Byla 3K-3-492/2012

Dėl žemės perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – L. E. P., Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė S. D. Nekrošytė, draudimo bendrovė Beazley Furlonge Limited (Lloyd‘s Syndicate AFB 2626/623)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. R. ir S. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams M. R. ir S. R. dėl žemės perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – L. E. P., Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė S. D. Nekrošytė, draudimo bendrovė Beazley Furlonge Limited (Lloyd‘s Syndicate AFB 2626/623).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas J. J. prašė pripažinti negaliojančiomis:

61) jo ir atsakovo M. R. 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3520 dėl 9,1300 ha žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini;

72) jo ir atsakovo M. R. 2006 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3575 dėl 2,8600 ha žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini.

8Ieškovas nurodė, kad atsakovai (jo žentas ir duktė) ketino ūkininkauti ir gauti valstybės paramą, tam buvo reikalinga žemė. Norėdamas padėti dukters šeimai, jis sutiko su atsakovo prašymu išnuomoti jam 9,1300 ha ir 2,8600 ha žemės sklypus. Visus teisinius reikalus pas notarą dėl žemės sklypų nuomos tvarkė atsakovas, ieškovas tik pasirašė sutartis. Vėliau jis sužinojo, kad žemės sklypus ne išnuomojo, bet pardavė atsakovui už 4000 Lt, nors jų rinkos vertė buvo 525 800 Lt. Jokių pinigų atsakovas jam nemokėjo. Be to, viename parduotame žemės sklype (2,8600 ha) yra gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai ir kiti kiemo statiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui L. E. P.

9Ieškovas teigia, kad turi sveikatos problemų dėl galvos traumos, be to, iki sandorių sudarymo dvejus metus piktnaudžiavo alkoholiu, todėl sandorių sudarymo metu, nors ir būdamas veiksnus, dėl sveikatos būklės ir, būdamas neblaivus, klydo dėl sandorių teisinio pagrindo ir manė, jog sudaro žemės sklypų nuomos sutartis, o ne jų perleidimą atsakovui.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiomis ginčijamas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis; taikė dvišalę restituciją – žemės sklypus grąžino ieškovui, o iš jo atsakovui priteisė 4000 Lt.

12Teismas nurodė, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Teismas nustatė, kad ieškovas turi alkoholio vartojimo ydų, tačiau priklausomybę nuo alkoholio nevertino kaip savarankiško pagrindo panaikinti sutartis pagal CK 1.85 straipsnyje nustatytu pagrindu. Kartu teismas ją pripažino svarbia aplinkybe vertinant ieškovo galėjimą suklysti dėl sutarčių teisinio pagrindo ir atsakovo galimybės pasinaudoti šia ieškovo yda.

13Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog ieškovas siekė perleisti atsakovui nuosavybės teises į žemės sklypus, o atsakovas nepaneigė fakto, kad atliko tokius tyčinius veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti. Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu tarėsi dėl žemės nuomos; ieškovas, sudarydamas ginčo sandorius, nebuvo aktyvus kaip įprastai tokioje situacijoje turėtų būti; ieškovas pasitikėjo atsakovu ir visus sandorių sudarymo formalumus tvarkė atsakovas; ginčo sandoriai sudaryti už simbolinę kainą (jos dydis artimesnis nuomos mokesčiui, bet ne pardavimo kainai) ir ne su dukterimi, bet su žentu. Teismo vertinimu, protingas žmogus, teisingai suvokęs sudarytų sandorių padarinius, jų nebūtų sudaręs ir, esant analogiškai situacijai, būtų žemės sklypus pardavęs už realią rinkos kainą arba būtų sudaręs neatlygintinį sandorį su dukterimi. Nors sandorių sudarymo metu ieškovas buvo veiksnus, tačiau prieš pat sandorių sudarymą jam diagnozuotas lėtinis galvos smegenų kraujotakos pablogėjimas, konstatuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos.

14Teismas padarė išvadą, kad ieškovas klydo dėl sandorių teisinio pagrindo, t. y. pirkimo–pardavimo, ir šis suklydimas buvo esminis. Aplinkybę, kad ieškovas sudarė ne tuos sandorius, kokius iš tikrųjų siekė sudaryti, rodo ir tai, jog buvo parduotas žemės sklypas, kuriame yra ieškovo ir trečiojo asmens namų valda. Dėl nustatytų aplinkybių teismas pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytus dėl suklydimo. Ginčijamą 2,8600 ha žemės sklypo sandorį teismas pripažino negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudarytą pažeidžiant imperatyviąsias Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalies, CK 6.395 straipsnio 1 dalies normas, nes, parduodant šį žemės sklypą, nebuvo aptartas klausimas dėl jame esančių trečiajam asmeniui ir ieškovui nuosavybės teisės priklausančių statinių. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro pažymėjime buvo nurodyta, kad šiame žemės sklype yra 0,1800 ha užstatyta teritorija, todėl notaras privalėjo aptarti nuosavybės teisės į statinius perėjimo klausimą.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyti visi duomenys apie tą parduodamą nekilnojamąjį daiktą; priešingu atveju tokia sutartis notaro negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija pripažino 2,8600 ha žemės sklypo sandorį negaliojančiu ir CK 6.396 straipsnio pagrindu, nes, jį sudarant, notarui buvo pateiktas žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad žemės sklype yra statinių.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl CK 1.90 straipsnio 5 dalies pažeidimo

19Kasatorių teigimu, teismai neatsižvelgė į CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Teismai nustatė, kad ieškovo suklydimą lėmė piktnaudžiavimas alkoholiu. Ieškovas privalėjo atsižvelgti į šią savo savybę ir atitinkamai elgtis. Žemės sklypų pardavimas yra atsakingas veiksmas, todėl ieškovas, kuris vartoja alkoholį, bet kurio veiksnumas neapribotas, privalėjo pasirūpinti, kad jo teisės sandorio sudarymo metu nebūtų pažeistos ir jis sudarytų būtent tą sandorį, kurį nusprendė sudaryti. Priešingu atveju pripažintinas jo didelis neatsargumas ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismai nepagrįstai netikrino, ar nėra CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ginčijami sandoriai neturi būti pripažinti negaliojančiais.

202. Dėl CK 1.80, 6.395, 6.396 straipsnių netinkamo taikymo

21Teismai pripažino 2,8600 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu ir neatitinkančia CK 6.395 straipsnio 1 dalies reikalavimo aptarti žemės pirkimo–pardavimo sutartyje statinių, esančių parduodamojoje žemėje, nuosavybės perėjimo klausimus. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu parduodant žemės sklypą, kuriame yra statinių, sutartyje neaptartas nuosavybės į juos perėjimo klausimas, laikoma, kad nuosavybės teisė į statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui. Kasatorių nuomone, CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, t. y. nuosavybės teisių perėjimas pirkėjui, panaikina galimybę tokiomis aplinkybėmis pripažinti sandorį niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kasatorių teigimu, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, sudarant 2,8600 ha žemės sklypo sandorį, buvo pažeista CK 6.396 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą. Duomenys apie nekilnojamojo turto objektus tvarkomi Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. VĮ Registro centro Klaipėdos filialo pažymoje šiam sandoriui sudaryti nebuvo duomenų, kad parduodamame žemės sklype yra statinių. Dėl to šiuo atveju nepagrįstai taikyta CK 6.396 straipsnio 1 dalis.

22Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo notarė S. D. Nekrošytė palaiko kasacinio skundo argumentus ir prašo skundą tenkinti.

23Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo L. E. P. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų visetas leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tuos sandorius, kokius iš tikrųjų siekė sudaryti. Priešingai, nei teigia kasatoriai, viešo registro centrinio duomenų banko išraše, kuriuo vadovavosi notaras, buvo nurodyta, kad 2,8600 ha žemės sklype yra 0,1800 ha užstatyta teritorija.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis)

27Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“, bylos Nr. 3K-3-548/2011; kt.).

28Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

29Sandorio šalių valios trūkumas, suklydimo kvalifikavimas esminiu (neesminiu) yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, t. y. ar teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių.

30Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje teismai padarė išvadą, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, iš esmės suklydo dėl jų teisinio pagrindo, nes manė, jog su atsakovu sudaro žemės sklypų nuomos sutartis. Šią išvadą teismai padarė tirdami ir įvertindami ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybes, šalių paaiškinimus ir jų pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgdami į ieškovo subjektyvias savybes. Teismai, remdamiesi byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, nustatė, kad iki ginčijamų sutarčių sudarymo atsakovas su ieškovu tarėsi dėl žemės sklypų nuomos, nes norėjo padėti ketinantiems ūkininkauti atsakovams (savo dukteriai ir žentui) gauti valstybės paramą, o kad ją gautų, buvo būtina turėti žemės; kad, sudarant sutartis, tikroji ieškovo valia buvo – išnuomoti žemės sklypus, o ne juos perleisti atsakovui; kad sutarčių sudarymo metu atsakovas žinojo, jog ieškovas klysta dėl jų teisinio pagrindo, tačiau apie tai jam nepranešė. Šių byloje nustatytų aplinkybių atsakovai nenuginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima padaryti priešingą išvadą, t. y. kad ieškovas būtų siekęs atsakovui parduoti žemės sklypus.

32Teismai, spręsdami dėl ieškovo suklydimo, įvertino tai, kad ginčijamomis sutartimis jis perleido atsakovui du didelės vertės žemės sklypus (9,1300 ha ir 2,8600 ha) už akivaizdžiai simbolinę kainą (4000 Lt), kuri aiškiai neatitiko pardavimo kainos, taip pat tai, kad viename perleistame žemės sklype yra ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti kiemo statiniai), žemės sklypo perleidimo sutartyje nenurodyta duomenų apie jame esančius statinius ir neaptartas klausimas dėl jų nuosavybės. Nustatę šias aplinkybes, teismai sprendė, kad protingas žmogus analogiškoje situacijoje tokių žemės perleidimo sandorių nebūtų sudaręs, ir padarė išvadą, jog yra visos sąlygos pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytas ieškovui iš esmės suklydus. Kartu teismai byloje nenustatė CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ginčijamos sutartys negalėtų būti pripažintos negaliojančiomis, t. y. byloje nenustatyta, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, būtų suklydęs dėl savo didelio neatsargumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad teismai tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai pripažino ginčijamas žemės sklypų sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu.

33Dėl sandorio negaliojimo pagrindo teisinio kvalifikavimo

34Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio negaliojimo pagrindo teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., K. R., M. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,Tele2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

35Kasatoriai teigia, kad vieną ginčijamų sutarčių (dėl 2,8600 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo) teismai pripažino niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu ir neatitinkančia CK 6.395 straipsnio 1 dalies reikalavimo, tačiau, jų nuomone, CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, t. y. nuosavybės teisių perėjimas pirkėjui, panaikina galimybę tokiomis aplinkybėmis pripažinti sandorį niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

36CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, o jeigu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, – pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti.

37Nagrinėjamu atveju teismai 2006 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3575 dėl 2,8600 ha žemės sklypo pripažino negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl suklydimo ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismai nustatė, kad ši sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias CK 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies ir Žemės įstatymo 31 straipsnio normas, nes sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisės perėjimo klausimas į žemės sklype esančius statinius (CK 6.395 straipsnio 1 dalis), nenurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, t. y. kad žemės sklype yra statinių (CK 6.396 straipsnio 1 dalis), pažeidžiant trečiojo asmens L. E. P. pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę, kurią užima jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir žemę, būtiną naudoti statiniams pagal paskirtį (Žemės įstatymo 31 straipsnis). Dėl to teismai pagrįstai ir teisėtai procesiniuose sprendimuose nurodė šios sutarties negaliojimo pagrindus (CK 1.80 ir 1.90 straipsnius) ir imperatyviąsias įstatymo normas, kurioms ši sutartis prieštarauja.

38Dėl CK 6.396 straipsnio 1 dalies taikymo

39Apeliacinės instancijos teismas ginčijamą 2006 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3575 dėl 2,8600 ha žemės sklypo pripažino prieštaraujančia ne tik imperatyviosioms CK 6.395 straipsnio 1 dalies ir Žemės įstatymo 31 straipsnio normoms, bet ir imperatyviajai CK 6.396 straipsnio 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutartyje nebuvo duomenų apie tai, jog parduodamame 2,8600 ha žemės sklype yra ieškovui ir trečiajam asmeniui dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl pagal CK 3.396 straipsnio 2 dalį tokia sutartis negalėjo būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

40Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.396 straipsnio 1 dalį, nes, sudarant sutartį dėl 2,8600 ha žemės sklypo, notarui buvo pateikta VĮ Registro centro Klaipėdos filialo 2006 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 44-1279484, kurioje nebuvo duomenų apie tai, jog žemės sklype yra statinių, todėl šis pagrįstai ją patvirtino. Teisėjų kolegija tokius kasatorių argumentus pripažįsta nepagrįstais.

41Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl sutarties prieštaravimo CK 6.396 straipsnio 1 dalies normai, teismas nustatė, jog, sudarant sutartį, šalys pateikė notarui ne tik VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą, kurioje nebuvo duomenų apie žemės sklype esančius statinius, bet ir kitus dokumentus: 1997 m. vasario 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą apie tai, kad ieškovas paveldėjo 2,8600 ha žemę su joje esančiais statiniais, kurie užima 0,1800 ha (T. 2, b. l. 144), ir žemės sklypo planą, kuriame pažymėta statiniais užstatyta teritorija. Be to, byloje pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 8 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad 2,8600 ha žemės sklype užstatyta teritorija – 0,1800 ha. Taigi, nustatęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3575 dėl 2,8600 ha žemės sklypo prieštarauja CK 6.396 straipsnio 1 daliai.

42Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

43Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

44Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2012 m. lapkričio 15 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 77,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš atsakovo M. R. 38,52 Lt (trisdešimt aštuonis litus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

48Priteisti iš atsakovės S. R. 38,52 Lt (trisdešimt aštuonis litus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

49Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.