Byla 2-2928-832/2014
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

3dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B., atsakovui I. S., jo atstovui advokatui R. S.,

4teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui I. S. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Nustatė

5Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo I. S. 51827,61 Lt žalos regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 1555 Lt žyminį mokestį ir 4694,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-02-05 kelyje Žiogaičiai – Purvėnai (Mažeikių rajonas) kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Lexus RX450H“ v. n. ( - ) Dėl eismo įvykio kaltas atsakovas I. S., traktoriumi MTZ 82UK, v. n. ( - ) (apdraustu įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, sutartis AYAS Nr. 01 8724336) netinkamai vilkęs medienos rąstus, kurie nuo traktoriaus atsikabino.

7Eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką patvirtina 2014-02-05 eismo įvykio deklaracija, 2014-02-05 pranešimas apie įvykį ir 2014-03-14 paaiškinimas.

8Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo tris draudimo išmokas, kurių bendra suma sudaro 51827,61 Lt.

9Atsakovo vairuojamas traktorius vilko ne žemės ir miškų ūkio techniką arba priekabą, bet prie traktoriaus grandine pritvirtintus medienos rąstus, kurie atsikabinę nuo velkančiosios transporto priemonės sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET reikalavimai. Jeigu atsakovas medienos rąstus būtų gabenęs priekaboje, taip, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, o ne vilkęs juos grandine prikabinęs prie traktoriaus, taip, kaip draudžia įstatymai, žalos nebūtų kilę. Todėl laikytina, kad atsakovas eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

10Atsakovas, vairuodamas traktorių MTZ 82UK su neleistinai pritvirtintais medienos rąstais, pažeidė KET 210.4 p., 210.5 p. ir 211 p. reikalavimus. Remiantis KET 211 p., jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 210 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. Atsakovas, esant netinkamai prie traktoriaus pritvirtintam kroviniui neturėjo teisėto pagrindo dalyvauti eisme (vairuoti transporto priemonę), nes rąstai neleistinai vilkosi žeme ir kėlė pavojų žmonėms ir materialinėms vertybėms. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 str. 3 d. numato vairuotojui draudimą važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti. Netinkami gabendamas krovinį, atsakovas šiurkščiai pažeidė minėtas pareigas, todėl pats prisiėmė galimų pasekmių riziką. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. (1-2, 56-58 b. l.).

11Atsakovas I. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad regreso teisė atsiranda, kai nustatoma draudėjo tyčia. Procesiniuose dokumentuose nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo (draudėjo) tyčią. Ieškinyje konstatuojama atsakovo kaltė dėl eismo įvykio, tačiau ar kitas autoįvykio dalyvis nepažeidė KET bei kitų eismą reglamentuojančių norminių aktų, nepasisakoma (37-39 b. l.).

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-12-05 13.00 val. Mažeikių rajone, kelio Žiogaičiai – Purvėnai 1 km 700 m įvyko kelių eismo įvykis. Pagal eismo įvykio deklaraciją atsakingas už eismo įvykio žalą atsakovas I. S. (8 b. l.). Pranešime apie įvykį nurodyta, kad draudėjas tempė rąstus, kuriems nutrūkus apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė (9 b. l.). Atsakovo I. S. traktoriaus MTZ 82UK, v. n. ( - ), draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, tai patvirtina įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 8724336 (7 b. l.). 2014-03-14 paaiškinime atsakovas I. S. nurodė, kad traukiant rąstus, jau išvažiavus į pagrindinį kelią rąstai nuo traktoriaus vilksties atsikabino. Jis sustojo, pasižiūrėjo, kad nebūtų kitų transporto priemonių, kurių ir nematė, prisistūmė traktorių prie atsikabinusių rąstų ir išlipęs iš jo ėjo prie jų, kad galėtų rąstus vėl prikabinti prie traktoriaus vilksties. Prikabinant rąstus pamatė, kad jau visai šalia važiuoja dideliu greičiu automobilis „Lexus“. Automobilis bandė išvengti smūgio į rąstus. Prasukant pro juos automobilis kliudė rąstus galiniu automobilio ratu ir nuo smūgio į juos automobilis nuvažiavo į laukus, ir sustojo už 50-60 m. laukuose (10 b. l.). Dėl eismo įvykio 2014-03-17 suskaičiuota draudimo išmoka – 50674,23 Lt, išmoka draudėjui 1027,51 Lt (16 b. l.). 2014-03-17 draudimo išmokos mokėjimo pažymoje nurodyta draudimo išmokos suma: 50674,23 Lt. Numatomas 100 % regresas į eismo įvykio kaltininką I. S., vairavo techniškai netvarkingą junginį (traktoriaus su rąstu prikabintu grandine) (20 b. l.).

13Liudytojas M. N. teismo posėdyje parodė, kad buvo žiema, slidu. Vienas nutrūkęs rąstas buvo išsikišęs apie metrą. Jeigu automobilis būtų važiavęs 70 km/h greičiu, būtų apvažiavęs.

14Liudytojas G. Č. teismo posėdyje parodė, kad buvo šalta, labai slidu ir saulėta. Jis pakankamai greitai važiavo nuo Žiogaičių. Pamatė traktorių, rąstus pastebėjo už traktoriaus per vėlai, pradėjo stabdyti, mašina nestojo. Bandė pračiuožti pro rąstus, suko, kad neatsitrenktų į traktorių. Dalinai yra ir jo kaltė, nes nepasirinko saugaus greičio. Pamatė, kad žmogus bėga priešais jį mosuodamas rankomis. Pradėjo stabdyti pamatęs traktorių. Greitis, kurį pasirinko, nebuvo saugus.

15Liudytojas D. S. teismo posėdyje parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą ant kelio buvo traktorius, rąstas, laukuose Lexus. Jie nesutarė kas atsakingas. Išaiškino kas atsakingas ir buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis nustatė atsakingą asmenį (atsakovą I. S.).

16Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., K. R., M. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,Tele2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. M. R. ir S. R., bylos Nr. 3K-3-492/2012, ir kt.).

17Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį – šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Kai draudiko išmoka visiškai atlyginami nukentėjusiojo nuostoliai, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio nustatytais atvejais atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui.

18Ieškovas ieškinį (patikslintą) grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, todėl, anot ieškovo, draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo.

19Pažymėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 4 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Pagal 3 punktą – jeigu atsakingas asmuo padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.2, 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (59.2 p.); arba padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę (59.3. p.).

20Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas I. S. vairavo techniškai tvarkingą traktorių (41-43 b. l.), nors byloje ir nepateikti duomenys apie teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę turėjimą, tačiau ši atsakovo teisė šioje byloje nekvestionuojama, todėl laikytina, kad jis turėjo teisę vairuoti traktorių. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykis įvyko ne traktoriaus judėjimo metu, tempiant rąstus, o jiems atsikabinus ir sudarius kliūtį ant kelio, todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas I. S. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Nesant duomenų, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir dėl to įvyko eismo įvykis, ieškovo reikalavimas atlyginti žalą regreso tvarka TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).

21Pastebėtina, kad susidariusios kliūties išvengimas yra ir kito vairuotojo pareiga, išplaukianti iš KET 133 ir 134 punktų, kurie numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

22Ieškovas atsakovo kaltę taip pat grindžia pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LRV 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 210.4, 210.5 ir 211 punktų reikalavimus. Pagal šiuos punktus krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos (210.4. p.); nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių (210.5. p.). Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 210 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti (211 p.).

23Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas I. S. būtų pažeidęs minėtus KET punktus, nes jo krovinio tempimas (vilkimas) neatitinka šiuose punktuose numatyto krovinio vežimo būdo, t. y. transporto priemonėje. Tiek KET, tiek kiti teisės aktai nedraudžia tokio rąstų transportavimo būdo, beje plačiai naudojamo miško darbuose, jei tai negadina kelio dangos ir nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju atsikabinę rąstai sudarė kliūtį, kurią pastebėjęs automobilio Lexus vairuotojas turėjo apvažiuoti arba sustoti.

24Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnis numato vairuotojo pareigas, kurio 3 dalis numato vairuotojui draudimą važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) pavojingi keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, kad atsikabinus rąstams atsakovas toliau nebevažiavo. Atsiradus pavojui, t. y. atsikabinus rąstams nuo traktoriaus vilksties, atsakovas I. S. sustojo, apžiūrėjo kad nebūtų kitų transporto priemonių ir prisistūmė traktorių, kad galėtų prikabinti rąstus ir baigti juos vilkti į kitą kelio pusę. Taigi, šiuo atveju jis veikė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą regreso tvarka TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu taip pat negalimas.

25Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, bei nurodo, kad tai atitinka teismų praktiką, pateikdamas kaip pavyzdį Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1216-264/2012. Šie ieškovo argumentai atmestini. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Patikslintame ieškinyje cituojamame Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1216-264/2012, nustatyta, kad atsakovas priekaboje veždamas nepritvirtintą krovinį bei keleivį šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 195, 201.5, 210.4 punktų reikalavimus, kai tokiu atveju pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 str. 3 d. iš viso draudžiama važiuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas KET taisyklėse numatytų krovinio ir keleivių vežimo transporto priemonėje taisyklių nepažeidė. Taigi, faktinės aplinkybės yra skirtingos. Dėl to teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1216-264/2012 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu šioje byloje.

26Teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakovas. Atsakovas CK 6.270 straipsnio prasme yra atsakingas dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos, tačiau jis savo atsakomybę yra apsidraudęs. Kaip minėta, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl ieškovas turi prisiimti riziką, juo labiau, kad dalį kaltės prisiima ir kitas eismo įvykio dalyvis, t. y. apgadinto automobilio Lexus vairuotojas G. Č., kurio civilinė atsakomybė (taip pat ir kasko draudimas) taip pat apdrausta pas ieškovą.

27Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas I. S. pažeidė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl draudikui nekilo teisė reikalauti grąžinti sumokėtas draudimo išmokas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo ieškinys atmestinas.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui. Atsakovas I. S. šioje byloje patyrė 3200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (64 b. l.). todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 3200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3x1000=3000; 1000x0,15x2=300) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 2, 8.2 ir 8.18 p.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais,

Nutarė

31Ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui I. S. 3200 Lt (tris tūkstančius du šimtus litų 00 ct arba 927 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B.,... 4. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal... 5. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo I. S.... 6. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-02-05 kelyje... 7. Eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką patvirtina 2014-02-05 eismo įvykio... 8. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo tris draudimo... 9. Atsakovo vairuojamas traktorius vilko ne žemės ir miškų ūkio techniką... 10. Atsakovas, vairuodamas traktorių MTZ 82UK su neleistinai pritvirtintais... 11. Atsakovas I. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-12-05 13.00 val. Mažeikių rajone, kelio... 13. Liudytojas M. N. teismo posėdyje parodė, kad buvo žiema, slidu. Vienas... 14. Liudytojas G. Č. teismo posėdyje parodė, kad buvo šalta, labai slidu ir... 15. Liudytojas D. S. teismo posėdyje parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą... 16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 18. Ieškovas ieškinį (patikslintą) grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė... 19. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs... 20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas I. S. vairavo techniškai... 21. Pastebėtina, kad susidariusios kliūties išvengimas yra ir kito vairuotojo... 22. Ieškovas atsakovo kaltę taip pat grindžia pažeidus Kelių eismo taisyklių... 23. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas I. S. būtų pažeidęs... 24. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnis... 25. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas vairavo... 26. Teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas... 27. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96,... 31. Ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui I. S. 3200 Lt (tris... 33. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...