teko A. O. M., kartu su R. M.. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo pateiktos įmokų išklotinės (It. b.1.48-49) patvirtina tai, kad šalims gyvenant santuokoje už ginčo butą buvo sumokėta 4944,83 Lt., laikotarpiu nuo 1982-03- 22 iki 1989-06-01 ieškovas sumokėjo 1488,35 Lt.

40Atsakovių teigimu, R. M. išvykstant iš buto buvo susitarta, kad už ieškovui suteikiamą teisę naudotis butu, jis sumokės visus einamuosius mokesčius. Toks teiginys yra melagingas, kadangi tokio susitarimo nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovas laikė save buto bendrasavininku ir jam nereikėjo jokio leidimo ar susitarimo likti toliau gyventi bute.

41Teismo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų įrodančių kad santuokos metu pajus buvo mokamas iš bendrų šeimos lėšų ir konkrečiai nustatyta, kas, kada ir kiek sumokėjo pajaus už butą po santuokos nutraukimo. Teismas teisingai nustatė, kad po santuokos nutraukimo, ginčo šalis, t. y. ieškovą ir A. O. M., toliau siejo jungtinės veikos teisiniai santykiai. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys ir po santuokos nutraukimo siekė įsigyti ginčo butą kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą, t. y. bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė O. A. M. ir ieškovas buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį — įsigyti butą kaip bendraturčiai ir jį ateityje pasidalinti, ir kad šio susitarimo dalyviai atliko nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Todėl konstatavo, kad kita dalis buto- 1692/10000 jo dalys yra įgytos buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise.

42Atsakovės, žinodamos apie ieškovo teises į dalį buto, sutartyje melagingai patvirtino, kad daiktas, t. y. ginčo butas, priklauso dovanotojui, kad tretieji asmenys - šiuo atveju ieškovas - į daiktą neturi jokių teisių ar pretenzijų (sutarties 5.2 p.), kad dovanotojas apdovanotajam atidavė visus daikto raktus (sutarties 5.4 p.), kad sutarties pasirašymo dieną nėra jokių asmenų be kurių sutikimo ar įgalinimų dovanotojas neturėtų teisės sudaryti šio sandorio (sutarties 5.7 p.). Kadangi teismas iš dalies pripažino dovanojimo sandorį niekiniu, t. y. dalyje dėl 4503/10000 buto dalies, tad šioje dalyje pagrįstai ir logiškai taikoma restitucija ir remiantis ieškinyje išdėstytais argumentais priteisiama minėta dalis ieškovui natūra.

43Ieškovas turi teisę didinti, mažinti ieškinio reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka ir tai reiškia, kad patikslintu ieškiniu buvo padidintas ieškinio reikalavimas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Apeliacinis skundas atmestinas.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

46Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

47Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo praleista ieškinio senatis.

48Bendroji taisyklė, apibrėžianti ieškinio senaties termino pradžios momentą, yra įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ir numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties nustatė, kad ieškovas buvo kooperatyvo narės atsakovės A.O. M. sutuoktinis ir gyveno ginčo bute tiek iki santuokos su atsakove nutraukimo, tiek ir vėliau, butu naudojosi, mokėjo buto pajaus dalį bei visus kitus būtinus mokesčius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas gavęs atsakovės R. M. 2013m gegužės 16d. reikalavimą išsikelti iš ginčo buto sužinojo, kad butas yra padovanotas atsakovei R. M., o į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo su ieškiniu kreipėsi 2013m. liepos 9d. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad ieškovas reikšti reikalavimui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį ginčo buto, ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1. 127 straipsnio 1 dalis, C K 1. 125 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovui ieškiniui pareikšti senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 1981m. lapkričio 26d. nuo tada, kai buvo nutraukta santuoka ieškovo su atsakove A. O. M.. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinio skundo argumentacija nesutinka, nes kaip ir nustatyta bylos medžiaga, byloje nebuvo atsakovės neigiama, kad ieškovui dalis nuosavybės ginčo buto nepriklauso. Ieškovas gyveno ginčo bute ir juo naudojosi iki jo teisių pažeidimo, t.y. iki atsakovės R. M. jam pareikšto reikalavimo išsikelti iš ginčo buto. Taigi, nuo pareikšto jam reikalavimo išsikleti iš ginčo buto momento jis sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir nepažeisdamas ieškiniui pareikšti terminų kreipėsi teisminės gynybos.

49Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, pripažindamas, kad ieškovas po santuokos nutraukimo su atsakove A. O. M. įgijo tam tikrą dalį ginčo buto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 4503/10000 dalis ginčo buto bei pripažino negaliojančia iš dalies ginčo buto dovanojimo sutartį sudarytą tarp atsakovių, taikė restituciją ir priteisė ieškovui natūra asmeninėn nuosavybėn 4503/10000 dalis ginčo buto bei kitus ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas patenkindamas ieškinį iš dalies paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija išanalizavusi pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį sprendžia, kad ši teismo sprendimo dalis grindžiama priimto teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi. Priimto teismo sprendimo rezoliucinė sprendimo dalis yra pakankamai aiški, suformuluota konkrečiai, joje nurodyta, kokie ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti ir kokie atmesti. Įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti galima, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde argumentuojama, kad priimtą teismo sprendimą bus neįmanoma įvykdyti.

50Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas priimdamas ieškovo patikslintą ieškinį pažeidė civilinio proceso kodekso normas. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovėms išsprendė pagal ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį ( t. 2., b. l. 10-17). Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu pareiškė rašytinį pareiškimą ir pakeitė ieškinio dalyką turėdamas tokią teisę, o pirmosios teismas priimdamas patikslintą ieškinį ir bylą nagrinėdamas iš esmės pagal patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, procesinės teisės normų nepažeidė.

51Byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo suteiktas 1977m. kovo 16d. atsakovės trijų asmenų šeimai. Byloje taip pat nustatyta, kad įnašai už butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve buvo pradėti mokėti iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki šalių santuokos nutraukimo už ginčo butą buvo sumokėta daugiau kaip pusė buto sąmatinės vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001metų balandžio 11d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2001 aiškindama gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams priklausiusių butų perdavimą nuosavybės teise kooperatyvo nariams reglamentuojančių normų taikymo bei kooperatyvo nario šeimos narių teisių į perduotą butą teisės taikymo klausimus pažymėjo, kad 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I–680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ) (toliau – Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII–796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal minėto įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmokėjo pajų už butą. Nuo to momento, kai tapo savininku, jis nustojo būti kooperatyvo nariu. Šios teisės normos nereglamentuoja, kokia – asmeninės ar bendrosios nuosavybės – teise įgyjamas butas, bei neskiria, kurios bendrosios nuosavybės teisės rūšies – jungtinės ar dalinės bendrosios nuosavybės teisės subjektu tampa kooperatyvo narys. Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad Butų kodekso 115 str. 1 d. numatė, kad priimtam į kooperatyvo narius asmeniui butas buvo suteikiamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, jo pajaus įmokos sumą. Įstatų 27 straipsnis numatė kooperatyvo nario šeimos narių, gyvenusių kartu su juo, lygias teises naudotis gyvenamosiomis patalpomis kooperatyvo gyvenamajame name. Buvusiems sutuoktiniams, kuriems pripažįstama teisė į pajaus dalį, nepriklausomai nuo tenkančios pajinių įnašų dalies, buvo paliekama teisė toliau naudotis gyvenamąja patalpa (Įstatų 34 straipsnis). Šios kooperatyvo nario sutuoktinio ir kitų šeimos narių teisės, kooperatyvo nariui tapus buto, esančio kooperatiniame name, savininku, neišnyko ir toliau turi būti ginamos. Pirmiausia kooperatyvo šeimos narių teisė naudotis butu išlieka ir jie butu naudojasi kaip savininko šeimos nariai. Sutuoktinio teisė įgyti nuosavybės teisę į butą realizuojama per teisę į pajinius įnašus, nes šių įnašų sumokėjimas sudarė pagrindą kooperatyvo nariui tapti buto savininku. Pagal Įstatų 34 straipsnį kooperatyvo nariu buvo priimtas vienas iš sutuoktinių, nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu pajiniai įnašai nebuvo padalyti iki kooperatyvo nario tapimo buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti butą, kaip jungtinę nuosavybę. Sutuoktinio nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo butas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Kaip jau minėta, kad pajus už butą buvo pradėtas mokėti iš bendrųjų sutuoktinių lėšų. Taip pat nustatyta, kad iki šalių santuokos nutraukimo už ginčo butą buvo sumokėta daugiau negu pusė buto sąmatinės vertės, todėl pagrįstai konstatuota aplinkybė, kad pajus priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustačius, kad buvusiam sutuoktiniui priklauso pajiniuose įnašuose dalis, jam išlieka teisė naudotis butu, o kooperatyvo nariui tapus buto savininku, jo buvęs sutuoktinis turi būti pripažintas bendrasavininkiu – bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviu ir turi teisę prašyti atidalinti jam tenkančią turto dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aptartas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės teisės normas ( C K 121 straipsnis, SŠK 21 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai).

52Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad visus pajinius įnašus už butą mokėjo viena atsakovė A. O. M.. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Bylos medžiaga nustatyta, kad po santuokos nutraukimo su atsakove A. O. M. abu sutuoktiniai iki 1988 metų rugsėjo mėnesio gyveno ginčo bute ir iki visiškai buvo išmokėtas pajus už butą, jį buvo sumokėję dalimis. Ieškovas sumokėjo 1488,35 rublių įnašų, o atsakovė bei vėliau jos duktė atsakovė R. M. – 2361,67 rublių įnašų. Nustatyta, kad ieškovas ginčo bute gyvena ir dabar bei moka visus komunalinius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatavo, kad tarp šalių susiformavo teisiniai santykiai prilygstantys jungtiniai veiklai ir atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių santuoka buvo nutraukta 1981 metais, o pajus už ginčo butą išmokėtas visiškai 1989 metais, sprendė, kad ginčo santykiams turi būti taikomas 1964 metų C K 474 straipsnis reglamentuojantis jungtinę veiklą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiformavusius teisinius santykius ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinės instancijos teismas formuodamas teisminę praktiką, tokio pobūdžio bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

53Ieškovas iš dalies prašė pripažinti ginčo buto dovanojimo sandorį negaliojančiu. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovui gyvenant santuokoje su atsakove A. O. M. didesnė pusė pajaus ginčo butui buvo sumokėta ir nustačius, kad ta išmokėta pajaus dalis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė sudarytu dovanojimo sandoriu galėjo perleisti tik savo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atsakovė ginčijama dovanojimo sutartimi neturėdama kito sutuoktinio sutikimo perleido ir jo nuosavybės dalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sudarant dovanojimo sandorį imperatyviųjų teisės normų pažeidimą ir turėjo pagrindą iš dalies dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją (CK 1. 80 straipsnis).

54Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją pripažįsta, kad teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir įvertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė įstatymus. Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus teisėjų kolegija laiko nereikšmingais galutiniam ginčui išspręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

55Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

56Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovių pagal C P K 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

58Apeliacinį skundą atmesti.

59Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 5d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Iš atsakovių A. O. M. ir R. M. priteisti po 900 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui L. V..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas patikslintu ieškiniu (2 t. b. l. 10–17) prašė pripažinti... 5. Ieškovas nurodė, kad 1977-02-26 susituokė su atsakove A. O. M.. Jiems... 6. Nurodė, kad Pirminis įnašas (pajus) už butą - 3612 rublių - buvo... 7. Nors šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau ir toliau bute gyveno trise –... 8. Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo nebuvo padalintas atsakovės A.... 9. Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo, t. y. daugiau kaip 30 metų, jo... 10. Ieškovas laikė, kad 1998-04-23 202-osios butų savininkų bendrijos pažyma... 11. Ieškovas taip pat nurodė, kad R. M. išvykus gyventi į užsienį, nuo 1992... 12. Ieškovas teigia, kad už atsakoves mokesčius mokėjo daugiau kaip 20 metų ir... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 15. Teismas nustatė, kad ginčo butas gyvenamųjų namų statybos kooperatyve buvo... 16. Teismas nustatė, kad rašytinės jungtinės veiklos sutarties ieškovas ir... 17. 202-osios BSB valdymo organai, 1998-04-23 išduodami pažymą Nr. 106... 18. Teismas darė išvadą, kad ginčo butu ieškovas naudojosi, jį valdė... 19. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės sudarydamos ginčo buto... 20. Teismas laikė, kad šalys dėl bendro buto išlaikymo buvo susitarę kitaip,... 21. Atsakovės A. O. M. ir R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 22. Teismo sprendimas nėra aiškus, neteisėtas, be to teismas spręsdamas bylą... 23. Registrų centre buto nuosavybės teisės įregistruotos savininkei atsakovei... 24. Apeliantės teigia, kad Archyvo išduotas dokumentas – Valstybinių įstaigų... 25. Apeliantės tvirtina, kad už butą visus pajaus įnašus mokėjo tik A. O. M.... 26. Teismas padalijo buvusio kooperatinio buto pajų, kaip tariamai įgytą iš... 27. Teismas laikė, kad ieškovas mokėjo buto pajaus įnašus, tačiau nenurodė,... 28. Apeliantės teigia, kad atsakovei R. M. išvykstant iš buto, su ieškovu buvo... 29. Faktiniu pagrindu teismas nepagrįstai laikė tą aplinkybę, jog ieškovas iš... 30. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės A. O. M. buvo... 31. Teismas nepagrįstai nurodo, kad sudarant buto dovanojimo sutartį buvo... 32. Kadangi teismas tik iš dalies pripažino dovanojimo sutartį negaliojančiu,... 33. Teismas priimdamas ieškovo patikslintą ieškinį pažeidė procesines teisės... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. V. prašo 2014-02-05 Kauno... 35. Nepagrįstai atsakovės mano, kad kol butas yra įregistruotas R. M. vardu,... 36. Atsakovė A. O. M. apeliaciniame skunde neteisingai nurodė buvusias faktines... 37. Neatitinka tikrovės atsakovės teiginiai, kad pajaus įnašus mokėjo tik ji... 38. Nepagrįstai atsakovės nurodo, kad senaties termino pradžia prasideda 1981... 39. Teismas teisingai nustatė, kad santuokoje iš bendrų lėšų buvo sumokėta... 40. Atsakovių teigimu, R. M. išvykstant iš buto buvo susitarta, kad už... 41. Teismo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų įrodančių kad santuokos metu... 42. Atsakovės, žinodamos apie ieškovo teises į dalį buto, sutartyje melagingai... 43. Ieškovas turi teisę didinti, mažinti ieškinio reikalavimus įstatymų... 44. Apeliacinis skundas atmestinas.... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 47. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas... 48. Bendroji taisyklė, apibrėžianti ieškinio senaties termino pradžios... 49. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad... 50. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliacinio skundo argumentą,... 51. Byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo suteiktas 1977m. kovo 16d. atsakovės... 52. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad visus pajinius įnašus už butą mokėjo... 53. Ieškovas iš dalies prašė pripažinti ginčo buto dovanojimo sandorį... 54. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime... 55. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos... 56. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovių pagal C P K 93, 98 straipsnių... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 58. Apeliacinį skundą atmesti.... 59. Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 5d. sprendimą palikti nepakeistą.... 60. Iš atsakovių A. O. M. ir R. M. priteisti po 900 Lt bylinėjimosi išlaidų...