Byla 2A-653/2013
Dėl pirkimo kainos sumažinimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybei dėl pirkimo kainos sumažinimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti UAB „Vaivorykštė“ ir Lietuvos Respublikos, kurią atstovavo tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija, 2007 m. kovo 22 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje Šiaulių miesto 1 notarų biure, registro Nr. 3890, nustatytą 1,1483 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo kainą nuo 2 220 000 Lt iki 700 000 Lt ir įpareigoti Lietuvos Respubliką ir Šiaulių miesto savivaldybę lygiomis dalimis grąžinti UAB „Vaivorykštė“ 1 520 000 Lt permokėtą verčių skirtumą. Nustatyti, kad ši suma turi būti sumokėta per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 19 200 Lt žyminį mokestį, 1 028,50 Lt už turto įvertinimą, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas Lietuvos Respublika, kurią atstovavo tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija (toliau - Šiaulių AVA), 2007 m. kovo 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 1 notarų biure, registro Nr. 3890, pagal kurią atsakovas Lietuvos Respublika pardavė, o ieškovas nupirko 1,1483 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Žemės sklypo pirkimo kaina buvo nustatyta 2 220 000 Lt. Ieškovas visą pirkimo kainą sumokėjo iki sutarties sudarymo. Tą pačią 2007 m. kovo 22 d. buvo pasirašytas ir nekilnojamojo daikto perdavimo priėmimo aktas. Ieškovas įgijo teisę pirkti žemės sklypą, laimėjęs atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. vasario 20 d. valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai aukcioną. Sutartyje (4 p.) ir nuosavybės (patikėjimo) teisę patvirtinančiuose dokumentuose žemės sklypo paskirtis nurodyta: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Ieškovas, kuris yra privatus juridinis asmuo, dalyvavo aukcione ir žemės sklypą įsigijo tikėdamasis žemės sklype pastatyti prekybos centrą, jį eksploatuoti ir taip gauti ekonominę naudą. Tačiau ieškovas iki šiol neturi galimybės įsigytą žemės sklypą naudoti pagal žemės sklypo aukciono dokumentuose, sutarties 4 p. ir nuosavybės (patikėjimo) teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą jo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nors ieškovas dar 2009 m. spalio 1 d. gavo statybos leidimą Nr. 09-SL-297, leidžiantį šiame žemės sklype statyti 8930,06 kv.m bendrojo ploto prekybinės paskirties pastatą. Tokia statyba kainuotų per 20 milijonų litų, bet pastato nebūtų galima eksploatuoti dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), kadangi parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, atitinkamai mažintina pirkimo kaina. Parduodamo valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, yra vienas iš esminių kriterijų, apibūdinančių parduodamą žemės sklypą. Tai reiškia, kad vykdydamas aukcioną, valstybinės žemės pardavėjas viešai įsipareigoja, kad parduodamą žemės sklypą pirkėjas galės naudoti pagal viešai paskelbtą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Informaciniame privatizavimo biuletenyje, sutartyje ir viešame NT registre nurodyta žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos ir naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos - reiškia, kad žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto kokybė yra tinkama tik tada, kai savininkas turi turėti galimybę pagal savo poreikius statyti prekybai, paslaugoms ar pramogoms skirtus pastatus ir statinius, ir ta galimybė turi būti reali, o ne hipotetinė. Kadangi ieškovas, kaip Žemės sklypo pirkėjas tokios realios galimybės neturi, tai reiškia, kad žemės sklypas kaip pirkimo-pardavimo sutarties dalykas neatitinka kokybės reikalavimų. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis inter alia teisėtų lūkesčių principu (CK 1.2 str. 1 d.). Šiuo atveju po sutarties sudarymo ieškovas turėjo teisėtų lūkesčių, kad įmanomai trumpiausiais terminais bus nutiestas Sodų g. tęsinys ir nutiesta Vinkšnos g., kadangi iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė neketina įgyvendinti teritorijos detaliojo plano sprendinių ir kad šios gatvės ar jų dalys artimiausiais metais ar net dešimtmečiais iš viso nebus tiesiamos. Jeigu ieškovui būtų žinoma, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė ir/ar tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nevykdys teritorijos detaliojo planavimo sprendinių ir neįrengs Sodų g. tęsinio ir Vinkšnos g., ieškovas nebūtų investavęs tokios didelės sumos į žemės sklypo pirkimą ir jo įrengimą, nes ieškovas pagal 2007 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“ šiame žemės sklype turėjo pastatyti pastatą iki 2009 m. gegužės 1 d. Minėta bendrovė 2010 m. spalio 28 d. raštu Nr. PT-1536 oficialiai pareikalavo, jog ieškovas įvykdytų savo įsipareigojimus ir įgijo teisę šią sutartį nutraukti, tačiau ieškovas negali įvykdyti savo įsipareigojimų dėl atsakovų neveikimo. Reikšminga, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė ir tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija turėjo pakankamai lėšų teritorijos detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti, tačiau šias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį.

5Kitas žemės sklypo trūkumas yra tas, kad sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms. Aplinkybės, susijusios su žemės sklypo grunto sudėtimi, ieškovui iki sutarties sudarymo nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi vizualiai to nustatyti nėra galimybės. Žemės sklypo paviršiuje augo žolė, todėl be specialių inžinerinių-geologinių tyrimų nebuvo galima nustatyti grunto sudėties, o šalia ieškovo žemės sklypo yra pastatytas visas individualių gyvenamųjų namų kvartalas. Besiribojančiuose žemės sklypuose taip pat augo žolė, žemės darbai nebuvo atliekami, todėl ir dėl šios priežasties nebuvo galima sužinoti, kokia žemės sklypo grunto sudėtis. Ši aplinkybė, t.y. kad didelę dalį grunto sudaro uždurpėjęs dirvožemis ir juodos vidutiniškai susiskaidžiusios durpės, ieškovui tapo žinomos tik tada, kad ieškovo užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko išsamius inžinerinius geologinius tyrimus.

6Kitas žemės sklypo trūkumas, trukdantis jį naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, yra tinkamos nutekamojo vandens pralaidos per Tižės g. nebuvimas. Aplinkybės, susijusios su pralaidos per Tilžės g. trūkumais bei būtinybe nutiesti naują pralaidą, ieškovui iki sutarties sudarymo nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi pralaida yra ne žemės sklype, bet per šalia einančią Tilžės g. Sutartis buvo sudaryta 2007 m. kovo 22 d., kurį laiką vyko nerezultatyvus susirašinėjimas, o UAB „Šiaulių vandenys“ raštas, kad per Tilžės g. nutiesta pralaida paklota iš skirtingų diametrų vamzdžių, nuo žiočių iki kameros yra atbulinis nuolydis, pastebėtas vamzdynų išlinkimas, gautas tik 2009 m. sausio 22 d. Tinkamai neveikiant perlaidai, ieškovo žemės sklype nuolat, ypač pavasarį, kaupiasi ir laikosi vanduo, kadangi jis per perlaidą negali išbėgti, o dėl to ieškovas negali pradėti statybų. Reikšminga, kad nei žemės sklypo pardavimo aukciono sąlygose, nei kvietime pasirašyti sutartį ir sutarties projekte, nei sutartyje ir priėmimo-perdavimo akte, nei kituose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad ieškovas privalės savo sąskaita nusitiesti gatves ir jas neatlygintinai perduoti savivaldybei ar kad savo sąskaita turės rekonstruoti pralaidą per Tilžės g. Jeigu tokios sąlygos būtų buvusios, tai ieškovas būtų sprendęs, ar dalyvauti aukcione, o jeigu taip, tai kokią kainą siūlyti už žemės sklypą.

7Kadangi atsakovo parduotas nekilnojamasis daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, ieškovas turi teisę į pažeistų teisių gynybą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. 10/03-199 ieškovas kreipėsi į tuometinę Šiaulių AVA ir į atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę, prašydamas pakeisti sutarties 3 punktą ir žemės sklypo kainą sumažinti iki 850 000 Lt, o ieškovui grąžinti 1 370 000 Lt kainų skirtumą, tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta. 850 000 Lt suma buvo apskaičiuota pagal VĮ Registrų centras viešai skelbiamą tos teritorijos žemės sklypų masinį vertinimą. Ieškovas, siekdamas, kad būtų nustatytas tikslus verčių skirtumas, kreipėsi į turto vertintojus UAB „Inreal“ dėl realios žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ir 2010 m. liepos 2 d. pasirašė turto vertinimo sutartį. Turto vertintojai pateikė 2010 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 10/08-116S, už kurią ieškovas sumokėjo 1 028,50 Lt sumą (mokėjimo nurodymo originalus pridedame) pagal pateiktą 2010 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą INR Nr. 0013934. Šioje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos kaina turto apžiūros dieną yra 933 000 Lt, o atsižvelgiant į atliktus vertinamo sklypo pagerinimo darbus, žemės sklypo rinkos vertė iki atliktų pagerinimo darbų vertinimo dieną (2010 m. liepos 12 d.) buvo 700 000 Lt. Kaip nurodyta turto vertinimo ataskaitos 4.2 p., vertinant turtą atsižvelgiama į tai, kad neišvystyta infrastruktūra ir kt., nes: įvažiavimas į žemės sklypą suformuotas iš Vinkšnos g., kuri net nepradėta formuoti, o laikinas įvažiavimas iš Tilžės g. turi būti panaikintas, taip pat nepradėtas rengti Sodo gatvės tęsinys iki Tilžės g.; žemės sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms, nes paviršiniame sluoksnyje vietomis iki 2,8 m. gylio vyrauja durpingas dirvožemis; tinkamai nefunkcionuoja pralaida per Tilžės g. UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytos dvi skirtingos žemės sklypo rinkos vertės: rinkos vertė turto apžiūros dieną 933 000 Lt ir rinkos vertė iki atliktų pagerinimo darbų 700 000 Lt , kadangi ieškovas į žemės sklypą investavo apie 480 000 Lt. Kadangi žemės sklypo vertė pagal turto vertintojų išvadą iki atliktų pagerinimo darbų buvo 700 000 Lt, sumažinus žemės sklypo pirkimo kainą 700 000 Lt, atsakovai įpareigotini lygiomis dalimis grąžinti ieškovui 1 520 000 Lt (2 220 000 Lt – 700 000 Lt) prekės verčių skirtumą tarp ieškovo sumokėtos pirkimo kainos ir realios nekilnojamojo daikto vertės.

8Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Civilinio kodekso 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Tokiu būdu, Civilinio kodekso 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nekilnojamojo daikto, t.y. 1,1483 ha žemės sklypo, esančio ( - ), perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2007 m. kovo 22 d. Tokiu būdu, ieškovas, pareiškęs teismui 2011 m. balandžio 1 d. ieškinį dėl žemės sklypo kainos sumažinimo, praleido ieškinio senaties terminą, nes praėjo daugiau kaip dveji metai nuo daikto perdavimo dienos - 2007 m. kovo 22 d. Ieškovas prie ieškinio pateikė jo užsakytą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/05-87S, parengtą UAB „Inreal“ turto vertintojo, kurios išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė turto apžiūros dieną (2010-07-12) yra 933 000 Lt, o rinkos vertė iki atliktų žemės sklypo pagerinimo darbų – 700 000 Lt. Vadovautis šia ataskaita ir keisti sudarytos sutarties kainą nėra pagrindo. Ieškovas savo ieškinyje vadovaujasi Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kur numatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, tai pirkėjas turi teisę prašyti sumažinti pirkimo kainą. Pagal ieškinį suprantama, kad ieškovas ieškinyje faktiškai neprašo mažinti kainos dėl žemės sklype, jo manymu, esančių trūkumų, o vadovaujasi Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/05-87S, parengta UAB „Inreal“ turto vertintojo, kur nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. liepos 12 d. Ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, negali remtis rinkos verčių skirtumu ir taip reikalauti nustatyti naują žemės sklypo kainą. Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo pradinės kainos paskaičiavimu, buvo atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Parduodant žemės sklypą Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujantis Šiaulių apskrities viršininkas nebuvo įpareigotas išsiaiškinti pirkėjo - UAB „Vaivorykštė“ tikslus bei užtikrinti, kad pirkėjas neturės kliūčių šiuos tikslus įgyvendinanti perkamame žemės sklype, taip pat numatyti būsimus apribojimus ateityje, tuo labiau, kad valstybinės žemės patikėtinio (Šiaulių apskrities viršininko) kompetencijai nepriklauso įvertinti žemės sklypo būklę. Ieškovas pats turėjo teisę domėtis kokį žemės sklypą pirko. Parduodama žemės sklypą, Šiaulių apskrities viršininko administracija elgėsi sąžiningai, nes ji, kaip pardavėjas, pateikė visą žinomą informaciją, t.y. tai, kad žemės sklypo paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Ieškovas savo iniciatyva ir rizika nusipirko žemės sklypą ir nusipirko tokį žemės sklypą, koks buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Prieš sudarant sutartį ieškovui buvo pateiktas teritorijos tarp Tilžės g. ir projektuojamų Sodo ir Vinkšnos gatvių, kuriame yra žemės sklypas, detalusis planas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-24. Vadinasi ieškovas jau pirkdamas žemės sklypą žinojo, kad nenutiestas Sodų gatvės tęsinys ir nenutiesta Vinkšnos gatvė. Darytina išvada, kad ieškovas, dalyvavęs viešame aukcione, sutiko su nustatytomis esminėmis pirkimo-pardavimo sąlygomis, tarp jų ir ta, kad žemės sklype nebuvo nutiestas Sodų gatvės tęsinys ir nebuvo nutiestos Vinkšnos gatvės. Ieškovas, kaip verslo subjektas, būdamas atidus, savo iniciatyva ir rizika nupirkdamas žemės sklypą, turėjo įvertinti visas aplinkybes ir galimas pasekmes. Šiaulių miesto taryba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-123 patvirtinto žemės sklypo detalųjį planą. Jo aiškinamajame rašte „Įvažiavimas į sklypą ir parkavimas“ numatyta, kad „sklypui numatytas įvažiavimas iš projektuojamos, bet šiuo metu dar neįrengtos Vinkšnos gatvės. 2008 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta sutartis Nr. SŽ-1706 tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir ieškovo dėl naujų miesto komunikacijų nutiesimo, pagal kurią numatomas laikinas įvažiavimas į sklypą iš Tilžės gatvės bei parkavimo aikštelės šalia sklypo išilgai Tilžės ir projektuojamos Vinkšnos gatvių. Laikinojo įvažiavimo schema suderinta su reikiamomis institucijomis 2008m. spalio 13 d. nuolatinėje statybos komisijoje“. Kaip matyti iš patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto, ieškovui yra numatyta galimybė naudoti sklypą pagal jo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nes yra numatytas laikinas įvažiavimas iš Tilžės gatvės, kuris suderintas su reikiamomis institucijomis. Iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų neaišku, kuo ieškovas grindžia savo teiginį, kad žemės sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms. Taip pat neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad norint žemės sklype pastatyti ir eksploatuoti prekybos centrą, būtina atlikti didesnės vertės parengiamųjų žemės ir kitų darbų, dėl ko brangsta projekto įgyvendinimas. Be to, jeigu tokių darbų reikia daugiau, nei įprastu atveju, tai nereiškia, kad žemės sklypas yra netinkamas naudoti ieškovo numatytiems tikslams, bei, kad negalima žemės sklypą naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

9Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybei bei trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nei minimo žemės sklypo pardavimo aukciono dokumentuose, nei sutartyje nėra jokių nuostatų dėl Šiaulių miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko administracijos, įsipareigojimų nutiesti Sodų gatvės tęsinį ir Vinkšnos gatvę bei konkrečius jos nutiesimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose įtvirtinta atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės bendro pobūdžio pareiga tiesti gatves savivaldybės teritorijoje nebuvo detalizuota pirkimo-pardavimo sutartyje, t.y. joje nebuvo įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas nutiesti suprojektuotas Sodo ir Vinkšnos gatves konkrečiais terminais. Ieškovas visą laiką, nuo pat užsiregistravimo dalyvauti aukcione momento, žinojo, kad gatvė, dėl kurios jis neva negali pradėti statybos darbų įsigytame valstybinės žemės sklype, yra tik suprojektuota, bet ne nutiesta. Jokie teisės aktai nenustato draudimo parduoti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo be įrengto privažiavimo prie jo, galima parduoti detaliu teritorijų planavimo dokumentu suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą. Ieškovo tikėjimasis, kad iki tam tikro laiko gatvės bus nutiestos, nepagrįstas jokiais susitarimais su priešinga šalimi ar kitų asmenų atitinkamais įsipareigojimais ir yra laikytinas verslo rizika, kurios neigiami padariniai tenka pačiam ieškovui ir kurie šiuo atveju nesudaro pagrindo parduoto žemės sklypo vertinti kaip neatitinkančio kokybės reikalavimų. Nurodo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl tos priežasties, kad neturi finansinių galimybių šiai dienai įrengti visų suprojektuotų mieste gatvių, visiems komercinių sklypų naudotojams šioje teritorijoje be apribojimų išduoda leidimus įrengti laikinus įvažiavimus ir išvažiavimus tiesiogiai į Tilžės gatvę, iki to laiko, kol pagal savivaldybės biudžeto galimybes bus nutiestos detaliajame plane suplanuotos Vinkšnos ir Sodo gatvės.

10Ieškovas nurodo, kad yra kitas žemės sklypo trūkumas, t.y. kad sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms, kad žemės sklypo panaudojimui pagal ieškovo planus, reikia žymiai daugiau investuoti ir brangsta projekto įgyvendinimas, ir kad šios aplinkybės tapo jam žinomos atlikus geologinius tyrimus. Vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 detaliojo plano rengimo metu minėti tyrimai nėra privalomi. Teritorija, kurioje yra ieškovo žemės sklypas, nėra plynas laukas, yra statinių, kas patvirtina aplinkybę, kad statyba šioje teritorijoje, tame tarpe ir ieškovo žemės sklype, yra galima. Todėl teritorijos, kurioje buvo suformuotas aukcione ieškovo įsigytas sklypas, geografinė padėtis ir jos ypatumai, nebuvo kažkuo išskirtiniai ir reikalaujantys tokių tyrimų. Ieškovas ieškiniu reikalaudamas mažinti pirkimo kainą, kaip argumentą nurodo, kad žemės sklypas buvo pagerintas - parengtos žemės sklypo toponuotraukos, atlikti projektavimo darbai, parengtas detalusis planas, parengti techniniai projektai, įrengtas laikinas įvažiavimas ir kt., tačiau, šie kaštai yra privati sklypo savininko iniciatyva, reikalinga savo numatytai komercinei programai realizuoti, o išlaidos, susijusios su detaliojo plano parengimu, yra susijusios su ieškovo asmenišku noru pakeisti ankstesniojo detaliojo plano, pagal kurį buvo suformuotas ir parduotas sklypas aukcione, rodiklius, kurie buvo jam žinomi. Todėl vertinti tai kaip privalomuosius kaštus, susijusius su sklypo vertės pagerinimu, nėra pagrindo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2007 m. kovo mėn. 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas nusipirko iš Lietuvos valstybės 1,1483 ha ploto žemės sklypą ( - ), už 2 220 000 Lt. Pirkimo – pardavimo sutarties ketvirtame punkte nurodyta, jog žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Ieškovas sklypą įsigijo siekdamas pastatyti prekybos centrą ir taip gauti ekonominę naudą. 2009 m. spalio 1 d. ieškovas gavo statybos leidimą, leidžiantį šiame sklype statyti prekybinės paskirties pastatą. Ieškovas teigia, kad pastato nebūtų galima eksploatuoti dėl atsakovų veiksmų, t.y. dėl to, kad atsakovas – Šiaulių miesto savivaldybė neketina įgyvendinti teritorijos detaliojo plano sprendinių ir nutiesti Sodo gatvės tęsinio bei Vinkšnos gatvės. 2010 m. gegužės 24 d. raštu trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės administracija pranešė ieškovui, kad 2010 metais bus parengtas Vinkšnos gatvės įrengimo techninis projektas, pagal Šiaulių miesto savivaldybės strateginį veiklos planą Sodo g. rekonstrukcijos darbai numatomi atlikti 2013 m., o Vinkšnos g. įrengimo darbai iki 2016 metų nenumatomi. 2008 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovo, kaip statytojo, ir atsakovo - Šiaulių miesto savivaldybės buvo sudaryta Naujų miesto susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suprojektuoti ir nutiesti savo lėšomis komunikacijas, susijusias su statomu statiniu, o savivaldybė įsipareigojo leisti įrengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybės žemėje. Ieškovas teigia, kad po sutarties sudarymo paaiškėjo, jog žemės sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms bei yra kitas žemės sklypo trūkumas, trukdantis jį naudoti pagal paskirtį - netinkama nutekamojo vandens pralaida per Tilžės gatvę.

12Dėl Šiaulių m. savivaldybės nevykdymo detaliojo plano sprendinių

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo tarybos 2006 m. sausio mėn. 26 d. sprendimu Nr. T-24 buvo patvirtintas teritorijos tarp Tilžės ir projektuojamų Sodo ir Vinkšnos gatvių detalusis planas, kuriuo buvo patvirtintas šių gatvių projektavimas. Tai, kad bylos nagrinėjimo dienai nėra nutiestos buvusios projektuojamos gatvės, nėra aplinkybe, pabloginusia daikto kokybę jos pirkimo momentu. Ieškovas reikalavimą grindžia CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, iš esmės teigdamas, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties esmė arba įstatymai lėmė tai, kad atsakovai turėjo pareigą būti nutiesę detaliajame plane nurodytas kaip projektuojamas gatves, tik tuomet būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimą, paskelbtą informaciniame privatizavimo biuletenyje - parduoti komercinės paskirties objekto teritoriją, skirtą prekybos, paslaugų ir pramogų objekto statybai. Tai, kad detaliajame plane buvo numatyta projektuoti gatves, leidžia daryti išvadą, kad sklypo pardavimo momentu atsakovai nebuvo įsipareigoję parduoti sklypą jau su nutiestomis Sodo ir Vinkšnos gatvėmis, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad parduotas daiktas neatitiko jo kokybei keliamų reikalavimų, nepagrįstas. Tuo atveju, jei atsakovai pirkimo-pardavimo sutartimi būtų įsipareigoję ateityje nutiesti gatves ir iki šiol to neįvykdę, galėtų būti pripažinta netinkamu pareigos, kurią lėmė sutarties esmė, vykdymu, o ne netinkamos kokybės daikto pardavimu pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo - Lietuvos Respublikos atstovo, atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, kad ieškovas, jau pirkdamas žemės sklypą žinojo, kad nenutiestas Sodo gatvės tęsinys ir nenutiesta Vinkšnos gatvė. Ieškovas, dalyvavęs viešame aukcione, sutiko su nustatytomis esminėmis pirkimo-pardavimo sąlygomis, tarp jų ir ta, kad žemės sklype nebuvo nutiestas Sodo gatvės tęsinys ir nebuvo nutiestos Vinkšnos gatvės. Ieškovas, kaip verslo subjektas, būdamas atidus, savo iniciatyva ir rizika nupirkdamas žemės sklypą, turėjo įvertinti visas aplinkybes ir galimas pasekmes. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas nutiesti suprojektuotas Sodo ir Vinkšnos gatves konkrečiais terminais. Ieškovas visą laiką, nuo pat užsiregistravimo dalyvauti aukcione momento, žinojo, kad gatvė, dėl kurios jis neva negali pradėti statybos darbų įsigytame valstybinės žemės sklype, yra tik suprojektuota, bet ne nutiesta. Jokie teisės aktai nenustato draudimo parduoti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo be įrengto privažiavimo prie jo, galima parduoti detaliu teritorijų planavimo dokumentu suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovo tikėjimasis, kad iki tam tikro laiko gatvės bus nutiestos, nepagrįstas jokiais susitarimais su priešinga šalimi ar kitų asmenų atitinkamais įsipareigojimais ir laikomas verslo rizika, kurios neigiami padariniai tenka pačiam ieškovui ir kurie šiuo atveju nesudaro pagrindo parduoto žemės sklypo vertinti kaip neatitinkančio kokybės reikalavimų.

14Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės perleidimas 2008 m. lapkričio 28 d. Komunikacijų nutiesimo sutartimi ieškovui teisės įrengti laikiną įvažiavimą į sklypą, suteikimas teisės įrengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybės žemėje, užtikrino galimybę eksploatuoti komercinį statinį, jei jis būtų pastatytas anksčiau, nei bus įrengtos projektuojamos gatvės. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentą, kad laikinas įvažiavimas neišsprendė problemos, kadangi pastatas gali būti eksploatuojamas tik įrengus antrą įvažiavimą, o techniniam projekte yra trečiojo asmens vyr. architektės R. B. įrašas, kad antras įvažiavimas iš Vinkšnos gatvės turi būti įrengtas statytojo lėšomis, atmetė, atsižvelgiant į atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės R. B. paaiškinimą, kad antras įvažiavimas į sklypą baigiamas realizuoti iš kaimyninio sklypo pusės, todėl galima įrengti įvažiavimą į ieškovo sklypą iš būsimos Sodo gatvės tęsinio vietos Ieškovui neįrodinėjant, kad atsakovas turėjo pareigą iki konkrečios datos įrengti gatves, tačiau jos nevykdė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nevykdė šios tiesiogiai nenumatytos sutartyje pareigos,. Atsakovas – Šiaulių miesto savivaldybė byloje pateikė įrodymus apie tai, kad negalėjo gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos visų planuojamų gatvių tiesimui, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas sąmoningai kenkė ieškovui, nenutiesdamas Sodo ir Vinkšnos gatvių.

15Dėl žemės sklypo grunto

16Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovui ištyrus tik po sklypo įsigijimo grunto sudėtį ir įsitikinus, kad dėl tokios sudėties grunto komercinio pastato statybos kaina išaugs, negali būti priežastimi įsigyto sklypo kainos sumažinimui. Įrodymų, kad ieškovo nurodytos sudėties gruntas yra tinkamas komercinės paskirties pastatų statybai byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl sklypo grunto sudėties ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas ir ieškovas dėl to gali reikalauti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sumažinti daikto kainą. Be to, ieškovas galėjo neatlygintinai sužinoti grunto sudėtį iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skelbiamų duomenų, prieš dalyvaudamas aukcione.

17Dėl pralaidos per Tilžės gatvę

18Pralaida per Tilžės gatvę nėra parduoto sklypo sudėtinė dalis, ji yra greta sklypo, todėl vien dėl šios aplinkybės trūkumus pralaidoje, pirmosios instancijos teismo nuomone, negalima priskirti prie parduoto daikto trūkumų. Pripažinus, kad tinkamai eksploatuoti sklypą ieškovui galimai trukdo gretimo sklypo, priklausančio valstybei, t.y. Tilžės gatvės, kurioje yra įrengta pralaida, netinkamas eksploatavimas, šią savo teisę ieškovas turi ginti reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, kuris būtų nukreiptas į pažeidimo pašalinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad sklypo pardavimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog jis turės rekonstruoti pralaidą, savo sąskaita nusitiesti gatves, laikė nereikšmingomis, nes atsakovas nereikalauja iš ieškovo tokių darbų vykdymo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Apeliantas UAB „Vaivorykštė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti, sumažinti UAB „Vaivorykštė“, ir Lietuvos Respublikos, kurią atstovavo tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija, 2007 m. kovo 22 d. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą 1,1483 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1000-9624, kadastrinis adresas Nr. 2901/0008:421 Šiaulių m. k. v., esantį ( - ), pirkimo kainą nuo 2 220 000 Lt iki 700 000 Lt ir įpareigoti Lietuvos Respubliką ir Šiaulių miesto savivaldybę, lygiomis dalimis grąžinti UAB „Vaivorykštė“ 1 520 000 Lt permokėtą prekės verčių skirtumą; nustatyti, kad ši suma turi būti sumokėta per 30 d. nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme - 19200 Lt žyminį mokestį, 6050,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 160,00 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 450,09 kitų bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 19200 Lt žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo CK 6.333 straipsnyje įtvirtinta specialia įrodinėjimo taisykle, pagal kurią apeliantui pakako nurodyti žemės sklypo trūkumus, o atsakovams teko pareiga įrodyti, kad jie nėra atsakingi už apelianto nurodytus trūkumus.

212. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad vykdydamas aukcioną, valstybinės žemės pardavėjas viešai įsipareigoja, kad parduodamą žemės sklypą pirkėjas galės naudoti pagal viešai paskelbtą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Informaciniame privatizavimo biuletenyje, sutartyje ir viešame Nekilnojamojo turto registre nurodyti žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, reiškia, kad žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto kokybė yra tinkama tik tada, kai savininkas turi galimybę pagal savo poreikius ir pagal galiojantį žemės sklypo detalųjį planą statyti ir eksploatuoti prekybai, paslaugoms ar pramogoms skirtus pastatus ir statinius, ir ta galimybė turi būti reali. Apeliantas, kaip žemės sklypo pirkėjas tokios realios galimybės iki šiol neturi, kadangi iki šiol nėra nutiestas Sodo g. tęsinys iki Tilžės g. ir nenutiesta Vinkšnos g., o tai reiškia, kad žemės sklypas kaip pirkimo-pardavimo sutarties dalykas neatitinka kokybės reikalavimų. Žemės sklypo naudojimas yra apsunkintas, nes nors apeliantas ir turi statybos leidimą, bet pastačius pastatą nebus jokios galimybės jį pripažinti tinkamu naudoti, turi būti įrengti bent du įvažiavimai/išvažiavimai. Tai, kad buvo įrengtas laikinas įvažiavimas iš Tilžės g., įvažiavimo į žemės sklypą problemos neišsprendė, kadangi nenutiesus Vinkšnos g., negalima įrengti antrojo įvažiavimo (išvažiavimo) į automobilių stovėjimo aikštelę. Be to įvažiavimas iš Tilžės g. yra laikinas ir jis neatitinka nei detaliojo plano, nei žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, todėl turės būti po statybų panaikintas. Apeliantas negali įrengti dviejų įvažiavimų/išvažiavimų iš Tilžės g., nes tokie sprendiniai nėra numatyti nei detaliajame plane, nei žemės sklypo detaliajame plane. Apelianto sutartis su atsakovu Šiaulių miesto savivaldybe dėl laikinojo įvažiavimo įrengimo vertintina tik kaip laikina išeitis, kad apeliantas galėtų pradėti statybas, jas vykdyti, bet pabaigus statybas nebūtų galima eksploatuoti pastato, kadangi vienas iš pagrindinių prielaidų statinį pripažįstant tinkamu naudoti yra atitikimas detaliajam planui. Tuo tarpu, nei detaliajame plane, nei žemės sklypo detaliajame plane nėra numatytas nuolatinis įvažiavimas iš Tilžės g., nes yra numatyti du įvažiavimai iš Vinkšnos g. ir trečiasis servitutinis įvažiavimas iš Sodų g. per kaimyninį žemės sklypą, esantį ( - ), kurių nei vieno iki šiol nėra.

223. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nebuvo nurodęs jokių Sodų g. tęsinio iki Tilžės g. nutiesimo terminų. Atsakovo Šiaulių MS taryba 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-438 patvirtino 2007-2009 m. miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programą, kurioje buvo numatyta nutiesti ir (ar) rekonstruoti miesto gatves ir kelių jungtis tarp aplinkkelių, tame tarpe ir Sodo g. tęsinys iki Tilžės g. Tai reiškia, kad dalyvaudamas aukcione ir sudarydamas sutartį, apeliantas turėjo pakankamai pagrindo tikėtis, kad Sodo g. tęsinys iki Tilžės g. bus nutiestas ne vėliau, kaip 2009 m. Vinkšnos g. iki šiol nėra net suprojektuota, nors apeliantui perkant žemės sklypą, detaliajame plane ir kituose dokumentuose ši gatvė buvo įvardijama kaip projektuojama. Atsakovo Šiaulių MS tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendime Nr. T-9 buvo numatyta parengti Vinkšnos g. techninį projektą, bet per visus metus laiko nespėta parengti dokumentų, todėl jai numatytos lėšos buvo paskirtos kitiems tikslams, t. y. atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė nevykdė savo patvirtino sprendimo ir šias lėšas išleido kitiems tikslams. Vinkšnos g. techninio projekto vykdymas buvo nukeltas į 2011 m., tačiau ir 2011 m. techninis projektas nebuvo rengiamas, projekto parengimas nukeltas į 2012 m., tačiau nėra jokių įrodymų ir duomenų, kad bent 2012 m. šis projektas bus parengtas. Atsakovai taip pat nei karto dėl Vinkšnos g. įrengimo nesikreipė nei į LR Susisiekimo ministeriją, nei į Lietuvos Kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl finansavimo, jau nekalbant apie galimybę gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl akivaizdu, kad toks pasyvus elgesys tik patvirtina, kad ši gatvė nebus įrengta dar daug metų.

234. Aplinkybės, susijusios su žemės sklypo grunto sudėtimi, apeliantui iki sutarties sudarymo nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi nei Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nei kiti subjektai duomenų apie Žemės sklypo grunto sudėtį neturėjo ir neskelbė. Vizualiai įvertinti žemės sklypo grunto sudėtį nebuvo galimybės, kadangi žemės sklypo paviršius apaugęs žole, žiemą padengtas sniegu, todėl be specialių inžinerinių-geologinių turimų negalima nustatyti grunto sudėties. Dėl to, kad žemės sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms, ženkliai brangsta statybų nurodytame sklype kaina.

245. Kitas žemės sklypo trūkumas, apelianto nuomone, yra tai, kad nėra tinkamos paviršinio (lietaus) vandens pralaidos per Tilžės g. Kaip paaiškėjo po sutarties sudarymo, po lietaus ar tirpstant sniegui žemės sklype kaupiasi ir ilgą laiką slūgso gruntiniai vandenys, kadangi, kaip nurodė paviršinio (lietaus) vandens nuotekų tinklų techninė priežiūrą vykdanti UAB „Šiaulių vandenys“ savo 2009 m. sausio 22 d. rašte Nr. S-228, per Tilžės g. nutiesta pralaida paklota iš skirtingų diametrų vamzdžių, nuo žiočių iki kameros atbulinis nuolydis, pastebėtas vamzdynų išlinkimas, dėl ko reikia pralaidą perkloti naujai. Nors UAB „Šiaulių vandenys“ 2011 m. deklaravo, kad atliko perlaidos per Tilžės g. remontą, tai problemos neišsprendė, kadangi buvo atlikti tik nereikšmingi darbai. Aplinkybės, susijusios su perlaidos per Tilžės g. trūkumais apeliantui iki sutarties sudarymo nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi perlaida yra ne žemės sklype, bet eina per šalia esančią Tilžės g.

256. Kadangi atsakovų parduotas žemės sklypas, apelianto nuomone, neatitinka kokybės reikalavimų, prašo sumažinti 2007 m. kovo 22 d. sutartyje numatytą žemės sklypo pirkimo kainą iki 700 000 Lt. Nurodytą sklypo kainą grindžia 2010 m. liepos12 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 10/08-116S, kurioje numatyta, kad želės sklypo vertė iki pagerinimo darbų vertinimo dieną (2010 m. liepos12 d.) buvo 700 000 Lt.

26Atsakovas Nacionalinė žemės taryba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad sutartimi ieškovui žemės sklypas buvo parduotas vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais: Parduodamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas bei individualaus vertinimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Viešąjį interesą atitiktų viešosios nuosavybės teise valdomo turto pardavimas kuo didesne kaina, nes didesnė lėšų suma už privatizuotą turtą sudarytų sąlygas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-1612 patvirtinto aukcione parduodamo žemės sklypo išlaidas - 19 385,14 Lt (12 263,50 Lt detaliajam planui parengti; 6 821,64 Lt žemės sklypo planui parenti ir 300 Lt aukcionui organizuoti), o 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-5386 patvirtinto aukcione parduodamo žemės sklypo pradinę pardavimo kainą - 2 219 385,14 Lt (žemės sklypo rinkos vertė 2 200 000 Lt + 19 385,14 Lt aukščiau minėtos išlaidos). Iš VĮ Registų centro Šiaulių filialo turto vertintojų parengtos žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 597834 matyti, kad žemės sklypo kaina įvertinta atsižvelgus į tai, kad nėra privažiavimo prie žemės sklypo. Taigi, sutartyje nurodyta kaina buvo nustatyta vadovaujantis minėtųjų imperatyvių teisės aktų normų. Žemės sklypo kaina yra 2 220 000 Lt, t. y. tokia, kokia ir nurodyta Sutarties 3 punkte. Kadangi ieškovas 2007 m. kovo 13 d. už žemės sklypą sumokėjo visą 2 220 000 Lt sumą ir 2007 m. kovo 22 d. pasirašė sutartį, darytina išvada, kad ieškovas sutiko su sutarties projekto 3 punkte nurodyta žemės sklypo kaina, t. y. ieškovas laisva valia sudarė sutartį, pagal kurią Lietuvos Respublika, kurios interesams atstovavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos įgaliotas Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas V. K., pardavė, o ieškovas už 2 220 000 Lt nupirko žemės sklypą. Pažymėjo, kad žemės sklypo aukcionas organizuotas ir vykdytas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovas aukciono rezultatų neginčijo ir nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad organizuojant ir vykdant aukcioną buvo kokių nors pažeidimų. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas žinojo apie žemės sklypą visą informaciją ir prieš dalyvaudamas aukcione turėjo galimybę jį apžiūrėti, įvertinti jo būklę ir nustatytą pradinę žemės sklypo kainą. Sutartyje nenurodyta, kokiam konkrečiam tikslui ieškovas naudos žemės sklypą. Be to, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatytas tiems atvejams, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, o ne tuomet, kai sumažėja žemės sklypo rinkos vertės. Todėl iš ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas faktiškai neprašo mažinti kainos dėl žemės sklype, jo manymu, esančių trūkumų, o vadovaudamasi UAB „Inreal” parengta 2010 m. liepos 12 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/05-87S, remiasi Žemės sklypo rinkos verčių skirtumu ir reikalauja nustatyti naują Žemės sklypo kainą – 700 000 Lt. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad prieš sudarant sutartį jam buvo pateiktas detalusis planas, o nurodytos gatvės yra tik projektuojamos. Tai reiškia, kad ieškovas pirkdamas žemės sklypą jau žinojo, kad nenutiestas Sodo gatvės tęsinys ir nenutiesta Vinkšnos gatvė. Todėl ieškovas, dalyvavęs viešame aukcione, sutiko su nustatytomis esminėmis sutarties sąlygomis, tarp jų ir ta, kad iki žemės sklypo nebuvo nutiestas Sodo gatvės tęsinys ir nebuvo nutiesta Vinkšnos gatvė. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 5 punkte nurodyta, jog teritorija, kurioje yra ir žemės sklypas, yra užpelkėjusi ir durpinga. Kadangi, prieš sudarydamas sutartį, ieškovas buvo susipažinęs su detaliojo plano sprendiniais, darytina išvada, kad prieš sudarydamas sutartį ji žinojo apie durpingą ir užpelkėjusį žemės sklypo dirvožemį, t.y. prieš sudarydamas sutartį ieškovas šią aplinkybę įvertino. UAB „Šiaulių vandenys” atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nutekamojo vandens pralaida per Tilžės gatvę jau yra sutvarkyta, todėl ieškovės argumentas, kad žemės sklypas yra su trūkumu, yra nepagrįstas. Be to, nutekamojo vandens pralaida per Tilžės gatvę nėra parduoto žemės sklypo sudėtinė dalis, ji yra greta žemės sklypo, todėl šios aplinkybės negalima priskirti prie parduoto žemės sklypo trūkumų.

27Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad nei minimo žemės sklypo pardavimo aukciono dokumentuose, nei sutartyje nėra jokių nuostatų dėl Šiaulių miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko administracijos, įsipareigojimų nutiesti Sodų g. tęsinį ir Vinkšnos gatvę, jau nekalbant apie konkrečius jos nutiesimo terminus. Ieškovas visą laiką, nuo pat užsiregistravimo dalyvauti aukcione momento, žinojo, kad gatvė, dėl kurios jis neva negali pradėti statybos darbų įsigytame valstybinės žemės sklype, yra tik suprojektuota, bet ne nutiesta. Ieškovas, apsisprendęs dalyvauti aukcione, ir suprasdamas, kad Vinkšnos g. nėra nutiesta ir nėra jokių įsipareigojimų ją nutiesti konkrečiais nustatytais terminais, turėjo įvertinti visas savo galimybes, tarp jų ir finansines, turėsiančias įtakos planuojamos veiklos įsigytame sklype vystymuisi. Jokie teisės aktai nenustato draudimo parduoti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo be įrengto privažiavimo prie jo, galima parduoti detaliu teritorijų planavimo dokumentu suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą. Po sutarties sudarymo nepasikeitė nei žemės sklypo naudojimo sąlygos, nei situacija dėl patekimo į jį. Ieškovui ši situacija buvo žinoma rengiantis dalyvauti žemės sklypo pardavimo aukcione, taip pat prieš pasirašant sutartį, todėl nurodytas argumentas dėl pirkimo kainos sumažinimo atmestinas. Nepagrįstas teiginys, kad apeliantas neturi galimybės pagal savo poreikius statyti prekybai, paslaugoms ir pramogoms skirtus pastatus ir statinius, kadangi aptariamas žemės sklypas iš tiesų gali būti naudojamas pagal jam priskirtą naudojimo būdą, nes jis ribojasi su Tilžės gatve, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl tos priežasties, kad neturi finansinių galimybių šiai dienai įrengti visų suprojektuotų mieste gatvių, nestabdo investicijų ir visiems komercinių sklypų naudotojams ar savininkams šioje teritorijoje be apribojimų išduoda leidimus įrengti laikinus įvažiavimus ir išvažiavimus tiesiogiai į šią Tilžės gatvę iki to laiko, kol pagal Savivaldybės biudžeto galimybes bus nutiestos detaliajame plane suplanuotos Vinkšnos ir Sodo gatvės. Atsakovai, parduodami valstybinės žemės sklypą, jokiais teisės aktais nebuvo įpareigoti vertinti, skaičiuoti investicijų dydžio pirkėjo planuojamame įsigyti žemės sklype, visas rizikas ir investuotinų lėšų dydį turėjo pasverti pats pirkėjas, ketinantis įsigyti sklypą, o tam, kad tinkamai tai padaryti ir turėti mažiau nuostolių, pats pirkėjas turėjo imtis veiksmų, susirinkti kuo išsamesnę informaciją apie tokios vertės daiktą. Tariamas pralaidos nefunkcionavimas negali būtų įvardijamas kaip vienintelė priežastis vandens kaupimuisi sklype. Norint apsisaugoti nuo neigiamo vandens poveikio, reikia kompleksiškai spręsti problemą tinkamai įrengiant drenažo sistemą, lietaus kanalizacijos sistemą bei paviršinio vandens surinkimą ir nuvedimą. Apelianto atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad tokių priemonių nėra ėmęsis, todėl aplinkybės, susijusios su vandens kaupimusi sklype ir kad tai įtakoja išimtinai pralaida per Tilžės gatvę, atsakovo nuomone, nėra įrodytos. Be to, pralaida nėra ir nebuvo parduoto žemės sklypo sudėtinė dalis.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

29Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

30Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. vasario 20 d. įvyko valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), aukcionas (t.1, b.l. 18). Didžiausią kainą – 2 220 000 Lt, pasiūlė UAB „Vaivorykstė“, su kuria 2007 m. kovo 22 d. buvo sudaryta žemės sklypo ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis bei nekilnojamojo daikto perdavimo – priėmimo aktas (t.1, b.l. 22-26). Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovas sumokėjo visą žemės sklypo kainą – 2 2220 000 Lt (t.2, b.l. 52).

31Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo ir šalims sutartimi nustatytų pareigų turinio. Apelianto nuomone, jam parduotas žemės sklypas neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi Šiaulių miesto savivaldybė neįvykdė detaliojo plano sprendinių ir nenutiesė Sodo ir Vinkšnos gatvių, žemės sklypo gruntas yra mažai atsparus statinėms apkrovoms bei netinkamai veikia perlaida per Tižės gatvę. Dėl šių aplinkybių apeliantas vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 2 punktu prašo sumažinti parduoto nekilnojamojo daikto kainą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, tačiau apeliantas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka.

32Teisėjų kolegija pažymi, kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo turi būti aiškinama sutartis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „ Autopunktas“ v. UAB „ Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „ City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „ Autopunktas“ v. UAB „ Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010).

33Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto ketinimus sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį patvirtina tai, kad jis nusprendė dalyvauti aukcione, pasiūlė didžiausią kainą, iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjo visą pasiūlytą kainą bei sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantas reikalavimą sumažinti nupirkto valstybinės žemės sklypo kainą grindžia tuo, kad daiktas buvo parduotas su trūkumais (CK 6.333 str.).

34Dėl Šiaulių m. savivaldybės nevykdymo detaliojo plano sprendinių

35Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nupirkto valstybinės žemės sklypo neatitikimą viešai paskelbtai pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ir pobūdžiui grindžia iš esmės tuo, kad iki šiol nėra nutiestas Sodo g. tęsinys iki Tilžės g. ir nenutiesta Vinkšnos g. Šios aplinkybės, anot apelianto, reiškia, kad žemės sklypas kaip pirkimo-pardavimo sutarties dalykas neatitinka kokybės reikalavimų.

36Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apelianto argumentais ir pastebi, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatyto įsipareigojimo iki tam tikros datos nutiesti aukščiau minėtas gatves. Apeliantas apie tai, kad šios gatvės nėra nutiestos žinojo iki sutarties sudarymo, todėl dalyvaudamas aukcione sutiko su tokiomis sutarties sąlygomis.

37Apeliantas nurodo, kad žemės sklypo naudojimas yra apsunkintas, nes nors apeliantas ir turi statybos leidimą, bet pastačius pastatą nebus jokios galimybės jį pripažinti tinkamu naudoti, kadangi turi būti įrengti bent du įvažiavimai/išvažiavimai. Tai, kad buvo įrengtas laikinas įvažiavimas iš Tilžės g., įvažiavimo į žemės sklypą problemos, apelianto nuomone, neišsprendė, kadangi nenutiesus Vinkšnos g., negalima įrengti antrojo įvažiavimo (išvažiavimo) į automobilių stovėjimo aikštelę. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė R. B. paaiškino, kad antras įvažiavimas į sklypą baigiamas realizuoti iš kaimyninio sklypo pusės, todėl galima įrengti įvažiavimą į ieškovo sklypą iš Sodo gatvės būsimo tęsinio vietos (t.3, b.l. 25-26). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad nebus galimybės pastačius pastatą pripažinti jį tinkamu naudoti.

38Teisėjų kolegija atmeta taip pat apelianto argumentus, kad laikino įvažiavimo įrengimas vertintinas kaip laikina išeitis, kad apeliantas galėtų pradėti statybas ir jas vykdyti, bet pabaigus statybas nebūtų galima eksploatuoti pastato, kadangi vienas iš pagrindinių prielaidų statinį pripažįstant tinkamu naudoti yra atitikimas detaliajam planui. Iš byloje esančios 2008 m. lapkričio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės ir ieškovo UAB „Vaivorykštė“ sudarytos miesto susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties 2 punkto matyti, kad laikinas įvažiavimas turės būti išardomas tik po to, kai bus įrengta Vinkšnos gatvė ir iš jos įrengtas įvažiavimas į sklypą ( t.1, b.l. 71). Pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovė R. B. patvirtino, kad šis laikinas įvažiavimas yra iki to laiko, kol nebus nutiesta Vinkšnos g. O jeigu ieškovas norės pripažinti pastatą tinkamu naudoti tuo metu, kai dar nebus nutiesta ši gatvė, pastatą bus galima priduoti ir su laikinu įvažiavimu (t. 3 b.l. 26).

39Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl nenutiestų gatvių nesudaro pagrindo parduoto žemės sklypo vertinti kaip neatitinkančio kokybės reikalavimų.

40Dėl žemės sklypo grunto

41Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad aplinkybės, susijusios su žemės sklypo grunto sudėtimi, apeliantui iki sutarties sudarymo nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi nei Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nei kiti subjektai duomenų apie Žemės sklypo grunto sudėtį neturėjo ir neskelbė. Vizualiai įvertinti žemės sklypo grunto sudėtį nebuvo galimybės, kadangi žemės sklypo paviršius apaugęs žole, žiemą padengtas sniegu, todėl be specialių inžinerinių-geologinių tyrimų, pasak apelianto, negalima nustatyti grunto sudėties.

42Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. B. nurodė, kad detalusis planas ieškovui buvo žinomas ir ši aplinkybė nulėmė žemės sklypo pirkimą (t.3, b.l. 20). Ieškovo atstovas direktorius A. V. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad žemės sklypą apžiūrėjo vizualiai, žinojo tarybos sprendimus, detaliuosius planus, susisiekė su gretimų sklypų savininkais, kalbėjosi su statybos specialistais (t.3., b.l. 22). Kadangi iš byloje esančių ieškovo atstovų paaiškinimų matyti, kad jie buvo susipažinę su detaliuoju planu, o detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad teritorija yra užpelkėjusi ir durpinga, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jam nebuvo žinoma apie žemės sklypo gruntą ir kad tai yra žemės sklypo trūkumas, dėl kurio turi būti sumažinta žemės sklypo pirkimo kaina.

43Dėl perlaidos per Tilžės gatvę

44Apeliantas, pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, argumentuoja taip pat tuo, kad nėra tinkamos paviršinio (lietaus) vandens pralaidos per Tilžės g. Šią aplinkybę apeliantas sužinojo po sutarties sudarymo. Nurodė, kad po lietaus ar tirpstant sniegui žemės sklype kaupiasi ir ilgą laiką slūgso gruntiniai vandenys.

45Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. gegužės 5 d. perlaida per Tilžės g., ties ( - ) sklypu buvo suremontuota (t.2, b.l. 175). Pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojas patvirtino, kad po remonto darbų vanduo per perlaidą prabėga. Nurodė, kad sklype turi būti vamzdynas, kad atvestų vandenį į šulinį (t.3, b.l.27).

46Teisėjų kolegija pažymi, kad perlaida UAB „Šiaulių vandenys“ buvo tvarkoma ir ji funkcionuoja. Nurodytas aplinkybes patvirtina aukščiau minėtas UAB „Šiaulių vandenys“ raštas bei darbuotojo paaiškinimai. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad jo nupirktame žemės sklype yra padaryta vandens nuvedimo sistema, kurį taip pat gali turėti įtakos vandens kaupimuisi žemės sklype. Be to, perlaida nėra apelianto žemės sklype ir negali būti laikoma apelianto žemės sklypo trūkumu, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pripažinus, jog tinkamai eksploatuoti sklypą ieškovui galimai trukdo gretimo sklypo, priklausančio valstybei, t.y. Tilžės gatvės, kurioje yra įrengta pralaida, netinkamas eksploatavimas, šią savo teisę ieškovas turi ginti reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, kuris būtų nukreiptas į pažeidimo pašalinimą.

47Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai dėl netinkamos parduoto daikto – žemės sklypo, kokybės yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo vadovaujantis CK 6.334 straipsniu sumažinti pirkimo kainą, ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti... 5. Kitas žemės sklypo trūkumas yra tas, kad sklypo gruntas yra mažai atsparus... 6. Kitas žemės sklypo trūkumas, trukdantis jį naudoti pagal sutartyje... 7. Kadangi atsakovo parduotas nekilnojamasis daiktas neatitinka kokybės... 8. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio... 9. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybei bei trečiasis asmuo Šiaulių miesto... 10. Ieškovas nurodo, kad yra kitas žemės sklypo trūkumas, t.y. kad sklypo... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Dėl Šiaulių m. savivaldybės nevykdymo detaliojo plano sprendinių ... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo tarybos 2006 m. sausio... 14. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės perleidimas 2008 m. lapkričio 28 d.... 15. Dėl žemės sklypo grunto ... 16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovui ištyrus tik... 17. Dėl pralaidos per Tilžės gatvę ... 18. Pralaida per Tilžės gatvę nėra parduoto sklypo sudėtinė dalis, ji yra... 19. Apeliantas UAB „Vaivorykštė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai... 21. 2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad vykdydamas... 22. 3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas... 23. 4. Aplinkybės, susijusios su žemės sklypo grunto sudėtimi, apeliantui iki... 24. 5. Kitas žemės sklypo trūkumas, apelianto nuomone, yra tai, kad nėra... 25. 6. Kadangi atsakovų parduotas žemės sklypas, apelianto nuomone, neatitinka... 26. Atsakovas Nacionalinė žemės taryba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 27. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo... 28. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 29. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. vasario 20 d. įvyko... 31. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos valstybinės... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl... 33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto ketinimus sudaryti... 34. Dėl Šiaulių m. savivaldybės nevykdymo detaliojo plano sprendinių ... 35. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nupirkto... 36. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apelianto argumentais ir pastebi,... 37. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypo naudojimas yra apsunkintas, nes nors... 38. Teisėjų kolegija atmeta taip pat apelianto argumentus, kad laikino... 39. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 40. Dėl žemės sklypo grunto... 41. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad... 42. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio... 43. Dėl perlaidos per Tilžės gatvę... 44. Apeliantas, pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, argumentuoja... 45. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. gegužės 5 d. perlaida per... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad perlaida UAB „Šiaulių vandenys“ buvo... 47. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....