Byla e2-12447-769/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 101,03 Eur skolos, kurią sudaro 72,41 Eur negrąžinta paskolos suma, 28,62 Eur palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

5Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas konstatuoja:

7ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš pateikto ieškinio bei atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2014 m. vasario 27 d. tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Atsakovui buvo suteiktas 72,41 Eur dydžio kreditas, paskolą atsakovas turėjo pradėti grąžinti 2014 m. gegužės 27 d. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo termino, todėl sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2014-07-18. UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. sutartimi reikalavimo teisę perleido International Risk Management OÜ, o pastaroji 2016 m. kovo 10 d. sutartimi perleido reikalavimą ieškovei UAB „Finansų administravimas“.

9Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė prašo priteisti 72,41 Eur negrąžintos paskolos. Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę, grąžinęs paskolą ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 72,41 Eur negrąžinto kredito yra tenkintinas.

10Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,40 Eur palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais iki kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 18 d., taikant 113,26 procentų metinę normą bei 18,22 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2014-07-19 iki 2015-05-30, taikant 195,10 procentų bendrą kredito kainos metinę normą, iš viso,- 28,62 Eur palūkanų. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

11Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, yra išaiškinęs, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Vartojimo kredito įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Ir nors kredito sutarties sudarymo metu ši įstatymo redakcija negaliojo, jose nustatytų palūkanų dydis laikytinas orientaciniu vertinant, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susitarė dėl 195,10 proc. bendros kredito kainos metinės normos, 113,26 proc. vartojimo kredito metinės palūkanų normos. Ieškinyje prašoma priteisti 10,40 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino 2014-07-18, taikant 113,26 procentų metinę normą bei 18,22 Eur palūkanų, po kredito grąžinimo termino paskaičiuotų nuo 2014-07-19 iki 2015-05-30, taikant 195,10 procentų bendrą kredito kainos metinę normą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus, kad ieškovės taikyta metinė palūkanų norma bei bendra kredito kainos metinė norma ženkliai viršija Vartojimo kredito įstatyme numatytą 75 proc. dydį, todėl reikalavimas dėl 10,40 Eur palūkanų ir 18,22 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1,51 kartus mažesnė suma ( 113,26/75),- 6,89 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 2,60 kartus mažesnė suma ( 195,10/75),- 7,01 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso,- 13,90 Eur.

12CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2018 m. rugsėjo 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

13Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 85 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 12,75 Eur žyminio mokesčio (79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 5,37 Eur. Jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Nutarė

15ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo A. K. (A. K.), a.k. ( - ), 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurai 41 ct) negrąžinto kredito, 13,90 Eur (trylika eurų 90 ct) palūkanų, 5 (penki) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2018 m. rugsėjo 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,75 Eur (dvylika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a.k. ( - ), Valstybei 5,37 Eur ( penki eurai 37 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

19Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai