Byla 2S-194-450/2017
Dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir dokumentų bei piniginių lėšų sugrąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. Z. ir Sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovų Sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ ir J. Z. ieškinį atsakovei V. M. Ž. dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir dokumentų bei piniginių lėšų sugrąžinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovai Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ ir J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo be kita ko prašė pripažinti negaliojančiais SB „Šermukšnėlė“ 2015 m. gegužės 10 d. pakartotinio narių susirinkimo sprendimus ir įpareigoti atsakovę V. M. Ž. perduoti sudarytai Dokumentų priėmimo komisijai sodininkų bendrijos antspaudą, dokumentaciją ir turtą.
  2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą, 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi panaikino minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
  3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė ieškovams SB „Šermukšnėlė“ ir J. Z. terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 d. ieškinio trūkumams pašalinti.
    1. Teismas nurodė, kad turėtų būti patikslinti ieškinio reikalavimai. Ieškovai pirmu ieškinio reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiais SB „Šermukšnėlė“ 2015 m. gegužės 10 d. pakartotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimų sprendimus, tačiau, kaip matyti iš pateikto į bylą minėto susirinkimo protokolo, šiame susirinkime buvo priimtas ne vienas sprendimas, kai kurie sprendimai yra organizacinio – tvarkomojo pobūdžio, pvz., patvirtinti susirinkimo darbotvarkę, ir neaišku kaip jie galėtų pažeisti ieškovų teises, todėl teismas įpareigojo ieškinį šioje apimtyje patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai minėtame susirinkime priimti sprendimai yra skundžiami, kaip jie pažeidžia ieškovų teises, apskritai, kokias teisines pasekmes jie sukelia. Ieškinio antru reikalavimu ieškovai prašė įpareigoti atsakovę V. M. Ž. perduoti bendrijai visą jos dokumentaciją, antspaudą ir visą turtą, tačiau teismas šį reikalavimą laikė per daug abstraktaus pobūdžio, tad jis turėtų būti detalizuotas, t. y. konkrečiai nurodant, kokią bendrijos dokumentaciją ir kokį turtą atsakovė turėtų perduoti bendrijai. Taip pat teismas laikė, kad jam turėtų būti pateikti atitinkami įrodymai, kad prašomi perduoti konkretūs dokumentai ir turtas yra pas atsakovę. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovai penktu ieškinio reikalavimu be kita ko prašo įpareigoti atsakovę V. M. Ž. pateikti teismui nurodomus dokumentus, pervesti pinigines lėšas į bendrijos sąskaitą ir pan. Šis prašymas yra neaiškus ir prieštaringas. Teismui buvo neaišku, ar tai procesinis prašymas išreikalauti į bylą iš atsakovės įrodymus, ar tai materialinio pobūdžio reikalavimas dėl kurio turi būti priimtas sprendimas išnagrinėjus bylą iš esmės, be to, visiškai neaiški prašymo pervesti pinigines lėšas į bendrijos sąskaitą prigimtis, todėl laikė, kad ir šis ieškinio prašymas turi būti koreguojamas.
    2. Teismo manymu, ieškinyje turi būti tikslinamos bylos šalys. Jeigu ginčijami atitinkami SB „Šermukšnėlė“ priimti sprendimai, tai šis subjektas turėtų būti nurodomas atsakovu. Kita vertus, kaip matyti iš bylos, 2015 m. rugpjūčio 22 d. išrinkta nauja SB „Šermukšnėlė“ valdyba, kurios narys yra ir ieškovas J. Z., o valdybos pirmininku yra išrinktas J. Č.; šie duomenys registruoti VĮ Registrų centre nuo 2015 m. rugsėjo 8 d., todėl svarstytina, ar iš viso bėra tikslinga ginčyti SB „Šermukšnėlė“ 2015 m. gegužės 10 d. pakartotiniame susirinkime priimtus sprendimus; ir apskritai kokią teisinę reikšmę šiuo metu turi minėti sprendimai.
    3. Teismui 2015 m. gegužės 18 d. pateiktą ieškinį SB „Šermukšnėlė“ vardu pasirašė jos pirmininkas J. Z., tačiau tuo metu bendrijos pirmininke buvo atsakovė V. M. Ž.; ji bendrijos pirmininke paskirta (išrinkta) 2015 m. gegužės 10 d., todėl ieškinys tikslintinas ir šioje apimtyje.
    4. Teismas taip pat siūlė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius pareikštus reikalavimus.
  4. Ieškovai Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ ir J. Z. šalindami trūkumus 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo be kita ko prašė pripažinti negaliojančiais 2015 m. gegužės 10 d. SB „Šermukšnėlė“ narių susirinkimo sprendimus (V. M. Ž. RC pateikė suklastotus duomenis); įpareigoti atsakovę V. M. Ž. pateikti teismui visus 1999-2015 m. susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus (originalus), visus išankstinio balsavimo biuletenius, ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo aktus ir kt. dokumentus; priteisti iš atsakovės iššvaistytas 34 598 Eur sodininkų bendrijos lėšas už AB Lesto perduotus elektros tinklus, 12 000 Eur už atsakovei ir buhalterei mokėtus neteisėtus atlyginimus ir 40 000 Eur už nugriautą vandens bokštą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi SB „Šermukšnėlė“ ir J. Z. ieškinį dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir dokumentų bei piniginių lėšų sugrąžinimo paliko nenagrinėtą.
  2. Teismas, susipažinęs su ieškovų pateiktu patikslintu ieškiniu, darė išvadą, kad ieškovai visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, be to, patikslintas ieškinys turi visiškai naujų trūkumų.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovai buvo įpareigoti patikslinti pirmą ieškinio reikalavimą, nurodant, kokie konkrečiai minėtame SB „Šermukšnėlė“ 2015 m. gegužės 10 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra skundžiami, kaip jie pažeidžia ieškovų teises, apskritai, kokias teisines pasekmes jie sukelia, tačiau to nepadarė. Ieškovai patikslintame skunde vėl tik bendrai prašo pripažinti negaliojančiais SB „Šermukšnėlė“ 2015 m. gegužės 10 d. narių susirinkimo sprendimus (V. M. Ž. RC pateikė suklastotus dokumentus), tačiau taip ir nenurodė, kokius gi konkrečiai sprendimus prašo panaikinti, kaip šie sprendimai pažeidžia jų teises, apskritai, kokias teisines pasekmes jie sukelia ir pan.
  4. Nors ieškovai antrą ieškinio reikalavimą pabandė detalizuoti, t. y. kokius konkrečiai bendrijos dokumentus V. M. Ž. turėtų pateikti, tačiau jis vis tiek yra per daug abstraktaus pobūdžio. Be to, nepateikti duomenys, kad atsakovė nurodomus dokumentus turi. Kita vertus iš šio antro ieškinio (patikslinto) prašymo nebėra aišku, ar tai yra materialinio pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovę bendrijai perduoti atitinkamus dokumentus, kuriuos ji atsisako perduoti, ar tai procesinis prašymas įpareigoti atsakovę pateikti teismui dokumentus, kuriais ieškovai ketina grįsti savo pirmą ieškinio reikalavimą. Pagal tai, kaip jis yra formuluojamas, t. y. prašoma atsakovę atitinkamus dokumentus pateikti teismui (o ne ieškovams) išeitų, kad tai procesinio pobūdžio prašymas. Tačiau pagal ieškinio kontekstą negalima padaryti vienareikšmiškos išvados.
  5. Teismo manymu, tą patį iš esmės pasakyti ir apie trečią patikslinto ieškinio reikalavimą, t. y. neaiškiu, ar tai materialinio pobūdžio reikalavimas dėl kurio teismas turėtų priimti sprendimą išnagrinėjęs bylą, ar tai procesinio pobūdžio prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.
  6. Teismo vertinimu, kaip galima suprasti iš penkto patikslinto ieškinio reikalavimo, ieškovai iš esmės prašo iš atsakovės priteisti žalą. Šis reikalavimas yra visiškai naujas, palyginus su pirminiu ieškiniu ir nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Apskritai, toks reikalavimas nėra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
  7. Ieškovai buvo įpareigoti tikslinti bylos šalis. Teismas buvo nurodęs, jeigu ginčijami atitinkami SB „Šermukšnėlė“ priimti sprendimai, tai šis subjektas turėtų būti nurodomas atsakovu, tačiau patikslintame ieškinyje šis trūkumas nėra pašalintas.
  8. Teismas taip pat buvo įpareigojęs tikslinti ieškinį dėl jį pasirašiusių asmenų, tačiau šis trūkumas taip pat nepašalintas. Dar daugiau, patikslintas ieškinys yra paduotas dviejų ieškovų: SB „Šermukšnėlė“ ir J. Z.. Ieškinio įžanginėje dalyje nurodyta, kad SB „Šermukšnėlė“ atstovauja valdybos pirmininkas J. Č., tačiau šis asmuo ieškinio nėra pasirašęs. Pateiktą patikslintą ieškinį pasirašė tik vienas asmuo, t. y. J. Z., kuris yra įvardijamas kaip bendrijos valdybos narys. Tad be kita ko teismas laikė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinys yra paduotas tam neįgalioto asmens.
  9. Teismas laikė, kad pateiktas ieškinys (patikslintas) turi esminių trūkumų, kurie yra kliūtis tinkamam ir efektyviam bylos išnagrinėjimui. Kadangi ieškovai nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, todėl, teismo manymu, yra pagrindas ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą bei ieškovams išaiškinti, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas prašymą palikti nenagrinėtą, jie turi teisę vėl kreiptis į teismą su nauju ieškiniu bendra tvarka.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovai J. Z. ir Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą iš esmės perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
    1. Pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai yra pašalinami pasirengimo nagrinėjimui stadijoje.
    2. Teismo nurodyti trūkumai nėra tokie esminiai, kad nebūtų galima suprasti ieškinio reikalavimų, nurodytų faktinių aplinkybių esmės. Ieškovai civiliniame procese turi nurodyti faktines aplinkybes ir reikalavimus, o būtent teismo pareiga yra kvalifikuoti teisinius santykius, spręsti ieškinys pagrįstas ar ne, ar atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovams kokias nors teisines pasekmes.
    3. Teismo reikalavimas, kad ieškovai nurodytų kokie konkrečiai 2015 m. gegužės 10 d. SB „Šermukšnėlė“ pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra skundžiami yra nepagrįstas. Teismui buvo pateiktas skundžiamas protokolas, todėl suprantama, kad ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais visus sprendimus, kadangi jie visi priimti pažeidus susirinkimų šaukimo tvarką.
    4. Teismas laikė, kad ieškovų antras reikalavimas (kokius konkrečiai Bendrijos dokumentus atsakovė turėtų perduoti) yra pernelyg abstraktus, tačiau patikslintame ieškinyje yra visiškai akivaizdu, išreikšta lingvistiškai, kad ieškovai pageidauja, jog įvardytus dokumentus atsakovė V. M. Ž. pateiktų teismui. Jei ieškovai būtų norėję, kad atsakovė dokumentus perduotų Bendrijai, ieškiniu būtų keliamas naujas, žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas dėl dokumentų perdavimo bendrijos valdymo organams. Detaliau nurodyti prašomų išreikalauti dokumentų pavadinimų ieškovai negali, nes jie visi yra atsakovės žinioje, ji Bendrijos nariams net neleidžia su jais susipažinti.
    5. Nesutinka, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumo dėl bylos šalių. Proceso dalyvio teisė yra nurodyti bylos šalis, o teismas gali pasiūlyti juos pakeisti, tačiau atsisakius tai daryti teismas turi ne naudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o nagrinėti bylą iš esmės ir tokiu būdu nuspręsti, ieškinys tenkintinas, ar ne.
    6. CK 2.82 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimams skųsti numatomas 3 mėn. terminas, todėl ieškovai, teismui nepriėmus ieškinio, prarastų galimybę efektyviai įgyvendinti savo teisėtų interesų gynybą eliminuoti negaliojančius (neteisėtus) bendrijos susirinkimų sprendimus.
  1. . Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. Ž. su juo nesutiko, prašė atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
    1. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo ieškovų įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumo, jiems buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Ieškovams buvo nurodyta, kad jie turėtų detalizuoti ir patikslinti ieškinio reikalavimus.
    2. CPK 230 str. 1 d. ir 141 str. 1 d. normos nėra skirtos ieškinio trūkumų šalinimui.
    3. Nagrinėjamu atveju nei ieškovų patikslinto ieškinio dalykas, nei nepagrindas aiškumu nepasižymi – ieškinio pagrindu nurodomos įvairios, tikrovės neatitinkančios aplinkybės ir jų kratinys, o visi reikalavimai reiškiami V. Ž., kuri pagal tokius reikalavimus atsakyti negali. Be to, iš ieškovų reiškiamų reikalavimų nėra aišku, ar jie yra materialiniai ar procesiniai.
    4. Pirmosios instancijos teismas prašė nurodyti ne tik kurie konkrečiai sprendimai yra skundžiami, bet ir kaip jie pažeidžia ieškovų teises bei kokias teisines pasekmes šie sprendimai ieškovams sukelia, tačiau ieškovai šių trūkumų nepašalino.
    5. Nors ieškovai rezoliucinėje ieškinio dalyje nurodo, kad atsakovė prašomus dokumentus turėtų pateikti teismui, tačiau pačiame ieškinyje nurodo, kad atsakovė dokumentus turėtų pateikti naujai revizijos komisijai, kas tokį reikalavimą leidžia vertinti kaip materialinio, o ne procesinio pobūdžio.
    6. Nors ieškovai su atskiruoju skundu pateikia įgaliojimą, kuriuo J. Z. suteikiami įgaliojimai veikti SB „Šermukšnėlė“ interesais, tačiau J. Z. nuo pat civilinės bylos iškėlimo pradžios yra proceso šalis, o ne kitos proceso šalies atstovas. Be to, kiekviena šalis turi ginti savo, o kieno nors kito tariamai pažeistus interesus.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovų patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugpjūčio 25 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo juos ieškovus pašalinti, o ieškovams jų neištaisius ieškinį paliko nenagrinėtą.
  3. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Kreipimosi į teismą su ieškiniu tvarka numatyta CPK 135–137 straipsniuose. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punktą ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 11 d. 11 p., 2 d.).
  4. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėjimui stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismas negali už ieškovus suformuluoti ieškinio dalyko bei pagrindo. Pagal suformuotą teismų praktiką, būtent ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai buvo įpareigoti patikslinti reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais SB „Šermukšnėlė“ 2015 m. gegužės 10 d. pakartotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimus, nurodant kokie sprendimai yra skundžiami ir kaip jie pažeidžia ieškovų teises, kokias teisines pasekmes sukelia. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nepatikslinto aptariamo reikalavimo, nenurodė kokius konkrečiai sprendimus prašo panaikinti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susirinkime buvo priimtas ne vienas sprendimas, o kai kurie sprendimai yra organizacinio-tvarkomojo pobūdžio, pvz. patvirtinti susirinkimo darbotvarkę. Nors apeliantai nurodo, kad jie prašo panaikinti visus sprendimus, nes jie priimti pažeidus susirinkimų sušaukimo tvarką, tačiau taip suformuluotas reikalavimas neatskleidžia kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-24/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.).
  6. Pasak apeliantų, jų reikalavimas dėl dokumentų perdavimo yra visiškai aiškus procesinio pobūdžio reikalavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, kad teisėtai išrinkta valdyba reikalauja iš V. Ž. naujai revizijos komisijai perduoti visus bendrijos dokumentus, o rezoliucinėje prašo įpareigoti atsakovę minėtus dokumentus pateikti teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai laikė trūkumu, nes neaišku, ar tai yra materialinio pobūdžio reikalavimas įpareigoti atsakovę bendrijai perduoti atitinkamus dokumentus, ar tai procesinis prašymas įpareigoti atsakovę pateikti teismui dokumentus, kuriais ieškovai ketina grįsti savo pirmą ieškinio reikalavimą.
  7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, be kitų trūkumų, buvo įpareigojęs ieškovus patikslinti bylos šalis, nes ginčijant atitinkamus SB „Šermukšnėlė“ priimtus sprendimus, šis subjektas turėtų būti nurodomas atsakovu. Ieškovai, tiek pateikdami ieškinį, tiek pateikdami patikslintą ieškinį, atsakove nurodė V. M. Ž., ir nors dispozityvumo civiliniame procese principas apibrėžia, kad ieškovas įvardija asmenis, kurie traukiami civilinėn atsakomybėn, tačiau teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 str.), nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str. 1 d.), ar ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, šiuo atveju pagrįstai pasiūlė ieškovams patikslinti bylos šalis, kurie turėtų atsakyti pagal reiškiamus reikalavimus.
  8. Esant nustatytoms aplinkybėms bei susipažinus su ieškovų pateiktu patikslintu ieškiniu, darytina išvada, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra ištaisyti.
  9. Papildomai pažymėtina, kad ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą – iš atsakovės priteisti 34 598 Eur žalos atlyginimo, kuris pirminiame ieškinyje nebuvo reiškiamas bei kuris pareikštas su trūkumais, t. y. naujai reiškiamas reikalavimas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu bei nėra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
  10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo esminiai ir sudarė kliūtis priimti ieškinį, todėl teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo bei ieškinio palikimo nenagrinėto institutus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai