Byla 2A-2689-577/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. E. ir V. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovams R. E., V. E. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 683,60 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas papildomai prašė priteisti iš atsakovo R. E. 302,72 Lt skolą. Nurodė, kad ieškovas buvo paskirtas namų ( - ) ir ( - ), administratoriumi. Patalpa ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Patalpa, esanti( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. E.. Ieškovas nurodė, kad atsakovai piktybiškai nereaguoja į išsiųstus pranešimus ir neatsiskaito už suteiktas administravimo, techninės priežiūros, komunalines, remonto ir kitas paslaugas. Pažymėjo, kad mokesčiai už administravimą, techninę priežiūrą paskaičiuoti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės priimtais norminiais aktais.

4Atsakovai R. E. ir V. E. prašė ieškinį atmesti, kvestionavo ieškovui suteiktą teisę administruoti statinius. Atsakovai neneigė faktinės aplinkybės, kad minimų pastatų patalpų savininkai nėra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl pagal CK 4.84 str. 2 d. individualiu administraciniu aktu Vilniaus miesto savivaldybės meras ar jo įgaliotas atstovas galėjo paskirti administratorių, tačiau pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs šio akto kopijos, kuriuo grindžia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimą pastato, esančio ( - ). Taip pat atsakovai nurodė, kad administravimo tarifų nustatymo pagrindas ginčytinas, nėra aišku, kokie remonto darbai atlikti, o advokato pagalbos išlaidos nepagrįstai didelės. Teigė, kad administratorius turi teisę į atlyginimą tik tuo atveju, kai atlygis nustatytas administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Atsakovų nuomone, ieškovas nepateikė administravimą nustatančio akto, kuriame būtų nustatytas administravimo atlygio dydis, todėl asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą. Pasak atsakovų, ieškovas niekada neteikė informacijos apie suteiktų administravimo paslaugų turinį, jų apimtį bei mokėtiną sumą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėjimo už administravimo paslaugas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, paliko nepakeistą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad ieškovas patalpoms, esančioms ( - ) ir ( - ) teikė administravimo, techninės priežiūros, komunalines, remonto ir kitas paslaugas (b.l. 16-21, 72-100). Patalpa, esanti ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams (b.l. 12-13). Patalpa, esanti ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovui R. E. (b.l. 14-15). Teismas nustatė, kad administratorius patalpų savininkų mėnesinius mokesčius skaičiuoja vadovaudamasis LR Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintu „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ 8 punktu; techninės priežiūros tarifus skaičiavo vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V patvirtinta „Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika“ (su pakeitimais), o administravimo tarifą paskaičiavo vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika (su pakeitimais). Atsakovai pareigos, įtvirtintos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje bei CK 4.84 straipsnio 9 dalyje, atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdė, už patalpą, esančią ( - ) susidarė 302,72 Lt skola, už patalpą, esančią ( - ) – 5 683,60 Lt skola (b.l. 18, 21). Pirmos instancijos teismas ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 5 683,60 Lt skolą ir papildomai iš atsakovo R. E. – 302,72 Lt skolą (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 9 d.). Taip pat ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (5 683,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-04) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo R. E. papildomai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (302,72 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-04) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovui solidariai iš atsakovų buvo priteista 2 590 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų atsikirtimai buvo atmesti, nes nebuvo patvirtinti įrodymais ir teisine argumentacija.

6Apeliantas R. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo nurodytas teisinis pagrindas, kad administratorių skiria savivaldybės administracijos direktorius, yra neteisėtas. Atsakovo nuomone, skundžiamame sprendime yra nurodyti du teisiniai pagrindai, kurie prieštarauja vienas kitam. Nurodytame sprendime CK 4.84 str. 2 d. norma nustato subjektą savivaldybės merą ar jo įgaliotą asmenį, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodoma, kad administratorių skiria savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimą dėl administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos nustatymo grindė CK 4.84 str. 9 d., tačiau ši norma įsigaliojo tik nuo 2013-01-01, o turtinis ginčas kilęs dėl paslaugų apmokėjimo už 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus, todėl toks teisės akto taikymas yra neteisėtas. Be to, atsakovas pažymi, kad pagal CK 4.238 str. 1 d. turto administratorius turi teisę į atlyginimą tik tuo atveju, kai atlygis nustatytas administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Ieškovas nepateikė administravimą nustatančio akto kopijos, kuriame būtų nustatytas administravimo atlygio dydis, o pagal aukščiau paminėtą nuostatą asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą. Apelianto teigimu, byloje esantis išrašas iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės, kur neva ieškovas paskirtas bendro naudojimo objektų administratoriumi, nėra nurodytas užmokestis už administravimo paslaugas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas dėl administravimo tarifo teisėtumo grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika“. Šio norminio akto 1 dalies 2 punkte nurodyti subjektai, kuriems rekomenduojama remtis šia metodiką, tačiau tarp išvardintų subjektų nėra nurodyti subjektai, kurie skiriami administraciniu aktu, kaip šiuo atveju. Apelianto įsitikinimu, būtent ieškovas privalėjo pateikti dokumentus, kuriuose būtų aiškiai nurodytas konkrečios tarifo paskaičiavimo sumos, kurias reikalaujama priteisti, todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo motyvas, kad atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tarifai ieškovo paskaičiuoti netiksliai. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovas kėlė reikalavimą ir dėl atlyginimo už neva kitas suteiktas paslaugas. Atsakovas pažymi, kad CK nustato tik administravimo paslaugų suteikimą administraciniu aktu, tačiau ieškovas, veikdamas kaip administratorius, pats su savimi sudarė sutartis dėl kitų atlygintinų paslaugų. Apelianto nuomone, ieškovas nepateikė jokio teisinio pagrindimo šiam turtiniam reikalavimui pagrįsti. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kokių teisinių santykių kildina piniginius reikalavimus už remonto, avarijos likvidavimo darbų bei namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas, todėl pirmos instancijos teismas ir šioje dalyje ieškinį tenkino nepagrįstai. Pasak apelianto, ieškovas turėjo teisę tik organizuoti šių darbų atlikimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 5.3 p.), o ne pats atlikti šiuos darbus. Taip pat apelianto nuomone, ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių paslaugų atlikimą. Be to, apeliantas tvirtina, kad reikalavimai, kildinami iš administravimo ar kitos teisėtos patirtos išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektais, turi būti padalintos lygiomis dalimis, o ne priteistos solidariai. Apeliantas pažymi, kad ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

7Apeliantė V. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės pritaria visiems atsakovo R. E. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

8Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nesutinka su apeliantų argumentais, kad administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“ nėra teisėtai paskirtas, nes įsakymas dėl paskyrimo priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus, o ne mero. Ieškovas paaiškina, kad pagal CK 4.84 str. 2 d. administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2003 m. vasario 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, kurio 21 str. 2 d. įstatymų leidėjas nustatė, kad visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. 2006-01-06 skiriant UAB „Senamiesčio ūkis“ administratoriumi, galiojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, kurios įtvirtino savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus vykdyti savivaldybės valdybos bei mero įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus. Taip pat ieškovas nesutinka su apeliantų argumentais dėl administravimo paslaugų ir jų įkainių. Pažymi, kad pagal CK 4.238 str. 1 d. turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 4.84 str. 6 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nurodyta, kad administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 4.84 str. 3 d. ir t.t.). Be to, ieškovas remiasi 2011 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.5 punktu bei 2005 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 8 d. Taip pat su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikia tarifų dydį pagrindžiančius dokumentus bei atliktus darbus pagrindžiančius dokumentus.

9Apeliantai R. E. ir V. E. savo atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad sutinka su apeliacinių skundu argumentais, mano, kad jie tiek faktiškai, tiek teisiškai yra pagrįsti.

10Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra paskirtas namų, esančių ( - ) ir ( - ), administratoriumi (b.l. 9-11, 49-51). Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas patalpoms, esančioms ( - ) ir ( - ) teikė administravimo, techninės priežiūros, komunalines, remonto ir kitas paslaugas (b.l. 16-21,72-100). Patalpa, esanti ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams (b.l. 12-13). Patalpa, esanti ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovui R. E. (b.l. 14-15).

13Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovas savavališkai administruoja pastatus, esančius ( - ) ir ( - ). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Ginčo dėl to, kad ginčo patalpų savininkai nėra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, nėra (b.l. 37). Vadovaujantis CK 4.84 str. 2 d., ne tik meras skiria namo administratorių – jį gali skirti ir jo įgaliotas atstovas (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Be to, pastebėtina, kad 2003 m. vasario 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, kurio 21 str. 2 d. įstatymų leidėjas nurodė, kad visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, 2006 m. sausio 16 d. skiriant UAB „Senamiesčio ūkis“ administratoriumi, galiojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostata, kad savivaldybės valdybai bei merui įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius, todėl nagrinėjamu atveju administracijos direktorius turėjo įgaliojimus priimti įsakymą dėl administratoriaus skyrimo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 49-51; 9-11) matyti, kad ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ ir buvo paskirtas ( - ) ir ( - ), namų administratoriumi.

14Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas patalpoms, esančioms ( - ) ir ( - ), teikė administravimo, techninės priežiūros, komunalines, remonto ir kitas paslaugas (b.l. 16-21,72-100).

15Pagal CK 4.238 str. 1 d. turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su apeliantų nuomone, kad administratorius turi teisę į atlyginimą tik tuo atveju, kai atlygis yra nustatytas administravimą nustatančiame akte.

16Pažymėtina, kad CK 4.82 – 4.83 str. nustatytos patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bendraturčių teisės bei pareigos. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.84 str. 4 d. nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams yra įtvirtinta imperatyvi pareiga proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti visas išlaidas ir mokesčius bei kitas įmokas.

17Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taip pat pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovams, kaip ir visiems kitiems namų, esančių ( - ) ir ( - ) butų ar kitų patalpų savininkams, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.), taip pat valdyti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str. 3 d.).

18Taip pat nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad ieškovas savavališkai nusistatė administravimo paslaugų tarifus. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų namų eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbų tarifų su pakeitimais sąrašus (b.l. 52-71), kurie nustatyti norminių aktų pagrindu – Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V patvirtinta „Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika“ (su pakeitimais), o administravimo tarifai buvo nustatomi remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika“ (su pakeitimais). Be to, atsakovams apeliaciniame skunde akcentuojant šį klausimą, ieškovas su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė mokėtinų sumų apskaičiavimo lentelių kopijas (b.l. 142-149), iš kurių matyti, kaip ir kuo remiantis buvo apskaičiuotos atsakovų mokėtinos sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (CPK178 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1046-611/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1395-611/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-262/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-223-265/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovų pareigos sumokėti už suteiktas administravimo ir kitas paslaugas.

19Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarime Nr. 603 dėl “Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatų“ 5.3. ieškovas turi pareigą ne tik vykdyti techninę priežiūrą, bet organizuoti namo atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, o atsakovai, vadovaujantis CK 4.82 str. 3 d., turi prievolę apmokėti ieškovo išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

20Atsakovai ginčija ieškovo atliktus remonto darbus ir pateiktas sąskaitas už avarijų ir gedimų šalinimo darbus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas teismui pateikė PVM sąskaitas ir atliktų darbų aktus (b.l. 72-100). Iš rašytinių įrodymų turinio matyti, kad buvo atlikti įvairiausi darbai – elektros remonto, vandentiekio, kanalizacijos remonto darbai, valymas, šiltinimo darbai, lietvamzdžių pakeitimas, tarpuvartės ir įvažiavimo vartų darbai. Atsakovai nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad minėti darbai apskritai nebuvo atlikti, kad jie atlikti netinkamai arba kad jie nesusiję su jų turto gerinimu, nepateikė.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Pabrėžtina, kad atsakovai turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovų pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovai prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, be abejo, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo į bylą pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad ta aplinkybė, jog atsakovai neįrodė atsikirtimo argumentų, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovo nurodyti darbai buvo atlikti, todėl už juos privalu ir atsiskaityti.

22Pažymėtina, kad atsakovams nesutinkant su ieškovo pateiktų sumų pagrįstumu ir nepateikus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek jie turėtų mokėti už paslaugas ir atliktus darbus, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartis c.b. Nr. 2A-431-262/2012, Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartis c.b. 2A-1046-611/2011).

23Taip pat vertinant tai, kad nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa- dirbtuvės (unikalus numeris 1094-0477-6010:0077) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l. 12-13), CK 3.92 str., 3.109 str., 4. 86 str., 6.6 str. nuostatų pagrindu atmestini apeliantų argumentai, kad skola iš atsakovų turėjo būti priteista lygiomis dalimis.

24Taip pat, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

25Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

26Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

27Be to, atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 2000 Lt išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius bei į nagrinėjamos bylos pobūdį, mano, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 800 Lt. Taip pat, kalbant apie bylinėjimosi išlaidas, sutiktina su apeliacinių skundų motyvais, kad pirmos instancijos teismas ieškovo naudai priteisė nepragrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, į nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad atstovauti ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nustato, kad pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos ieškovo advokato pagalbai apmokėti yra – 1 200 Lt (CPK 98 straipsnis), be to akivaizdu ir tai, jog pagal CK 6.6 str. bei CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai; jos turi būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Todėl preliminarus sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo keistinas.

28Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas dalyje dėl priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti keistinas, nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. preliminariu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovų priteistina tik 1 200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; bendra bylinėjimosi išlaidų suma pirmos instancijos teisme kartu su žyminiu mokesčiu sudaro 1290 Lt, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 645 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

29Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl priteistų ieškovui išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti keistinas.

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstytinas taip:

32„Priteisti iš atsakovų R. E. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir V. E. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ (j.a.k. 121452134, buveinė – Vilniaus g. 25, Vilnius, a.s. Nr. ( - ), AB SEB bankas) naudai 1 290 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, t.y. po 645 Lt iš kiekvieno.“.

33Priteisti iš atsakovų R. E. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir V. E. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ (j.a.k. 121452134, buveinė – Vilniaus g. 25, Vilnius, a.s. Nr. ( - ), AB SEB bankas) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. po 400 Lt iš kiekvieno.

34Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ teismo prašė priteisti solidariai iš... 4. Atsakovai R. E. ir V. E. prašė ieškinį atmesti, kvestionavo ieškovui... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu Vilniaus... 6. Apeliantas R. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 7. Apeliantė V. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 8. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime į apeliacinius skundus... 9. Apeliantai R. E. ir V. E. savo atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo,... 10. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra paskirtas namų, esančių ( - )... 13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad... 14. Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas patalpoms,... 15. Pagal CK 4.238 str. 1 d. turto administratorius turi teisę į atlyginimą,... 16. Pažymėtina, kad CK 4.82 – 4.83 str. nustatytos patalpų savininkų... 17. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taip... 18. Taip pat nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad ieškovas savavališkai... 19. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarime Nr. 603... 20. Atsakovai ginčija ieškovo atliktus remonto darbus ir pateiktas sąskaitas už... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas... 22. Pažymėtina, kad atsakovams nesutinkant su ieškovo pateiktų sumų... 23. Taip pat vertinant tai, kad nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-... 24. Taip pat, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra... 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai... 26. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 27. Be to, atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos... 28. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas... 29. Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. preliminarus sprendimas... 32. „Priteisti iš atsakovų R. E. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir V. E. (a.k. ( - )... 33. Priteisti iš atsakovų R. E. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir V. E. (a.k. ( - ) gyv.... 34. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d....