Byla e2-141-647/2016
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovei N. R., jos atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui, atsakovui R. R., jo atstovui advokatui Pauliui Bružui, Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dimitrijui Charitonovui, vertėjoms E. T., Julijai Grinko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. R. (patikslintą) ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys J. J., AB „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ‚Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „G. F.“, UAB „Bobutės paskola“, IĮ „Aujama – credit“, UAB „Ačiū kreditas“, UAB „Minibank“, UAB „Euro providus“, UAB „4finance“, AB „Citadele bankas“, antstolis D. Š., antstolis D. K., antstolis D. T., antstolė D. M., antstolė A. S., antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą su (patikslintu) ieškiniu atsakovui R. R., kuriuo prašė: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką; N. V. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; Priteisti ieškovei iš atsakovo 1945,52 Eur skolos už ieškovės lėšomis refinansuotą bendroms šalių reikmėms naudotą kreditą; Tenkinti vieną iš dviejų alternatyvių reikalavimų: 1) P. V. R. iš Atsakovo priteistą išlaikymą iki 162,50 Eur už kiekvieną mėnesį iki V. R. pilnametystės ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-15 nutartimi nustatytą išlaikymą – V. R., a. k. ( - ) iš atsakovo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. ( - ), o atsakovui iš ieškovės priteisti 8175 Eur kompensaciją arba 2) Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-15 nutartimi nustatyto išlaikymo dydį – V. R., a. k. ( - ) iš atsakovo priteisti išlaikymą po 162,50 Eur už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki V. R. pilnametystės ir Atsakovo prievolės mokėti teismo sprendime nustatytą išlaikymą V. R., a.k. ( - ) įvykdymui užtikrinti nustatyti atsakovo butui, esančiam ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. ( - ), priverstinę hipoteką, ir Nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam butui, esančiam ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. ( - ), suteikiant V. R., a. k. ( - ), ir N. R., a. k. ( - ) teisę naudotis šiuo butu iki V. R. pilnametystės; Priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu 1999-05-22 sudarė santuoką, 2002-07-20 susilaukė dukters V.. Iki 2009 metų pabaigos sutuoktiniai kartu gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav. Tačiau gyvenant santuokoje patyrė, jog abu yra labai skirtingos ir nesuderinamos asmenybės: itin skyrėsi jų poreikiai, pomėgiai, interesai, požiūriai į įvairius gyvenimo reiškinius, šeimyninių pareigų vykdymą, vertybes. Dėl abiejų nesugebėjimo tarpusavyje sugyventi, suprato, jog tolimesnis jų bendras šeimyninis gyvenimas bus nebeįmanomas. Todėl po dešimties bendro gyvenimo metų, t. y. 2009 m. pabaigoje, ieškovė su atsakovu, oficialiai nesiskirdami, faktiškai pradėjo gyventi skyriumi. Ėmus gyventi skirtingose gyvenamosiose vietose, atskirai vesti ūkį, nebepalaikyti šeimyninių santykių. Vadovaujantis LR CK 3.55 str., 1 d. 1 p., ieškovė prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką. Šalys daugiau nei penkerius metus gyvena skyrium, nebeveda bendro šeimos ūkio, per ilgą laikotarpį tapo aišku, jog šalys nebegali susitaikyti, todėl ieškovė prašo teismo netaikyti sutuoktinių sutaikinimo. Be to, daugiau nei ketverius metus šalims gyvenant skyrium ir nevedant bendro šeimos ūkio, vadovaujantis LR CK 3.67 str., ieškovė prašo teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2009 metų pabaigos. Nutraukus santuoką ieškovė prašo teismo palikti jai pavardę R..

4Jokio bendro dalintino turto šalys neturi, visas turtas, įgytas po faktinio santuokos pasibaigimo 2009 metų pabaigoje, yra naudojamas kiekvienos šalies asmeniniams poreikiams, todėl nesama pagrindo šio turto dalinti. Taipogi ieškovė, dar gyvendama su atsakovu, 2006-11-23 paėmė 10000 Lt vartojimo kreditą iš AB Swedbank (tuo metu AB „Hansabankas“). Pagal susitarimą su sutuoktiniu, šį kreditą jie panaudojo įsigyti baldams, buitinei technikai bei atlikti kosmetinį buto, kuriame tuo metu gyveno, remontą. Vėliau ieškovės vardu AB Swedbank suteikė naujus vartojimo kreditus: 2007-05-22 – 3300 Lt, 2008-04-04 – 5000 Lt, 2008-05-29 – 5000 Lt. Visi šie kreditai taip pat buvo panaudoti baldų, buitinės technikos įsigijimui bei buto remontui. Už šias lėšas buvo įsigyti: svetainės minkštų baldų komplektas su kavos staliuku, vaikiška kušetė, virtuvės komplektas, virtuvės stalas su kėdėmis, sudedama kušetė, prieškambario komplektas, kilimas, užuolaidos, žaliuzės, šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina, televizorius, vaizdo grotuvas, šviestuvas, mikrobangų krosnelė, garų surinktuvas. Taip pat buvo įsigytos medžiagos buto remontui – tapetai, linoleumas, penoplasto medžiaga luboms apklijuoti ir kita. Remonto darbus šalys atliko pačios. Ieškovei išsikrausčius, visi baldai liko atsakovo bute. Kadangi kreditai buvo suteikti ieškovei, ji visą laiką bankui mokėdavo įmokas lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis. Sutuoktinis savo pajamomis grąžinant kreditus visiškai neprisidėjo. AB Swedbank 2010-04-22 ieškovei suteikė dar vieną kreditą. Nors kredito suma buvo 20000 Lt, tačiau 13441,86 Lt šio kredito dalis buvo skirta refinansuoti visus aukščiau gautus kreditus. Ieškovė, refinansavusi bendriems poreikiams gautą kreditą, savo lėšomis įvykdė bendrą šalių prievolę. Kadangi refinansuota kredito dalis sudarė 13441,86 Lt, pusę šios sumos privalėjo iš savo asmeninių lėšų skirti atsakovas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovas ieškovei yra skolingas 6720,93 Lt, tai yra 1946,52 Eur. Ieškovė turi asmeninių skolinių įsipareigojimų pagal sudarytas paskolos ir kredito sutartis. Dalies kreditorių reikalavimai yra tenkinami priverstinio vykdymo tvarka, todėl ieškovės kreditoriais taip pat yra antstoliai, vykdantys išieškojimą. Bendra ieškovės įsipareigojimų suma sudaro 24326,63 Eur.

5Ieškovė su VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ 2007-12-20 yra sudariusi neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ji dirba vaikų slaugytoja bei jos atlyginimas sudaro 1670 Lt, o taip pat dirba tose pačiose pareigose pagal tos pačios dienos papildomo darbo sutartį dėl 0,25 etato, pagal kurią jai mokamas darbo užmokestis sudaro 417,50 Lt per mėnesį. Be to, ieškovei darbdavio sprendimais būna išmokami priedai prie darbo užmokesčio. Iš pridedamo išrašo iš SODRA savitarnos sistemos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2014-01-01 matyti, kad ieškovės draudžiamosios pajamos svyruodavo nuo 702,04 Eur už 2015 metų sausio mėnesį iki 2828,98 Lt (819,33 Eur) už 2014 metų sausio mėnesį. Vidutinės ieškovės draudžiamosios pajamos per šį laikotarpį sudarė po 762,82 Eur per mėnesį. Pritaikius NPD lengvatas dėl nepilnametės dukters bei atėmus visus darbdavio išskaičiuojamus mokesčius, vidutinės ieškovės grynosios pajamos per mėnesį sudaro 595,21 Eur. Tačiau ieškovės kreditoriai yra kreipęsi į antstolius dėl ieškovės skolų išieškojimo, ieškovės darbdaviui antstoliai yra pateikę patvarkymus daryti išskaitas iš darbo užmokesčio. Kadangi ieškovės darbo užmokestis kiekvieną mėnesį yra skirtingas, taipogi skiriasi ir daromų išskaitų dydžiai. Bendra didžiausia leistina išskaita nuo vidutinio darbo užmokesčio – 356,65 Eur. Iš vidutinio grynojo darbo užmokesčio atėmus didžiausią leistiną išskaitą, matyti, kad vidutinės pajamos, kuriomis ieškovė gali laisvai disponuoti, per mėnesį sudaro 238,56 Eur.

62010-12-15 Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi c. b. Nr. 2-3341-860/2010 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti V. R. išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2010-09-02 iki dukters pilnametystės. Dėl išlaikymo dydžio šalys susitarė prieš ilgą laiko tarpą, nuo tuomet dėl nuolat didėjančių maisto prekių, drabužių kainų, infliacijos, V. R. poreikiai padidėjo. Vadovaujantis LAT suformuota teismų praktika, atsakovas V. R. išlaikymui privalo skirti ne mažesnę piniginių lėšų sumą, kaip pusę Vyriausybės nustatyto MMA, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas yra didintinas iki 162,50 eurų per mėnesį iki V. R. pilnametystės.

7Atsakovas, nors ir 2010-12-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą, šio įsipareigojimo nevykdė. Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas sumokėjo tik gavęs ieškinį, pareikštą šioje byloje, pasiskolinęs lėšų iš J. G.. Kaip matyti iš teismo išreikalautų įrodymų apie atsakovo draudiminius laikotarpius, atsakovo darbo sutartis su UAB „Mano būstas“ pasibaigė 2015-08-26. Atsakovas šiuo metu neturi jokios darbovietės bei negauna jokių pajamų. Bylos nagrinėjimo metu išlaikymą už atsakovą jo dukrai moka atsakovo sesuo. Iš byloje esančių pažymų apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą matyti, kad 2009 ir 2010 metais atsakovas neturėjo jokių pajamų, niekur nedirbo. 2011 – 2014 metais didžiąją dalį jo pajamų sudarė nedarbo socialinė išmoka, per šį laikotarpį atsakovas dažnai keisdavo darbovietes, dirbdavo trumpai, kelis mėnesius. Ieškovės turimais duomenimis, didžiausią įtaką tam turėjo atsakovo girtavimas. UAB „Mano būstas“ atsakovas įsidarbino tik gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, akivaizdžiai siekdamas išvengti teismo sprendimo, pagal kurį išlaikymas V. R. būtų pakeistas priteisiant iš atsakovo jam nuosavybės teise priklausantį butą. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas nesugebėjo išsaugoti ir šios darbo vietos iki šios bylos išnagrinėjimo teisme bei šiuo metu vėl yra bedarbis. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad artimiausioje ateityje atsakovas gaus stabilias pajamas, iš kurių sugebės tinkamai vykdyti prievolę išlaikyti savo dukrą mokėdamas periodines išmokas. Aplinkybė, kad išlaikymą V. R. šiuo metu už atsakovą moka jo sesuo, taipogi patvirtina, atsakovo turtinė padėtis nesudaro jam galimybių vykdyti išlaikymo prievolės periodiniais mokėjimais. Vadovaujantis LAT suformuota teismų praktika, išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Įprastai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tačiau tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas laiku ir visapusiškai teiks iš turimų santaupų ar kito turto duodamų pajamų, išlaikymas priteistinas konkrečia pinigų suma ar turtu natūra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė, vadovaudamasi LR CK 3.201 str. 3 d. prašo teismo pakeisti priteisto išlaikymo formą. Tai yra, atsakovo mokėtiną išlaikymą iki dukters pilnametystės pakeisti, V. R., a.k. ( - ) priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. ( - ). Atsižvelgiant į atsakovui priklausančio buto vidutinę rinkos vertę, kuri sudaro 17600 Eur, ką patvirtina byloje esantis išrašas iš VĮ Registrų centras interneto tinklapio, matyti, kad priteistino turto vertė yra didesnė, nei atsakovo mokėtinas išlaikymas iki V. R. pilnametystės. Nuo ieškinio pateikimo dienos padidinus atsakovo mokėtiną išlaikymo dydį iki 162,50 eurų per mėnesį, iki V. R. pilnametystės 2020-07-20 atsakovas turėtų papildomai sumokėti 9425 eurų išlaikymo (162,50 Eur x 58 mėnesiai). Taigi, atsakovui iš ieškovės yra priteistina 8175 Eur kompensacija.

8Pirmasis iš alternatyvių reikalavimų yra aukščiau nurodyti prašymai padidinti išlaikymo dydį iki 162,50 Eur bei pakeisti išlaikymo formą priteisiant V. R. atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antrasis alternatyvus reikalavimas, teismui nusprendus, jog išlaikymas turėtų būti priteistas periodinėmis išmokomis, yra prašymai padidinti išlaikymo dydį iki 162,50 Eur, o taip pat išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką bei nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam turtui.

9Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas, išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo tik gavęs ieškinį. I. V. Radzevič pilnametystės atsakovas turėtų papildomai sumokėti 9425 eurų išlaikymo (162,50 Eur x 58 mėnesiai). Kaip nurodyta aukščiau, byloje esantys dokumentai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar kitų priežasčių ateityje neturės reguliarių pajamų, iš kurių galėtų vykdyti išlaikymo pareigą. Be to, neturėdamas pajamų, atsakovas neturėtų galimybės ir vykdyti įsipareigojimų J. G.. Atsižvelgiant į tai, kad šis paskolos davėjas, ieškovės žiniomis yra atsakovo sesers vyras, esama pagrįstos tikimybės, kad atsakovas paskolos davėjui ar kitam asmeniui perleis nuosavybės teise valdomą butą. Tokiu atveju, atsakovui negaunant pajamų nebeliktų jokių galimybių iš jo išreikalauti išlaikymą V. R. bei būtų pažeistos nepilnametės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė, vadovaudamasi LR CK 3.197 str. prašo teismo nustatyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką. Tai yra, užtikrinant atsakovo prievolę mokėti išlaikymą V. R., a.k. ( - ) įkeisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. duomenys neskelbtini).

10Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, V. R. interesai geriausiai būtų ginami tuo atveju, jei teismas iki jos pilnametystės nustatytų uzufruktą atsakovui priklausančiam butui, esančiam ( - ), Skaidiškės, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. ( - ), suteikiant V. R. ir N. R. teisę naudotis šiuo butu.

11Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su N. R. ieškinio dalimi, kuria prašoma nutraukti santuoką bei nustatyti dukros V. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove sutinka, tačiau su likusia patikslinto ieškinio dalimi bei reikalavimais nesutinka.

12Ieškovė nurodo, jog iš AB „Swedbank“ buvo paėmusi šiuos vartojimo kreditus: 2006-11-23 vartojimo kreditą 10 000 Lt sumai; 2007-05-22 vartojimo kreditą 3 300 Lt sumai; 2008-04-04 vartojimo kreditą 5 000 Lt sumai; 2008-05-29 vartojimo kreditą 5 000 Lt sumai; 2010-04-22 vartojimo kreditą 20 000 Lt sumai, kurį panaudojo padengti aukščiau minimus vartojimo kreditus. Ieškovė teigia, jog padengusi bendriems poreikiams gautą kreditą savo lėšomis ji yra įvykdžiusi bendrą jų prievolę, todėl laikytina, jog ½ kredito sumos privalėjo skirti jis, todėl prašo priteisti 1946,52 Eur. Su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Visi aukščiau minimi kreditai, priešingai nei ieškovė teigia, nebuvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti (baldų, buitinės technikos įsigijimui, būsto kosmetiniam remontui). Nei baldų, nei buitinės technikos pirkti, nei kosmetinio remonto atlikti jo būstui nereikėjo, nes paprasčiausiai tam nebuvo būtinybės. Butas buvo suremontuotas, apstatytas reikalingais baldais (beje reikalingus baldus pirko pats iš asmeninių lėšų 2007 m. vasario mėn.) bei buitine technika. Visi vartojimo kreditai buvo paimti be jo žinios ir pritarimo, ir jų panaudojimo tikslai jam nėra žinomi, o ieškovės teiginiai, jog kreditus dengė tik iš savo lėšų, tik įrodo, jog jie buvo paimti jos asmeniškai. Juo labiau, kad būtent jis buvo paėmęs kreditą, iš kurio buvo pirkti reikalingi daiktai šeimos poreikiams. Tą kreditą grąžino pats asmeniškai, ieškovė prie to nė kiek neprisidėjo. Ieškovės paimti vartojimo kreditai negali būti laikomi bendromis, kaip sutuoktinių, prievolėmis, nes kreditai buvo imti jo mano žinios ir pritarimo ir jų imti nebuvo būtina, maža to, ieškovė nėra įrodžiusi aplinkybių, kad aukščiau minimi vartojimo kreditai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti, todėl šis ieškovės reikalavimas dėl 1946,52 Eur priteisimo yra atmestinas.

13Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-15 nutartimi nutarė patvirtinti taikos sutartį, kuria sutarė, jog jis savo dukros V. R. išlaikymui skirs po 300 Lt (atitinkamai 86,89 Eur) nuo 2010-09-02 iki dukros pilnametystės. Ieškovė, kaip matyti iš ieškinio turinio, siekia pakeisti išlaikymo dydį. Šiai dienai dukros išlaikymui skiria tiek, kiek yra nustatęs teismas, t. y. indeksavus 92,39 Eur. Nors ieškovė teigia, kad dukros poreikiai yra pasikeitę, tačiau to nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais, todėl toks jos prašymas turėtų būti atmestas. Pažymėtina, kad pati ieškovė pripažįsta, jog jos laisvai disponuotina nuo darbo užmokesčio ir privalomų išskaitų kreditoriams suma sudaro 238,56 Eur, todėl nesuprantama, kaip ji dukros išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos galėjo skirti 232,61 Eur (325-92,39). Priteisus dukrai butą, reikštų jog ji tampa savininke, o jis netenka turto ir vienintelės gyvenamosios vietos. Be to dukra turėtų prisiimti turto savininko pareigas (prievoles) – mokėti mokesčius, turėti pakankamai lėšų jam prižiūrėti išlaikyti ir pan. Todėl turtą perduoti galima tik gerai pasvėrus, ar dukrai iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų ir turtinių įsipareigojimų. Be to, priteisus dukrai nekilnojamąjį turtą būtų pernelyg pažeistos jo teisės. Tai yra vienintelis mano nekilnojamasis turtas, kuriame gyvenu. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovė turi paėmusi begalę kreditų. Kredito bendrovėms bei antstoliams už vykdymo išlaidas ji yra skolinga 24 326,63 Eur. Tai įrodo jos neapdairumą ir nerūpestingumą, nesugebėjimą tvarkyti šeimos finansų. Imdama kreditus ji rizikuoja tiek dukros, tiek savo gerbūviu, pati tokiais veiksmais blogina savo turtinę padėtį. Tad yra pagrįstų abejonių, ar ji viena sugebės išlaikyti dukrą, ar sugebės išlaikyti priteistą butą (juk dukra nepilnametė ir ji išlaikyti jo negali), nes jos gaunamos grynosios pajamos siekia vos 238,56 Eur. Be to, yra tikimybė, jog ji gali siekti dukros turtą įkeisti ar net realizuoti ir sumažinti savo esamą įsiskolinimo kredito bendrovėms dalį. Taip pat nėra suprantama kokiu būdu ir iš kokių lėšų ieškovė įsivaizduoja sumokėti 8175 Eur kompensaciją už priteistiną turtą. Dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010-09-02 gali paaiškinti, kad visada, priešingai nei ieškovė teigia, pagal teismo sprendimą teikdavo savo dukrai išlaikymą, tačiau iš ieškovės niekada jokių patvirtinimų apie tai neimdavo, todėl negali įrodyti, kokio dydžio išlaikymą dukrai per tuos metus skyrė. Nepaisant ieškovės nesąžiningumo, pasiskolino iš giminaičių, neva, ieškovės nurodomą įsiskolinimo sumą 4960 Eur ir pervedė ieškovei. Ši suma ieškovei yra sumokėta už visą laikotarpį nuo 2010-09-02 iki 2015-04-02. Ieškovė gyveno jo bute kartu su savo nepilnamečiu sūnumi (šiai dienai jis jau pilnametis), kuriam jo tėvas jokio išlaikymo neskyrė, todėl ir jo pragyvenimui skyrė pakankamai lėšų ir laiko, visi gyveno iš bendro šeimos biudžeto. Tačiau to ieškovė visiškai nevertina ir nutyli.

14Su ieškovės reikalavimu taikyti jam asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui, butui, priverstinį įkeitimą (hipoteką), teiktino išlaikymo dukrai užtikrinimui, nesutinka. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl neva jo nepastovių pajamų, dėl rizikos, jog butą, dėl skolinio įsipareigojimo gali perleisti J. G., yra visiškai niekuo nepagrįstos ir neįrodytos. Tas pats pasakytina ir apie ieškovę, jos finansinė padėtis yra kur kas nestabilesnė, jos įsiskolinimai siekia kelias dešimtis tūkstančių, darbą ji taipogi gali prarasti bet kada, ir taip pat gali atsidurti tokioje padėtyje, jog negalės tinkamai išlaikyti savo dukros. Pažymėtina, jog ieškovė prašo nustatyti uzufruktą visam jo butui, o tai akivaizdžiai suvaržo jo teises naudotis jam priklausančiu turtu. Kito gyvenamojo būsto neturi, taip pat turėdamas savo gyvenamąją vietą, tikrai neplanuoja patirti papildomų išlaidų nuomojant kitą būstą. Akivaizdu, jog jam kyla gyvenamosios vietos problema. Be to, jam priklausantis butas yra tik vieno kambario, todėl nesuprantama, kaip ieškovė įsivaizduoja jų gyvenimą kartu. Tai yra neįmanoma. Juolab ieškovė jau ilgą laiką su dukra gyvena skyrium, visą laiką turėjo kur ir už ką gyventi, tačiau dabar staiga prireikė suvaržyti jo nuosavybės teises tokiu būdu. Maža to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise taip pat turėjo butą, esantį Dzūkų g. 35-8, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0063-8013:0006, tačiau jį pardavė dar 2010 m., tokiu būdu tik pablogindama savo ir dukros padėtį. Jei teismas vis tik nuspręstų, jog yra pagrindas uzufrukto nustatymui, tai prašys teismo, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, o iš ieškovės priteisti 162,50 Eur išlaikymą iki dukros pilnametystės.

15Atsakovas prašo ieškovės ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir dukros V. R. gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1946,52 Eur skolos už padengtą kreditą priteisimo atmesti, ieškovės ieškinio alternatyvų reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir turto priteisimo atmesti, ieškovės ieškinio alternatyvų reikalavimą dalyje dėl 162,50 Eur išlaikymo priteisimo dėl priverstinės hipotekos taikymo ir uzufrukto nustatymo atmesti, priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

16Tretysis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prievolės pagal sudarytas sutartis yra asmeninės, todėl kreditus privalo grąžinti ieškovė.

17Tretysis asmuo UAB „Lateko lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi prievolė sumokėti skolą už suvartotą elektros energiją yra solidari ir turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

18Tretysis asmuo UAB „Bobutės paskola“ (AB „BnP Finance“) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka ir prieštaravimų neturi.

19Tretysis asmuo UAB „4finance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kadangi įsipareigojimai UAB „4finance“ yra atsiradę sutarčių sudarytų po 2009 m. pagrindu, minėti įsipareigojimai turėtų likti sutartį sudariusios šalies asmenine prievole.

20Tretysis asmuo AB „Citadele bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog turėtų būti nustatyta, jog prievolė pagal sudarytą sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė.

21Tretysis asmuo antstolis D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

22Tretysis asmuo antstolis D. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

23Tretysis asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

24Tretysis asmuo antstolė A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

25Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodė, kad atsakovas mokestinės nepriemokos neturi, mano, kad ieškovės prievolės yra asmeninės, todėl visų pirma turi būti tenkinamos iš asmeninio turto. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

26Tretieji asmenys J. J., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ‚Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „G. F.“, IĮ „Aujama – credit“, UAB „Ačiū kreditas“, UAB „Minibank“, UAB „Euro providus“, D. Š., V. M. atsiliepimų teismų nepateikė.

27Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad ieškovė su dukra ir pilnamečiu sūnumi nuomojasi dviejų kambarių butą Sodų g. 47-24, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Gyvenimo sąlygos vidutiniškos, būstas reikalauja remonto. Ieškovė su dukra užima vieną kambarį, sūnus gyvena kitame kambaryje. Nuomos mokestis be komunalinių paslaugų sudaro 90 Eur. V. R. mokosi Vilniaus miesto A. M. gimnazijoje. Vaikas bendrauja su tėvu, dažnai su juo susiskambina, eina pas jį į svečius. Pasak ieškovės, jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus įžeidinėja dukrą, negražiai jai kalba apie motiną. Ieškovė patvirtino socialiniam darbuotojui faktines aplinkybes, kad atsakovas padengė išlaikymo įsiskolinimą dukrai (nors ir su savo sesers pagalba). Tai reiškia, kad vienas iš pagrindų, nurodytų kasacinio teismo praktikoje, keisti išlaikymo formą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu (išlaikymo įsiskolinimas) jau neegzistuoja. Iš kitos pusės kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad išlaikymas turtu gali būti priteistas, jeigu skolininkas neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar kito turto gaunamų pajamų. Jeigu atsakovas negalės garantuoti tinkamo ir reguliaraus išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, tada, priteisiant išlaikymą turtu, atsakovui gali būti išmokoma piniginė kompensacija už buto vertės ir išlaikymo dydžio skirtumą. Mano, kad uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

28Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas girtaudavo, neblaivus priekabiaudavo, buvo kviečiama policija. Ji dirbo, nemano, kad yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Šeimos reikmėms kreditą suteikė AB „Swedbank“: 2006 m. – 10000 Lt, 2007 m. – 3300 Lt, 2008 m. – 5000 Lt, 2008 m. – 5000 Lt. Kreditas buvo refinansuotas, suteikta 20 000 Lt. Kreditas imtas jos vardu. Tuo metu atsakovas taip pat ėmė kreditą savo vardu pirkti automobiliui. Automobiliu naudojosi, vėliau jis buvo parduotas. Baldais pirktais už kreditą taip pat naudojosi, kol gyveno kartu. Kreditas atsakovo vardu buvo grąžintas jiems gyvenant kartu. Susitarė vienas su kitu žodžiu. Visi kiti kreditai paimti su atsakovu gyvenant atskirai. Šiuo metu po visų atskaičiavimų jai lieka apie 240 Eur. Dukros išlaikymui skiria beveik 240 Eur. Nuo teismo sprendimo praėjo laiko, padidėjo kainos, reikia pinigų mokyklai. Kartais turi kitų pajamų. Priimtinesnis išlaikymas turtu, šiuo metu nuomojasi butą, moka 90 Eur. Išlaikymo turtu prašo, nes atsakovas gali nemokėti išlaikymo. Šiuo metu išlaikymas mokamas. Kompensaciją už butą atsakovui sumokėtų iš išlaikymo įsiskolinimo, kurį sumokėjo atsakovas. Pati su seserimi turėjo butą, kurį pardavė. Dukra su atsakovu bendrauja. Su atsakovu kartu gyventi nenorėtų. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo nėra.

29Ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad pirmenybę teikia išlaikymo padidinimui ir išlaikymo formos pakeitimui. Atsakovas neturi noro dirbti, nuo 2011 m. iki 2014 m. didesnę laiko dalį nedirbo. Iki ieškinio pateikimo buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, t. y. ieškovas nevykdė savo pareigos nustatytos teismo sprendimu. Skolą sumokėjo tik pateikus ieškinį. Atsakovas vengia darbo, vengia pareigos išlaikyti vaiką, turi įsiskolinimų seseriai. Vaiko interesus geriausiai atitiktų išlaikymas turtu. Atsakovas pripažino remonto faktą santuokos metu. 2010 metais buvo refinansuota paskola, jau negyvenant kartu. Kreditas panaudotas nurodytų paskolų (baldams ir remontui atlikti) refinansavimui. Iš to seka išvada, kad ieškovė asmenines lėšas panaudojo bendriems įsipareigojimams padengti. Prašo vaiko išlaikymui priteisti 175 Eur. Atsakovas laiku nevykdė teismo įpareigojimų, vengė darbo, todėl buvo formuojami alternatyvūs reikalavimai.

30Atsakovas nurodė, kad dirbo, skandalų tokių nebuvo, būdavo barnių, per išeigines vakarais išgerdavo. Barniai kildavo dėl ieškovės sūnaus auklėjimo, dėl vaikų auklėjimo. Mano, kad santuoka iširo savaime, dėl buities. Su dukra bendrauja. Savo paskolas grąžino. 2007 m. skolinosi iš AB „Swedbank“, kreditą grąžino pats, kai negyveno kartu. Apie ieškovės imtas paskolas iš AB „Swedbank“ 2006 – 2008 m. žinojo, tačiau bendromis jų nepripažįsta. Sutikimo imti kreditus iš AB „Swedbank“ nedavė. Nežinojo, kiek ieškovė uždirbo. Baldus, buitinę techniką pirko iš jo pinigų, yra išrašai. Remontas buvo smulkus – klijuoti tapetai, keista grindų danga, kainavo nedaug, remontą darė pats. Remontuotas visas butas. Langų nekeitė. 2006 – 2007 m. pirko mikrobanginę, skalbimo mašiną, gartraukį, lovas, fotelį, žurnalinį staliuką. Pirko televizorių. Pinigų turėjo, kadangi trylika metų dirbo Vilniaus elektrinėje. Išėjo 2008 metais dėl avarijos, buvo kaltas dėl avarijos. Vėliau trumpai dirbo „Lietuvos geležinkeliuose“, metus dirbo „Vilniaus paukštyne“. Šiuo metu dirba spaustuvėje, jo pajamos 320 Eur. Nuo 2011 m. iki 2014 m. tenkinosi bedarbio pašalpa, nes buvo sunku rasti darbą. Dukros išlaikymui galėtų skirti 100 Eur. Išlaikymą tik gavęs ieškinį pradėjo mokėt, nes anksčiau nelabai galėjo mokėti, tačiau kiek galėdavo, tiek padėdavo. Ieškovei pateikus reikalavimą sumokėjo iš karto. Jo reikalas, kad išlaikymas sumokėtas. Turi įsiskolinimų už butą, už komunalines paslaugas, butas nėra areštuotas.

31Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas su dalimi reikalavimų nesutinka. Ieškovės prašymas sumokėti dalį jos vardu paimtos paskolos nepagrįstas. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpyje nuo 2006-11-23 iki 2008-05-29 ieškovė ėmė eilę kreditų iš AB „Swedbank“, tačiau ėmė savo vardu. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad buvo gautas sutuoktinio sutikimas tokiems kreditams. Paskolos turėtų būti traktuojamos kaip asmeninė prievolė. Be to, 2007-01-30 12000 Lt kaip asmeninę paskolą buvo paėmęs atsakovas. Tiek vienas, tiek kitas paskolas ėmė asmeniniams interesams. Atsakovas savo paskolą padengė. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl abipusės kaltės, kadangi ieškovė atsakovo kaltės neįrodinėja. Atsakovo kaltė neįrodyta. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra. 2010-12-15 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatytas 300 Lt išlaikymo dydis. Išlaikymą tėvai turi užtikrinti pagal savo turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Ieškovė nenurodo, kas pasikeitė nuo 2010 m., kad padidėjo vaiko poreikiai. Atsakovas priteisiamą išlaikymo sumą mokės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyventi kartu nenori. Šiuo atveju nei poreikio, nei noro uzufruktui nustatyti iš ieškovės pusės nėra. Priteisus išlaikymą turtu, vaiko gyvenimas nebūtų geresnis. Išlaikymo įsiskolinimo šiai dienai nėra. Tai, jog atsakovas ieško darbo, nerodo, kad atsakovas nenori dirbti. Išlaikymo priteisimas turtu neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė tris ar keturis kartus tikslino ieškinį, todėl papildomos išlaidos turėtų likti pačiai ieškovei. Bylinėjimosi išlaidų ieškovei prašo nepriteisti.

32Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra. Palaiko ieškovės prašymą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Galiojantis išlaikymo dydis neatitinka nei kasacinio teismo praktikos, nei vaiko poreikių, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas, atsakovas dirba, nors nėra jokių garantijų, kad jis ilgai dirbs. Priteisti išlaikymą turtu nėra teisinio pagrindo, bet yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. 162,50 Eur yra net mažiau nei minimumas, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. padidėjo minimali mėnesinė alga. Dėl uzufrukto kodeksas numato tokią galimybę, tačiau šiuo atveju jo nustatymas yra komplikuotas. Vis dėlto, atsakovei praradus darbą, neturint galimybės nuomotis butą, visada bus galimybė sugrįžti pas atsakovą. Pats atsakovas paminėjo, kad neprieštarauja, jog atsakovė su vaiku įsikeltų į butą. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl uzufrukto nustatymo.

33Ieškinys tenkintinas iš dalies.

34Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės N. R., a. k. ( - ) ir atsakovo R. R., a. k. ( - ) sudaryta santuoka įregistruota 1999-05-22 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 917, (t. 1 b. l. 141). 2002-07-20 ieškovei ir atsakovui gimė dukra V. R., a. k. ( - ) kuri šiuo metu yra nepilnametė. Dalintino turto šalys santuokos metu neįgijo.

35Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl tarpusavio išlaikymo

36Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškia, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą jos aprūpinimą. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pripažinti kito sutuoktinio kaltei užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas negyvena kaip sutuoktiniai jau apie septynis metus, santuokos išsaugoti nesiekia. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jų šeima faktiškai iširo dėl abiejų kaltės ir nesugebėjimo sugyventi kartu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl buities, jo atstovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į šias, bei nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog šalys nesugebėjo darniai gyventi, nesutardavo, pykdavosi etc., pripažintina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – R. ir R. (CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

37Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos bei dydžio

38Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters V. R., a. k. ( - ) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina – ieškove N. R.. Šiam reikalavimui prieštaravimų byloje nepareikšta, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove (šiuo metu ieškovė kartu su dukra gyvena nuomojame bute) ir yra jos tinkama prižiūrima, ieškovė iš esmės turi galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaiko teisės ir pareigos būtų įgyvendintos (t. 1 b. l. 130-131). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

39Ieškovė savo ieškiniu (patikslintu) prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 162,50 Eur už kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-15 nutartimi nustatytą išlaikymą – dukrai iš atsakovo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, o atsakovui iš ieškovės priteisti 8175 Eur kompensaciją arba pakeisti nustatyto išlaikymo dydį – dukrai iš atsakovo priteisti išlaikymą po 162,50 Eur už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki dukros pilnametystės ir atsakovo prievolės mokėti teismo sprendime nustatytą išlaikymą įvykdymui užtikrinti nustatyti atsakovo butui priverstinę hipoteką, ir nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam butui, suteikiant atsakovo dukrai ir atsakovei teisę naudotis šiuo butu iki dukros pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė vaiko išlaikymui priteisti 175,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad galėtų skirti 100 Eur dukros išlaikymui. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pažymėjo, jog galiojantis išlaikymo dydis neatitinka nei kasacinio teismo praktikos, nei vaiko poreikių, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Atkreipė dėmesį, jog 162,50 Eur yra net mažiau nei minimumas, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. padidėjo minimali mėnesinė alga. Neprieštaravo dėl uzufrukto nustatymo.

40Nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3341-860/2010 nutarta patvirtinti ieškovės ir atsakovo 2010-12-15 žodžiu sudarytą ir į teismo posėdžio protokolą įrašytą bei šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas R. R., a. k. ( - ) įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai V. R., gim. 2002-07-20, išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-09-02, iki jos pilnametystės. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas pasiskolinęs 4960 Eur iš J. G. padengė išlaikymo įsiskolinimą, šiuo metu 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintą išlaikymą dukrai teikia.

41Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (( - ) straipsnio 5 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos A. T. formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; kt.). CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti ir priteisto išlaikymo formą.

42Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (jo padidinimo ar sumažinimo) turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. ( - ) str. 3 d. numato, jog šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

43Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“, tačiau turi skolinių įsipareigojimų, nurodo, kad jai lieka apie 240 Eur per mėnesį, tačiau taip pat kartais ji turi papildomų pajamų. Ieškovė pažymi, jog dukros išlaikymui skiria beveik 240 Eur, nurodė, jog nuo teismo sprendimo praėjo laiko, padidėjo kainos, reikia pinigų mokyklai. Atsakovas šiuo metu dirba spaustuvėje, nurodė, kad jo pajamos 320 Eur. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams dideli, atsakovas taip pat nurodo, kad turi skolinių įsipareigojimų už komunalines paslaugas, be to yra skolingas už padengtą išlaikymo įsiskolinimą. Teismas taip pat pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas yra pilnai padengtas. Teismo nuomone 175,00 Eur dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas šalių turtinei padėčiai (šalių turtinė padėtis yra sunki, jų pajamos nėra didelės, šalys turi skolinių įsipareigojimų) ir vaiko išaugusiems poreikiams (atsižvelgiant į šalių dukros amžių, didesnius poreikius maistui, drabužiams, mokyklai) bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo atveju nebus pažeistas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors atsakovas nurodo, kad dukros išlaikymui galėtų skirti 100 Eur, tačiau jis gali bandyti gauti daugiau pajamų, susirasti geriau apmokamą darbą, dėti pastangas išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

44CK 3.196 str. 1 d. numato, jog teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Vienas iš alternatyvių ieškovės reikalavimų – priteisti dukrai iš atsakovo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, o atsakovui iš ieškovės priteisti kompensaciją. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-401/2006).

45Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovui R. R. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav. Ieškovė byloje pateikė vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį rezultatus, kuriuose nurodoma buto rinkos vertė – 17600 Eur. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pirmenybę teikia išlaikymo priteisimui turtu, pažymi, jog tokia išlaikymo forma geriausiai atitiks dukros interesus, kadangi atsakovas vengia darbo, išlaikymo neteikė, įsiskolinimą sumokėjo bylos nagrinėjimo metu. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos nėra didelės, tačiau išlaikymo įsiskolinimą atsakovas yra padengęs, ir nors nuo 2011 m. iki 2014 m. gyveno daugiausiai iš socialinių išmokų, šiuo metu dirba, gauna 320 Eur pajamas. Teismas mano, jog atsakovas, net ir turėdamas skolinių įsipareigojimų, gali garantuoti nustatyto dydžio sumas (175,00 Eur) dukros išlaikymui kas mėnesį. Atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovei priklausė dalis buto, kuri buvo parduota, taip pat į tai, jog jos skoliniai įsipareigojimai dideli (sudaro 24326,63 Eur), ji turi daug kreditorių, todėl teismas negali pagrįstai manyti, jog ieškovė sugebės tvarkyti priteistą turtą, jį išlaikyti. Priteisus išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bus užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos, nes šalių dukra kiekvieną mėnesį gaus nustatytą pinigų sumą, jos teisės ir interesai bus užtikrinti. Laikytina, kad šiuo metu pagrindo pakeisti išlaikymo formos nėra, atsakovas išlaikymo įsiskolinimą yra sumokėjęs (nors ir pasiskolinęs tam reikalingą pinigų sumą), šiuo metu išlaikymą teikia, nurodo, kad stengsis išlaikyti dukrą ateityje. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo ieškovė gali kreiptis ateityje tuo atveju, jeigu atsakovas nemokės priteisto išlaikymo.

46Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3341-860/2010 nutartimi patvirtintą ieškovės ir atsakovo 2010-12-15 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-09-02, iki jos pilnametystės, ir padidinti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą iki 175,00 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

47Dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) ir uzufrukto nustatymo

48Antruoju alternatyviu reikalavimu ieškovė prašo ne tik padidinti išlaikymo sumą, bet ir atsakovo prievolės mokėti teismo sprendime nustatytą išlaikymą įvykdymui užtikrinti nustatyti atsakovo butui priverstinę hipoteką, ir nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam butui, suteikiant atsakovo dukrai ir atsakovei teisę naudotis šiuo butu iki dukros pilnametystės.

49CK 3.197 str. nurodyta, jog prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.170 str. 1 d. nurodyta, jog hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. 4.187 str. 3 d. numatyta, jog priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento.

50A. R. R. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas visą išlaikymo įsiskolinimą yra padengęs, šiuo metu išlaikymą nepilnametei dukrai teikia, nors ir gauna nedideles pajamas, tačiau dirba. Be to, nagrinėjamu atveju buto vertė (nurodoma buto rinkos vertė – 17600 Eur) beveik dvigubai didesnė nei viso mokėtino nepilnametei dukrai išlaikymo vertė. Teismas pažymi, jog įkeičiamo turto vertė neturėtų būti iš esmės didesnė už hipoteka ar įkeitimu užtikrinamų reikalavimų sumą, todėl ieškovės reikalavimas dėl priverstinė hipotekos nustatymo yra atmestinas.

51Ieškovė taip pat prašo nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam butui. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius neprieštaravo dėl uzufrukto nustatymo. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė (CK 3.86 str. 2 d.). Uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, inter alia vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise, taikymas aktualus tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikai. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

52Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai, jog ieškovė šiuo metu butą nuomojasi, moka apie 90 Eur nuomos mokestį, tačiau turi didelių skolinių įsipareigojimų, o dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, yra reali grėsmė, jog šalių dukra gali atsidurti gatvėje, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju turi teisę nustatyti uzufruktą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad ieškovė ir jų dukra gyventų kartu, į Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, nustatytinas uzufruktas, suteikiantis teisę ieškovei ir šalių nepilnametei dukrai naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ½ dalimi. Teismas laiko, kad toks uzufrukto nustatymas užtikrins ieškovės, atsakovo ir jų nepilnametės dukters teisių ir interesų apsaugą. Teismas pažymi, jog CK 4.159 str. nurodyta, jog jeigu uzufruktorius netinkamai įgyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo pažeidžia daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, todėl atsakovas esant bet kokiems pažeidimams turės teisę reikalauti juos pašalinti.

53Dėl turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų ir kompensacijos priteisimo

54Nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centro, VĮ Regitra pažymos). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4199-0027-8018:0002, esantis Sodų g. 57-2, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., įgytas iki santuokos sudarymo (1994-10-20 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu). Atsakovo vardu taip pat registruota transporto priemonė – automobilis „M. X. 6“, registracijos dokumento išdavimo data 2013-05-16. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jokio bendro dalintino turto šalys neturi, visas turtas, įgytas po faktinio santuokos pasibaigimo 2009 metų pabaigoje, yra naudojamas kiekvienos šalies asmeniniams poreikiams, todėl nesama pagrindo šio turto dalinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai, jog šalys nuo 2009 m. pabaigos faktiškai gyvena atskirai, teismas laiko, kad dalintino turto santuokos metu šalys neįgijo.

55Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi asmeninių skolinių įsipareigojimų pagal sudarytas paskolos ir kredito sutartis. Dalis kreditorių reikalavimų yra tenkinami priverstinio vykdymo tvarka, todėl ieškovės kreditoriais taip pat yra antstoliai, vykdantys išieškojimą. Bendra ieškovės nurodoma skolinių įsipareigojimų suma sudaro 24326,63 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2009 m. pabaigos, tačiau santuokos nebuvo nutraukę. Ieškovė sutinka, kad ieškinyje nurodyti skoliniai įsipareigojimai yra asmeniniai, o kreditoriai, į bylą patraukti trečiaisiais asmenimis, J. J., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ‚Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „G. F.“, AB „Swedbank“, UAB „Bobutės paskola“, IĮ „Aujama – credit“, UAB „Ačiū kreditas“, UAB „Minibank“, UAB „Euro providus“, UAB „4finance“, AB „Citadele bankas“, antstolis D. Š., antstolis D. K., antstolis D. T., antstolė D. M., antstolė A. S., antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM neprieštaravo ieškovės ieškiniui. Tretysis asmuo UAB „Lateko lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi prievolė sumokėti skolą už suvartotą elektros energiją yra solidari ir turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (t. 1 b. l. 29). Nagrinėjant bylą nustatyta, jog ieškovė ir UAB „Lateko lizingas“ vartojimo kredito sutartį Nr. PS-001863 sudarė ieškovei ir atsakovui jau gyvenant atskirai, t. y. 2012-11-21, todėl ir įsipareigojimas UAB „Lateko lizingas“ laikytinas asmeniniu ieškovės skoliniu įsipareigojimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turėtų bendrų kreditorių.

56Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 1945,52 Eur skolos už ieškovės lėšomis refinansuotą bendroms šalių reikmėms naudotą kreditą. Nustatyta, jog ieškovė ir AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartis: 2006-11-23 (kredito suma – 10000 Lt, nurodyta paskirtis – baldams pirkti), 2007-05-22 (kredito suma – 3300 Lt, nurodyta paskirtis – vartojimo reikmėms), 2008-04-04 (kredito suma – 5000 Lt, nurodyta paskirtis – baldų pirkimui), 2008-05-29 (kredito suma – 5000 Lt, nurodyta paskirtis – baldų pirkimui). Ieškovė nurodo, jog AB „Swedbank“ 2010-04-22 ieškovei suteikė dar vieną kreditą. Nors kredito suma buvo 20000 Lt, tačiau 13441,86 Lt šio kredito dalis buvo skirta refinansuoti nurodytus 2006-11-23 – 2008-05-29 gautus kreditus. Ieškovė, refinansavusi bendriems poreikiams gautą kreditą, savo lėšomis įvykdė bendrą šalių prievolę. Kadangi refinansuota kredito dalis sudarė 13441,86 Lt, pusę šios sumos privalėjo iš savo asmeninių lėšų skirti atsakovas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad apie ieškovės imtas paskolas iš AB „Swedbank“ 2006 – 2008 m. žinojo, tačiau bendromis jų nepripažįsta. Sutikimo imti kreditus iš AB „Swedbank“ nedavė, be to baldus, buitinę techniką pirko iš jo pinigų. Tuo metu darytas buto remontas buvo smulkus – klijuoti tapetai, keista grindų danga, kainavo nedaug, nes remontą darė pats. Atsakovas nurodė, kad tuo metu ėmė kreditą automobiliui pirkti, kurį vėliau grąžino pats. Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovui 2007-01-30 išmokėta 12000 Lt paskola, matyti 2007-02-05 pirkiniai „Baldų rojuje“, kurių bendra suma 1621,00 Lt. Pateiktoje AB „Swedbank“ pažymoje apie paimtus kreditus matyti, kad bankas atsakovui 2010-06-03 suteikė 4036,71 Lt kreditą, kurio paskirtis buvo 2007-01-30 atsakovui suteikto kredito grąžinimui. AB „Swedbank“ patvirtino, jog atsakovas grąžino kreditą ir visas kitas mokėtinas sumas (t. 1 b. l. 90). Ieškovė pateikė avansinio mokėjimo už baldus, baldų surinkimo užsakymo, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, baldų išperkamosios nuomos sutarties, baldų pirkimo čekių, baldų pervežimo sutarties, garantinio talono kopijas, apie tai, kad už jos lėšas buvo pirkti baldai, suteiktos paslaugos (t. 1 b. l. 82-89). Kaip matyti iš pateiktų ieškovės sudarytų vartojimo kredito išdavimo sutarčių – 2006-11-23, 2008-04-04, 2008-05-29 sutartyse nurodyta kredito išdavimo paskirtis yra baldų pirkimas.

57Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus matyti, jog staliuko „Elegija“ avansinis mokėjimas atliktas dar iki kreditų suteikimo, t. y. 2006-01-05, baldų surinkimo užsakyme nenurodytas užsakovas, data (t. 1 b. l. 82), sekcija „Julia“ perduota išperkamosios nuomos būdu, t. y. byloje nėra duomenų, jog įgyta už AB „Swedbank“ suteiktą vartojimo kreditą (t. 1 b. l. 84), iš pateikto garantinio talono nesimato daikto pirkėjas ir kaina (t. 1 b. l. 87), iš pateikto užsakymo nėra duomenų, kad būtent ieškovė nurodytą užsakymą apmokėjo, be to iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti 375 Lt sumos sumokėjimas 2007-02-05 (t. 1 b. l. 89). Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog 2006-12-15 ji apmokėjo už atliktus darbus 148 Lt (t. 1 b. l. 83), 2006-11-30 sumokėjo iš viso 2248 Lt už baldus ir jų pervežimą (t. 1 b. l. 85-86), 2007-01-15 ir 2007-02-08 sumokėjo iš viso 589 Lt (t. 1 b. l. 88). Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, matyti, kad už baldus, paslaugas ji sumokėjo iš viso 2985 Lt, t. y. 864,52 Eur.

58Pagal CK 3.109 str. 2 d., kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 str. 3 d. numato, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. CPK 12 str. nurodyta, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

59Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų davęs bet kokios formos sutikimą ieškovės nurodytiems kreditams imti. Vis dėlto, įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, matyti, kad už baldus, paslaugas ji sumokėjo iš viso 2985 Lt, t. y. 864,52 Eur, o sandoriai sudaryti šeimos poreikių tenkinimui ir apie jų sudarymą atsakovas žinojo. Ieškovei refinansavus jai suteiktus kreditus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 432,26 Eur kompensacija.

60Kiti klausimai

61Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (( - ) str.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų.

63CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1404,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 1329,69 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2 b. l. 36-47). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš dalies tenkintinas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, atmestas alternatyvus reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo, atmestas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, o reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintinas iš dalies, teismas laiko, kad patenkinta ½ reikalavimų, todėl ieškovei priteistina 702,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą priteisi iš ieškovės 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko, kad patenkinta ½ ieškinio reikalavimų, atsakovui priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, t. y. 350 Eur.

64Pagal CPK 93 str. 4 d., teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ne kartą tikslino ieškinį, tuo tarpu atsakovas nevykdė teismo įpareigojimų, todėl teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nemato.

65Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o reikalavimas pakeisti nustatytą išlaikymo dydį tenkintinas, mokėtinas žyminis mokestis už šį reikalavimą (20,00 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei, be to iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina ir 29,90 Eur teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 80 str. 1 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

66Iš ieškovės valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina ir 29,90 Eur teismo turėtos pašto išlaidos.

67Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis ( - ) str., 263-270 str., 385 str., teismas

Nutarė

68Ieškinį tenkinti iš dalies.

69Nutraukti ieškovės N. R., a. k. ( - ) ir atsakovo R. R., a. k. ( - ) santuoką įregistruotą 1999-05-22 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 917, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

70Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. R. pavardę – R., ieškovei N. R. palikti jos santuokinę pavardę – R..

71N. V. R., gim. 2002-07-20, a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove N. R..

72Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3341-860/2010 patvirtintą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas R. R., a. k. ( - ) įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai V. R., gim. 2002-07-20, išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-09-02, iki jos pilnametystės ir priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) nepilnamečiam vaikui V. R., gim. 2002-07-20, a. k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės, pavedant nepilnamečio vaiko motinai N. R. tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise.

73Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

74Nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę N. R., a. k. ( - ) ir jos nepilnamečiam vaikui V. R., gim. 2002-07-20, a. k. ( - ) naudotis ½ atsakovui R. R., a. k. ( - ) asmenines nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. 4199-0027-8018:0002, esančio Sodų g. 57-2, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

75Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) ieškovei N. R., a. k. ( - ) 432,26 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 26 ct) kompensaciją už ieškovės lėšomis refinansuotą bendroms šalių reikmėms naudotą kreditą.

76Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

77Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) ieškovei N. R., a. k. ( - ) 702,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78Priteisti iš ieškovės N. R., a. k. ( - ) atsakovui R. R., a. k. ( - ) 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

79Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. ( - )) 29,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

80Priteisti iš ieškovės N. R., a. k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. ( - )) 29,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

81Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

82Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

83Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą su (patikslintu) ieškiniu atsakovui R. R.,... 3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu 1999-05-22 sudarė santuoką,... 4. Jokio bendro dalintino turto šalys neturi, visas turtas, įgytas po faktinio... 5. Ieškovė su VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ 2007-12-20 yra sudariusi... 6. 2010-12-15 Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi c. b. Nr.... 7. Atsakovas, nors ir 2010-12-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi... 8. Pirmasis iš alternatyvių reikalavimų yra aukščiau nurodyti prašymai... 9. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas, išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo tik... 10. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, V. R. interesai geriausiai būtų... 11. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su N. R. ieškinio... 12. Ieškovė nurodo, jog iš AB „Swedbank“ buvo paėmusi šiuos vartojimo... 13. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-15 nutartimi nutarė patvirtinti... 14. Su ieškovės reikalavimu taikyti jam asmeninės nuosavybės teise valdomam... 15. Atsakovas prašo ieškovės ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir... 16. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad... 17. Tretysis asmuo UAB „Lateko lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame... 18. Tretysis asmuo UAB „Bobutės paskola“ (AB „BnP Finance“) pateikė... 19. Tretysis asmuo UAB „4finance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog... 20. Tretysis asmuo AB „Citadele bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė,... 21. Tretysis asmuo antstolis D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad... 22. Tretysis asmuo antstolis D. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą... 23. Tretysis asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį... 24. Tretysis asmuo antstolė A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį... 25. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime... 26. Tretieji asmenys J. J., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Sostinės... 27. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, kuriose... 28. Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 29. Ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad pirmenybę teikia... 30. Atsakovas nurodė, kad dirbo, skandalų tokių nebuvo, būdavo barnių, per... 31. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas su dalimi reikalavimų nesutinka.... 32. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ginčo... 33. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 34. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės N. R., a. k. ( - ) ir atsakovo R. R., a.... 35. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pavardžių... 36. Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti... 37. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo... 38. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters V. R., a. k. ( - ) nuolatinę... 39. Ieškovė savo ieškiniu (patikslintu) prašė padidinti iš atsakovo... 40. Nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d.... 41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti... 42. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (jo padidinimo ar sumažinimo)... 43. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba VšĮ „Vilniaus gimdymo... 44. CK 3.196 str. 1 d. numato, jog teismas gali priteisti išlaikymą... 45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovui R. R. (a. k. ( - ) nuosavybės... 46. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono... 47. Dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) ir uzufrukto nustatymo... 48. Antruoju alternatyviu reikalavimu ieškovė prašo ne tik padidinti išlaikymo... 49. CK 3.197 str. nurodyta, jog prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl... 50. A. R. R. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ),... 51. Ieškovė taip pat prašo nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiam butui.... 52. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai, jog ieškovė šiuo metu butą... 53. Dėl turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų ir kompensacijos priteisimo... 54. Nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo... 55. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi asmeninių skolinių įsipareigojimų... 56. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 1945,52 Eur skolos už... 57. Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus matyti, jog staliuko „Elegija“... 58. Pagal CK 3.109 str. 2 d., kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti... 59. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų davęs bet kokios formos... 60. Kiti klausimai... 61. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi taikytos laikinosios... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 63. CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 64. Pagal CPK 93 str. 4 d., teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3... 65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio... 66. Iš ieškovės valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai... 67. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis ( - ) str., 263-270 str., 385... 68. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 69. Nutraukti ieškovės N. R., a. k. ( - ) ir atsakovo R. R., a. k. ( - )... 70. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. R. pavardę – R., ieškovei N.... 71. N. V. R., gim. 2002-07-20, a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove N. R..... 72. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi... 73. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.... 74. Nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę N. R., a. k. ( - ) ir jos... 75. Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) ieškovei N. R., a. k. ( - ) 432,26... 76. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 77. Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) ieškovei N. R., a. k. ( - ) 702,34... 78. Priteisti iš ieškovės N. R., a. k. ( - ) atsakovui R. R., a. k. ( - ) 350,00... 79. Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus... 80. Priteisti iš ieškovės N. R., a. k. ( - ) valstybei (gavėjas Vilniaus... 81. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi taikytas laikinąsias... 82. Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti civilinės... 83. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...