Byla 2A-1942-553/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų A. I. ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-09-22 sprendimo Nr. 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ panaikinimo, tretieji asmenys E. G. ir AAS „BTA“.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2010-09-22 sprendimą Nr. 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ bei sprendime nustatytą įpareigojimą – atlyginti pareiškėjai E. G. 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą (T. 1, b. l. 2-8). Nurodė, kad 2010-09-22 sprendime Komisija nustatė, jog pareiškėjos sūnui A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo teiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijų, padaryta žala įvertinta 30 000 Lt. Prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovo teigimu, Komisijos sprendimas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į svarbias faktines aplinkybes ir ekspertų išvadas, kuriose konstatuota, kad ligoninė asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. G. suteikė laiku ir tinkamai. Pažymėjo, jog gydytoja asistentė R. M. įvertino greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) ligonio siuntimo formos įrašą. Be to, nesutiko, jog nebuvo duomenų apie E. G. sirgimą epilepsija. Atkreipė dėmesį į tai, kad pacientas buvo sąmoningas, orientuotas, be židininės simptomatikos, dėl to nebuvo indikacijų kompiuterinei tomografijai (toliau – KT) atlikti. Tuo tarpu antrinės apžiūros metu, kai pacientas buvo rastas be sąmonės ir jam buvo nustatyta status epileptikus būklė, iš karto KT negalėjo būti atlikta, nes tai būtų pavojinga gyvybei. Pažymėjo, kad Komisijos sprendime nėra nurodytas nei vienas konkretus teisės akto, diagnostikos ar gydymo metodikos pažeidimas, nėra argumentų, kodėl nustatytas 30 000 Lt neturtinės žalos dydis. Taip pat ieškovas nesutiko su kontrolės išvadomis, jog 2007-09-02 A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovo neteisėtų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas A. G., nebuvo, gydymo taktika buvo parinkta tinkamai, tačiau dėl paties paciento veiksmų ji negalėjo būti užbaigta. Be to, nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir A. G. mirties. Pasak ieškovo, jei pacientas būtų atvykęs su sunkia galvos trauma, ji negalėtų būti nepastebėta pirminės apžiūros metu. Tokiu būdu trauma įvyko vėliau, t. y. po pakartotinio epilepsijos priepuolio. Pasak ieškovo, pirminės apžiūros metu medicininiuose dokumentuose buvo konstatuotos tik sumušimo žymės, pakaušio nubrozdinimas, o antrinės apžiūros metu – konstatuota muštinė žaizda ir nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje bei sukandžiotas liežuvis. Kadangi pacientas nebuvo patyręs sunkios galvos traumos pirmosios apžiūros metu, nebuvo pagrindo kompiuterinei tomografijai ar kviesti gydytoją konsultantą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pacientas A. G. nesilaikė gydytojų rekomendacijų - vengti alkoholio.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T. 1, b. l. 70-73). Nurodė, kad Komisija sprendime įvertino, jog pacientas A. G. buvo atvežtas GMP po buvusio traukulių priepuolio su pakaušio sumušimu ir nubrozdinimu, alkoholio kvapu iš burnos, todėl negalėjo būti atmesta galvos smegenų traumos tikimybė, dėl ko A. G. turėjo būti atliktas galvos smegenų KT tyrimas diagnozės patvirtinimui. Tačiau šis tyrimas atliktas nebuvo. Atsakovo manymu, ligoninėje A. G. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis, nes ligoninės gydytojai specialistai nesiėmė visų reikiamų priemonių paciento diagnozei nustatyti. Atsakovo manymu, Komisija teisingai konstatavo, kad teikiant A. G. sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos bei nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijų, todėl Komisijos sprendimas teisingas ir nėra pagrindo jo naikinti. Prašė taikyti ieškinio senatį.

9Trečiasis asmuo AAS „BTA“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti ir panaikinti 2010-09-22 Komisijos sprendimą Nr. 56-56 (T. 1, b. l. 58-60). Nurodė, kad gyd. S. R. ir G. M. ekspertizės išvados prieštarauja Komisijos sprendimui, be to, Komisija nenurodė, kodėl nesivadovavo ekspertų išvadomis. Pažymėjo, kad Komisija, įpareigodama ieškovą atlyginti A. G. patirtos 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, privalėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu iš Komisijos priimto sprendimo visiškai neaišku, kuo pasireiškė ieškovo neteisėti veiksmai, kokiems būtent reikalavimams ligoninė nusižengė. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-97-537K nustatyti pažeidimai neturėjo įtakos A. G. sveikatos būklės pablogėjimui.

10Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.1, b. l. 66-67). Nurodė, kad ieškovas nesuteikė A. G. efektyvios medicininės pagalbos, neatliko KT diagnozės patvirtinimui, dėl ko pacientas mirė. Prašė 2010-09-22 Komisijos sprendimą palikti galioti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-15 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas atnaujino ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad ieškovo darbuotojai nenustatė tikslios A. G. sveikatos būklės, o tai reiškia, kad nurodytoje situacijoje nebuvo įsitikinta, jog pacientas nebuvo patyręs traumos. Ta aplinkybė, jog nebuvo simptomatikos tuo metu, kai A. G. buvo pristatytas į priėmimo skyrių, neatleido gydytojo nuo pareigos visapusiškai apžiūrėti pacientą, juolab, kad liudytojas A. Ž. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, jog simptomatikos galėjo ir nebūti, nes ne visos kontūzijos ją turi. Be to, teismas įvertino ir liudytojo D. V. (eksperto) parodymus apie tai, kad A. G. sirgo lėtiniu alkoholizmu, dėl ko masyviai subdurinei hematomai išsivystyti pakako net nedidelio galvos sumušimo (T. 1, b. l. 190-192). Teismas, vadovaudamasis liudytojo A. Ž. parodymais, taip pat įvertinęs liudytojos R. M. parodymus tik apie dalinę paciento apžiūrą, rašytinius įrodymus (GMP lapą, kuriame užfiksuotas A. G. galvos sumušimas, jo būklė po traukulių priepuolio (T. 1, b. l. 88-91)) bei liudytojų S. R., G. M. ir D. V. parodymus, konstatavo, jog savalaikis kompiuterinės tomografijos atlikimas būtų sąlygojęs tikslios diagnozės A. G. nustatymą. Tuo tarpu tiek Kontrolės išvada, tiek nurodytų liudytojų parodymai, tiek faktinių aplinkybių seka, patvirtino, kad priėmimo skyriuje nebuvo dedama maksimalių pastangų tiksliai diagnozei nustatyti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad ieškovo darbuotojai neatliko savo darbo rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų. Teismas sprendė, jog ieškovo darbuotojai pažeidė tiek savo vidinių teisės aktų reikalavimus, tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį), todėl jų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Kadangi byloje nustatytas ieškovo darbuotojų veiksmų neteisėtumas, tai laikytina, kad nepaneigta ir jų kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis). Ieškovo darbuotojai nepadarė visko, ko iš jų buvo reikalaujama: jie neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti – nepakvietus gydytojo specialisto, A. G. nebuvo visapusiškai apžiūrėtas, ko pasekoje nebuvo atliktas galvos smegenų KT tyrimas ir nustatyta tiksli diagnozė. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo imtasi visų prieinamų ir adekvačių priemonių, kad ieškovo darbuotojai įsitikintų, kokio laipsnio galvos sumušimą A. G. buvo patyręs. Teismas pažymėjo, kad sprendime nurodyti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes būtent tai sąlygojo tikslios diagnozės laiku nenustatymą ir pavėluotą gydymą, ko pasekoje susiformavo masyvi subdurinė hematoma ir pacientas mirė. Teismo manymu, ieškovo darbuotojų – R. M. ir L. M. tinkamas savo pareigų neatlikimas (neveikimas) prisidėjo prie paciento mirties, todėl tarp ieškovo darbuotojų (gydytojų profesionalų) nepakankamo veikimo ir kilusių neigiamų padarinių – paciento mirties yra netiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju teismas įvertino aplinkybę, kad pacientas savo veiksmais taipogi prisidėjo prie kilusių neigiamų padarinių, nes gydytojai A. G. dar 2007-03-22 rekomendavo vengti alkoholio (T. 1, b. l. 42), tačiau nurodytų medikų reikalavimų pastarasis nesilaikė. Teismas sprendė, kad byloje yra duomenys, kurie leidžia spręsti, kad gydytojo veiksmų nepakankama atitiktis atidumo ir rūpestingumo standartui atliekant pirminę apžiūrą (R. M. neįvertino greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo formos bei neapžiūrėjo paciento galvos, o gydytojas L. M. patvirtino gyd. asistentės R. M. įrašą, nekviesdamas pacientui konsultuoti gydytojo pagal traumos pobūdį bei nepasirūpino, jog pacientas būtų apžiūrėtas dviejų gydytojų) nulėmė masyvios subdurinės smegenų hematomos susidarymą, paciento 3 balų komą pagal Glazgow komų skalę bei pastarojo mirtį. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie paciento stebėjimą. Byloje nustačius, kad pacientas nebuvo tinkamai ir visapusiškai apžiūrėtas pirminės apžiūros metu, jo sveikatos būklė realiai nebuvo įvertinta, nors GSP lape traumos pobūdis buvo užfiksuotas, teismas padarė išvadą, kad medicinos paslaugos pacientui buvo suteiktos nededant maksimalių pastangų. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad ieškovas neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir neveikė maksimaliai rūpestingai bei atidžiai. Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoka yra pakankamas pagrindas gydymo įstaigos profesinei civilinei atsakomybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepaneigė ginčijamame Komisijos sprendime nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas jo veiksmų neteisėtumas bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat neįrodė, jog Komisijos nustatyta žala, kurią ieškovas įpareigotas atlyginti E. G., yra neadekvati pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti ieškovo veiksmai. Teismo manymu, 30 000 Lt žala nelaikytina per didele lyginant su ieškovo neteisėtų veiksmų sąlygotomis pasekmėmis (T. 1, b. l. 202-213).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:

  1. Visos ekspertų išvados, į kurias Komisija privalo atsižvelgti, teigia tą patį, kad žala A. G., teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, padaryta nebuvo. Todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ekspertų išvadomis, į kuriuos pati Komisija kreipėsi dėl reikalingų specialių žinių. Teismas taip pat nesivadovavo minėtomis ekspertų išvadomis. Komisijos nario A. Ž., priėmusio ginčijamą Komisijos sprendimą, asmeninė nuomonė buvo pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas. Komisijos nario, kuris dalyvavo priimant ginčijamą sprendimą, paaiškinimai, turi būti vertinami kritiškai ir jie negali būti lemiamu įrodymu. Teismo išvada, kad reanimacijos skyriuje pacientui nebuvo taikomas joks gydymas, padaryta remiantis tik A. Ž. nuomone ir nesivadovaujant jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, be to, ši išvada prieštarauja visoms kitoms ekspertų bei Valstybinio medicininio audito inspekcijos išvadoms.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), kadangi vienintelė teismo argumentacija dėl žalos dydžio yra tai, kad ieškovas neįrodė, jog Komisijos nustatyta žala, kurią jis yra įpareigotas atlyginti, yra neadekvati pasekmėms. Tokia argumentacija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos (civilinės bylos Nr. 3K-3-342/2010). Liko neįvertinti esminiai argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, t. y. A. G. vartojo alkoholį, nors jam tai buvo draudžiama bei tai, kad dėl paties A. G. agresyvumo, neleidimo būti apžiūrimam, pasišalinimo iš ligoninė nebuvo galima atlikti tam tikrų veiksmų. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal E. G. ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jos sūnui ir 503 593 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir šioje byloje 2011-01-14 priimta nutartis sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas ginčas dėl Komisijos išvadų teisėtumo. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 konstatuota, kad nagrinėjant Komisijos sprendimu nustatyto neturtinės žalos dydžio klausimą teisme, neturtinės žalos dydžio pagrįstumą pakanka kvestionuoti atsiliepimuose ir kituose šalių procesiniuose dokumentuose ir nebūtina pareikšti priešieškinio. Teismo posėdžių metu trečiojo asmens E. G. atstovas pažymėjo, kad pasibaigus teisminiam procesui dėl Komisijos sprendimo, bus siekiama priteisti trečiojo asmens ieškinyje nurodytą sumą. Tai rodo, kad trečiasis asmuo nesutiko su Komisijos nustatytu žalos dydžiu. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas.
  3. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad pasišalinus A. G., tai turėjo būti atžymėta ambulatorinėje kortelėje. Pacientas buvo paliktas palatoje stebėti, kaip suveiks vaistai, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pacientui buvo teikiama stebėjimo paslauga. Valstybinė medicininio audito inspekcija, turinti kompetenciją tikrinti veiksmų atitikimą teisės aktams, šiame epizode jokių pažeidimų ar dokumentų pildymo neatitikimo teisės aktams savo išvadose nekonstatavo.
  4. Teismo išvada, kad nebuvo pagrindo teigti, jog A. G. turėjo epilepsinę diagnozę, padaryta nepagrįstai, neįvertinus realios situacijos ir galimybių, todėl yra nepagrįsta.
  5. Teismas pažymėjo, kad liudytojas A. Ž. patvirtino aplinkybę, kad simptomatikos galėjo ir nebūti, nes ne visos kontuzijos ją turi. Taip pat teismas nepakankamai įvertinoliudytojo A. V. parodymus, kad A. G. sirgo lėtiniu alkoholizmu, dėl ko masyviai subdurinei hematomai išsivystyti pakako net nedidelio galvos sumušimo. Teismas vertindamas šiuo faktus neatsižvelgė į kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009 pateiktą išaiškinimą, kad gydydamas pacientą gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė.
  6. Teismas nurodė, kad pagrindas nesivadovauti ekspertų S. R. ir G. M. išvadomis buvo tai, kad ekspertai vertino dokumentus, kurie neatitiko realios situacijos. Šis teiginys yra nepagrįstas, nes Komisija privalo ekspertams pateikti visus dokumentus, kuriuos įvertinę jie galėtų padaryti pagrįstas išvadas. Vieno Komisijos nario nuomonė, prieštaraujanti ekspertų išvadoms, negali būti laikoma atitinkamos srities specialisto paaiškinimu šios bylos kontekste.
  7. Pirminė apžiūros metu medikiniuose dokumentuose buvo konstatuota tik sumušimo žymės, pakaušio nubrozdinimas, o antrinės apžiūros metu buvo konstatuota muštinė žaizda ir nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje bei sukandžiotas liežuvis. Tai įrodo, kad po pirmos apžiūros sunkios galvos traumos nebuvo, todėl nebuvo jokio pagrindo daryti KT ar kviesti gydytoją konsultantą pagal traumos pobūdį, kadangi traumos tuo metu nebuvo. Įtarti, kad epilepsijos priepuolis pasikartos nebuvo įmanoma, Pakartotinį priepuolį lėmė ne netinkamas gydymas, o individualios A. G. organizmo savybės ir reakciją į tiesioginį epilepsijos priepuolio sukėlėją – alkoholį (T. 2, b. l. 2-6).

13Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad prisideda prie pareikšto apeliacinio skundo ir prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 14-15).

14Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

  1. Komisijos sprendime nurodyta, kad pacientas A. G. buvo atvežtas GMP po buvusio traukulių priepuolio, pakaušio sumušimo ir nubrozdinimo, alkoholio kvapo iš burnos, neatmetant galimos galvos smegenų traumos, A. G. turėjo būti atliktas galvos smegenų KT tyrimas diagnozės patvirtinimui. Tačiau šis tyrimas nebuvo atliktas. Ekspertai G. M. ir S. R. savo išvadose nurodė, kad paciento sekimas ir detalesnis tyrimas neatliktas, nes A. G. pasišalino iš priėmimo skyriaus. Atsakovas pažymėjo, kad priėmimo skyriaus kortelėje įrašų apie paskirtą paciento stebėjimą nėra, taip pat nėra duomenų nei priėmimo skyriaus kortelėje, nei ambulatorinių pacientų registravimo žurnale, kad pacientas savavališkai išėjo iš priėmimo skyriaus. Apie vizito pabaigimą byloja asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 07/32/2113.
  2. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad buvo padaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose. Valstybinė medicininio audito inspekcija, kaip kompetentinga institucija, atliko A. G. ligoninėje teiktų sveiktos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę bei priėmė sprendimą, kuris tik dar kartą patvirtina, kad A. G. ligoninėje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos ir nekokybiškos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose bei įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus.
  3. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymu patvirtinto Galvos smegenų traumos diagnostikos ir gydymo protokolo 2 dalies 1.5 punkte nustatyta, kad KT atliekama nedelsiant, kai po traumos atsirado traukulių. A. Ž. pažymėjo, kad po sąmonės praradimo, lydimo traukulių, visada turi būti atliekama KT diagnozei nustatyti. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pacientą atvežus į priėmimo skyrių, jo būklei įvertinti KT atlikta nebuvo. Spręsdamas, ar buvo būtina atlikti KT, teismas reikšmingais pripažino A. Ž. parodymus apie tai, kad pacientas buvo atvežtas po sąmonės praradimo epizodo, lydimo traukulių, buvo girtumas, nubrozdinimas ir sumušimas galvoje, o tai sudarė sąlygas galvos smegenų traumai, nes priepuoliai be smegenų pažeidimo neatsiranda. Duomenų, jog įvyko eilinis epilepsijos priepuolis, nebuvo. Turėjo būti kviečiamas neurochirurgas, atliekama skubi KT. A. Ž. parodė, kad po to, kai pacientas buvo rastas be sąmonės priėmimo skyriaus laukiamajame, diagnozė jam buvo nustatyta neteisinga, be to, 2 valandas nebuvo atliekamas būtiniausias KT tyrimas. KT atlikta praėjus 3 val. 45 min. nuo paciento atvykimo. Tik tada buvo pakviestas neurochirurgas, kuris pirmasis įvertino paciento sąmonės būklę.
  4. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Nr. 3K-3-1140/2001, 3K-3-16/2004, 3K-3-222/2005). Komisija teisingai konstatavo, kad teikiant A. G. sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teiktos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijų, todėl Komisijos sprendimas teisingas, nebuvo ir nėra pagrindo jo naikinti.
  5. Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ikiteisminė institucija negali būti atsakovu byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes ji neturi suinteresuotumo pačia bylos baigtimi. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, vykdydama teisės aktų pavestas funkcijas, pirmąja instancija nagrinėja kilusį ginčą tarp paciento (jo atstovo) ir sveikatos priežiūros įstaigos. Nei Komisija, nei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija negali dalyvauti procese (būti šalimi), nagrinėjant ginčą tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos. Komisija nėra pavaldi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai. Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu, ministerija sudaro technines sąlygas Komisijos veiklai, tačiau ji negali įtakoti Komisijos sprendimų, todėl negali būti už juos atsakinga (T. 2, b. l. 20-26).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalį „Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės“. Taigi, šis įstatymas sveikatos priežiūros įstaigai suteikia teisę nesutikus su Komisijos sprendimu ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-12-06, 2006-07-21, 2006-12-04, 2009-09-23 nutartyse dėl ginčo dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo pasisakė, jog ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Ginčo išnagrinėjimas šioje komisijoje paties ginčo pobūdžio ir bylos rūšinio teismingumo nekeičia. Tokiu būdu darytina išvada, kad tiek ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, kaip sveikatos priežiūros įstaiga, tiek šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauka E. G., kaip kitas asmuo, turinti teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginamą, pagal kurios pareiškimą 2010-09-22 buvo priimtas Komisijos sprendimas, nesutikdami su minėtu Komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su reikalavimu nagrinėti iš esmės ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą Komisijai pateikusio asmens (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Tačiau šiuo atveju byla buvo išnagrinėta pagal ieškovo sveikatos priežiūros įstaigos (apelianto) VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pareiškimą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, t. y. institucijai, prie kurios veikia Komisija, neturinti juridinio asmens teisių, ir kuriai Komisija yra atsakinga ir atskaitinga (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 2 ir 3 punktai). Apelianto skundžiamu 2011-12-15 sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo reikalavimus panaikinti Komisijos 2010-09-22 sprendimą Nr. 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ bei sprendime nustatytą įpareigojimą – atlyginti pareiškėjai E. G. 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kadangi teismas nustatė, jog ieškovas neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir neveikė maksimaliai rūpestingai, atidžiai bei neįrodė, jog Komisijos nustatyta žala, kurią ieškovas įpareigotas atlyginti E. G., yra neadekvati pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti ieškovo veiksmai, o teismo manymu, 30 000 Lt žala nelaikytina per didele lyginant su ieškovo neteisėtų veiksmų sąlygotomis pasekmėmis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą privalomos ikiteisminės institucijos, skirtos ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, sprendimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis) tenkinti E. G. prašymą dėl žalos atlyginimo bei nustatyti 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą (T. 1, b. l. 13).

18Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-130-479/2012 pagal ieškovės E. G. 2009-04-27 pateiktą ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, tretiesiems asmenims L. M., R. M., UAB „BTA draudimas“ dėl 3 593 Lt turtinės bei 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovės įstaigoje ieškovės sūnui A. G. nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba ir 2007-09-03 jis mirė. Civilinėje byloje Nr. 2-130-479/2012 Klaipėdos apygardos teismas 2009-11-30 priėmė nutartį sustabdyti nagrinėjimą civilinės bylos pagal E. G. ieškinį iki bus gauta Komisijos išvada, kadangi teismas nustatė, jog ieškovė nesikreipė į Komisiją ir prašė teismo sudaryti galimybę į ją kreiptis bei įvykdyti įstatymo reikalavimus; kiti bylos dalyviai neprieštaravo, kad ieškovė kreiptųsi į Komisiją. 2011-01-14 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį sustabdyti nagrinėjimą civilinės bylos pagal E. G. ieškinį iki bus išspręstas ginčas dėl Komisijos išvadų teisėtumo. Minėtoje 2011-01-14 nutartyje teismas nustatė, kad 2010-10-04 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautos Komisijos išvados ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. 2011-01-13 Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo, nes atsakovė apskundė Komisijos išvadas, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos išvados yra būtinos byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį, o atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė šias Komisijos išvadas ginčija ir Komisijos išvados dar neįgijo juridinės galios, sprendė, kad yra tikslinga civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išspręstas ginčas dėl Komisijos išvadų teisėtumo. Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-13 nutartis įsiteisėjo. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Komisijos sprendimo panaikinimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo gautas 2010-12-14 ir priimtas nagrinėti 2010-12-23 (T. 1, b. l. 2). Atkreiptinas dėmesys, jog savo ieškinyje ieškovas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą informavo apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei (T. 1, b. l. 2-3), tačiau į šia aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-15 sprendimu, atmesdamas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį dėl Komisijos 2010-09-22 sprendimo „Dėl E. G. pareiškimo“ panaikinimo, iš esmės išsprendė civilinį ginčą, kilusį tarp VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir E. G. dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų E. G. sūnui A. G., ir nustatė, kad privalomos ikiteisminės institucijos sprendimas dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tokiu būdu įsiteisėjus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimui, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė turėtų pareigą E. G. sumokėti 30 000 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tarp E. G. ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kilęs ginčas dėl E. G. sūnui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų iš esmės pradėtas nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme, kuris dar 2009-11-30 priėmė nutartį sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą suteikiant ieškovei E. G. galimybę pasinaudoti privaloma išankstine ginčų sprendimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 konstatavo, kad „<...> komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso. <...> komisijos sprendimas neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas. CK ir CPK įtvirtinta teismo teisė ir pareiga spręsti asmenų ginčus ir nustatyti galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai aiškino principą „negalima priimti apelianto padėtį bloginančio sprendimo negu skundžiamas teismo sprendimas“ (non reformatio in pejus). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, nurodytas principas taikomas tik dėl asmens, paduodančio apeliacinį skundą ir tik dėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo. Šis principas negali būti taikomas neteisminių institucijų priimamiems sprendimams, kai ginčijamas jų teisėtumas teisme. Nagrinėjamos bylos atveju su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nesutiko tiek pacientas, tiek ir žalą atlyginti turinti gydymo įstaiga. Kilus ginčui teisme, komisijos nustatytą dydį patikrina ir galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Žalos dydis nustatytinas įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą (176, 185 straipsniai). Komisijos sprendimas vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o juo nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumą turi paneigti su nustatytu dydžiu nesutinkančios bylos šalys, pateikdamos nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu kasatorius neginčijo nurodyto komisijos sprendimo, jo neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėjant komisijos sprendimu nustatyto neturtinės žalos dydžio klausimą teisme, neturinės žalos dydžio pagrįstumą pakanka kvestionuoti atsiliepimuose ir kituose šalių procesiniuose dokumentuose ir nebūtina pareikšti priešieškinio. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad komisijos sprendime nepagrįsta, kodėl nustatytas būtent 30 MMA (24 000 Lt) atlygintinos neturtinės žalos dydis. Dėl to komisijos sprendimu nustatytas dydis teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, ar jis atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Minėta, kad svarbu įvertinti tai, kad žalos padaręs asmuo, iš jo priteisus nepagrįstai didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį, nebūtų nubaustas, nes tai prieštarautų civilinės atsakomybės paskirčiai“.

20Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priėmęs nagrinėti ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Komisijos 2010-09-22 sprendimo Nr. 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ panaikinimo, tretieji asmenys E. G. ir AAS „BTA“, visų pirma turėjo nustatyti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, o ne E. G. (CPK 45 straipsnio 4 dalis, 225 straipsnio 5 punktas) ir išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kasacinis teismas konstatavo, kad „Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Be to, pažymėtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos (kaip ieškovo) pacientui ar kitam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodytam asmeniui (kaip atsakovui) pareikštas reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-265/2012), tačiau šis reikalavimas turi būti nagrinėjamas byloje, kurioje iš esmės sprendžiamas tarp sveiktos priežiūros įstaigos ir paciento ar asmens, turinčio teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginamą, kilęs ginčas dėl minėtos žalos atlyginamo ir kurioje bendrosios kompetencijos teismas tikrina Komisijos nustatytą neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis įstatyme nustatytais turtinės ir neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes Komisijos sprendimu nustatytos žalos dydis teismo nesaisto, kadangi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar Komisijos nustatytas neturtinės žalos faktas ir dydis yra pagrįsti, ar tai atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Pripažinus galimybę nagrinėti ginčus dėl ikiteisminio nagrinėjimo procedūrų, jų teisėtumo ar pagrįstumo, galimybių jas pakartoti, teisme vietoje vienos bylos gali atsirasti daugiau papildomų bylų, kaip ir nagrinėjamu atveju. Taigi šiuo atveju, priklausomai nuo to, kaip būtų išspręstas klausimas dėl atsakovo pakeitimo, nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo būti sprendžiami kiti procesiniai klausimai dėl to, ar yra galimybė šią bylą iš esmės nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareigos išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei šalies nepakeitimo procesinius padarinius neįvykdė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas faktines šios civilinės bylos ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus ir įstatymų nuostatas, sprendžia, kad anksčiau nurodytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo padarytas procesinis teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamam 2011-12-15 sprendimui panaikinti, kadangi dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Netinkamos šalie pakeitimas tinkama yra įmanomas tik pirmosios instancijos teisme, todėl panaikinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

22Apelianto VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

23Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų A. I. ir Liudos Uckienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą su... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija su pareikštu... 9. Trečiasis asmuo AAS „BTA“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti ir... 10. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-15 priėmė sprendimą ieškinį... 12. Ieškovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniu skundu prašo... 13. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija pateikė... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos... 18. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-15... 20. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 22. Apelianto VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą... 23. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-15 sprendimą ir...