Byla II-438-903/2018
Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-10-10 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ar pakeitimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. K., E. K. ir jo atstovui advokatui G. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-10-10 nutarimo Nr. ( - ), panaikinimo ar pakeitimo.

3Teismas

Nustatė

4Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės tyrėjas M. R. 2018-10-10 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. ( - ) E. K. už tai, kad jis 2018-10-10, 13.34 val., ( - ) Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,49 prom.) girtumas.

5Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo skyriaus Jūrų uosto policijos grupės specialisto Ž. M. 2018-10-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ( - ) E. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

6Skundu E. K. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018-10-10 nutarimą Nr. ( - ) ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba 2) teismui netenkinus skundo, dalyje dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018-10-10 nutarimo Nr. ( - ) panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos mano atžvilgiu nutraukimo, pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Skunde nurodyta, kad ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

7Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinė atsakomybė pagal ANK straipsnio 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumas (t. y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Kaip teigiama administracinio nusižengimo protokole, jam 2018-10-10 13.34 val. buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas, o tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Vertinant, ar asmuo buvo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Jo paaiškinimas administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos“, nurodant „vakar vakare išgėriau taurę brendžio, dėl padaryto pažeidimo gailiuosi ir sutinku“ dar nereiškia, kad jis sutinka su nustatytu girtumo laipsniu, o tik tai, kad prisipažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai savaime neapsprendžia išvados, kad girtumo laipsnis siekia tokį, už kurį gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Jis jautėsi visiškai blaivus ir galintis vairuoti. Todėl policijos alkotesterio parodymai jam buvo netikėti. Jis, siekdamas paneigti policijos alkotesterio parodymus apie neblaivumą, savo iniciatyva nuvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas jo kraujas. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 491 matyti, kad ligoninėje tikrinant jo neblaivumą alkotesteriu, 2018-10-10, 14.45 val. nustatyta - 0,25 promilės etilo alkoholio, 15 val. - 0,20 promilės alkoholio, kraujas paimtas 14.45 val., ir specialisto išvadoje Nr. T-A-l03001/2018(01) jo kraujyje nustatyta 0,25 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Jis laikotarpiu nuo patikros alkotesteriu policijos pareigūnų iki patikros alkotesteriu ligoninėje ir kraujo paėmimo momento jokių ilgų atstumų pėsčiomis nėjo, neprakaitavo, negėrė, nevalgė, nevartojo jokių saldumynų, nesišlapino. Tik pasirašius protokolą, su draugu, kitu automobiliu vyko į ligoninę, kad galėtų atlikti pakartotinį tęstą ir priduoti kraują neblaivumui nustatyti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Į ligoninę nuvyko ir užsiregistravo nepraėjus valandai (buvo pildomi dokumentai). Po ko, buvo nuvestas į kitą kabinetą pakartotiniam blaivumo testui, o dar vėliau - paėmė kraują. Todėl, jo patikra ligoninėje alkotesteriu ir kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus šiek tiek daugiau nei valandai (1 val. 11 min.) nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto neblaivumo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau - taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Nors reikalavimas, jog nuo policijos atlikto tyrimo turi būti praėjusi ne daugiau kaip valanda laiko, formaliai buvo pažeistas, tačiau, teisės akto normos pažodinis aiškinimas leidžia tvirtinti, kad terminas labiau yra siejamas su pačiu kreipimusi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o ne tiksliai konkrečiu laiku, kada atliekama medicininė apžiūra, t. y. dėl procedūrinių kliūčių medicininė apžiūra įstaigoje atlikta šiek tiek vėliau nei per valandą, nes nuo atvykimo į medicinos įstaigą iki patikros alkotesteriu ir kraujo paėmimo momento praėjo apie 15 minučių. Taip pat labai svarbi aplinkybė yra tame, kad policijos darbuotojas nustatęs alkotesterio parodymus, protokolą pildė apie puse valandos. Tas faktas apribojo bet ir pateisino „neįtilpus į vienos valandos nustatytą terminą priduoti kraują“.

8Taip pat skunde nurodyta, kad analizuojant teismų praktiką administracinėse bylose, matyti, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Atlikus kraujo tyrimą, specialisto išvadoje nustatyta 0,25 promilės. Jeigu alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,15 promilės/val., tai praėjus 1 val. alkoholio koncentracija turėjo būti apie 0,34 promilės, tačiau matuojant alkotesteriu rasta tik 0,25 promilės. Taigi policijos patikros metu alkotesterio parodymai turėjo būti ne daugiau 0,4 promilės, o pritaikius policijos turėto alkotesterio duomenų paklaidą, darytina išvada, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus (0,4-0,02=0,38). Tokie papildomi skaičiavimai rodo, jog policijos patikros alkotesteriu rezultatai prieštarauja ligoninės alkotesterio rezultatams bei specialisto išvadai, t. y. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 491, specialisto išvada Nr. T-A-l 0301/2018(01), kuriais ištirtas jo 2018-10-10 14.45 val. neblaivumas, paneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto automobilio vairavimo metu buvusį neblaivumo laipsnį - 0,49 promilių. Be to, šiuo atveju taip pat būtina vadovautis 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis Nr. V-505, iš kurių turinio, remiantis sisteminiu teisės normų aiškinimu, akivaizdu, jog didesnę reikšmę turi alkoholio koncentracija, nustatyta asmens kraujyje, o ne nustatyta matuojant alkotesteriu.

9Skunde taip pat nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013). Abejoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 491, kuriame nustatyta iškvepiamame ore - 0,25 promilės etilo alkoholio ir pateikta išvada - blaivus, vairuoti gali bei specialisto išvada, kurioje nustatytas 0,25 promilės etilo alkoholio - nėra pagrindo. Šie oficialūs medicinos įstaigos dokumentai patvirtina, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Analogiškos praktikos laikomasi ir įsigaliojus ANK.

10Nors jis yra policijos pareigūnų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau jo net alkotesteriu policijos pareigūnų nustatytas girtumo laipsnis yra artimas leistinai ribai ir, atmetus alkoholio matuoklio paklaidą, šią ribą viršija minimaliai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jei ir pripažinti pažeidimo faktą, atsižvelgiant į pareigūnų alkotesteriu nustatytą girtumo laipsnį, jo pavojingumas yra minimalus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl šios situacijos. Prisipažįsta, kad sielvartaudamas dėl savo sutuoktinės sunkios sveikatos būklės, pasirinko netinkamą nusiraminimo būdą ir išvakarėse vartojo alkoholį, tą nurodė ir pareigūnams, nieko neslėpdamas ir nemeluodamas. Dėl to labai gailisi, šią klaidą nori ir gali ištaisyti daug ir sunkiai dirbdamas, savo šeimos ir įmonės darbuotojų gerovei. Jis vykdo individualią veiklą, turi 4 darbuotojus. Užsiima buitinės technikos pardavimu ir taisymu, todėl atlieka ir parduotų prekių pristatymą į pirkėjo nustatytą vietą, jo vykdoma veikla neatsiejamai susijusi su transporto priemonės vairavimu, o jis vienintelis įmonėje turi C kategorijos teisių pažymėjimą. Todėl netekus teisės vairuoti, įmonės veikla sutriks, kas neabejotinai paveiks ir lėšų sumažėjimą. Jis vienintelis šeimoje dirba ir išlaiko ne tik sunkiai sergančią žmoną, tačiau ir savo dukras. Netekęs teisės vairuoti ne tik nebegalės dirbti, bet nebepajėgs išlaikyti ir savo šeimos, todėl teisė vairuoti jam yra būtina. Visos išdėstytos aplinkybės, vertinant ne kiekvieną jų atskirai, bet jų visumą, leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskiriant jam švelnesnę nuobaudą, nei nurodyta ANK 422 straipsnio sankcijoje, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tuo atveju, jeigu ligoninės patikrinimo duomenis ir kraujo tyrimą policiją ar teismas vertins ne jo naudai.

11Institucija atsiliepimu prašo E. K. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog LR Vyriausybės nutarime 2006-05-12 Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006-05-18, Nr. 56-2000 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-01-01)), patvirtintų taisyklių I skyriaus 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, yra neblaivus. Minėtų taisyklių II skyriaus 9 punkte nustatyta, kad asmuo į gydymo įstaigą turi atvykti ne vėliau kaip per 1 (vieną) valandą. 2018-10-10, 13.34 val. E. K. alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044“ pagalba nustatytas 0,49 promilės girtumas transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nuomone, byloje esantys neatitikimai tarp 2018-10-10, 13.34 val. pareigūnų alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenų (2018-10-10, 13.34 val. - 0,49 prom., 14.45 val. - 0,25 prom., 15.00 val. - 0,20 prom., paimtame kraujo mėginyje – 0,25 prom.) negali būti teigiamai vertinami E. K. atžvilgiu. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2018-10-10, 13.34 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinių bylų Nr.N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Atsiliepime nurodyta, kad E. K. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijų vykdymui, šeimos išlaikymui nesudaro pagrindo naikinti nutarimo ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino.

12Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. bei jo atstovas G. D. paaiškino, kad palaiko tik pirmą skundo reikalavimą, t. y. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018-10-10 nutarimą Nr. ( - ) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. E. K. paaiškino, kad 3 dienas buvo Danijoje. Apie žmonos ligą jis žinojo rugsėjo mėnesį. Plaukdamas keltu į namus jis sužinojo, kad žmonos liga progresuoja, susijaudinęs, vakare su draugu bare išgėrė 1 butelį brendžio. Žinojo, kad ryte turės vairuoti. Apie 9 val. ryte pavalgė. Parplaukus keltui, apie 13.30 val., jis jautėsi puikiai ir negalvojo, kad galės įpūsti, todėl sėdo vairuoti. Važiuojant iš kelto, jis suvalgė kelis saldainius ir išgėrė giros. Kiek pavažiavus pamatė, kad policija tikrina blaivumą. Draugas važiavo priekyje, jis pravažiavo, o jį sustabdė ir jis įpūtė. Nežino, kas galėjo turėti įtakos tokiems rezultatams, gal dėl giros. Skambino draugui ir paprašė išvaryti mašiną. Kadangi draugas buvo išvažiavęs iš teritorijos, jo atgal neįleido. Tada policijos pareigūnas pasakė, kad kai surašys protokolą tada jis išvarys automobilį iš teritorijos. Policijos pareigūnas dar sakė, kad jis per 1 val. gali važiuoti į ligoninę. Jis su draugu nuvažiavo į ligoninę, ten pūtė 2 kartus ir davė kraujo tyrimui. Priekaištų policijos pareigūnams dėl procedūros neturi. Pats atplėšė pūtimo antgalį, pats pūtė ir matė parodymus. Jis alkotesterio parodymų nepripažįsta todėl, kad nemano, jog galėjo tiek įpūsti. Gal maistas sureagavo. Jis buvo tokiam šoke, kad parašė, jog gailisi. Išvažiavus iš teritorijos, jis draugo paklausė, kiek jis įpūtė, draugas sakė, kad jam buvo nuliai.

13Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. E. K. 2018-10-10, 13.34 val. nustatytas 0,49 promilės girtumas, pareigūnas jokių klaidų tikrindamas nepadarė, to nėra nustatyta šioje byloje. Jei asmuo turi ką nors burnoje, alkotesteris parodo, kad yra klaida. Iš E. K. bei liudytojo A. V. parodymų matyti, kad jie žinodami, jog reikės ryte vairuoti, vakare vis tiek gėrė. Tai, kad E. K. gėrė dėl to, jog yra šeimyninių problemų, jų nuomone, nėra pateisinama priežastis.

14Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba pas E. K. 4 metus. Plaukė į ( - ) parsivežti prekių. Kelte nuėjo į barą, išgėrė 1 butelį brendžio. Sėdėjo bare ir šnekėjosi apie gyvenimą. Jis žino, kad jo žmona serga sunkia liga ir labai dėl to išgyvena. Bare buvo iki 24 val., paskui nuėjo į kajutę ir atsigulė miegoti. Ryte nieko negėrė ir nevalgė nei jis, nei E. K.. Iš kelto jis išvažiavo pirmas, o paskui jį E. K.. Kiek pavažiavus sustabdė policija ir patikrino blaivumą. Jis nieko neįpūtė, o kiek įpūtė E. K. nežino. Jis jo laukė apie 30 min. Paskui kartu nuvažiavo į ligoninę. Jis apie 30 min. laukė automobilyje prie ligoninės į ją nėjo. E. K. darbe būna susikaustęs, liūdnas. Darbe negeria, išgeria tik per šventes.

15Teismas

konstatuoja:

16skundas netenkintinas.

17Teismas negali sutikti su skunde išdėstyta E. K. bei jo atstovo G. D. nuomone, kad alkotesterio parodymų rezultatas nebuvo tikslus bei atspindėjo ne realią jo būklę.

18Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

19Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis E. K. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0044 rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, Klaipėdos AVPK pateiktoje alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale eilės Nr. ( - ) (16, 17 b. l.), iš kurių matyti, jog E. K. 2018-10-10 13.34 val. nustatytas 0,49 promilės girtumas. Nors E. K. į bylą pateiktame 2018-10-10 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. ( - ) nurodyta, jog aparatu „Lion alcolmeter 500“ 2018-10-10 14.45 val. E. K. nustatytas 0,25 promilės girtumas, po 15 minučių 0,20 promilių girtumas (30 b.l.), o 2018-10-16 specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, jog atlikus kraujo tyrimą, kuris buvo paimtas 2018-10-10 14.45 val., E. K. kraujyje rasta 0,25 promilės etilo alkoholio (57 b.l.), tačiau, teismo nuomone, minėta specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus šiek tiek daugiau nei valandai nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau, atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį (ekspertų nuomone per pusantros valandos alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23 promilės, o daugiausiai gali sumažėti 0,3 promilės (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-255/2014), nepaneigia to, kad E. K. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2018-10-10 13.34 val.

20Be to, iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0044, 2018-09-28 patikros sertifikato Nr. ( - ) matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta vadovaujantis patikros metodu BPM 8871101-78:2003 bei nustatyta, Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0044 yra tinkamas naudoti iki 2019-03-28. Taigi teismui nekyla abejonių dėl E. K. neblaivumui nustatyti naudoto alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0044 patikimumo. Svarbu paminėti, kad 2018-10-10 ( - ) Klaipėdoje, policijos pareigūnai Ž. M., M. R. bei R. Š. atlikinėjo tiesiogines savo pareigas, t. y. vykdė policinę priemonę ( - ) dėl neblaivių vairuotojų uosto teritorijoje. Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

21Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl E. K. atlikto girtumo nustatymo alkotesteriu ligoninėje ir kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Taigi ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, darytina išvada, kad E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

22ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

23ANK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

24E. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad E. K. vykdo individualią veiklą, samdo 4 darbuotojus, turi sergančią žmoną, augina tris dukras, draugų ir verslo partnerių yra charakterizuojamas teigiamai, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo, juolab, kad nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Beje, Institucija 2018-10-10 nutarimu E. K. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

25Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, E. K. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-10-10 nutarimą Nr. ( - ) E. K. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Nutarė

27palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-10-10 nutarimą Nr. ( - ) nepakeistą ir E. K. skundo netenkinti.

28Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., asmens kodas ( - ) gyvenančio (... 3. Teismas... 4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto... 5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto... 6. Skundu E. K. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto... 7. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį... 8. Taip pat skunde nurodyta, kad analizuojant teismų praktiką administracinėse... 9. Skunde taip pat nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn... 10. Nors jis yra policijos pareigūnų pripažintas kaltu padaręs administracinį... 11. Institucija atsiliepimu prašo E. K. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. bei jo atstovas G. D. paaiškino,... 13. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. palaikė atsiliepime... 14. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba pas E. K. 4... 15. Teismas... 16. skundas netenkintinas.... 17. Teismas negali sutikti su skunde išdėstyta E. K. bei jo atstovo G. D.... 18. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę... 19. Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis E. K. neblaivumo laipsnį, yra... 20. Be to, iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0044, 2018-09-28 patikros... 21. Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu,... 22. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai... 23. ANK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio... 24. E. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo... 25. Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, E. K. pagrįstai paskirta... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 27. palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-10-10... 28. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo...