Byla 2A-32-560/2020
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 119,83 Eur draudimo išmoką.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad 2017-11-18 Šakių g. 24, Marijampolėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Škoda Superb, v. n. ( - ) draustas transporto priemonių draudimu. Dėl įvykio atsakovas pradėjo žalos bylą ir informavo ieškovą, kad išmoka gali būti mokama tik dėl vienų dešinės pusės durelių apgadinimo, nes buvo padaryti du eismo įvykiai, o dėl kitų to paties automobilio šono durelių galėtų registruoti atskirą draudiminį įvykį. Ieškovas nurodė, jog atsakovo sprendimas traktuoti automobilio durelių apgadinimus kaip du atskirus eismo įvykius yra nepagrįstas. Ieškovas pateikė skundą Lietuvos bankui ir gavo atsakymą, jog atsakovas turi išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą ieškovo patirtus nuostolius vertinant kaip vieną įvykį, o ne du. Atsakovas pranešė, jog nesutinka su Lietuvos banko sprendimu ir rekomendacijų nevykdys. Nurodė, jog atsakovo sprendimas nepripažinti vieno to paties įvykio padarytos žalos priimtas remiantis tik atsakovo pasvarstymais, jokių kitokių duomenų dėl to nėra. Ieškovas dėl autoįvykio metu patirto streso nesuprato nei automobilio apgadinimo masto, nei kitų aplinkybių, neteisingai suvokė įvykio aplinkybes, tačiau dabar mano, jog apgadinimai padaryti automobiliui judant ta pačia kryptimi ir kliudžius vieną stulpelį.

83.

9Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra sudarę transporto priemonių draudimo sutartį pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. 2017-11-20 ieškovas pranešė apie 2017-11-18 įvykusį įvykį, kurio metu manevruojant automobiliu buvo kliudytos dvi kliūtys ir keliose vietose apgadintas apdraustas automobilis. Pateiktame prašyme išmokėti draudimo išmoką buvo nurodyta, kad „priekiu važiuodamas į teritoriją atsitrenkiau į du stulpelius“. Atliktos apžiūros metu fiksuota, kad automobiliui apgadinta priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys ir slenkstis. Žalos administravimo metu atsakovui abejonių sukėlė įtarimai dėl automobilio defektų lokalizacijų skirtingose automobilio pusėse, taip pat skirtingi sugadinimai ant automobilio dešinės pusės, todėl buvo paprašyta, kad vairuotojas pateiktų paaiškinimus dėl tikslesnių įvykio aplinkybių. Vairuotojas atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog sukdamas tarp dviejų stulpelių užkliudė keleivio šoną, tuomet bandydamas išvažiuoti dar kartą kliudė tą patį stulpelį, o kitoje pusėje priekiniu bamperiu kliudė kitą kliūtį. Atsakovas nustatė, kad priekinio bamperio kairės pusės sugadinimai egzistavo dar prieš draudžiant automobilį. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą dėl priekinio bamperio dešinės pusės sugadinimų, nes žala padaryta ne deklaruojamo įvykio metu. Žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad automobilis prieš draudžiant jau turėjo priekinio bamperio analogiškus defektus, todėl šie defektai nėra susiję su deklaruojamu eismo įvykiu. Ieškovas, siekdamas gauti draudimo išmoką už priekinio bamperio sugadinimus, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai. Kadangi vairuotojas savo veiksmais sukėlė du įvykius, kurių metu judėjo skirtinga trajektorija, nors ir kontaktavo su tuo pačiu objektu, šį įvykį atsakovas traktavo taip pat draudžiamuoju, tačiau kadangi nustatytas nuostolio dydis neviršija besąlyginės iškaitos - nuostolio dydis – 119,83 Eur, o išskaita 160 Eur, todėl išmoka už galines duris nebuvo mokėta.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog sukdamas automobilį tarp dviejų tvoros stulpelių, kliudė keleivio šoną, tada, bandant išvažiuoti atgal, dar kartą buvo kliudytas stulpelis keleivio puse, o kitoje pusėje priekiniu bamperiu buvo kliudyta kita kliūtis. Ieškinyje nurodyta bei teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas kliudė vieną stulpelį. Teismui atsakovo pateiktame garso įraše apie eismo įvykį girdėti, jog ieškovas praneša apie tai, jog kliudė du stulpelius.

135.

14Į bylą pateiktoje ekspertinėje pažymoje, surašytoje žalų tyrimo eksperto R. L., nurodyta, kad automobilio apžiūros metu buvo fiksuota, kad automobilio dešiniajame šone yra dvi sugadinimų zonos, susidedančios iš trijų vienas virš kito išsidėsčiusių gilių horizontalių įbrėžimų. Taip pat nurodyta, kad priekinėse durelėse vidurinių ilgiausių įbrėžimų zonoje įbrėžimų priekyje įbrėžimai staiga keičia kryptį į priešingą, kas rodo, jog jie buvo padaryti automobiliui judant atgal kairiajame posūkyje, sustojus ir nežymiai pajudėjus į priekį. Ekspertas padarė išvadą, jog sugadinimai padaryti skirtingu metu, judant skirtingomis trajektorijomis. Teismas rėmėsi eksperto R. L., kuriam suteikta eismo įvykio tyrimo eksperto kvalifikacija paaiškinimais bei atliktu tyrimu ir konstatavo, jog labiau tikėtina, kad dešinės pusės galinės automobilio durys buvo apgadintos ne pirminio kontakto su stulpeliu metu, tačiau kitu metu, netaisyklingai (neatsargiai) manevruojant tarp stulpelių ir kliudant kliūtį iš naujo, kita automobilio dalimi. Kadangi vairuotojas savo veiksmais sukėlė du įvykius, kurių metu judėjo skirtinga trajektorija, tačiau nustatytas nuostolio dydis neviršija besąlyginės iškaitos, todėl išmoka už galines duris nebuvo mokėta pagrįstai.

156.

16Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendime nurodyta, kad vien aplinkybė, jog buvo du atskiri kontaktai su ta pačia kliūtimi važiuojant skirtingomis trajektorijomis, pati savaime nesuponuoja išvados, jog apgadinimai nėra susiję su vienu eismo įvykiu. Su tokiu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu nėra pagrindo sutikti, kadangi automobilio sugadinimai neįvyko vieno įvykio metu staiga ir netikėtai, o abu įvykiai galėjo įvykti natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis skirtingu metu. Ieškovas apie automobilio sugadinimus sakė netiesą (žalą administruojančiam ekspertui pateikė informaciją, jog priekinis bamperis buvo sugadintas 2017-11-18 įvykio metu, o ekspertas nustatė, jog priekinis bamperis buvo sugadintas prieš apdraudžiant automobilį). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas apie įvykį atsakovui pranešė po kelių dienų, nurodydamas vienokias įvykio aplinkybes, ieškinyje nurodo kitokias, pats savo paaiškinimuose painiojasi, todėl teismas remiasi specialisto R. L. atliktu tyrimu bei jo paaiškinimais teismo posėdžio metu, o ne Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

187.

19Ieškovas A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir jo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendime padaryta klaidinga ir nepagrįsta išvada, kad neva apeliantas apie automobilio apgadinimus sakė netiesą. Vien aplinkybė, kad priekinis bamperis turėjo nežymų pažeidimą ir tai buvo užfiksuota transporto priemonės apdraudimo metu, nieko nepatvirtina ir nepaneigia. Automobilį apeliantas buvo įsigijęs vos prieš porą mėnesių iki draudiminio įvykio, todėl apeliantas nebuvo detaliai susipažinęs su transporto priemonės pažeidimais. Transporto priemonės apdraudimo metu apeliantas transporto priemonę pateikė atsakovui apžiūrai, nieko neslėpdamas, leisdamas fotografuoti. Atsakovas neturėjo jokių pretenzijų apeliantui dėl tariamo netiesos sakymo apie bamperio apgadinimo aplinkybes iki to momento, kai apeliantas pateikė skundą Lietuvos bankui.

208.

21Teismo sprendimas remiasi tikrovės neatitinkančiais ir klaidingai teismo nustatytais faktais, neva apeliantas apie eismo įvykį atsakovui pranešė tik po kelių dienų. Eismo įvykis įvyko nedarbo dieną, šeštadienio vakarą. Apeliantas apie eismo įvykį atsakovą informavo 2017-11-20, t. y. pirmadienį, pirmą darbo dieną, kaip ir numatyta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 punkte Nr. 13.2.11.3., nieko nepažeisdamas. Apeliantas nurodė visiškai tokias pačias aplinkybės ir teismui, ir atsakovui 2017-12-29 pateiktame skunde. Teismas sprendime kaip pagrindiniu įrodymu iš remiasi atsakovo darbuotojo R. L. ,,atliktu tyrimu bei jo paaiškinimais teismo posėdžio metu“. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo šalių atžvilgiu, nes R. L. ekspertinė pažyma surašyta tik 2018-03-02, o atsakovo sprendimas dėl išmokos sumažinimo priimtas 2017-12-05. Lieka neaišku, kodėl teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovas pagrįstai sumažino išmoką vadovavosi 2018-03-02 dokumentu, kuris įtakos atsakovo sprendimui neturėjo. R. L. yra atsakovo darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį pas atsakovą, suinteresuotas bylos baigtimi.

229.

23Esmingai skiriasi R. L. ekspertinėje pažymoje nurodytos aplinkybės nuo jo paaiškinimų teismo posėdžio metu. R. L. paaiškinimo metu nurodė, kad pažeidimai ant priekinių ir galinių automobilio durelių galėjo atsirasti ir kelių dienų, ir savaičių bėgyje, nors pažymoje nurodyta, kad veiksmai vyko vienas pakui kitą, įbrėžimai išsidėstę vienodame aukštyje, įvykę staiga keičiant judėjimo kryptį, Taip pat paaiškinimo metu R. L. nurodė, kad galėjo iš pradžių įvykti kontaktas su kliūtimi galinėmis durelėmis, o po to su priekinėmis, nors ekspertinėje pažymoje nurodyta, kad iš pradžių priekinėmis, o po to atgal. Taip pat ekspertas klaidingai paaiškinimo metu nurodė, kad kliūtis, kontaktavusi su transporto priemone, buvo ne betoninis stulpelis, nors realiai buvo būtent betoninis, taip pat pripažino, kad nebuvo įvykio vietoje, nematė ir nežino, kaip atrodo stulpelis, kokio pločio ir t. t., painiojosi. Dėl to lieka neaišku, kodėl teismas rėmėsi tokia prieštaringa pažyma ir paaiškinimais, kurie užfiksuoti teismo posėdžio garso įraše. E. S. po apelianto paaiškinimo nurodė, kad jo manymu įvyko vienas eismo įvykis, ne du. Teismas nevertino apelianto ieškinyje pateiktų įrodymų, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, rėmėsi vien apelianto pirminiu paaiškinimu, neatlikęs jokio ekspertinio vertinimo, neatlikęs įvykio vietos apžiūros, netyręs jokių aplinkybių.

2410.

25Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo pateikti duomenys, įrodantys, kad A. J. yra artimas ieškovo giminaitis. Žalos administravimo pradžios metu ieškovas aiškiai ir kelis kartus įvardijo, kad automobilis kontaktavo su dviem skirtingais stulpeliais ir skirtingomis automobilio pusėmis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo perklausytas pirmas ieškovo skambutis draudikui, kuriame pranešant apie įvykį nurodyta būtent tokia informacija. Pateiktame prašyme išmokėti draudimo išmoką taip pat buvo pažymėta, kad „priekiu važiuodamas į teritoriją atsitrenkiau į du stulpelius“. Vėliau, tikslindamas įvykio aplinkybes, ieškovas net teigė, kad tarp dviejų stulpelių įstrigo. Ir tik vėliau, ieškovas atsisakė reikalavimų dėl kairės pusės priekio sugadinimų. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas galėjo klysti ir neteisingai deklaruoti įvykio metu pateiktus sugadinimus, nes neturi specialių žinių, tačiau ieškovas ne klaidingai įvertino sugadinimus, o nuo pat pradžių neteisingai nurodė įvykio mechanizmą, teigdamas, jog kliudė du stulpelius ir netgi tarp jų įstrigo. Ieškovas veikė nesąžiningai, siekė gauti išmoką už nesusijusius sugadinimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teikti parodymai buvo nenuoseklūs. Vairuotojas turėjo suprasti, su keliomis kliūtimis ir kokiomis transporto pusėmis jis susidūrė.

2611.

27Atsakovas niekada neginčijo, kad apie įvykį pranešta ne laiku ar tai turėjo kažkokios įtakos galutiniam sprendimui. Teismas pagrįstai rėmėsi draudiko eksperto išvada. R. L., kuris tyrė šį įvykį, yra buvęs teismo ekspertas, daug metų dirbantis šioje srityje, nuolat keliantis savo kvalifikaciją. Būtent jis prisidėjo prie ieškovo žalos administravimo ir surašė ekspertinę pažymą. Ieškovo nuomone, R. L. pažyma negalima remtis vien dėl tos priežasties, kad tai yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas. Draudiko nuomone, savaime tai neįrodo pažymos nekorektiškumo ar neteisingumo. Ieškovas neginčijo draudiko eksperto kvalifikacijos ar išsilavinimo. Atsakovas ir bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui prašyti skirti teismo ekspertizę, jei ieškovas turi abejonių dėl draudiko tyrimo išvadų ar jų šališkumo, tačiau ieškovas jos neprašė, kaip pats nurodė, dėl didelės jos kainos. Bylą nagrinėjęs teismas sprendžia pagal bylos medžiagoje esančius šalių pateiktus įrodymus, todėl esant tik vienam įrodymui – R. L. išvadai ir paaiškinimams teisme, vertino būtent juos. Jei pats ieškovas neinvestavo į papildomas įrodymų rūšis (dėl taupymo), turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Jokių reikšmingų įrodymų byloje sprendžiamiems klausimams (sugadinimų pobūdis, jų susiformavimas) ieškovas nepateikė, kita vertus, pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė, kokius įrodymus priima ir jais grindžia sprendimą, o kokius atmeta.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas netenkinamas.

3012.

31Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

3213.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-08 ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas, serija LD Nr. 108723635 pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. 2017-11-20 ieškovas pranešė atsakovui apie 2017-11-18, 19 val. Šakių g. 24, Marijampolėje, įvykusį įvykį, kurio metu automobilio Škoda Superb, v. n. ( - ) priekiu įvažiuojant į teritoriją, atsitrenkta į du tvoros stulpelius ir buvo apgadintas apdraustas automobilis, t. y. buvo sugadintas automobilio kairės pusės priekinis bamperis bei dešinės pusės abidvi durys ir slenkstis. Transporto priemonės apžiūros akte, surašytame atsakovo atstovo, nurodyti tokie transporto priemonės apgadinimai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis. 2017-11-29 ir 2018-01-04 atsakovas sudarė žalos sąmatą, kurioje nurodė, jog žala už dvejas duris ir slenkstį yra 313,48 Eur, nuostolis už galines duris - 119,83 Eur bei surašė ekspertinę pažymą, kurioje nurodė, kad automobilio Škoda Superb abiejų dešinių durelių sugadinimai buvo padaryti skirtingu metu, judant skirtingomis trajektorijomis, įvažiuojant, išvažiuojant, sustojant ir nuvažiuojant nuo vertikalios kliūties, tikėtina to paties ar identiško stulpelio. 2018-05-02 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė sprendimą Nr. 242-183, kuriuo rekomendavo atsakovui išmokėti draudimo išmoką A. J., apskaičiuotą pareiškėjo patirtus nuostolius įvertinus kaip vieno eismo įvykio pasekmes. 2018-05-24 atsakovas raštu Nr. 1925505 informavo Lietuvos banko priežiūros tarnybą, kad tarnybos sprendimą laiko nepagrįstu ir jo nevykdys.

3414.

35Byloje kilo ginčas, dėl to, ar atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui 119,83 Eur draudimo išmoką. Atsakovas nurodo, jog žala atsirado sukėlus du įvykius, kurių metu ieškovas judėjo skirtinga trajektorija, vieno iš jų nuostolio dydis neviršija besąlyginės išskaitos, todėl išmoka už galines duris nebuvo mokėta. Ieškovas teigia, jog transporto priemonės apgadinimai atsirado po vieno eismo įvykio, todėl atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką. Taigi šiuo atveju reikia analizuoti aplinkybes, kaip ir kokiomis aplinkybėmis atsirado žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo principas labai svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v. UAB „Baltic polis“, byla Nr. 3K-3-797/2003).

3615.

37Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas sakė netiesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovas skirtingai apibūdindavo įvykusio eismo įvykio/įvykių aplinkybes. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog jis kliudė stulpelį, jį kliudė vienu judesiu. Vėliau atsakovo atstovui nupasakodamas žalos atsiradimo aplinkybes nurodė, jog jis užkliudė automobilio šoną, vėliau užstrigo ir bandydamas išvažiuoti atgal priekine automobilio dalimi kliudė kitą kliūtį. Prašydamas išmokėti draudimo išmoką atsakovas nurodė, jog atsitrenkė į du tvoros stulpelius. Kreipęsis dėl ekspertinio vertinimo ieškovas nurodė, jog jis užstrigo tarp dviejų tvoros stulpelių, vėliau išvažiavo atbulomis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, jog ieškovas nuo pat pradžių kreipęsis dėl draudimo išmokos nebuvo atviras ir sąžiningas. Ieškovo nurodomos eismo įvykio/įvykių aplinkybės yra skirtingos, ieškovas jas kaskart vis apibūdina skirtingai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog ieškovas netiksliai apibūdino įvykio aplinkybes ir nurodė transporto priemonės apgadinimus ne todėl, jog jis neturi specialių žinių, tačiau, tikėtina, elgdamasis nesąžiningai ir siekdamas gauti išmoką už transporto priemonės sugadinimus, kurie nebuvo susiję su šiuo įvykiu (priekinė transporto priemonės dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas skirtingai apibūdino pačio įvykio mechanizmą, vis keitė savo poziciją, jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs.

3816.

39Apeliantas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialisto R. L. ekspertiniu vertinimu, kadangi jis yra atsakovo darbuotojas, skiriasi jo pažymoje ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog specialisto eksperto byloje esantis atliktas ekspertinis vertinimas yra vienas iš byloje esančių įrodymų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

4017.

41Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vien ta aplinkybė, jog specialistas, atlikęs vertinimą yra atsakovo darbuotojas, lėmė, jog vertinimas būtų atliktas neobjektyviai. Šis vertinimas yra išsamus, paaiškinantis įvykio aplinkybes, jis nėra nuginčytas, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų šiame vertinime nurodytas aplinkybes. Ieškovas, nesutikdamas su atlikto vertinimo išvadomis, turėjo teisę kreiptis į kitą specialistą ar atlikti transporto priemonės ekspertizę, tačiau to nepadarė. Ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas su E. S. atliktos ekspertinės pažymos nepaneigia, kadangi E. S. nurodė, jog jam yra sunku komentuoti, nes nuotraukos yra neryškios. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia ekspertine pažyma, kurioje buvo aprašytas įvykis ir nustatyta, jog transporto priemonės sužalojimai buvo padaryti skirtingu metu, judant skirtingomis trajektorijomis, ir atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį.

4218.

43Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

4419.

45Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

47Ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2017-11-18 Šakių g. 24, Marijampolėje, įvyko eismo... 8. 3.... 9. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį... 13. 5.... 14. Į bylą pateiktoje ekspertinėje pažymoje, surašytoje žalų tyrimo eksperto... 15. 6.... 16. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendime nurodyta, kad vien aplinkybė,... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 7.... 19. Ieškovas A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus... 20. 8.... 21. Teismo sprendimas remiasi tikrovės neatitinkančiais ir klaidingai teismo... 22. 9.... 23. Esmingai skiriasi R. L. ekspertinėje pažymoje nurodytos aplinkybės nuo jo... 24. 10.... 25. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 26. 11.... 27. Atsakovas niekada neginčijo, kad apie įvykį pranešta ne laiku ar tai... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas netenkinamas. ... 30. 12.... 31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 32. 13.... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-08-08 ieškovas ir atsakovas sudarė... 34. 14.... 35. Byloje kilo ginčas, dėl to, ar atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui... 36. 15.... 37. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 38. 16.... 39. Apeliantas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi... 40. 17.... 41. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vien ta aplinkybė,... 42. 18.... 43. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie... 44. 19.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis,... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 47. Ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti...