Byla 2-449-259/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atstovei A. A., tretiesiems asmenims A. Ž., E. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, BTA Insurance Company SE, atstovaujamai BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, tretiesiems asmenims A. Ž., Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, E. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas pateikė teismui ieškinį (1 t. b. l. 59-68), kuriuo prašoma panaikinti 2014-03-20 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-29; priteisti iš atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, Eivenių g. 2, Kaunas) (toliau - Kauno klinikos arba KK) ieškovui A. Š. 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovui iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas CK 6.245-6.250, 6.263-6.264 ir 6.283 straipsnių, Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 str. 1 d., 13 ir 24 str. pagrindu.

3Ieškinyje teigiama, jog LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarymo žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija) 2014-03-20 posėdyje, apsvarsčiusi pareiškėjo A. Š. (toliau - ieškovas) pareiškimą dėl neturtinės žalos, padarytos nekokybiškai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, nutarė pareiškimo netenkinti. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 8 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Komisija sprendimą priėmė 2014-03-20, todėl terminas kreiptis į teismą dėl ginčo tarp ieškovo ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sueina 2014-04-22.

41.

5Faktinis ieškinio pagrindas

6Ieškovas sunkios būklės, nukentėjęs eismo įvykio metu, 2011-08-23 18.30 val. iš VšĮ Kėdainių ligoninės RITS reanimobiliu buvo pervežtas į KK-ų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Ieškovui buvo diagnozuota politrauma: krūtinės ląstos sumušimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai kairėje, oras ir kraujas kairėje pleuros ertmėje, abiejų plaučių sumušimas, pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujas pilvo ertmėje, skeveldrinis kairės mentės lūžimas, trauminė poraktikaulinė arterijos trombozė, kairiojo alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas, stuburo krūtininės dalies IV-V slankstelių keterinių ataugų lūžimas. Skubos tvarka dėl kraujavimo į pilvaplėvės ertmę pacientui atlikta laparotomija, kurios metu pašalinta trūkusi blužnis; atlikta trombų pašalinimo operacija; taip pat atlikta kairės rankos alkūnkaulio ir stipinkaulio osteosintezė. Toliau ieškovas buvo gydomas ir operuojamas Kauno klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, Mišrių traumų skyriuje, Krūtinės chirurgijos skyriuje. Dėl sutrikusios kairės rankos funkcijos ieškovą kunsultavo gydytojas neurologas. Nustatyta diagnozė: „Plexopathia brachialis sin. traumatica skirtas gydymas ir pacientas užregistruotas elektroneuromiografiniam tyrimui, kuris buvo atliktas 2011-09-19. Vėliau, 2011-09-30, buvo atliktas peties magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Ieškovą konsultavo gydytojas ortopedas-traumatologas - mentės chirurginis gydymas neindikuotas. Taip pat ieškovą dėl peties nervinio rezginio pakenkimo 2011-10-07 konsultavo gydytojas neurochirurgas A. Z., kuris nustatė (indikavo), kad yra reikalingas operacinis gydymas. Ieškovas 2011-10-14 patenkinamoje būklėje buvo išrašytas iš Krūtinės chirurgijos skyriaus ir stacionarizuotas į Galvos smegenų chirurgijos skyrių operaciniam gydymui dėl kairiojo peties nervinio rezginio trauminio pakenkimo, lydimo skausminio sindromo.

7Ieškovas KK-ose buvo operuotas tris kartus: 1) 2011-10-19 buvo atlikta pirmoji operacija, kurios metu atlikta C5-6-7 bei viršutinio, vidurinio ir apatinių kamienų viršraktikaulinė neurolizė ir dekompresija. Pooperacinis pjūvis sugijo pirminiu būdu, pravestas pirminis reabilitacinis gydymas ir ieškovas nukreiptas tolimesniam reabilitaciniam gydymui; 2) 2012-01-11 buvo atlikta antroji operacija, kurios metu revizuota poraktikaulinė kairio peties nervinio rezginio dalis, nervinių rezginių pluoštai bei nervų kamienai išdalinti nuo sąaugų, atlikta jų dekompresija. Operacijos metu nutrauktų nervinių rezginių pluoštų nebuvo rasta. Operacinis pjūvis sugijo pirminiu būdu, pacientas išrašytas, nukreipiant ambulatorinei reabilitacijai; 3) 2012-03-21 buvo atlikta trečioji operacija, kadangi neurologinė simptomatika neregresavo; operacija atlikta pažastiniu priėjimu, atlikta jau susiformavusių iš peties nervinio rezginio meurolizė ir dekompresija. Nervų nutraukimo požymių operacijos metu nekonstatuota. Operacinis pjūvis sugijo pirminiu būdu.

8Vėliau, 2012-05-15, ieškovas buvo operuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje gydytojo M. M.. Operacijos metu buvo atlikta kairiojo peties rezginio plastika vaskuliarizuotu alkūninio nervo transplantu; peties rezginys rastas visiškai nutrauktas; taip nervų galų - didelis defektas; atlikta nervų plastika trimis 12 cm, 15 cm ir 3 cm ilgio transplantais.

9Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste - Tarnyba) ieškovo atstovo skundo pagrindu atliko ieškovui KK-ose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Ši Tarnyba 2013-06-28 kontrolės ataskaitoje konstatavo, kad nuo 2011-10-14 iki 2011-11-25, nuo 2012-01-05 iki 2012-01-23 ir nuo 2012-03-19 iki 2012-04-03 KK-ose ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y.:

101.

11KK-ų gydytojas neurochirurgas A. Ž. prieš 2012-01-11 antrą ir 2012-03-21 trečią kairio peties nervinio rezginio operaciją neatliko stuburo kaklinės srities ir kairio peties nervinio rezginio MRT (magnetinio rezonanso tyrimo), po atliktų 2011-10-19, 2012-01-11, 2012-03-21 kairio peties nervinio rezginio operacijų nevertino specialios neurologinės paciento sveikatos būklės, tuo pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-01 įsakymu Nr. 58 patvirtintos medicinos normos MN 79:2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 46 p., pagal kurį gydytojas neurochirurgas privalo atlikti klinikinį ligonio tyrimą, įvertinti jo būklę, diagnozuoti ligas, nustatyti indikacijas konservatyviems ir chirurginiams tyrimo bei gydymo metodams, parinkti gydymo taktiką nurodytais 7 skyriuje atvejais, t.y. 56.7.6 - periferinių ir galvinių nervų sužalojimus.

122.

13A. Ž. 2011-10-14, 2012-01-05, 2012-03-19 „paciento sutikime chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai“ formos 8 p. 3 pastraipoje nenurodė ieškovo atveju galimų ir svarbių jo apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai komplikacijų, tuo pažeidė LR SAM 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 9.8.3 p. - nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, komplikacijos, kurios yra galimos tam konkrečiam pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę.

14Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorius 2013-07-08 priėmė įsakymą Nr. Tl-881 „Dėl pacientui A. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ ir nustatė, kad: laikotarpiais nuo 2011-10-14 iki 2011-11-25, nuo 2012-01-05 iki 2012-01-23 ir nuo 2012-03-19 iki 2012-04-03 ieškovui KK-ose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant 2013-6-26 kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitos Nr. D17-112-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; ieškovui suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; dėl 2013-06-26 kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitos Nr. D17-112-(l .27) išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų kontrolės priemonės ar sankcijos KK-oms netaikomos, nes praėję LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyti jų taikymo terminai.

15VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-364 buvo sudaryta komisija, kurios nariai (doc. S. R., neuroangiochirurgijos centro vadovas-gydytojas neurochirurgas; gyd. L. L., chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus klinikinės fiziologijos gydytoja; dr. S. R., ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas; gyd. D. M., radiologijos skyriaus gydytoja radiologe) susipažino su ieškovo gydymo KK-ų ei Vilniaus universiteto Centro filialo ligonio ligos istorijomis, kita gauta dokumentacija. Paminėta komisija 2014-01-06 pateikė ekspertines išvadas (ekspertizę LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-364 sudaryta komisija be kitų aplinkybių nustatė, kad pagal Santariškių klinikų atliktos operacijos protokolą (2012-05-15, protokolo Nr. 628, ligos istorijos Nr. 12C-3810/625) rasti pažeidimai: šaknelės: C5 - nenutraukta, C6 - nenutraukta, C7 - avulsija?, C8 - nenutraukta, Thl - nenutraukta; kamienai: viršutinis pagal aprašymą - kamienas rastas, tačiau vėliau aprašoma, kad išpreparavus n. suprascapuliaris (atsišakoja nuo viršutinio kamieno), nervas rastas dislokuotas nutrukusio kamieno žemyn; vidurinis - nutrauktas, apatinis - nutrauktas; pluoštai: šoninis - neaprašoma, vidurinis - neaprašoma, užpakalinis - neaprašoma. Be to, 2014-01-06 ekspertizėje komisija pažymėjo, kad Santariškių klinikose aprašomas atviros operacijos metu rastas nutrauktas peties rezginys yra aprašomas kaip nenutrauktas Kauno klinikose atliktos operacijos metu. <...> Jei aprašomi peties rezginio sužalojimai buvo nepastebėti tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios atviros operacijos metu, traumos diagnostikoje ir gydyme buvo padaryta klaidų, sumažinančių paciento galimybę bent dalinai atgauti rankos funkciją.

162.Teisinis ieškinio pagrindas

17Ieškovas nesutinka su 2014-03-20 Komisijos sprendimu netenkinti jo pareiškimo dėl sveikatai padarytos žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikose, atlyginimo. Ieškovo įsitikinimu, Komisija neatliko tyrimo ir nevertino šiai Komisijai pateiktų reikšmingų dokumentų (pvz., 2014-01-06 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų komisijos ekspertizės išvadų, 2013-06-26 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitos išvadų, kitų dokumentų), ieškovą operavusio gydytojo M. M. paaiškinimų, kurie neabejotinai pagrindžia faktą, jog ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir dėl to padaryta didelė žala. Manytina, kad 2014-03-20 Komisijos sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovui atlyginta neturtinė žala dėl žemiau šiame skunde nurodomų argumentų bei motyvų.

18Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Įstatymo 13 straipsnį pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK tvarka (Įstatymo 24 str. 1 d.).

19Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė užjoję dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys taip neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

202.1. Dėl neteisėtų veiksmų

21Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti maksimalaus atidumo ir rūpestingumo aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (LAT 2001-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1140/2001; 2005-11-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3- 556/2005; 2010-02-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (LAT 2009-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-408/2009). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžių ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (LAT2005-11-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-556/2005).

23Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Žala pacientui gali būti padaryta tiek veikimu, tiek neveikimu (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-01 įsakymu Nr. 58 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 79:2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" 44 punktą gydytojas neurochirurgas turi pareigą: teikti kvalifikuotą skubiąją (būtinąją) ir specializuotą neurochirurginę pagalbą pagal šios normos 7 skyriuje nurodytą kompetenciją, kvalifikaciją, konkrečias darbo sąlygas, apibrėžtas darbo sutartyje (45 p.); atlikti klinikinį ligonio tyrimą, įvertinti jo būklę, diagnozuoti ligas, nustatyti indikacijas konservatyviems ir chirurginiams tyrimo bei gydymo metodams, parinkti gydymo taktiką nurodytais 7 skyriuje atvejais (46 p.); gydant pacientus, vadovautis medicinos etika ir deontologija (51 p.).

24Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM 2013-06-26 atliktos kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitoje gydytojas konsultantas pažymėjo, kad: „negavus teigiamo po 2011-10-19 atliktos operacijos rezultato, buvo būtina kartoti visus tyrimus (stuburo kaklinės srities ir peties nervinio rezginio MRT) įvertinti buvusius pakitimus stuburo smegenyse ir nervinio rezginio srityje. <...> Prieš 2012-01-11 antrą ir 012-03-21 trečią kairio peties nervinio rezginio operaciją gydytojas neurochirurgas A. Ž. nepilnai ištyrė paciento specialią neurologinę būklę, neatliko stuburo kaklinės srities ir nervinio rezginio MRT“. Šioje 2013-06-26 kontrolės atskaitoje gydytojas konsultantas pripažino, kad ieškovui gydytojo neurochirurgo A. Ž. atliktos operacijos buvo nekokybiškos ir aplaidžios. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM direktorius 2013-07-08 įsakyme Nr. Tl-881 konstatavo, kad nuo 2011-10-14 iki 2011-11-25, nuo 2012-01-05 iki 2012-01-23 ir nuo 2012-3-19 iki 2012-04-03 ieškovui Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant 2013-06-26 kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitos Nr. D17-112-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

25VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-364 buvo sudaryta komisija 2014-01-06 ekspertizės akte konstatavo, kad Santariškių klinikose aprašomas atviros operacijos metu rastas nutrauktas peties rezginys yra aprašomas kaip nenutrauktas KK-ose atliktos operacijos metu. Paminėta komisija nustatė, kad pagal Santariškių klinikų atliktos operacijos protokolą (2012-05-15, protokolo Nr. 628, ligos istorijos Nr. 12C-3810/625) rasti pažeidimai: šaknelės: C5 - nenutraukta, C6 - nenutraukta, C7 - avulsija?, C 8 - nenutraukta, Thl - nenutraukta; kamienai: viršutinis pagal aprašymą - kamienas rastas, tačiau vėliau aprašoma, kad išpreparavus n. suprascapuliaris (atsišakoja nuo viršutinio kamieno), nervas rastas dislokuotas nutrukusio kamieno žemyn; vidurinis - nutrauktas; apatinis - nutrauktas; pluoštai: šoninis - neaprašoma, vidurinis - neaprašoma; užpakalinis - neaprašoma.

26Santariškių klinikose aprašomas atviros operacijos metu rastas nutrauktas peties rezginys yra aprašomas kaip nenutrauktas KK-ose atliktos atviros operacijos metu. Santariškių klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje 2012-05-15 ieškovui buvo atlikta kairiojo peties rezginio plastika vaskuliarizuotu alkūninio nervo transplantu; peties rezginys rastas visiškai nutrauktas; taip nervų galų - didelis defektas.

27Pagal LR Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį grubi medicinos praktikos klaida - gydytojo veika, kai dėl jo kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento invalidumą arba mirtį. Santariškių klinikų atliktos operacijos protokolas (2012-05-15, protokolo Nr. 628, ligos istorijos Nr. 12C-3810/625) patvirtina, kad Kauno klinikose nebuvo susiūti peties rezginio kamienai. Gydant ieškovą Kauno klinikose aprašomi peties rezginio sužalojimai buvo nepastebėti tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios atviros operacijos metu (2011-10-19), todėl traumos diagnostikoje ir gydyme buvo padaryta grubių gydymo klaidų, esmingai sumažinančių ieškovo galimybę bent dalinai atgauti kairės rankos funkciją. Ieškovui KK-ose trys operacijos (2011-10-19, 2012-01-11, 2012-03-21) buvo atliekamos tik išoriškai, tačiau jų metu nebuvo atliekama tikslinių veiksmų, kad būtų susiūti kairiojo peties rezginio nervai (turintys tiesioginį ryšį su ieškovo gebėjimu ateityje valdyti kairiąją ranką). Dėl nekokybiškai atliktų peties rezginio operacijų KK-ose ieškovas prarado itin svarbų laiko tarpą (9 mėnesius), kuris buvo reikalingas veiksmingam sveikatos atstatymui. Prarastas laikas esmingai sumažino (faktiškai padarė neįmanomu) kairės rankos funkcijų atstatymo galimybes.

282.2. Dėl kaltės

29Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 dalis) (LAT 2013-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2013). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (LAT 2010-02-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-77/2010; 2010-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3- 236/2010). Manytina, kad nurodytos Kauno klinikų gydytojo-neurochirurgo A. Ž. ir kitų specialistų klaidos (laiku nenustatyta, kad kairiojo peties nervų rezginio nervai yra nutrūkę, nervai savalaikiai nesusiūti) sudaro pagrindą konstatuoti ieškovą gydžiusių gydytojų kaltę dėl neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai atliktos profesinės pareigos (nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo).

302.3 Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.).

32Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (LAT 2010-7-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

33Santariškių klinikose atliktos operacijos metu nustatyti aprašomi peties rezginio sužalojimai (2012-05-15) buvo nepastebėti gydant bei operuojant ieškovą Kauno klinikose. Gydant ieškovą šiose klinikose tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios atviros operacijos metu, traumos diagnostikoje ir gydyme buvo padaryta klaidų, sumažinančių paciento galimybę bent dalinai atgauti kairės rankos funkciją. Santariškių klinikose 2012-05-15 ieškovą operavęs gydytojas M. M. teikdamas paaiškinimus Komisijai nurodė, kad: „A. S. atveju buvo prarastas laikas, dėl kurio negrįžtamai atrofuojasi raumenys, o tai tikrai yra žala paciento sveikatai“.

34Dėl KK-ų gydytojo A. Ž. padarytų grubių gydymo klaidų ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo. Ieškovui buvo nustatytas netektas darbingumas - 65 procentai; darbingumo lygis - tik 35 procentai (žr. pridedamą 2013-10-21 darbingumo lygio pažymą). Ieškovas pripažintas neįgaliu, 2012-09- 03 išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0860109. Ieškovas neturi galimybės tęsti mokslų Lietuvos sporto universitete. Ieškovas nuo 2013-10-25 yra registruotas darbo biržoje; pagal 2013-11-07 Kauno teritorinės darbo biržos siuntimą Nr. SPRĮ-5(5) dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje (pridedama 2013-11- 11 sutartis tarp ieškovo ir VšĮ „Vilties žiedas“). Šiuo metu vienintelės ieškovo pajamos yra 532,31 Lt dydžio gaunama netekto darbingumo pensija.

35Dėl to, kad ieškovas negali valdyti kairės rankos, jis kas dieną patiria neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus. Ieškovas negali mokytis (tęsti pradėtų mokslų), dirbti ir gyventi visaverčio gyvenimo. Dėl patirtų traumų ieškovą kamuoja depresija, baimės jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis. Dėl užsitęsusio netinkamo gydymo KK-ose ir prarasto laiko šiuo metu net ir patys geriausi gydytojai-specialistai neduoda garantijų, kad ieškovas kada nors galės valdyti kairiąją ranką (dėl prarasto laiko kairės rankos raumenys atrofavosi negrįžtamai). KK-ų gydytojų (gydytojo neurochirurgo A. Ž., gydytojo radiologo) neatidumas ir nepakankamas rūpestingumas lėmė ieškovo neįgalumą. Atsižvelgiant į ieškovo jauną amžių (gim. ( - )), sveikatos pakenkimo ilgalaikis pobūdis (kairės rankos nevaldymas) yra ypač reikšmingas, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį. Šiuo metu ieškovo kairės rankos funkcijos negerėja, ieškovas nuolat jaučia fizinius ir dvasinius skausmus, kamuoja emocinė depresija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 300 000 Lt suma.

36Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

37CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

38Komisija 2014-03-20 sprendime, vertindama gydytojo A. Ž. neteisėtus veiksmus, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo sveikatos pakitimai atsirado ne dėl taikyto gydymo, o dėl patirtos sunkios traumos. Pažymėtina, kad dėl KK-ose nekokybiškai atliktų peties rezginio operacijų (KK-ose nebuvo nustatyta, kad peties rezginys buvo nutrauktas, trijų operacijų metu peties rezginio nervai nebuvo susiūti) ieškovas prarado itin svarbų laiko tarpą (9 mėnesius), kuris buvo reikalingas veiksmingam sveikatos (kairės rankos funkcijų) atstatymui. Būtent dėl nekokybiškai atliktų trijų operacijų ir kitų padarytų pažeidimų Kauno klinikose ieškovas negali valdyti kairės rankos ir tikimybė ateityje valdyti šią ranką dėl prarasto laiko yra ypatingai maža.

39Atsakovė Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį (4 t., b. 1. 148-151) prašo ieškovo patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginio atmesti kaip nepagrįstą.

40Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų. Nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą yra deliktinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 6.283 ir 6.284 straipsniai. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

41Ieškovas inter alia teigia, kad „gydant ieškovą A. Š. VšĮ Kauno klinikose aprašomi peties rezginio sužalojimai buvo nepastebėti tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios operacijos metu (2011-10-19), todėl traumos diagnostikoje ir gydyme buvo padaryta grubių klaidų“. Taigi ieškovas jį neteisėtais gydžiusio gydytojo veiksmais laiko nepastebėjimą peties rezginio sužalojimų. Su tokiais teiginiais nesutiktina. Ieškovas į Kauno klinikas buvo atvežtas labai sunkios būklės, nukentėjęs autoįvykio metu, 2011-08-23. Ieškovui buvo diagnozuota politrauma: krūtinės ląstos sumušimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai kairėje, oras ir kraujas kairėje pleuros ertmėje, abiejų plaučių sumušimas, pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujas pilvo ertmėje, skeveldrinis kairės mentės lūžimas, trauminė poraktikaulinės arterijos trombozė, kairiojo alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas, stuburo krūtininės dalies IV-V slankstelių keterinių ataugų lūžimas. Dėl patirtų traumų ieškovui išsivystė pilnas kairės rankos periferinio tipo paralyžius. Ieškovui sutinkant jam buvo taikytas daugiaetapis peties nervų rezginio operacinis gydymas. Po operacijų komplikacijų nebuvo, Ieškovo bendra būklė ir neurologinė būklė simptomatika nepablogėjo. Po atliktos trečios operacijos ir išrašymo iš stacionaro 2012-04-03 ieškovas, įgyvendindamas savo teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikas, kuriose 2012-05-15. Ieškovui buvo atlikta inter alia rekonstrukcinė peties rezginio operacija. Ikiteismine tvarka ieškovo pareiškimą nagrinėjusi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija Kauno klinikose teiktų paslaugų nekokybiškumo nekonstatavo. Komisijos pasitelkti specialistai, analizuota mokslinė literatūra patvirtino gydytojo A. Ž. ieškovui taikytos gydymo taktikos tinkamumą, suteiktų paslaugų kokybiškumą (taikomos gydymo metodikos detaliai aprašytos 2014-03-20 Komisijos sprendime Nr. 56-29). Taigi vien ta aplinkybė, jog ieškovui įgyvendinus teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir kreipusis į Santariškių klinikas, kuriose buvo taikyta kitokia gydymo taktika, nesudaro pagrindo teigti, jog Kauno klinikose ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti teiktų paslaugų nekokybiškumą, ieškovas ieškinyje nepateikia.

42Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala - pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos“. Kaip teisingai, išnagrinėjusi medicininius dokumentus, specialistų išvadas, gydytojų-specialistų teiktus paaiškinimus, konstatavo Komisija, ieškovą gydęs gydytojas tinkamai taikė medicinos mokslų žinias, laikėsi pripažintų ir taikomų gydymo taktikos taisyklių, todėl Kauno klinikose ieškovo sveikatai žala nebuvo padaryta.

43Kadangi Kauno klinikų vertinimu priežiūros paslaugas ieškovui teikusio A. Ž. veiksmuose nėra neteisėtos kaltos veikos, t. y. nėra vienos iš privalomų Kauno klinikų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, šiame atsiliepime Kauno klinikos dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nepasisako.

44LR sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) atsiliepimu į ieškinį (4 t., b. 1. 153-157) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

45Dėl netinkamo atsakovo. SAM negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje. Visų pirma, Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis j teisiną dėl ginčo taip sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Kadangi ginčas yra kilęs taip ieškovo bei Kauno klinikų, todėl teisinga teigti, kad ieškovas neteisingai atsakovu nurodė Ministeriją, kadangi ginčo tarp Ministerijos ir ieškovo nėra. Ikiteisminė institucija negali būti atsakovu byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes ji neturi suinteresuotumo pačia bylos baigtimi. Teismų praktikoje ikiteisminės institucijos (Darbo ginčų komisija, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, administracinių ginčų komisijos, mokestinių ginčų komisija) netraukiamos atsakovėmis dėl savo priimtų sprendimų. Svarbu pabrėžti, kad Komisija, vykdydama teisės aktų pavestas funkcijas, pirmąja instancija nagrinėja kilusį ginčą tarp paciento (jo atstovo) ir sveikatos priežiūros įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai civilinė byla dėl kilusio ginčo tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos pirmąja instancija yra išnagrinėjama teisme, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pastarasis netampa bylos šalimi apeliacinėje instancijoje, todėl analogija turi būti taikoma skundžiant ir Komisijos sprendimą, t. y. nei Komisija, nei Ministerija negali dalyvauti procese, nagrinėjant ginčą tarp paciento (jo atstovo) ir sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-190-520/2009 pagal atsakovo SAM apeliacinį skundą, 2009-02-17 nutartyje nurodė, kad: „<...> Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir ginčo šalys, taip jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą“. Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė: „Įvertinus tai, kad ginčas ikiteismine tvarka yra jau išnagrinėtas, ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, perkėlė ginčo, kilusio tarp jo ir UAB „Šnipiškių medicinos centras“, nagrinėjimą į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl Komisijos įpareigojimo ikiteismine tvarka nagrinėti P. D. 2007-08-09 pareiškimą. Kadangi buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, todėl teisme turi būti nagrinėjamas ginčas tarp P. D. ir UAB „Šnipiškių medicinos centras“, ir nustatomos visos sąlygos, kurioms esant taikoma civilinė atsakomybė, sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo“. 2012-12-13 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1942-553/2012, išnagrinėjęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą atsakovui SAM, nutartyje nurodė: „<...> apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priėmęs nagrinėti ieškovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Komisijos 2010-03-22 sprendimo 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ panaikinimo <...> visų pirma turėjo nustatyti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, o ne E. G. (CPK 45 str. 4 d., 225 str. 5 p.) ir išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei šalies nepakeitimo procesinius padarinius.“ Lietuvos apeliacinis teismas 2014-4-24 nutartyje c. b. Nr. 2-773/2014 yra nurodęs: „Taigi, šis įstatymas asmeniui, nesutikusiam su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, suteikia teisę ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis j teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad ginčas teisme galimas tik tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos - šiuo atveju VšĮ Kaišiadorių ligoninės ir VšĮ Naujininkų poliklinikos, kadangi joms reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovu byloje nurodo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir prašo panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas dėl žalos priteisimo iš gydymo įstaigų ir iš esmės reiškia ieškovo reikalavimą nagrinėti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes teismo, nagrinėjančio ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų - neteisėtų veiksmų - nebuvimo, nesaisto. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo institucija tokioje byloje atsakovu netrauktina, kadangi ginčo objektas šioje byloje yra ne Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų; Komisija šiuo atveju nėra materialus teisinio santykio, iš kurio kildinamas žalos padarymas, dalyviu ir jai nėra (ir neturi būti) reiškiamas joks materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus - pakeisti atsakovą byloje ir patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).“ Pasakytina ir tai, kad Komisija nėra SAM padalinys. Komisija yra ikiteisminė institucija, kuri nėra pavaldi Ministerijai. Komisija yra sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o Ministerija sudaro technines sąlygas šiai komisija veikti, tačiau SAM negali įtakoti Komisijos veiklos, todėl negali būti atsakinga už Komisijos priimtus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, SAM neturi būti atsakovu šioje civilinėje byloje, todėl ieškovas įpareigotinas tikslinti ieškinį.

46Dėl Komisijos priimto sprendimo. SAM nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl Komisijos 2014-03- 20 sprendimo Nr. 56-29 (toliau - Sprendimas) panaikinimo. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog Komisija neatliko tyrimo ir nevertino pateiktų dokumentų bei gydytojų paaiškinimų, kurie, kaip teigia ieškovas, pagrindžia faktą, jog Kauno klinikose jam buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir padaryta didelė žala. Kaip matyti iš Komisijos pateiktos medžiagos, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovo pareiškimą bei vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Komisija išvadas, kurioms reikalingos specialios žinios, dėl A. Š. skundžiamų sveikatos priežiūros paslaugų, gavo iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus 2013-12-30 įsakymu Nr. V-364 sudarytos gydytojų specialistų komisijos, kurios sudėtis: Neuroangiochirurgijos centro vadovas doc. m. dr. neurochirurgas S. R., Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus klinikos fiziologijos gydytoja L. L., Ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas dr. S. R., Radiologijos skyriaus gydytoja radiologė D. M.. Minėtų gydytojų specialistų išvados yra cituojamos Komisijos sprendime, todėl manome, jog nėra tikslinga šių išvadų kartoti šiame atsiliepime, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog Komisiją konsultavę gydytojai specialistai, vertinę ieškovui KK-ose teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nenustatė, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui KK- ose buvo pažeista jo, kaip paciento, teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Kaip pažymėjo specialių žinių turintys gydytojai specialistai, ieškovui KK-ose diagnozės nustatytos laiku, atlikti reikalingi tyrimai, pasirinkta kelių etapų operacijų taktika yra plačiai paplitusi ir dažnai naudojama pasaulyje, operacijų metu naudotos įprastinės šių operacijų metodikos ir jų modifikacijos. Gydytojai specialistai pažymėjo, jog ieškovui KK-ose taikytas gydymas buvo adekvatus. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau - VASPVT) specialistas konsultantas nurodė, kad prieš antrą ir trečią operaciją reikėjo atlikti MRT tyrimą, tačiau Komisija nustatė, kad reikalavimo atlikti konkretų tyrimą, t. y. MRT, teisės aktuose nenustatyta. Komisiją konsultavusių gydytojų specialistų išvadose nurodoma, kad pagal klasikinį trauminio peties rezginio sužalojimo diagnostikos ir gydymo supratimą, radiologiniai tyrimai (MR ar KT mielografija) atliekami siekiant diagnozuoti nervinių šaknelių avulsiją. Tuo tarpu peties rezginio sužalojimo vietą dažniausiai stengiamasi nustatyti pagal klinikinę simptomatiką bei neurofiziologinių tyrimų (EMNG) duomenis. Prieš antrą operaciją buvo atliktas EMNG tyrimas. EMNG duomenimis, peties rezginio veiklos nerasta ir prieš antrą operaciją (EMNG 2012-01-05 - jutiminių ir motorinių atsakų negauta). MRT tyrimas, atliktas prieš kitas operacijas, galėtų suteikti informacijos apie operacijos apimtį, tačiau iš šių duomenų nebūtų galima kokybiškai interpretuoti dėl traumos apimties (mentės lūžimas ir pakitimai minkštuosiuose audiniuose matomi jau pirmajame tyrime). Be to, Komisiją konsultavę gydytojai specialistai, vertindami VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pateiktą medicininę dokumentaciją, nurodė, kad plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas M. M., atlikęs ketvirtąją kairio peties nervų rezginio operacijąieškovui , taip pat prieš operaciją neatliko MRT tyrimo. Komisija nustatė, kad skirtingose aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose Lietuvos gydymo įstaigose yra taikomos skirtingos gydymo taktikos, paslaugas pacientams teikia netgi skirtingos profesinės kvalifikacijos gydytojai specialistai (gydytojas neurochirurgas bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas), tačiau praktika rodo, kad jos visos Lietuvoje yra taikomos. Sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir/ar sveikatos priežiūros specialistą. Ieškovas, naudodamasi šia teise, tęsė gydymą ne Kauno klinikose, o VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, ten taikyta gydymo taktika, gydymu ir jo rezultatais yra patenkintas. Tačiau Sprendime Komisija nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti KK-ų personalo neteisėtos kaltos veikos buvimo. KK-ų gydytojas neurochirurgas A. Ž. pasirinko daugiaetapį peties nervų rezginio operacinį gydymą, motyvuodamas tuo, kad vienaetapė operacija ieškovui būtų buvusi per daug rizikinga dėl prieš tai patirtų kitų sunkių operacijų dėl politraumos - KK-os Komisijai nurodė, kad prieš tai ieškovui buvo atlikta kairio plaučio susiuvimo operacija su dekortikacija bei atlikta kairės poraktikaulinės arterijos trombo šalinimo operacija. Po pirmos Kauno klinikose atliktos peties rezginio operacijos buvo paskirta reabilitacija, kuri, kaip nurodoma Komisijai, davė teigiamą efektą - „išvykstant kairės rankos žasto raumenys sutvirtėjo, atsirado jutimai“. Kaip nurodė Komisija, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Kauno klinikų gydytojo neurochirurgo A. Ž. veiksmuose nustatyti kaltės (tyčios ar neatsargumo), nes ieškovo gydymo taktika buvo pasirinkta atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, o paslaugos, remiantis Komisiją konsultavusių gydytojų specialistų išvadomis, suteiktos tinkamai. Kaip nurodyta KK-ose atliktų operacijų aprašymuose, operacijos buvo atliekamos dėl to, kad pacientas nevaldo rankos, tuo tarpu pacientas tai nurodo kaip skundžiamų paslaugų galimas neigiamas pasekmes. Ministerijos nuomone, Komisija teisingai nustatė, jog ieškovo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl taikyto gydymo, bet dėl patirtos sunkios traumos. SAM sutinka su Komisijos sprendimu bei mano, kad Komisijos sprendimas yra teisingas bei atitinkantis teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos priimto sprendimo. Civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja žala (neigiamos pasekmės), neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių bei kaltė. Pabrėžtina, jog, Komisijai nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teigtina, jog Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo jo pareiškimą.

47Atsakovas BTA Insurance Company atsiliepimu į ieškinį (4 t., b. 1. 161-164) prašo ieškovo ieškinį visiškai atmesti ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens BTA patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei tokios būtų. Atsakovo nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

48Kauno klinikos nagrinėjamojo įvykio laikotarpiu, t. y. 2011-05-27-2012-05-26, buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filiale, 2011-05-27 pasirašyta Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) profesinės atsakomybės draudimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu išduotas draudimo liudijimas (polisas) Nr. PCAD 011243. Draudimo sutartis numato, jog „Draudimo objektas - draudėjo profesinė atsakomybė už turtinę ir/ar neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per dvejus metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat draudėjo išlaidos, susijusios su pateiktų ieškinių ir pretenzijų nagrinėjimu.“ Civilinei atsakomybei kaip turtinei prievolei atsirasti būtina nustatyti visas CK 6.246-6.249 str. nustatytas sąlygas (žalą, kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos). Tą ne kartą yra akcentavęs ir LAT savo praktikoje.

49Ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 6.246-6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksniais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimti gali būti laikomi skolininko veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju Komisija savo išvadose pažymėjo, jog „pareiškėjo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl taikyto gydymo, bet dėl patirtos sunkios traumos“. Pareiškėjas rankos nevaldė jau iškart po patirtos politraumos, kai labai sunkios būklės buvo atvežtas į ligoninės stacionarą, dar prieš visas chirurgines operacijas. Taigi priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų/neveikimo ir ieškovo patirtos žalos šiuo atveju visiškai nėra.

50Nagrinėjant šios kategorijos bylas, reikia specialių medicinos žinių, todėl vertinant sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus jų teisėtumo (pakankamumo, atitikties patvirtintoms gydymo metodikoms, gerai medicinos praktikai ir pan.) požiūriu vertintinos ir specialistų pateiktos išvados. Ieškovas dėl šio įvykio kreipėsi į Komisiją. Komisija, nagrinėdama pareiškėjų skundus, neapsiriboja vien tik pareiškimo bei prie jo pridėtų dokumentų analize. Praktika rodo, kad, siekdama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjų prašymus, Komisija kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas su prašymu pateikti medicininius dokumentus (ligos istorijas). Disponavimas šiais dokumentais, Komisijai bei Komisijos pasitelktiems Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams konsultantams leidžia matyti visą asmens sveikatos istoriją, nes, teisingam aplinkybių įvertinimui, dažnai nepakanka vien tik išanalizuoti dokumentus, pateiktus iš tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios, galimai netinkamai, teiktos asmens sveikatos paslaugos yra skundžiamos.

51Nagrinėjamu atveju nebuvo pasielgta kitaip - Komisija pasinaudojo teisės aktų suteikta teise bei gavo visą reikiamą dokumentaciją, padėjusią priimti, trečiojo asmens BTA nuomone, teisingą, pagrįstą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Atsakovo gydytojų veiksmų vertinimą Komisijos pavedimu atliko ir savo išvadas Komisijai pateikė VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ gydytojai specialistai, taip pat buvo suorganizuotas papildomas Ieškovui teiktu neurochirurginių paslaugu aptarimas, kurio metu savo srities profesionalai, tame tarpe medicinos mokslų daktaras gyd. S. R. (darbo patirtis - 15 metų) pripažino, jog ligoninėje pasirinkta gydymo taktika buvo parinkta tinkamai ir yra taikoma pasaulinėje praktikoje, o ieškinyje kaip pagrindinis argumentas minimas MRT tyrimas „<...> naudingas atliekant operacijas nugaros smegenyse, o ne peties rezginyje“. Po trijų revizijų, atlikus MRT tyrimą - nieko nepamatysi“. Remiantis gydytojų konsultantų paaiškinimais, Komisija padarė išvadą jog Ieškovui žala ligoninėje nebuvo padaryta, sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai.

52LAT yra nurodęs, kad „konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (LAT 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2011). Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistu paaiškinimai. Ieškovas ieškinį grindžia tik savo asmenine nuomone, nepateikdamas jokių įrodymų, todėl manome, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

53LAT nutartyje c. b. Nr. 3K-3-408/2009 taip pat pabrėžė, kad civilinė atsakomybė jokiu atveju negalima, jeigu nėra žalos (nuostolių) ar (ir) priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Analizuodamas priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, LAT 2010- 11-29 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-474 nurodė, kad pagal teismų praktiką LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo“. LAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai. Taigi nesant būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų - gydymo įstaigai civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

54CPK 178 str. paskirsto šalims įrodinėjimo pareigą, todėl šiuo atveju visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas. LAT nutartyje c. b. Nr. 3K-3-408/2009 pažymėjo, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiekta rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų. <...> gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium n u Ha obligatio ėst (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.

55Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje pateikė rašytinius paaiškinimus (7 t. b. l. 155-157), kuriuos teigiama, jog atliko ieškovui kair. peties rezginio magnetinio rezonanso (toliau - MR) tyrimą, kuriame, jos vertinimu, nebuvo matoma kaklinėje stuburo dalyje nervinių šaknelių avulsijos (išrovimo iš nugaros smegenų), petinio rezginio nervų ir kamienų nutraukimo, todėl diagnozavo kair. petinio rezginio ir aplinkinių minkštųjų audinių žymią edemą, kas atitinka trauminį petinio rezginio pakenkimą. Nurodo, kad nervinių šaknelių avulsijos MR pagrindinis netiesioginis požymis yra trauminė pseudomeningocelė - „tuščias1 nervinės šaknelės apvalkalas, tačiau pasaulinės literatūros duomenimis 20 procentų atvejų jos gali nebūti, ar jai esant nebūti šaknelių avulsijos [3, 4, 6]. Tiksliausiu radiologiniu tyrimu nustatant trauminę šaknelių avulsiją laikoma kompiuterinės tomografijos (toliau - KT) mielografija, nes matomas tiesioginis kontrastinės medžiaga užtekėjimas į pseudomeningocelę, netrukdo likvoro tėkmės artfefaktai, sutinkami MR [5], tačiau šis tyrimas yra invazinis ir apšvitinantis, dėl galimų sąaugų nugaros smegenų pseudomeningocelė gali gerai neužsipildyti. Kiti netiesioginiai nervinių šaknelių pažeidimo požymiai yra paraspinalinių raumenų patinimas, ūmioje fazėje gali būti lokalus nugaros smegenų patinimas avulsijos vietoje (nustatomas iki 20 procentų atvejų), hemoragiją labai retai nustato lokalūs nugaros smegenų defektai, chroninėje fazėje - mielomalacija, nugaros smegenų lok. atrofija [1, 3, 6, 7, 8]. Šių pakitimų konkrečiuose MR vaizduose ji nematė. Petinio rezgin. trauminio pažeidimo požymiai yra rezginio ir aplinkinių audinių edema, fibrozė. Ji nustatė petinio rezginio edemą.

56VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir Branduolinės medicinos centro gydytoja radiologe J. D. pakartotinai vertindama A. Š. kair. peties rezginio MR tyrimo, atlikto Kauno klinikų Radiologijos klinikoje 2011- 09-30, vaizdus, aprašo, kad kairėje pusėje C5-Th2 lygyje nugaros smegenų maišas stuburo kanale kiek dislokuotas j dešinę pusę, kairėje epiduraliai matyti T1 hipointensinio, T2 hiperintensinio signalo intarpas, būdingas ūmiai kraujosruvai, būdingas nervų šaknelių avulsijai, atitinkamai C7, C8, Thl nervų lygyje, galimai ir C6, kur pokyčiai yra silpniau išreikšti; kairėje peties rezginio srityje matyti audinių edema.

57Nurodo, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir Branduolinės medicinos centro gydytojas radiologas A. B. 2015-05-18 pakartotinai vertindamas A. Š. kair. peties rezginio MR tyrimo, atlikto Kauno klinikų Radiologijos klinikoje 2011- 09-30, vaizdus, aprašo, kad yra C7, C8, Thl nervinių šaknelių plyšimo požymiai ir distalinė retrakcija, nenurodo, kuo remdamasis tai konstatuoja, kurioje vietoje plyšusios nervinės šaknelės, ar yra jų avulsija. Tiksliai nustatyti šaknelių padėties negali. Taip pat rašo, kad yra edemiška, patempta C6 kair. nervinė šaknelė ir nervas. Gydytojo chirurgo M. M. operacijos, atliktos 2012-05-15, aprašyme rašoma, kad „rastas nutrauktas galimai C8-Thl kamienas 2 cm toliau stuburo, aukščiau rastas dar vienas kamienas, matyt C5-6, daugiau šaknelių nei kamieno nerasta - C7 avulsija?“. Aprašymas nėra aiškus, ar aukščiau rastas kamienas nutrauktas ar vientisas, kodėl įtaria C7 avulsiją. Gydytojai radiologai J. D. ir A. B. MR vaizduose kamienų nutraukimo neaprašo. Nesutampa abiejų radiologų aprašomi pakitimai. A. B. neaprašo C5-Th2 kairėje stuburo kanale nugaros smegenų maišo dislokacijos ir ūmios epidurinės hematomos, nervinių šaknelių avulsijos, ką aprašo J. D.. Ūmi epidūrinė hematoma stuburo kanale yra reta, dažniau nustatoma torakoliumbalinėje dalyje (60 proc. atvejų), kliniškai pasireiškia kaip ūmus stuburo skausmas ir greitas neurologinis deficitas dėl smegenų kompresijos. Ji nėra nervinių šaknelių avulsijos požymis [2]. Ūmi epidūrinė hematoma yra iki 48 val., 2-14 d., yra ankstyva poūmė, lėtinė 14-28 d. A. Š. patyrė politraumą 2011-08-23, MR tyrimas buvo atliktas 2011-09-30, tai yra po mėnesio, todėl ūmi epidūrinė hematoma būti negalėjo. Epidūrinė hematoma MR vaizduose matomas kaip pailgas, gerai ribotas bikonvekcinis darinys, dažniausia yra dorzalinėje stuburo kanalo dalyje (70 procentų atvejų literatūros duomenimis), rečiau ventralinėje (25 proc.), retai lateralinėje (5 proc.) [12]. Priklausomai nuo epidurinės hematomos senumo skiriasi jos MR signalo intensyvumas: ūmios hematomos signalų intensyvumas T1 rež. vaizduose izointensinis nugaros smegenims, gali būti hiper- ar hipointensinis, T2 rež. vaizduose heterogeninis, poūmės epidurinės hematomos signalų intensyvumas T1 ir T2 hiperintensinis, lėtinės - T1 ir T2 periferijoje hipointensinis, centre T1 izointensinis ir T2 hiperintensinis [2, 9, 10, 11], Gydytoja radiologe J. D. aprašo, kad kairėje epiduraliai matyti T1 hipointensinio, T2 hiperintensinio signalo intarpas, būdingas ūmiai kraujosruvai, nervų šaknelių avulsijai, kas neatitinka literatūros duomenų, neatitinka nei vienos epidurinės hematomos MR signalų intensyvumo laiko stadijos atžvilgiu. Nei A. B., nei J. D. neaprašo trauminės pseudomeningocelės, kuri yra pagrindinis netiesioginis nervinių šaknelių avulsijos požymis - „tuščias4 nervinės šaknelės apvalkalas, kai nugaros smegenų maišas pažeidimo vietoje atrodo platesnis, o ne dislokuotas, kaip rašo gydytoja radiologė J. D., taip pat neaprašo kitų netiesioginių nervinių šaknelių avulsijos MR požymių (paraspinalinių raumenų patinimo, lokalaus nugaros smegenų patinimo avulsijos vietoje, hemoragijos, mielomalacijos, nugaros smegenų lokalios atrofijos).

58Teigia, jog gydytojų radiologų J. D. ir A. B. pakartotinių A. S. kair. peties rezginio MR tyrimo, atlikto LSMU Radiologijos klinikoje 2011-09-30, vaizdų vertinimų išvados skirtingos bei nesutampa su gydytojo chirurgo M. M. operacijos, atliktos 2012-05-15, aprašyme nurodomais rastais pažeidimais. Todėl ji su gydytojų radiologų J. D. ir A. B. išvadomis nesutinka. Be to, gydytojai radiologai vertino MR vaizdus, įrašytus laikmenoje 2011-09-30, atlikus tyrimą, todėl dėl ilgo laiko tarpo vaizdų kokybė laikmenoje gali būti prastesnė. Esant ir neplyšusioms, bet edemiškoms nervinėms šaknelėms ir nervams gali būti jų trauminis pažeidimas, kuris ne visada atsistato. Papildomai pažymi, jog dėl aukščiau pateikto MR tyrimo vertinimo pagrindimo nesutinka ir su VMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. DG65(181) teiginiu - vertinimu, fiksuotu teismo nutartyje („šios klinikos gydytoja radiologe E. M. suklydo“).

59Ieškinys tenkintinas visiškai.

60Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų medicininių paslaugų kokybės, sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų, pagrindų ir šias aplinkybes liudijančių įrodymų vertinimo

61Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, yra nustatyta, jog ieškovas 2011-08-23 18.30 val. iš VšĮ Kėdainių ligoninės RITS reanimobiliu buvo pervežtas į VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Ieškovui buvo diagnozuota politrauma: krūtinės ląstos sumušimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai kairėje, oras ir kraujas kairėje pleuros ertmėje, abiejų plaučių sumušimas, pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujas pilvo ertmėje, skeveldrinis kairės mentės lūžimas, trauminė poraktikaulinė arterijos trombozė, kairiojo alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas, stuburo krūtininės dalies IV-V slankstelių keterinių ataugų lūžimas. Skubos tvarka dėl kraujavimo į pilvaplėvės ertmę pacientui atlikta laparotomija, kurios metu pašalinta trūkusi blužnis; atlikta trombų pašalinimo operacija; taip pat atlikta kairės rankos alkūnkaulio ir stipinkaulio osteosintezė. Toliau ieškovas buvo gydomas ir operuojamas Kauno klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, Mišrių traumų skyriuje, Krūtinės chirurgijos skyriuje. Dėl sutrikusios kairės rankos funkcijos ieškovą kunsultavo gydytojas neurologas. Nustatyta diagnozė: „Plexopathia brachialis sin. traumatica skirtas gydymas ir pacientas užregistruotas elektroneuromiografiniam tyrimui, kuris buvo atliktas 2011-09-19. Vėliau, 2011-09-30, buvo atliktas peties magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Ieškovą konsultavo gydytojas ortopedas-traumatologas - mentės chirurginis gydymas neindikuotas. Taip pat ieškovą dėl peties nervinio rezginio pakenkimo 2011-10-07 konsultavo gydytojas neurochirurgas A. Ž., kuris nustatė (indikavo), kad yra reikalingas operacinis gydymas. Ieškovas 2011-10-14 patenkinamoje būklėje buvo išrašytas iš Krūtinės chirurgijos skyriaus ir stacionarizuotas į Galvos smegenų chirurgijos skyrių operaciniam gydymui dėl kairiojo peties nervinio rezginio trauminio pakenkimo, lydimo skausminio sindromo.

62Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo operuotas tris kartus: 1) 2011-10-19 buvo atlikta pirmoji operacija, kurios metu atlikta C5-6-7 bei viršutinio, vidurinio ir apatinių kamienų viršraktikaulinė neurolizė ir dekompresija. Pooperacinis pjūvis sugijo pirminiu būdu, pravestas pirminis reabilitacinis gydymas ir ieškovas nukreiptas tolimesniam reabilitaciniam gydymui; 2) 2012-01-11 buvo atlikta antroji operacija, kurios metu revizuota poraktikaulinė kairio peties nervinio rezginio dalis, nervinių rezginių pluoštai bei nervų kamienai išdalinti nuo sąaugų, atlikta jų dekompresija. Operacijos metu nutrauktų nervinių rezginių pluoštų nebuvo rasta. Operacinis pjūvis sugijo pirminiu būdu, pacientas išrašytas, nukreipiant ambulatorinei reabilitacijai; 3) 2012-03-21 buvo atlikta trečioji operacija, kadangi neurologinė simptomatika neregresavo; operacija atlikta pažastiniu priėjimu, atlikta jau susiformavusių iš peties nervinio rezginio meurolizė ir dekompresija. Nervų nutraukimo požymių operacijos metu nekonstatuota.

63Ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kuria ieškovo teigimu patyrė dėl klinikų gydytojo-neurochirurgo A. Ž., gydytojos radiologės E. M. nerūpestingumo ir padarytų klaidų nediagnozuojant dalies nervų nutrūkimo (laiku nenustatyta, kad kairiojo peties nervų rezginio trys nervai yra nutrūkę, nervai dėl to gydytojo-neurochirurgo A. Ž. atliktų trijų operacijų metu savalaikiai nesusiūti), grindė tomis aplinkybėmis, jog jam buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos, dėl ko jis neteko dalies (65 proc.) darbingumo, nes nevaldo vienos rankos.

64Atsakovai su ieškiniu nesutiko, siūlė jį atmesti, bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK 6.246-6.249 straipsniuose, pateikė versiją, jog ieškovo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl netinkamos diagnostikos ar nekokybiškų gydymo paslaugų teikimo, bet dėl patirtos sunkios politraumos, jis rankos nevaldė iškart po patirtos politraumos, kai labai sunkios būklės buvo atvežtas į ligoninės stacionarą, dar prieš visas chirurgines operacijas. Atsakovai priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų/neveikimo ir ieškovo patirtos žalos šiuo atveju visiškai nėra.

65Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (LAT 2010-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos, kaip visuomeninės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, taip pat pripažintą teisę taikyti tokias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (LAT 2009-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-408/2009). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžių ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (LAT 2008-10-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-478/2008). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (LAT 2010- 05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-236/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (LAT 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2011).

66Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

67Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad ieškovo teiginius, jog jam buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos Kauno klinikose įrodo byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, ieškovas byloje įrodė pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o atsakovas Kauno klinikos nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Byloje nustatyta, jog tik 2012-05-15 ieškovo iniciatyva buvo atlikta jam operacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, šios po 9 mėnesių nuo sužalojimo atliktos operacijos metu nuo buvo atlikta kairiojo peties rezginio plastika vaskuliarizuotu alkūninio nervo transplantu; peties rezginys operacijos metu rastas visiškai nutrauktas; taip nervų galų - didelis defektas; atlikta nervų plastika trimis 12 cm, 15 cm ir 3 cm ilgio transplantais. Tačiau ši operacija neatkūrė prarastos rankos valdymo funkcijos, nes nerviniai rezginiai sunyko, ieškovui buvo nustatyta 65 procentų darbingumo netekimas.

68Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau sprendime - Tarnyba) ieškovo atstovo skundo pagrindu atliko ieškovui Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Ši Tarnyba 2013-06-28 kontrolės ataskaitoje konstatavo, kad nuo 2011-10-14 iki 2011-11-25, nuo 2012-01-05 iki 2012-01-23 ir nuo 2012-03-19 iki 2012-04-03 KK-ose ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatė, jog klinikų gydytojas neurochirurgas A. Ž. prieš 2012-01-11 antrą ir 2012-03-21 trečią kairio peties nervinio rezginio operaciją neatliko stuburo kaklinės srities ir kairio peties nervinio rezginio MRT (magnetinio rezonanso tyrimo), po atliktų 2011-10-19, 2012-01-11, 2012-03-21 kairio peties nervinio rezginio operacijų nevertino specialios neurologinės paciento sveikatos būklės, tuo pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-01 įsakymu Nr. 58 patvirtintos medicinos normos MN 79:2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 46 p., pagal kurį gydytojas neurochirurgas privalo atlikti klinikinį ligonio tyrimą, įvertinti jo būklę, diagnozuoti ligas, nustatyti indikacijas konservatyviems ir chirurginiams tyrimo bei gydymo metodams, parinkti gydymo taktiką nurodytais 7 skyriuje atvejais, t.y. 56.7.6 - periferinių ir galvinių nervų sužalojimus; nustatė, jog gydytojas A. Ž. 2011-10-14, 2012-01-05, 2012-03-19 „paciento sutikime chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai“ formos 8 p. 3 pastraipoje nenurodė ieškovo atveju galimų ir svarbių jo apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai komplikacijų, tuo pažeidė LR SAM 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 9.8.3 p. - nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, komplikacijos, kurios yra galimos tam konkrečiam pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę.

69Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorius 2013-07-08 priėmė įsakymą Nr. Tl-881 „Dėl pacientui A. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ ir nustatė, kad: laikotarpiais nuo 2011-10-14 iki 2011-11-25, nuo 2012-01-05 iki 2012-01-23 ir nuo 2012-03-19 iki 2012-04-03 ieškovui Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant 2013-6-26 kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitos Nr. D17-112-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; ieškovui suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; dėl 2013-06-26 kontrolės Nr. T3-277-1/2012 ataskaitos Nr. D17-112-(l .27) išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų kontrolės priemonės ar sankcijos KK-oms netaikomos, nes praėję LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyti jų taikymo terminai.

70VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-364 buvo sudaryta komisija, kurios nariai (doc. S. R., neuroangiochirurgijos centro vadovas-gydytojas neurochirurgas; gyd. L. L., chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus klinikinės fiziologijos gydytoja; dr. S. R., ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas; gyd. D. M., radiologijos skyriaus gydytoja radiologe) susipažino su ieškovo gydymo Kauno Klininkų bei Vilniaus universiteto Centro filialo ligonio ligos istorijomis, kita gauta dokumentacija. Ši komisija 2014-01-06 pateikė specialistų išvadą. Joje konstatuota, kad pagal Santariškių klinikų atliktos operacijos protokolą (2012-05-15, protokolo Nr. 628, ligos istorijos Nr. 12C-3810/625) rasti pažeidimai: šaknelės: C5 - nenutraukta, C6 - nenutraukta, C7 - avulsija, C8 - nenutraukta, Thl - nenutraukta; kamienai: viršutinis pagal aprašymą - kamienas rastas, tačiau vėliau aprašoma, kad išpreparavus suprascapuliaris (atsišakoja nuo viršutinio kamieno), nervas rastas dislokuotas nutrūkusio kamieno žemyn; vidurinis - nutrauktas, apatinis - nutrauktas; pluoštai: šoninis - neaprašoma, vidurinis - neaprašoma, užpakalinis - neaprašoma. Be to, 2014-01-06 išvadoje komisija pažymėjo, kad Santariškių klinikose aprašomas atviros operacijos metu rastas nutrauktas peties rezginys yra aprašomas kaip nenutrauktas Kauno klinikose atliktos operacijos metu. Išvadoje teigiama, jog jei Kauno klinikose aprašomi peties rezginio sužalojimai buvo nepastebėti tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios atviros operacijos metu, traumos diagnostikoje ir gydyme buvo padaryta klaidų, sumažinančių paciento galimybę bent dalinai atgauti rankos funkciją.

71Teismas konstatuoja, kad visas šias aukščiau teismo sprendime nurodomas aplinkybes ir tyrimų išvadas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai-ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo 2015 01 19 išvada (7 t. b. l. 76-100) ir teismo pavedimu 2015 05 04 atlikta teismo deontologinė ekspertizė, bei jos išvada (7 t. b. l. 22-26).

72Ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvadose (toliau sprendime Išvados) yra teigiama (7 t. b. l. 100), jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) VšĮ Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo neurochirurgo A. Ž. pacientui A. S. nustatyta diagnozė - trauminis kairio peties nervinio rezginio pažeidimas, atsižvelgiant į paciento būklę patekus į ligoninę, daugybinius kūno sužalojimus (diagnozuotą politraumą), kliniką kairės rankos patirtus kitus sužalojimus (trauminę kairės poraktikaulinės arterijos trombozę, lydimą kairės rankos išemijos, kairio dilbio kaulų atvirą lūžį), atliktas operacijas, fiksuojamus nusiskundimus dėl kairės rankos nevaldymo, jutimų sutrikimų, atliktus visus būtinus kairio peties nervinio rezginio traumai priskirtinus tyrimus elektroneuromielografinį (ENMG) ir stuburo srities ir nervinio rezginio magnetinio branduolinio rezonanso (MRT)) bei remiantis šių tyrimų aprašytais rezultatais, yra savalaikė ir teisinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios klinikos gydytoja radiologė E. M. suklydo, įvertindama A. S. 2012-09-30 atliktą stuburo kaklinės srities ir nervinio rezginio magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą, nurodydama, kad šaknelių avulsijos požymių nematyti“, t. y. nepastebėjo trijų (C7, C8 ir Thl) ir, galimos, ketvirtos (C6) nervinių šaknelių avulsijos požymių (kurie buvo nustatyti gydytojui radiologui konsultantui pakartotinai ištyrus teismo medicininiam tyrimui pateiktus A. Š. MRT tyrimo vaizdus), gydytojas neurochirurgas A. Ž. nepilnai diagnozavo paciento patirtus sužalojimus (išvados 1 p.).

73Išvadoje taip pat teigiama (išvados 2 p.), jog LSMUL VšĮ Kauno klinikinių Galvos smegenų chirurgijos skyriuje pacientui A. S. nustačius politraumą, gydytojas neurochirurgas A. Ž. prieš pirmąją (2011-10-19) operaciją paskyrė visus būtinus tyrimus. Prieš antrąją operaciją (2012-01-11) gydytojo neurochirurgo A. Ž. buvo paskirtas ENMG tyrimas, tačiau jo rezultatų aprašymo gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-1981792 nėra, o MRT tyrimo skyrimas yra antraeilis, kuris standartiškai nėra kartojamas prieš kiekvieną peties nervinio rezginio revizinę operaciją. Prieš trečiąją operaciją (2012-05-15) gydytojas neurochirurgas A. Ž. neskyrė reikalingą ENMG tyrimą o MRT tyrimo skyrimas yra antraeilis, kuris standartiškai nėra kartojamas prieš kiekvieną peties nervinio rezginio revizinę operaciją. Dėl kokių priežasčių minėti tyrimai nebuvo paskirti ir atlikti, išvadą davusi komisija negali atsakyti, klausimas turėtų būti skirtas pačiam gydytojui neurochirurgui A. Ž..

74Išvadoje (išvados 3 p.) nurodoma, kad paciento A. Š. gydymo laikotarpiu gydytojas neurochirurgas A. Ž. turėjo numatyti ir informuoti pacientą dėl kairio peties nervinio rezginio trauminio pažeidimo padarinių (kairės rankos nevaldymą), nes tiek nervinių šaknelių avulsijos. tiek peties rezginio sužalojimo atveju pilno pasveikimo prognozė dažnai nėra palanki. Apie operacijų eigą tikslingumą bei jų komplikacijas (pasekmes) pacientas A. Š. iš anksto buvo informuotas bei gautas jo raštiškas sutikimas operacijoms

75O išvados 4 punkte duotas įvertinimas, jog neteisingai interpretuotas gydytojos radiologės E. M. MRT tyrimas išprovokavo nereikalingas operacijas (visas gydytojo neurochirurgo A. Ž. atliktas revizines operacijas), nes esant nervinių šaknelių avulsiįai atliekamos ne revizijos, o reinervacijos tipo operacijos. Tokia įvykių seka galėjo turėti tiek tiesiogines, tiek netiesioginės įtakos paciento A. Š. gydymo rezultatams.

76Atliktos teismo deontologinės ekspertizės išvadose (7 t. b. l. 25, 26) nurodoma, kad Kauno klinikose atlikus MRT tyrimą, galėjo būti konstatuoti kairio petinio rezginio kamienų bei C 7 šaknelės pažeidimai, remiantis gydytojo radiologo A. B. atsakymu; jei Kauno klinikose atlikus MRT tyrimą būtų konstatuoti kairio peties rezginio objektyvūs sužalojimai, tai po 3 savaičių reikėtų atlikti peties rezginio operaciją; Kauno klinikose atliktos 1-os neurochirurginės operacijos metu nebuvo susiūti kairio peties rezginio kamienai, remiantis operacijos protokolu Nr. 1707 (Bylos III tomas 95psl ir VI tomas 7psl.); Kauno klinikose neurochirurginių operacijų metu nestebėtas kairės C7 šaknelės pažeidimas, remiantis operacijos protokolais Nr. 1707 (Bylos III tomas 95 psl. ir VI tomas 7 psl.), 1549 (Bylos III tomas 178 psl ir VI tomas 48 psl.), l548 (Bylos IV tomas 13 psl ir VI tomas 65 psl); Kairio peties rezginio pažeidimai konstatuoti Santariškių klinikų operacijos metu - nutrauktas kamienas C8-T1, šalia C5-C6, daugiau šaknelių nei kamieno nerasta, įtarta C7 avulsija; Laikas po traumos turi įtakos išeitims; Gydytojo darbe sužalojimo nepastebėjimas ir to pasėkoje neatliktas chirurginis veiksmas vertinamas šiurkščia gydymo klaida, remiantis B.M., R. D. „Teisės medicinos pagrindai“ 201 Om. 27psl.; Po pirmos atliktos peties rezginio operacijos ir pravesto reabilitacinio gydymo kurso padidėjęs žasto raumenų tonusas yra subjektyvus požymis bei neapsprendžia peties rezginio sužalojimo sunkumo laipsnio; Patyrus tokio sunkumo peties rezginio traumą, gali būti, tik izoliuotai, iš 5 rezginį formuojančių šaknelių, išrauta vidurinė C7 šaknelė, remiantis T. H. V. III 1988 A.s O. N. 664 psl (17 atvejų iš 200 pacientų); Prieš rezginio operacinį gydymą atliktame MR tyrime neradus rezginį formuojančių šaknelių išrovimo požymių bei kamienų ir pluoštų nutraukimo, po atliktų 3 peties rezginio operacijų bei galimo ne tik paties rezginio pakenkimo, bet ir periferinių nervų galimo pakenkimo žaste ir dilbyje, prieš atliekant rekonstrukcinę rezginio operaciją, atlikti objektyvizavimą peties rezginio ir periferinių nervų rankoje, atliekant MR tyrimą ir elektroneuromiografinį ištyrimą komisijos nuomone - reikėjo, tačiau algoritmo nėra; Pacientui patyrus kairės rankos nudegiminę traumą, negalėjo pakartotinai būti traumuotas ir pats peties rezginys, nes toks mechanizmas negalimas; Rekonstrukcinės peties rezginio operacijos metu duomenų apie neuromų buvimą ar nebuvimą duomenų nėra, o remiantis literatūros duomenimis peties rezginyje neuromų susidarymas nebūdingas; Nėra duomenų, kad tokia komplikacija įvyko rekonstrukcijos operacijos metu; A. S. Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos ir tinkamos, nes nebuvo atstatyti peties rezginio pažeidimai.

77Teismas pažymi, jog, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ieškovo patirtus sužalojimus, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos, todėl teismas jas vertina priimdamas sprendimą (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Vadovaujantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau šiame teismo sprendime išvardintuose rašytiniuose įrodymuose ir ekspertizės išvadose pateiktų išvadų ir atlikto vertinimo, kad A. Š. Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos ir tinkamos, kadangi klinikos gydytoja radiologė E. M. suklydo, įvertindama A. S. 2012-09-30 atliktą stuburo kaklinės srities ir nervinio rezginio magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą, nurodydama, kad šaknelių avulsijos požymių nematyti, t. y. ji nepastebėjo trijų (C7, C8 ir Thl) ir, galimos, ketvirtos (C6) nervinių šaknelių avulsijos požymių, ko pasekoje gydytojas neurochirurgas A. Ž. nepilnai diagnozavo paciento patirtus sužalojimus, todėl jis atliko nebūtinas ir nereikalingas operacijas pacientui (visas gydytojo neurochirurgo A. Ž. atliktas revizines operacijas, nes esant nervinių šaknelių avulsiįai atliekamos ne revizijos, o reinervacijos tipo operacijos) ir neatliko būtinos nutrauktų kairiojo peties nervų rezginio šaknelių atkūrimo operacijos. Teismas sutinka su ekspertizės išvadose pateiktu įvertinimu, kad šie gydytojų veiksmai vertinami šiurkščia gydymo klaida, nes nutrauktos nervų šaknelės buvo nepastebėtos tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios operacijos metu, tiek antrosios ir trečiosios operacijos Klinikose metu, kas atėmė paciento galimybę bent dalinai atgauti rankos valdymo funkciją.

78Teismas patikrino 2015 05 04 deontologijos ekspertizės tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes, vertina, kad jos atitinka ekspertizės išvadas, ekspertų padarytos išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas todėl atmeta atsakovo Kauno klinikų ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, jog nėra pagrindo Kauno klinikų gydytojo neurochirurgo A. Ž. veiksmuose nustatyti kaltės (tyčios ar neatsargumo), nes ieškovo gydymo taktika buvo pasirinkta atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, o gydymo paslaugos suteiktos kokybiškos ir tinkamai. Taip pat ir tuos teiginius, jog ieškovo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl taikyto netinkamo gydymo, bet dėl patirtos sunkios traumos autoavarijos metu. Be to teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog Kauno universiteto klinikos teikia visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Ši įstaiga pagal sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų klasifikaciją priskirta ne prie rajonų (miestų) ar apskričių, o prie centrinių Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigų (Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 455 4 priedas). Dėl to nurodytos įstaigos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugoms keliami aukšti kokybės reikalavimai.

79Šių nurodomų motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta (CPK 178 str., CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.263, 6.264, 6.283 straipsniai).

80Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo

81Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

82Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-159/2005).

83Teismas įvertina tas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dėl atsakovo padarytų grubių gydymo klaidų, suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų, ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo, nes negali valdyti kairės rankos, kad jam yra nustatytas didelis netekto darbingumo laipsnis - 65 procentai, kad jis kaip nevaldantis rankos asmuo, neteko galimybės tęsti mokslų Lietuvos sporto universitete, jog jis yra jauno amžiaus (gim. ( - )), todėl sprendžia, jog dėl suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, sveikatos pakenkimo ilgalaikis pobūdis (kairės rankos nevaldymas) ieškovui yra ypač reikšmingas ir tai yra didelė netektis žmogui. Dėl to teismas vertina kaip pagrįstus ir įrodytus ieškovo teiginius, jog jį kamuoja depresija, baimės jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis. Teismas taip pat įvertina ir tas nustatytas aplinkybes, jog žalą padariusio asmens kaltė šiuo atveju yra kildinama iš atsakovo Kauno klinikų darbuotojų rūpestingumo ir apdairumo stokos, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina. Teismas atsižvelgia ir į teismo ekspertų atliktą vertinimą, kad gydytojų veiksmai nagrinėjamu atveju vertinami šiurkščia gydymo klaida. Teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, jog dėl nekokybiškų gydymo paslaugų suteikimo ieškovui nebuvo padaryta turtinė žala. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovui yra priteistina 15 000 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti (LR CPK 178 str., 185 str., CK 6.250 str.).

84Ieškovas suformulavo reikalavimą panaikinti 2014-03-20 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-29. Teismas konstatuoja, jog prašomas panaikinti Sprendimas nesukelia bylos šalims jokių teisinių pasekmių, todėl dėl jo panaikinimo byloje nėra sprendžiama.

85Nustatyta, kad A. Š. bylą nagrinėjant teisme patyrė 1679,51 eurų bylinėjimosi išlaidų (6 t. b. l. 179-724,05 eurų, 7 t. b. l. 62-66-955,46 eurų). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos jam priteisiamos iš atsakovo Kauno klinikų.

86Valstybei priteistina iš atsakovo VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, Eivenių g. 2, Kaunas) 450 eurų žyminio mokesčio suma (CPK 96 str.), taip pat 392,79 eurų suma turėtų išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (7 t. b. l. 172, 8 t. b. l. 58).

87Byloje valstybė turėjo 48,47 Eur išlaidų (8 t. b. l. 3), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (CPK 92 str.).

88UAB „Unge“ direktorius S. P. pateikė teismui prašymą priteisti už eksperto S. P. dalyvavimą 2016 02 26 teismo posėdyje 100 eurų sumą (8 t. b. l. 32). Prašymas tenkintinas, ši suma priteistina iš Kauno klinikų (CPK 91 str.).

89Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 265 str., 270 str.,

Nutarė

90ieškinį patenkinti.

91Priteisti A. Š. (a. k. ( - ) iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, adresas Eivenių g. 2, Kaunas) 15 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti ir 1679,51 eurus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

92Priteisti valstybei iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, Eivenių g. 2, Kaunas) 450 eurų žyminio mokesčio ir 48,47 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 498,47 eurų sumą (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

93Priteisti valstybei iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, adresas Eivenių g. 2, Kaunas) 392,79 eurų turėtų išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

94Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Unge“ (juridinio asmens kodas 302497187) iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, adresas Eivenių g. 2, Kaunas) 100 eurų turėtoms išlaidoms kompensuoti.

95Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant Kauno apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai... 2. ieškovas pateikė teismui ieškinį (1 t. b. l. 59-68), kuriuo prašoma... 3. Ieškinyje teigiama, jog LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 4. 1.... 5. Faktinis ieškinio pagrindas... 6. Ieškovas sunkios būklės, nukentėjęs eismo įvykio metu, 2011-08-23 18.30... 7. Ieškovas KK-ose buvo operuotas tris kartus: 1) 2011-10-19 buvo atlikta pirmoji... 8. Vėliau, 2012-05-15, ieškovas buvo operuotas VšĮ Vilniaus universiteto... 9. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos... 10. 1.... 11. KK-ų gydytojas neurochirurgas A. Ž. prieš 2012-01-11 antrą ir 2012-03-21... 12. 2.... 13. A. Ž. 2011-10-14, 2012-01-05, 2012-03-19 „paciento sutikime chirurginei... 14. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM... 15. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu... 16. 2.Teisinis ieškinio pagrindas... 17. Ieškovas nesutinka su 2014-03-20 Komisijos sprendimu netenkinti jo pareiškimo... 18. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į... 19. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 20. 2.1. Dėl neteisėtų veiksmų... 21. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 22. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas sveikatos... 23. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pacientas turi teisę į kokybiškas... 24. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM... 25. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu... 26. Santariškių klinikose aprašomas atviros operacijos metu rastas nutrauktas... 27. Pagal LR Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį grubi medicinos... 28. 2.2. Dėl kaltės... 29. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo... 30. 2.3 Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 32. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose... 33. Santariškių klinikose atliktos operacijos metu nustatyti aprašomi peties... 34. Dėl KK-ų gydytojo A. Ž. padarytų grubių gydymo klaidų ieškovas negali... 35. Dėl to, kad ieškovas negali valdyti kairės rankos, jis kas dieną patiria... 36. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos... 37. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 38. Komisija 2014-03-20 sprendime, vertindama gydytojo A. Ž. neteisėtus veiksmus,... 39. Atsakovė Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį (4 t., b. 1. 148-151) prašo... 40. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose... 41. Ieškovas inter alia teigia, kad „gydant ieškovą A. Š. VšĮ Kauno... 42. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „atlygintina paciento sveikatai... 43. Kadangi Kauno klinikų vertinimu priežiūros paslaugas ieškovui teikusio A.... 44. LR sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) atsiliepimu į ieškinį (4... 45. Dėl netinkamo atsakovo. SAM negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje.... 46. Dėl Komisijos priimto sprendimo. SAM nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl... 47. Atsakovas BTA Insurance Company atsiliepimu į ieškinį (4 t., b. 1. 161-164)... 48. Kauno klinikos nagrinėjamojo įvykio laikotarpiu, t. y. 2011-05-27-2012-05-26,... 49. Ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti visas atsakovo... 50. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, reikia specialių medicinos žinių,... 51. Nagrinėjamu atveju nebuvo pasielgta kitaip - Komisija pasinaudojo teisės... 52. LAT yra nurodęs, kad „konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties... 53. LAT nutartyje c. b. Nr. 3K-3-408/2009 taip pat pabrėžė, kad civilinė... 54. CPK 178 str. paskirsto šalims įrodinėjimo pareigą, todėl šiuo atveju... 55. Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje pateikė... 56. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir... 57. Nurodo, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų... 58. Teigia, jog gydytojų radiologų J. D. ir A. B. pakartotinių A. S. kair.... 59. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 60. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigoje... 61. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, yra nustatyta, jog ieškovas 2011-08-23... 62. Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose... 63. Ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kuria ieškovo teigimu... 64. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, siūlė jį atmesti, bylos nagrinėjimo metu... 65. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl... 66. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog CPK 178 straipsnyje... 67. Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad ieškovo teiginius, jog jam... 68. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos... 69. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM... 70. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu... 71. Teismas konstatuoja, kad visas šias aukščiau teismo sprendime nurodomas... 72. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvadose (toliau... 73. Išvadoje taip pat teigiama (išvados 2 p.), jog LSMUL VšĮ Kauno klinikinių... 74. Išvadoje (išvados 3 p.) nurodoma, kad paciento A. Š. gydymo laikotarpiu... 75. O išvados 4 punkte duotas įvertinimas, jog neteisingai interpretuotas... 76. Atliktos teismo deontologinės ekspertizės išvadose (7 t. b. l. 25, 26)... 77. Teismas pažymi, jog, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant... 78. Teismas patikrino 2015 05 04 deontologijos ekspertizės tiriamojoje akto dalyje... 79. Šių nurodomų motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas buvo... 80. Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo... 81. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir... 82. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką.... 83. Teismas įvertina tas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dėl atsakovo... 84. Ieškovas suformulavo reikalavimą panaikinti 2014-03-20 Lietuvos Respublikos... 85. Nustatyta, kad A. Š. bylą nagrinėjant teisme patyrė 1679,51 eurų... 86. Valstybei priteistina iš atsakovo VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų... 87. Byloje valstybė turėjo 48,47 Eur išlaidų (8 t. b. l. 3), susijusių su... 88. UAB „Unge“ direktorius S. P. pateikė teismui prašymą priteisti už... 89. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 265 str., 270 str.,... 90. ieškinį patenkinti.... 91. Priteisti A. Š. (a. k. ( - ) iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto... 92. Priteisti valstybei iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto... 93. Priteisti valstybei iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto... 94. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Unge“ (juridinio asmens kodas... 95. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...