Byla 2-553-512/2014
Dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“, UAB „Jūros būstas“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., J. R., dalyvaujant atsakovui G. K. (G. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. (G. K.) dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“, UAB „Jūros būstas“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 885,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir R. A. sudarė Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2010-06-18 iki 2011-06-17 buvo apdraustas butas, esantis ( - ). 2010-09-23 bute, esančiame ( - ), trūkus vonioje karšto vandens vamzdžiui, užpiltos draudėjos durys. Ieškovas, sąmatas sudarančia programa „Sistela“, apskaičiavo, kad užpylimo metu sugadintų patalpų atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, patirtinos 885,00 Lt išlaidos. Ieškovas, vadovaudamasi minėtais dokumentais ir Būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 885,00 Lt. Draudžiamojo įvykio metu atsakovas buvo buto, esančio ( - ), savininkas. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Už ieškovo draudėjui padarytą žalą yra atsakingas atsakovas. Ieškovas 2010-11-25 pateikė atsakovui pretenziją reikalaudamas atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas, kad karšto vandens vamzdis trūko dėl nenugalimos jėgos (natūralaus nusidėvėjimo) (b.l. 3-5).

3Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2010-09-23 trūko jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančio ( - ), vonioje esantis karšto vandens vamzdis, pratrūkimo vieta yra apie 15 cm atstumu iki vonios šildytuvo tvirtinimo vietos. Atvykusi avarinė tarnyba konstatavo, kad avarija įvyko dėl prarūdijusio vamzdžio. Taip pat avarinė tarnyba nurodė, kad nieko nekainuos, nes pratrūko vamzdis, esantis iki vonios šildytuvo. Už vamzdžių, esančių iki vonios šildytuvo, priežiūrą ir remontą yra atsakinga AB „Klaipėdos energija“, kuri 2010 m. vykdė šildymo ir krašto vandens sistemų priežiūrą. Mano, kad vien tas faktas, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), nesukelia atsakomybės dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio sukelto žalos atlyginimo ieškovui, nes atsakovo atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad pratrūko ne bendrojo naudojimo, o individualaus naudojimo vamzdis. Be to, vamzdžio prarūdijamas yra prilyginamas Nenugalimos jėgos aplinkybėms pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju nuo civilinės atsakomybės yra atleidžiama, remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi (b.l. 61-63).

4Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.

5Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino iš esmės atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovui nebūnant namuose prakiuro pagrindinis vamzdis, kuris ateina iš viršaus iki vožtuvo, po kiuro eina vonios šildytuvas- „gyvatukas“, po to vamzdis eina į apačią per visus aukštus. Vamzdžiai seni, rūdija iš vidaus. Po įvykio vamzdį sutvarkė ne pats, atvyko darbuotojas, kuris viską ir sutvarkė, už sutvarkytą vamzdį pinigų mokėti nereikėjo, buvo paaiškinta, kad trūko vamzdis po vožtuvo, todėl jam nereikės mokėti.

6Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

7Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

8Trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ atstovas 2014-03-20 teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Jūros būstas“ administruoja namą, esantį ( - ), įvykio metu AB „Klaipėdos energija“ buvo ( - ) šildymų sistemos prižiūrėtojas, nuo 2012 m. birželio mėnesio trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ nebebuvo šildymo sistemos prižiūrėtoju. Administratorius organizuoja, t.y. parenka šildymų sistemos prižiūrėtoją, pasirašo sutartį su juo, leidžia šias sistemas prižiūrėti.

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu ( - ), atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (b.l. 18). Tarp ieškovo ir R. A. sudaryta Busto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2010-06-18 iki 2011-06-17 buvo apdraustas butas, esantis ( - ), sutartyje nurodyti draudiminiai įvykiai, tame tarpe ir vanduo (b.l. 6-7). 2010-09-23 bute, esančiame ( - ), vonioje trūko karšto vandens vamzdis ir buvo užlietas žemiau esantis butas - ( - ), sulietos patalpų lubos ir sienos (b.l. 8, 10, 12). Dėl šio įvykio ieškovas R. A. išmokėjo 885,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 15-17). 2010-11-25 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas per 18 dienų sumokėti 885,00 Lt žalos atlyginimo (b.l. 20). Atsakovas 2010-12-01 atsiliepimu į pretenziją atsisakė mokėti 885,00 Lt žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad avarija įvyko ne dėl atsakovo kaltės, atkreipė dėmesį į tai, kad trūko ne vonios šildytuvo („gyvatuko“) vamzdis, o vamzdis iki vonios šildytuvo („gyvatuko“), už kurio priežiūrą ir remontą atsako AB „Klaipėdos energija“ (b.l. 21).

11Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia draudikas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudėjai - R. A. draudimo išmoką dėl apgadinto turto užliejus patalpas. Draudimo įstatymo 82 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2010-11-23) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad išmokėjęs pagal Būsto draudimo sutartį draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodytas atsakovas G. K. (G. K.). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.

12CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Z. V. AG“ v S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v UAB „Vingininkai“).

13Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, esant nurodytoms CK nuostatoms, suformuotai teismų praktikai, turi įrodyti, kad jis kaip draudikas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

14Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).

15Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2010-09-23 atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), vonioje trūko karšto vandens vamzdis ir buvo užlietas žemiau esantis butas, esantis ( - ), sulietos patalpų lubos ir sienos. Iš atsakovo paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad trūko vamzdis, apie 15 cm. iki vonios šildytuvo (“gyvatuko”) (b.l. 75). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vamzdis pareina iš viršaus, t.y. viršutinio aukšto ir leidžiasi į apatinį aukštą per visus aukštus, tai yra pagrindinis vamzdis. Šalys pripažįsta patalpų užliejimo faktą. Tarp šalių ginčo dėl to, kad žala butui, esančiam ( - ), padaryta dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio viršutiniame aukšte bute, esančiame ( - ), nėra. Ginčas byloje kilo dėl to, kam nuosavybės teise priklauso trūkęs vamzdis, esantis atsakovui priklausančio buto vonioje ir kas atsakingas už jo priežiūrą ir tvarkingumą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra atsakingas dėl jo bute esančių vamzdžių tvarkingumo, todėl privalo atlyginti žalą. Atsakovas teigia, kad trūko ne individualaus, o bendrojo naudojimo vamzdis, vien tai, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, kuriame trūko vamzdis, nesukelia atsakomybės dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio sukelto žalos atlyginimo ieškovui, be to, vamzdis trūko dėl to, kad buvo prarūdijęs.

16Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, kurioje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. ). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

17Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9. punktą vartotojo inžinerinė sistema yra statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Reglamento 6.19. punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

18Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad karšto vandens vamzdis, kuris trūko ir iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe.

19CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Dėl šios priežasties visi namo bendraturčiai privalo dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, šiuo atveju karšto vandens sistemos vamzdynus.

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

21Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, tretysis asmuo UAB „Jūros būstas“ (ankstesnis pavadinimas “Marių valdos”) yra daugiabučio namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus privalo organizuoti bendro naudojimo nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį. Įvykio metu galiojo 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtinti „Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai“ (toliau – Nuostatai). Nuostatų 5 punkte nustatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nuostatų 6.5 punktas nustato, kad vadovaudamasis gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirtos žemės sklypo tvarkymą. Pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir kitas paslaugas, su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (nuostatų 6.8 p.). Pasirašo sutartį su savininkų pasirinktu namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju ir kontroliuoja šios sutarties vykdymą (nuostatų 6.10 punktas).

22Tai gi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus (namo karšo vandens sistemos vamzdynas yra bendrojo naudojimo objektas). Trečiojo asmens UAB “Jūros būstas” atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu už šio daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą atsakinga buvo AB „Klaipėdos energija“. Reiktų paminėti, kad ir tokiu atveju neeliminuojama gyvenamojo namo administratoriaus pareiga tinkamai atlikti priskirtas pareigas, tame tarpe ir pareigas organizuoti darbus bei kontroliuoti AB „Klaipėdos energija“. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad trūkusį vamzdį sutvarkė atvykęs atsakingos tarnybos darbuotojas, pinigų už remontą mokėti nereikėjo. Iš byloje esančio 2010-12-01 atsiliepimo į pretenziją matyti, kad atsakovas nurodė, jog trūkusio vamzdžio remontą atliko AB “Klaipėdos energija”, kuri nepateikė atsakovui sąskaitos už darbą (b.l. 64). Atsakovas patvirtino, kad atvykusi avarijos tarnyba konstatavo, jog avarija įvyko dėl prarūdijusio vamzdžio. AB „Klaipėdos energija“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, turėjo užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių.

23Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

24Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdama kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas savo veiksmais karšo vandens vamzdžiui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis trūko. Taigi nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl konstatuotina, kad atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima ir ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį atmestus atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį atmesti.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 4. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.... 5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 6. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti... 7. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir... 8. Trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ atstovas 2014-03-20 teismo posėdžio... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais... 11. Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia draudikas AB „Lietuvos draudimas“,... 12. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 13. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263... 14. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2010-09-23 atsakovui nuosavybės... 16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir... 17. Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto... 18. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas... 19. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota... 21. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 22. Tai gi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai... 23. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis... 24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 27. ieškinį atmesti.... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...