Byla 2A-1486-459/2014
Dėl įsakymo panaikinimo ir vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, trečiajam asmeniui J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

2ieškovė UAB „Karolinos turas“ ieškiniu prašė panaikinti 2013-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 „Dėl 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 nutraukimo“ ir pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vienašališką žemės nuomos sutarties nutraukimą. Nurodė, kad tarp šalių 1995 m. vasario 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/95-0234, pagal kurią ieškovė UAB „Karolinos turas“ išsinuomojo valstybinę ūkinės – komercinės paskirties žemę iki 2045 m. sausio 23 d.. Įsakymas dėl sutarties nutraukimo neatitinka įstatymo reikalavimų, yra formalaus, neaiškaus turinio, nenurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties pažeidimo aplinkybės, todėl vienašališkas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad ūkinės – komercinės veiklos negalėjo vykdyti dėl teisminių ginčų, kurių objektas yra išnuomotas žemės sklypas, be to, ieškovė vykdo studijas, rengia projektus dėl tolesnės ūkinės – komercinės veiklos ginčo žemės sklype.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2014-06-06 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog 2013-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 „Dėl 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 nutraukimo“ valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp bylos šalių, nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 str. 1 d. bei Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-11 sprendimų pagrindu (tomas I, b. l. 12). Teismas padarė išvadą, kad iš viešojo registro duomenų ir žemės sklypo plano nustatyta, jog ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje nėra jokių pastatų, tik neteisėtos statybos objektas (pastato pamatai), kuris teismų sprendimais pripažintas savavališkos statybos statiniu, o ieškovė įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius (tomas I, b. l. 37-50, 79-110, 178). Teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Karolinos turas“ pažeidė valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinę žemę naudojo ne pagal paskirtį. Atsakovas teismų sprendimų pagrindu turėjo teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį. Teismo nuomone, ginčijamas įsakymas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo yra pakankamai formalus, tačiau aiškus ir nedviprasmiškas, dėl formalaus turinio įsakymas nėra savaime negaliojantis ar neteisėtas, todėl naikinti jį pagrindo nėra. Lietuvos Respublikos žemė įstatymas (9 str. 6 d. 1 p., 14 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos numato teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės naudojama ne pagal paskirtį ir nenaudojama pagal tikslinę paskirtį, šiuo atveju – ūkinei – komercinei veiklai. Ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklype vykdoma ūkinė – komercinė veikla ar atliekami paruošiamieji šio žemės sklypo naudojimo darbai. Priešingai, ginčo žemės sklype daugybę metų nevykdoma ūkinė – komercinė veikla, o vykdyta veikla, susijusi su statybos darbais, teismo sprendimais pripažinta neteisėta. Aplinkybė, kad dėl ginčo žemės sklypo vyko teisminiai ginčai, nesudaro pagrindo nevykdyti ūkinės – komercinės veiklos.

4Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutartis vienašališkai galėjo būti nutraukta tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Teigia, jog duomenų, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, nėra, priešingai – ieškovė tinkamai vykdė sutartį, atsakovas jai jokių pretenzijų nereiškė ir neigiamo pobūdžio pasekmių nepatyrė. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo vykdyti ūkinės-komercinės veiklos: nebuvo nustatytos ieškovės ir kitų asmenų, kuriems dabar priklauso kotedžai, bei J. K. sklypų ribos. Ginčo sklype neteisėta statyba nebuvo vykdoma, neteisėta statyba buvo vykdoma J. K. priklausančiame sklype. Todėl savavališkos statybos padariniai – pamatai, kurie šiai dienai jau nugriauti, be pagrindo buvo laikomi esminiu valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimu. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ieškovė parengė detalųjį planą, įrengė požemines komunikacijas, inžinerinius tinklus, buvo pastatyti kotedžai. Ūkinė-komercinė veikla buvo sustabdyta dėl to, jog J. K. pradėjo bylinėtis dėl detaliojo plano panaikinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas nepagrįstai ginčijamo įsakymo trūkumus vertino kaip formalius. Ieškovė skunde tvirtina, kad ginčijamas įsakymas neaiškus ir dviprasmiškas, jame nėra nurodytas faktinis sutarties nutraukimo pagrindas, įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės normomis.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2013-06-06 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-115 vienašališkai nutraukta valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su ieškove, dalis dėl 0,715 ha ploto. Ši dalis nėra užstatyta statiniais, nėra faktiškai naudojama su pastatais susijusioms reikmėms, todėl konstatuotina, jog ieškovė šią sklypo dalį naudoja ne pagal paskirtį, o tai sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Apeliantė teigia, jog negalėjo vykdyti ūkinės-komercinės veiklos ir statyti mažaaukščių pastatų, nes nebuvo nustatytos ieškovės ir kitų asmenų bei J. K. sklypo ribos, tačiau iš civilinėje byloje esančio UAB korporacijos „Matininkai“ 2006-12-08 parengto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo dalių ribos buvo žinomos.

6Trečiasis asmuo J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, kad 2004-04-05 statybos sustabdymo aktu žemės sklype buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, šio pažeidimo metu visas žemės sklypas, įskaitant ir 0,715 ha dalį, priklausė valstybei ir buvo nuomojamas ieškovei. Nors civilinėse bylose buvo sprendžiamas tik J. K. atlikto jai priklausančios žemės sklypo dalies žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, tačiau 2004-04-05 nustatytas savavališkos statybos faktas liudija, jog buvo pažeistos valstybės, kaip nuomotojos, teisės, nes 2004 metais valstybė buvo vienintelė sklypo savininkė ir nuomotoja. Dar vienas esminis sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog ieškovė daugelį metų 0,715 ha sklypo dalyje nevykdė ūkinės-komercinės veiklos.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1995 m. vasario 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/95-0234, pagal kurią ieškovė UAB „Karolinos turas“ išsinuomojo valstybinę ūkinės – komercinės paskirties žemę iki 2045 m. sausio 23 d. (tomas I, b. l. 13-14). 2013-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 „Dėl 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 nutraukimo“ valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta, nurodant, jog sutartis prieš terminą nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalimi bei Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-890/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1331-479/2012 (tomas I, b. l. 12). Byloje yra duomenys, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-01-05 įsakymu Nr. 4-23-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2007-01-05 sprendimu Nr. 1512 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. P. K.“ Jonui P. K. (įpėdinė – J. K.) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant laisvą 2,5968 ha žemės sklypo dalį (iš bendro 3,9998 ha žemės sklypo ploto). Pagal įsakymo 2.6 papunktį J. K. perėjo žemės sklypo dalies nuomotojo teisės ir pareigos pagal minėtą 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutartį. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimu pripažinta, kad Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N25/95-0234, sudaryta su nuomininke UAB „Karolinos turas“, pasibaigė nuo 2007-08-20 atsakovei J. K. vienašališkai nutraukus sutarties dalį dėl atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančios 2,5968 ha ploto dalies 3,9998 ha žemės sklype, esančiame ( - ), nuomos; taip pat ieškovai UAB „Karolinos turas“ ir G. B. įpareigoti solidariai per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, fiksuotus 2004-04-05 statinio statybos akte, bei sutvarkyti žemės sklypą. Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-11 nutartimi (kuri minima 2013-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakyme) panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimo dalis, kuria UAB „Karolinos turas“ ir G. B. įpareigoti savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, ir šioje dalyje byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kita sprendimo dalis palikta nepakeista. 2008-04-28 ir 2009-05-24 dalies valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis Klaipėdos apskrities viršininko administracija keletui pirkėjų pardavė 0,6294 ha ir 0,0586 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalis (tomas I, b. l. 124-143). Iš viešojo registro duomenų ir žemės sklypo plano nustatyta, kad ieškovės UAB „Karolinos turas“ pagal nutrauktą žemės nuomos sutartį naudojamoje žemės sklypo dalyje – 0,715 ha - nėra jokių pastatų (tomas I, b. l. 37-50).

10Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Karolinos turas“ ginčija 2013-06-06 įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir prašo pripažinti vienašališką 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Kolegija pažymi, jog ginčijamame įsakyme, kaip sutarties nutraukimo pagrindas, nurodomi tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalis bei Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6-890/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1331-479/2012. Kaip jau minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimu pripažinta, kad Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N25/95-0234, sudaryta su nuomininke UAB „Karolinos turas“, pasibaigė nuo 2007-08-20 atsakovei J. K. vienašališkai nutraukus sutarties dalį dėl atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančios 2,5968 ha ploto dalies iš 3,9998 ha žemės sklypo, ( - ), nuomos; taip pat ieškovai UAB „Karolinos turas“ ir G. B. įpareigoti solidariai per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, fiksuotus 2004-04-05 statinio statybos akte, bei sutvarkyti žemės sklypą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-11 nutartimi panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimo dalis, kuria UAB „Karolinos turas“ ir G. B. įpareigoti savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, ir šioje dalyje byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš naujo nagrinėjant bylą dėl panaikintos dalies galutinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo priimtas 2013-12-20, t. y. jau po 2013-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-115 priėmimo. Kolegija, susipažinusi su sprendimų turiniu, nustatė, jog šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas vienašališko nuomos sutarties, susijusios su J. K. priklausančia žemės sklypo dalimi, nutraukimo teisėtumo klausimas. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendime konstatuota, jog „iš byloje esančio žemės sklypo plano akivaizdu, jog atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis žymima indeksu „1“, būtent šioje sklypo dalyje ir konstatuoti bei plane pažymėti neteisėtai įrengti pamatai, be to, šiame plane nurodoma, kad UAB „Karolinos turas“ naudojasi sklypo dalimi, pažymėta indeksais „3“ ir „4“. Be to, J. K. vienašališkas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostatos, jog be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, kontekste. Teismas pripažino, jog atsakovė J. K. teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalies CK 6.564 str. 1-3 punktų ir Žemės įstatymo 9 str. 11 d. nuostatų pagrindu. Tuo tarpu atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos valstybinės žemės nuomos sutartį dėl jai priklausančios sklypo dalies, t. y. 0,715 ha, nutraukė nenurodžiusi konkrečios teisės normos, numatančios vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą. Įsakyme nurodyto 6.565 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik pačią sutarties nutraukimo procedūrą, konkrečiai – įspėjimo terminą. Nuoroda į teismo sprendimus įsakyme yra pernelyg abstrakti ir nekonkretizuota. Kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovas įsakyme turėjo nurodyti, kokią teisinę reikšmę sutarties galiojimui turi įsakyme minimi sprendimai, nes, kaip jau minėta, šie sprendimai buvo susiję su atsakovei J. K. priklausančia konkrečia sklypo dalimi ir būtent toje dalyje vykdytomis savavališkomis statybomis. Tik teisminio proceso metu atsakovas išreiškė poziciją, jog sutartį nutraukė dėl to, kad žemė buvo naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. nutraukimą grindė kita, nei nurodė įsakyme, Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

11Sutartinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos maksimalios pastangos sutarčiai išsaugoti. Iš to matyti, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui, CK 6.204 straipsnyje nurodytų pagrindų, įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.

12Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju - teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutartis civilinėje byloje 3K-P-346/2004).

13Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo tik žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį ir nenaudojimo pagal tikslinę paskirtį faktą, t. y. teigė, jog ieškovė ne tik vykdė neteisėtą statybą, bet ir daug metų nevykdė jokios veiklos, neturi žemės sklype jokių pastatų. Kaip jau minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-23 sprendimu nustatyta, jog neteisėta statyba buvo vykdoma atsakovei J. K. priklausančioje sklypo dalyje, kuri pasinaudojo šiuo faktu kaip vienu iš pagrindų nutraukti žemės nuomos sutartį. Tuo tarpu atsakovas ginčijamu įsakymu nutraukė nuomos sutartį dėl valstybei po nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo likusios sklypo dalies - 0,715 ha. Šioje sklypo dalyje neteisėtų statybų faktas nebuvo konstatuotas. Pats atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ši dalis nėra užstatyta statiniais, dėl to, jo manymu, ši žemės sklypo dalis nebereikalinga statiniams eksploatuoti, t. y. nėra faktinio sklypo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms. Tokie atsakovo argumentai leidžia teigti jį pripažįstant, jog valstybei priklausančioje 0,715 ha dalyje neteisėta veikla nebuvo vykdoma, išvis nebuvo vykdoma jokios veiklos, ir tai neva reiškia esminį sutarties pažeidimą. Tačiau atsakovas, teigdamas, jog žemė naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, neįrodinėjo, jog dėl tokio ieškovės sutarties pažeidimo jis patyrė neigiamo pobūdžio pasekmių, t. y. nepateikė jokių jos patiriamą žalą patvirtinančių įrodymų. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, jis apsiribojo tik sutarties pažeidimo fakto konstatavimu, tačiau sprendime nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų žalos nuomotojui faktą. Pats atsakovas ieškovei jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo sutarties galiojimo laikotarpiu iki pat jos vienašališko nutraukimo nereiškė. Tas faktas, kad ieškovė valstybei priklausančioje nuomojamoje sklypo dalyje nevykdė jokios veiklos, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tai sudaro esminį nuomos sutarties pažeidimą, nes neįrodytas neigiamų pasekmių (žalos) faktas.

14Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog įsakymas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo yra pakankamai formalus, tačiau aiškus ir nedviprasmiškas. Kolegija, įvertinusi visumą nurodytų aplinkybių, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Manytina, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-06-06 įsakyme, kuriuo vienašališkai nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su ieškove UAB „Karolinos turas“, nėra aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis sutarties nutraukimo pagrindas, nes nuoroda į teismų sprendimus nėra konkretizuota, nenurodyta, kokią įtaką įsakyme minimi sprendimai daro nuomos sutarties dėl 0,715 ha žemės sklypo dalies teisėtumui. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės įstaiga, savo veikloje besivadovaujanti Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, privalo savo sprendimus įforminti adekvačiais, aiškiais, suprantamais ir motyvuotais administraciniais aktais. Tuo tarpu atsakovas tik teisminio proceso metu išreiškė poziciją, jog sutartį nutraukė dėl to, kad žemė buvo naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. nutraukimą grindė Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau neįrodė dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių. Šiais motyvais vienašališkas sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, o ginčijamas įsakymas naikintinas.

15Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovo įsakymas priimtas viršijus įgaliojimus, nes valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tik teismine tvarka. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. CK šeštosios knygos XXIX skyrius, reglamentuojantis žemės nuomos santykius, nenumato žemės sklypo nuomotojui absoliutaus draudimo neteismine tvarka nutraukti sutartį, taigi dėl žemės nuomos (subnuomos) sutarties įstatyme nėra specialaus imperatyvinio pobūdžio apribojimo nuomotojui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą, jei tik atsiranda sutarties nutraukimo pagrindas – esminis sutarties pažeidimas. Be to, tokiam nuomotojo pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes tuo žemės nuomos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra yra išlaikoma, o nuomotojui piktnaudžiaujant tokia jam suteikta vienašališko sutarties nutraukimo teise nuomininkas (subnuomininkas) turi teisę reikalauti pripažinti nuomotojo (subnuomotojo) veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius, tokiu būdu gali būti atkuriamas nutrauktos sutarties galiojimas.

16Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

17Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Lt, o už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (tomas I, b. l. 9, tomas II, b. l. 8). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Lt pirmosios instancijos teisme ir 200 Lt apeliacinės instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

20pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vienašališką 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/95/0234, sudarytos su ieškove UAB „Karolinos turas“, nutraukimą neteisėtu.

21Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-06-06 įsakymą „Dėl 1995 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 nutraukimo“.

22Ieškovei UAB „Karolinos turas“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus priteisti 100 Lt (29 EUR) pirmosios instancijos teisme ir 200 Lt (58 EUR) apeliacinės instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė UAB „Karolinos turas“ ieškiniu prašė panaikinti 2013-06-06... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-06-06 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o... 6. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1995 m. vasario 6 d. sudaryta valstybinės... 10. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Karolinos turas“ ginčija 2013-06-06... 11. Sutartinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to... 12. Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti... 13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jeigu žemės nuomotojas sutarties... 14. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog įsakymas dėl žemės... 15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovo įsakymas priimtas... 16. Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, jog... 17. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330... 19. panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą... 20. pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 21. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 22. Ieškovei UAB „Karolinos turas“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos...