Byla 2A-1331-479/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Plienas“, G. B., J. K. dėl 2008-11-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo, ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovės J. K. priešieškinį ieškovei UAB „Karolinos turas“, trečiajam asmeniui G. B., tretiesiems asmenims UAB „Plienas“, VĮ „Registrų centras“ dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir savavališkos statybos padarinių šalinimo bei ieškovės UAB „Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl 2012-03-23 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė 2008-12-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2008-10-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad pagal 1995-02-06 sudarytą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. ( - ) ieškovei iki 2045-01-23 išnuomotas žemės sklypas, esantis ( - ) ( - ). 2000-06-08 ieškovei Klaipėdos apskrities viršininko administracija išdavė leidimą vykdyti statybos darbus išnuomotame sklype. 2003-02-28 Palangos miesto savivaldybė ieškovei išdavė statybos leidimą gatvės, vandentiekio – nuotekų, lietaus, elektros, ryšio tinklų ir apšvietimo įrengti. 2003-12-23 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens G. B., pagal kurią ieškovės įnašas į jungtinę veiklą buvo žemės sklypo nuomos teisė, o trečiasis asmuo G. B. įsipareigojo gauti visus statybai būtinus leidimus, užtikrinti, kad statybos darbai bus atlikti tinkamai. Žemės sklypo naudotoju buvo G. B., kuris ir yra sklype ( - ) vykdytos statybos užsakovas. 2008-10-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą, kuriuo ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus statybos sustabdymo akte. Nurodytas sprendimas yra neteisėtas, nes įstatymų nustatyta tvarka atsakomybėn už šias savavališkas statybas yra patrauktas jas vykdęs asmuo – UAB „Plienas“. Dėl neteisėtos statybos vykdymo šios įmonės direktoriui K. G. buvo paskirta administracinė bauda. Kadangi savavališkas statybas vykdęs subjektas yra nustatytas, jam paskirta administracinė nuobauda, todėl ieškovė nepagrįstai 2008-10-27 sprendimu įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius.

42008-10-27 sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, statyba buvo tik sustabdyta, o savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, todėl reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nekonstatavus jų savavališkumo, yra neteisėtas ir naikintinas.

52009-09-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byla perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

6Ieškovė UAB „Karolinos turas“ kitu ieškiniu prašė atsakovės J. K. 2007-08-20 atliktą 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr( - ) (įskaitant visus papildymus ir pakeitimus) vienašalį nutraukimą pripažinti neteisėtu. Ieškovė nurodė, jog sudaryta žemės nuomos sutartis buvo ilgalaikė – žemė išnuomota 50 metų, todėl jos nutraukimui taikytinos ne LR žemės įst. 9 str. 11 d. nuostatos, o LR CK IV knygos normos. LR CK 4.165 str. 3 d. bei ilgalaikės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai įtvirtinti LR CK 4.169 str. ir šie įstatymai nesuteikė teisės atsakovei nutraukti vienašališkai žemės nuomos sutartį. Atsakovė neįvertino aplinkybės, jog statyba nebuvo savavališka, statyba buvo tik sustabdyta, o dėl 2008-10-27 apskrities viršininko sprendimo teisėtumo yra kilęs teisminis ginčas, todėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo atsakovė negali pagrįsti tuo, kad dėl savavališkos statybos padarytas žemės nuomos sutarties esminis pažeidimas. Kadangi atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso tik dalis išnuomoto ieškovei ginčo sklypo, atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl viso žemės sklypo atžvilgiu galiojančios nuomos sutarties nutraukimas tik atsakovei J. K. priklausančioje žemės sklypo dalyje yra negalimas. Valstybė, kuriai priklauso likusi išnuomotos žemės sklypo dalis, nedavė sutikimo atsakovei nutraukti nuomos sutartį su ieškove, todėl atsakovės pranešimas apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą nuo 2007-08-20 negali būti laikomas teisėtu.

7Atsakovė J. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti su ieškove UAB „Karolinos turas“ sudarytą 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. ( - ) (įskaitant jos patikslinimą bei 2007-01-10 priedą prie šios sutarties) pasibaigusia nuo 2007-08-20 atsakovei J. K. teisėtai ją vienašališkai nutraukus dalyje dėl atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančios 2,5968 ha ploto dalies 3,9998 ha žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos, įpareigoti solidariai ieškovus UAB „Karolinos turas“ ir G. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, užfiksuotus 2004-04-05 statinio statybos sustabdymo akte bei sutvarkyti žemės sklypą, o ieškovams neįvykdžius nurodyto teismo įpareigojimo nustatytu terminu, atsakovei suteikti teisę įpareigojimą įvykdyti ieškovų lėšomis ir nugriovimui reikiamas išlaidas išieškoti solidariai iš ieškovų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis 2007-01-05 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu jai

82007-02-02 buvo perduota 2,5968 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti ( - ) 2007-08-20 atsakovė vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Sutarties nutraukimą nulėmė tai, kad be leidimo sklype buvo įrengti dešimties namų pamatai. Ieškovei nesutinkant su vienašališku sutarties nutraukimu, atsakovė prašė teismo nuomos sutarties nutraukimą patvirtinti teismine tvarka. Kadangi namų pamatai pažeidžia atsakovės teisę netrukdomai naudotis atsakovei priklausančiu turtu, atsakovė taip pat prašė pašalinti jos teisių pažeidimus ir įpareigoti ieškovę,

9G. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti neteisėtus statinius.

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-23 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino, pripažino su ieškove UAB „Karolinos turas“, Palangos miesto valdybos

111995-01-23 potvarkio Nr. ( - ), Palangos miesto savivaldybės valdybos 2002-09-30 sprendimo Nr. ( - ), Palangos miesto savivaldybės valdybos 2003-01-30 sprendimo Nr. ( - ), Klaipėdos apskrities viršininko 2003-03-06 įsakymo Nr. ( - ) pagrindu sudarytą 1995-02-06 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. ( - ) (įskaitant jos 2003-03-01 patikslinimą bei 2007-01-10 priedą prie šios sutarties) pasibaigusia nuo 2007-08-20 atsakovei J. K. ją vienašališkai nutraukus dalyje dėl atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančios 2,5968 ha ploto dalies 3,9998 ha žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos; įpareigojo solidariai ieškovus UAB „Karolinos turas“ ir G. B., per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ir pašalinti iš 3,9998 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), savavališkai įrengtus dešimties pastatų pamatus, fiksuotus 2004-04-05 statinio statybos sustabdymo akte bei sutvarkyti žemės sklypą. Ieškovams UAB „Karolinos turas“ ir G. B. neįvykdžius nurodyto teismo įpareigojimo nustatytu terminu, atsakovei J. K. suteikė teisę įpareigojimą įvykdyti ieškovų UAB „Karolinos turas“ ir G. B. lėšomis ir išieškoti solidariai iš ieškovų UAB „Karolinos turas“ ir G. B. nugriovimui reikiamas išlaidas. Teismas, vertindamas 2004-04-05 statybos sustabdymo akto turinį, statybos sustabdymo metu galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgdamas ir į tai, jog detalusis planas 2005-02-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu iš dalies buvo panaikintas, o nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį atkurta ir ją paveldėjo atsakovė J. K., padarė išvadą, jog atsakovės 2008-10-27 sprendimu ieškovė pagrįstai įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas konstatavo, jog ieškovės pareigų nepašalina aplinkybė, kad įpareigojimai ieškovei nustatyti nesurašius savavališkos statybos akto. Kadangi ieškovei išnuomotame sklype buvo statomi statybos leidime nenumatyti statiniai, ieškovė pagrįstai įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties sąlygos įrodo, kad ieškovė investavo lėšas į statybą bei atliko užsakovės funkcijas. Kadangi ieškovė buvo žemės sklypo nuomininkė, jai išduoti statybos leidimai statyboms ginčo sklype, visa tai nulemia ieškovės atsakomybę. Teismas, vertindamas ieškovės UAB „Karolinos turas“ ir trečiojo asmens G. B. sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuostatas, konstatavo, jog abi šios sutarties šalys yra statytojai pagal LR statybos įstatymo normas, o kadangi pagal bendras nesutartines prievoles jungtinės veiklos šalys atsako solidariai, atsakovė pagrįstai savavališkų statinių statytoja nurodė ieškovę UAB „Karolinos turas“ ir įpareigojo ją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė J. K., paveldėjusi ginčo žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisė buvo atkurta, išnuomoto ieškovui UAB „Karolinos turas“, įgijo ir žemės nuomotojos teises bei pareigas šio nuomininko atžvilgiu, o taip pat ir teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Teismas iš byloje esančio žemės plano, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, šalių paaiškinimų sprendė, jog savavališka pamatų statyba atlikta būtent atsakovės

12J. K. nuosavybės teise valdomoje žemėje, kuri žemės sklypo plane žymima indeksu “1”. Kadangi atsakovei J. K. įgijus nuosavybės teisę į dalį išnuomoto ginčo sklypo, ( - ), jai perėjo ir šios žemės dalies nuomotojos teisės bei pareigos, o ieškovo veiksmai išnuomotoje sklypo dalyje vertintini esminiu nuomos sutarties pažeidimu ir žemės naudojimu ne pagal sutartį, todėl ieškovė, kaip žemės sklypo nuomotoja, turėjo teisę žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą ir dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo (LRCK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovė J. K., vienašališkai nutraukdama žemės nuomos sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies, pagrįstai vadovavosi LR CK 6.564 str. 1 d. 1–3 p., LR žemės įst. 9 str. 11 d.

13Ieškovė UAB „Karolinos turas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti, o atsakovės J. K. priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad teismas, konstatuodamas ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-10-27 rašto Nr. ( - ) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ teisėtumą, netinkamai aiškino ir taikė statybos ir jų priežiūrą reglamentuojančias materialines teisės normas. Teismas neįvertino, kad ieškovei skirtas viešojo administravimo subjekto įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo priimtas pažeidžiant imperatyviomis teisės normomis reglamentuojamą tvarką. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius nesant jokio statybą savavališka pripažįstančio akto. Teismas, palikdamas galioti ginčijamą 2008-10-27 įgaliojimą Nr. ( - )pašalinti savavališkos statybos padarinius konstatavo statybos savavališkumą ne pagal teisės aktų reikalavimus, tai yra nevertindamas faktinių statybos dokumentų, projektinės dokumentacijos ir statybos darbų atitikties.

14Apeliantas taip pat nurodė, kad 2004-04-05 statybos sustabdymo akto pagrindu 2008-10-27 priimto ginčijamo akto Nr. ( - )neteisėtumą lemia ir tai, jog jis adresuotas ne statybas vykdžiusiam subjektui. Minėtame akte statytoju-rangovu nurodytas trečiais asmuo UAB „Plienas“. Dėl to buvo nustatytas faktiškai statybas vykdęs asmuo, todėl šio akto pagrindu skirdamas įpareigojimą nugriauti 2004-04-05 aktu fiksuotus statinius turėjo būti skiriama statytojui, o ne ieškovei UAB „Karolinos turas“. Todėl teismas neteisingai aiškino civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas bei 2003-12-23 jungtinės veiklos sutarties turinį, statybą reglamentuojančių materialinės teisės normų kontekste. Teigė, kad valstybės reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę yra viešosios teisės pagrindu valstybės taikoma poveikio priemonė, sankcija, tačiau nesutartinė žalos atlyginimo prievolė, kurios įvykdymo pareigą civilinis kodeksas priskiria visiems jungtinės veiklos partneriams LR CK 6.975 str. 2 d. Viešosios teisės pagrindu kylančių sankcijų perskirstymas remiantis civiliniu sandoriu yra negalimas, tokių normų pažeidimo pasekmės taikomos tiesiogiai pažeidimą atlikusiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.975 str. palikdamas UAB „Karolinos turas“ paskirtą pareigą šalinti UAB „Plienas“ atliktos statybos padarinius nepakeistą.

15Apeliantas teigė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino vienašalį 1995-02-06 žemės nuomos sutarties nutraukimą teisėtu. Teismas, spręsdamas dėl vienašalio nuomos sutarties Nr. ( - ) nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo – egzistavimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė LR CK 4.103 str. bei nesilaikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai esminiu sutarties pažeidimu nurodė savavališkos statybų žemės sklype buvimą, nes nuomos sutarties nutraukimo momentu savavališkos statybos nebuvo, 2004-04-05 buvo surašytas tik statinio statybos sustabdymo aktas, o 2008-10-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tuo metu irgi nebuvo priimtas. Todėl teismas, vertindamas atsakovės atliktų veiksmų teisėtumą, nepagrįstai rėmėsi 2008-10-27 aktu Nr. ( - ) Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės subjektyvia nuomone, jog ieškovė vienašalio nuomos sutarties nutraukimo metu vykdė savavališką statybą. Vienašalio nuomos sutarties nutraukimo metu joks savavališkos statybos faktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo priimtas, statybos sustabdymo metu ji nebuvo laikoma savavališka galiojančių teisės aktų prasme, o statybos savavališkumas konstatuotas tik 2012-03-23 šioje byloje priimtu teismo sprendimu, kuris dar neįsiteisėjo, todėl teismas nepagrįstai pripažino iki 2007-08-20 ieškovę įvykdžius esminį nuomos sutarties pažeidimą.

16Pagal LR CK 6.217 str. sprendžiant ar sutarties pažeidimas yra esminis vertinama tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Nuomotojo esminis interesas yra nuomos mokesčio iš nuomininko gavimas, o nuomojamame žemės sklype egzistuojantis sustabdytos pamatų statybos faktas iš esmės negalėjo pažeisti atsakovės interesų.

17Apeliantas nurodė, kad nesant esminio sutarties pažeidimo – jos nutraukimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka. Teismas ginčo teisiniam santykiui turėjo taikyti – LR CK IV knygos X skyriaus normas bei privalėjo kvalifikuoti nuomos sutartį kaip sutartį dėl daiktinės teisės, tai yra ilgalaikės nuomos, tačiau teismas klaidingai kvalifikavo nuomos teisės pobūdį ir ginčui taikė netinkamas normas.

18Apeliantas nurodė, kad teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog žemės sklypas, esantis ( - ), vadovaujantis LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis negalėjo būti išnuomojamas ilgesniam laikui nei jis bus grąžintas buvusiam savininkui, visiškai neatsižvelgė į tai, kad šis žemės sklypas nuomos sutarties sudarymo metu nepateko į minėto įstatymo reguliavimo sritį. Sudarant žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartį, šis žemės sklypas nebuvo grąžintinas pagal minėtą įstatymą, kurio nuomos terminas galėjo būti numatytas tik iki nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas, konstatuodamas žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės (LR žemės įstatymo 21 str. 2 d., LR CK 1.80 str.) normas, netinkamai kvalifikavo iš nuomos sutarties kylančių teisinių santykių turinį, todėl nepagrįstai neanalizavo sutarties turinio ir nepripažino jos ilgalaike nuoma, kurios nutraukimo teisėtumas privalėjo būti vertinamas CK 4.169 str. 1 d. įtvirtintų teisės normų kontekste.

19Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiškino LR žemės įstatymo 9 str. 11 d., kuria teismas pagrindė vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą. Pagal minėtą įstatymą prieš terminą galėjo būti nutraukta tik be aukciono sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis. Teismas neatsižvelgė, kad 1995-02-06 su valstybe sudaryta žemės nuomos sutartis negalėjo būti laikoma sudaryta ne aukciono tvarka.

20Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą egzistavimo, nes sutarties nutraukimui buvo būtinas bendrasavininko sutikimas. Atsakovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nebuvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nebuvo gautas valstybės, kaip nuomojamo sklypo dalies savininkės, sutikimas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Be to, nuomos prievolė yra nedali, todėl teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl prievolės dalyko nedalumo įtakos atsakovės galimybei vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Esant bendrajai dalinei nuosavybei nuomos sutarties nutraukimui buvo būtinas visų žemės sklypo savininkų sutikimas, todėl teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kitus sklypo bendrasavininkius.

21Apeliantas nurodė, kad teismas, įpareigodamas ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, netinkamai taikė LR žemės įstatymo 28 str. bei pažeidė įstatymu garantuojamas subjektines teises, tai yra galimybę per 6 mėnesius įteisinti ( - ) esančias statybas.

22Apeliantas teigė, kad teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jo neįmanoma objektyviai įvykdyti. Byloje nėra įrodymų, kad 2004-04-05 statinio statybos sustabdymo akte užfiksuoti pamatai yra atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, pamatų buvimo vieta nenurodyta ir niekaip nedetalizuota.

23Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas ir bylą išnagrinėjo teisingai. Statyba be nuomotojo sutikimo yra neteisėta, nes pažeidžia nuomotojo teises bei pačią nuomos sutartį. Šio nuomos sutarties pažeidimo objektyviam buvimui nėra reikšminga, ar viešojo administravimo subjektas yra surašęs dėl šių pamatų savavališkos statybos aktą. Kadangi nuomos sutartis buvo pažeista, todėl atsakovei atsirado pagrindas ją nutraukti. Žemės sklypas pažeidimo atsiradimo metu buvo nuomininko valdomas, privalėjusio vykdyti teisėtą žemės sklypo naudojimą, todėl nuomininkas atsakingas už žemės sklypo panaudojimo neteisėtumą, jo pažeidimų nuomos metu atsiradimą ir jų pašalinimą.

24Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad ieškovė UAB „Karolinos turas“ nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kad ginčijamame sprendime nurodyti pamatai buvo pastatyti teisėtai arba kad jų statybai statybos leidimas buvo nereikalingas. Vien savavališkos statybos akto nesurašymas savaime nereiškia, jog tokia statyba yra arba tampa teisėta.

25Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su apeliaciniu skundo reikalavimais ir išdėstytais argumentais susijusiais su savavališka statyba ir ilgalaikę nuoma reguliuojančių teisės aiškinimu ir taikymu sutinka. G. B. nesutiko su apelianto teiginiu, jog ieškovė UAB „Karolinos turas“ negali būti laikoma atsakinga už padarinių šalinimą, nes būtent ji buvo statinių statytoja. Apeliantas nepagrįstai teigė, kad lėšų neinvestavo ir neatliko užsakovo funkcijų, nes ieškovė pagal 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutartį valdė ginčo žemės sklypą bei įgyvendino, realizavo savo turtines teises.

26Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo savavališką statybą nenustačius įstatyminio pagrindo šiai teismo išvadai pagrįsti. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. Byloje yra pateiktas 2004-04-05 statinio statybos sustabdymo aktas (b.l. 96 t. 1). Šiame akte yra nurodyta apie tai, kad priimant sprendimą sustabdyti statybą vadovaujamasi reglamentu STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio reglamento 8.1 punktu, nurodančiu, jog statinio statyba sustabdoma nustačius savavališkos statybos faktą. Būtina įvertinti 2004-04-05 akto nuostatą apie tai, kad sprendimas sustabdyti yra priimamas dėl to, jog išduotame statybos leidime nėra nurodyta apie leidimą statyti patikrinimo metu apžiūrėtus pamatus. Tai ir reiškia, jog buvo nustatyta savavališka statyba. Jeigu statybos darbai buvo sustabdyti, statytojas šio sustabdymo neginčijo, nešalino statybos trūkumų, tai yra patvirtinimas aplinkybės, jog statytojas sutiko su savavališkos statybos fakto nustatymu.

28Būtina įvertinti ir tai, kad akto surašymo metu galiojusio LR statybos įstatymo 28 str. buvo nurodyta apie tai, kad nustačius savavališkos statybos faktą yra surašomas aktas bei sustabdomi statybos darbai. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad 2004-04-05 akto surašymas ir akto įteikimas statytojui buvo nustatytos aplinkybės, jog statyba yra vykdoma savavališkai ir jos padarinius būtina pašalinti. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo nuostata, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas aktas, patvirtinantis savavališką statybą, nes tokio akto nuostatas atitiko 2004-04-05 aktas dėl savavališkai vykdytos statybos sustabdymo. Ieškovės nuostatos dėl to, kad 2004-04-05 statyba buvo tik sustabdyta, nėra pagrįstos. Statybos sustabdymo atveju statytojas turėjo teisę pašalinti statybos trūkumus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokie statybos trūkumų pašalinimą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Tai taip pat pavirtina, kad 2004-04-05 aktu buvo ne tik sustabdyta statyba, bet ir konstatuotas savavališkos statybos faktas. Dėl to negalima sutikti su ieškovės nuostata dėl to, kad surašant 2008-10-27 aktą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ieškovei turėjo būti įteiktas savavališkos statybos aktas.

29Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas, konstatuodamas savavališkos statybos faktą, peržengė teismui nustatytas kompetencijos ribas. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad savavališka statyba buvo nustatyta 2004-04-05 aktu. Savavališkos statybos faktas taip pat buvo patvirtintas 2008-10-27 sprendimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tai patvirtina, kad sprendimus dėl savavališkos statybos priėmė ne teismas, bet kompetentingos valstybinės institucijos. Dėl to negalima padaryti išvados, jog teismas viršijo teismui nustatytas kompetencijos ribas.

30Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nenustatinėjo 2008-10-27 sprendime nurodytų statinių paskirties, jų projektinių sprendimų, jų atitikimo nustatytiems norminių aktų reikalavimas. Akivaizdu yra tai, kad 2008-10-27 aktu buvo nustatyti neteisėtai įrengti statiniai. Teisėje galioja principas, jog iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda. Taigi neteisėtų statinių paskirtis, jų projektiniai sprendimai nebuvo įrodinėjimo dalyku šioje byloje, jų faktiniai duomenys nepatvirtino reikšmingų bylai aplinkybių. Dėl to negalima padaryti išvados, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

31Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas apribojo ieškovės teisę ginčyti 2008-10-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo teisėtumą. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Ieškovė ieškinį pareiškė būtent dėl nurodyto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė aplinkybes, dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl 2008-10-27 sprendimo pripažinimo neteisėtu yra atmetamas. Kadangi ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, negalima pripažinti teismą priėmus neteisėtą sprendimą.

32Ieškovė skunde nurodė tai, kad teismas nepagrįstai nustatė pareigas ne statybos darbus vykdžiusiam asmeniui, bet ieškovei. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Kadangi 2004 metais buvo vykdomi statybos darbai, jie buvo sustabdyti 2004-04-05 aktu ir aktas pateiktas statybos darbus vykdžiusiai UAB „Plienas“. Priimant 2008-10-27 sprendimą statybos darbai nebuvo vykdomi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai buvo vykdomi tuo laikotarpiu, kai sklypą valdė ieškovė. Jeigu ieškovė sklypo valdymo laikotarpiu pažeidė daikto valdymo teises, jai ir kyla atsakomybė už padarytus pažeidimus (LR CK 4. 27 str.). Jeigu ieškovė dalį valdymo teisių pagal jungtinės veiklos sutartį perdavė tretiesiems asmenims, tačiau tai taip pat nešalina ieškovės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (LR CK 4.30 str.). Dėl to 2008-10-27 sprendimu įpareigojimai pagrįstai nustatyti ieškovei.

33Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovę statytoja, nes ieškovė neatitiko statytojui nustatytų reikalavimų. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR statybos įstatyme yra nurodyta, kokius veiksmus atlieka statytojas. Būtina įvertinti ir tai, kad įstatymas nedraudžia asmeniui veikti trečiųjų asmenų interesais (LR CK 6. 972 str. 3 d.).Taigi nors dalį statytojo veiksmų atliko trečiasis asmuo G. B., tai nešalina ieškovės atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta jungtinės veiklos sutartimi bei konstatavo ieškovės atsakomybę dėl neteisėtų statybų vykdymo.

34Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino vienašališką nuomos sutarties nutraukimą teisėtu. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė

35J. K. yra teisėta žemės sklypo dalies savininkė. Atsakovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisių pažeidimus (LR CK 4. 98 str.). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovei J. K. paskirtoje sklypo dalyje yra savavališkai įrengti statiniai. Neteisėta statyba iš esmės pažeidžia nuomotojo teises. Neteisėtos statybos vykdytojas neabejotinai gali numatyti neteisėtų veiksmų pasekmes. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad šioje byloje nurodytus statybos darbus vykdė statybos bendrovė UAB „Plienas“. Dėl to įrodyta atsakovės priešieškinio nuostata, jog nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės (LR CK 6. 217 str. 2 d. 1 p.).

36Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas privalėjo sutarties nutraukimą įvertinti pagal LR žemės nuomos ir LR žemės įstatymų nuostatas. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Ieškovės nurodyti įstatymai yra specialios teisės normos, tačiau nuomos santykius reglamentuoja ir LR CK normos. Specialios teisės normos nepašalina bendrųjų teisės normų galiojimo. Dėl to LR CK 6. 217 str. nuostatų taikymas dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo yra teisėtas nutraukiant su ieškove sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį.

37Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovei priklauso tik idealioji žemės sklypo dalis, atsakovė neturėjo teisės į sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimą. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR CK 4. 75 str. nustatyta, kad bendroji nuosavybė valdoma bendraturčių susitarimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės įvykdytas nuomos sutarties nutraukimas pažeidė kitų bendraturčių teisėtus interesus. Taigi nėra pagrįstos ieškovės nuostatos dėl kitų bendraturčių teisių pažeidimo.

38Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad žemės sklypo nuoma yra nedali prievolė ir dalies sutarties nutraukimas nėra galimas. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Nedalios prievolės yra nurodytos LR CK 6. 25 str. Ieškovė neįrodė, kad žemės sklypo nuoma atitinka LR 6. 25 str. nurodytų prievolių reikalavimus.

39Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas apribojo ieškovės teisę pašalinti statybos darbų trūkumus. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Akivaizdu tai, kad statybos trūkumams pašalinti savavališkos statybos nustatymo atveju yra taikoma įstatymo nustatyta statybos trūkumų pašalinimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas sprendė ne dėl galimų ieškovės teisėtų interesų gynimo būdų, bet dėl 2008-10-27 sprendimo teisėtumo. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia norminių aktų reikalavimus. Taigi negalima sutikti su ieškovės nuostata, kad teismas neteisėtai apribojo ieškovės teises.

40Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad griautini pamatai nėra nurodyti nei 2004-04-05 statybos sustabdymo akte, nei 2008-10-27 sprendime, todėl teismo sprendimo nebus galima įvykdyti. Ši apeliacinio skundo nuostata yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė bei trečiasis asmuo G. B. įpareigojami pašalinti pamatus, nurodytus 2004-04-05 statybos sustabdymo akte, tačiau šiame akte tiksli neteisėtai įrengtų pamatų buvimo vieta nėra nurodyta. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal teismo sprendimą neteisėtai įrengti pamatai turi būti pašalinti iš 3,9998 ha dydžio žemės sklypo ( - ), nors reikalavimą pašalinti neteisėtus statinius pareiškusiai atsakovei J. K. paskirta naudotis tik 2,5968 ha dydžio šio žemės sklypo dalis. Teismas privalo priimti sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas visiškai (LR CPK 260 str.). Akivaizdu tai, kad vykdant 2012-03-23 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą gali kilti ginčai dėl to, kokius konkrečius statinius yra būtina nugriauti. Dėl to atsakovės priešieškinis dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai įrengtus statinius yra išspręstas nepašalinus priešieškinio trūkumų. Būtina įvertinti ir tai, kad ( - ) esantį žemės sklypą, kurio dydis 3,9998 ha, valdo 13 fizinių asmenų bei ieškovė (b.l. 147 t. 2). Dėl to atsakovei J. K. reiškiant reikalavimą pašalinti statinius iš viso žemės sklypo, į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti ir kiti žemės sklypo naudotojai, kurių teisėms pareigoms gali turėti įtakos priimamas teismo sprendimas. Taigi galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio dalį dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai įrengtus statinius priėmė pažeisdamas procesines bei materialinės teisės normas, ši teismo sprendimo dalis naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo (LR CPK 329, 330 str.). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai, teismas teisingai išsprendė priešieškinio dalį dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, todėl šios sprendimo dalys paliekamos galioti.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 324?331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

42panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės J. K. priešieškinis dėl pažeistų teisių gynimo ir ieškovė UAB „Karolinos turas“, trečiasis asmuo G. B. įpareigoti nugriauti savavališkai įrengtus pamatus, esančius 3,999 ha dydžio žemės sklype ( - ), ir šią atsakovės J. K. priešieškinio dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

43Kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo dalis palikti galioti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. ieškovė 2008-12-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su... 4. 2008-10-27 sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad priimtas pažeidžiant... 5. 2009-09-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byla perduota... 6. Ieškovė UAB „Karolinos turas“ kitu ieškiniu prašė atsakovės J. K.... 7. Atsakovė J. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti su... 8. 2007-02-02 buvo perduota 2,5968 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti ( - )... 9. G. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-23 sprendimu ieškovės ieškinį... 11. 1995-01-23 potvarkio Nr. ( - ), Palangos miesto savivaldybės valdybos... 12. J. K. nuosavybės teise valdomoje žemėje, kuri žemės sklypo plane žymima... 13. Ieškovė UAB „Karolinos turas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 14. Apeliantas taip pat nurodė, kad 2004-04-05 statybos sustabdymo akto pagrindu... 15. Apeliantas teigė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino vienašalį... 16. Pagal LR CK 6.217 str. sprendžiant ar sutarties pažeidimas yra esminis... 17. Apeliantas nurodė, kad nesant esminio sutarties pažeidimo – jos nutraukimas... 18. Apeliantas nurodė, kad teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog žemės... 19. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiškino LR žemės įstatymo 9 str.... 20. Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės nuomos... 21. Apeliantas nurodė, kad teismas, įpareigodamas ieškovę pašalinti... 22. Apeliantas teigė, kad teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų... 23. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė... 24. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 25. Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė,... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Būtina įvertinti ir tai, kad akto surašymo metu galiojusio LR statybos... 29. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas, konstatuodamas savavališkos... 30. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nenustatinėjo 2008-10-27 sprendime... 31. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas apribojo ieškovės teisę... 32. Ieškovė skunde nurodė tai, kad teismas nepagrįstai nustatė pareigas ne... 33. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovę... 34. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino... 35. J. K. yra teisėta žemės sklypo dalies savininkė. Atsakovė turi teisę... 36. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas privalėjo sutarties nutraukimą... 37. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog... 38. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad žemės sklypo nuoma yra nedali prievolė... 39. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas apribojo ieškovės teisę... 40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad griautini pamatai nėra... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 324?331... 42. panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo... 43. Kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo dalis...