Byla 2-2751/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. L., A. G. ir D. L. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Sadovalis“, civilinėje byloje Nr. B2-786-357/2013 pagal ieškovų UAB „Reservation partner LT“ bei asociacijos LATGA ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Sadovalis“, tretieji asmenys bankrutavusi UAB „Rekolas“, D. R. individuali įmonė, L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., A. G.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Reservation partner LT“ prašo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Sadovalis“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Nurodo, kad atsakovas su ieškovu 2009 m. liepos 23 d. sudarė Sutartį, kurioje už įsigytas prekes įsipareigojo sumokėti per 180 dienų. Sutartyje taip pat buvo numatyta atsakovo pareiga mokėti 0,05 procentų delspinigius, nevykdant įsipareigojimų. Atsakovas iš dalies apmokėjo skolą, tačiau liko skolinga 2579,79 Lt, o skolos mokėjimo terminas suėjo nuo 2010 m. sausio 23 d. Ieškovas skaičiavo delspinigius, kurių suma sudarė 316,05 Lt. 2012 m. rugsėjo 18 d. atsakovui buvo įteiktas reikalavimas sumokėti skolą, tačiau tai nebuvo padaryta. Mano, kad atsakovas yra nemokus.

4Ieškovas asociacija LATGA prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Sadovalis“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto bankas“. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 7 d. asociacija LATGA ir UAB „Sadovalis“ tarpusavyje pasirašė Licencinę sutartį Nr. HRC-48-32-2012, pagal kurią asociacija LATGA suteikė atsakovui, kaip kūrinių naudotojui, neišimtine teisę naudoti asociacijos LATGA repertuaro kūrinius viešam atlikimui ir viešam paskelbimui sutartyje ir jos priede nurodytomis sąlygomis. UAB „Sadovalis“ įsipareigojo susimokėti už suteiktą teise pagal priede prie sutarties nurodytus tarifus bei tvarką. Asociacija LATGA išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias pateikė atsakovui apmokėti, tačiau UAB „Sadovalis“ skolos neapmokėjo ir liko skolingas 958,55 Lt. Ieškovas mano, kad atsakovas UAB „Sadovalis“ yra nemokus.

5Trečiasis asmuo BUAB „Rekolas“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu, tačiau nurodė, jog teismui nusprendus iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašė skirti „Bankroto administravimas“. Nurodė, kad yra vienintelis UAB „Sadovalis“ akcininkas, taip pat ir kreditorius. Kadangi jau yra pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, trečiasis asmuo mano, kad nebeprivalėjo nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą ir informuoti apie bankroto bylos iškėlimą.

6Tretieji asmenys L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., A. G. pritarė ieškovo UAB „Reservation partner LT“ reikalavimui iškelti atsakovui bankroto bylą bei bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas su jais neatsiskaitė nustatyta tvarka. Taip pat jie nurodė, kad akcininkas BUAB „Rekolas“ nė karto nebuvo atvykęs į įmonę, todėl darė išvadą, kad atsakovas tapo nemokus dėl jo kaltės.

7Trečiasis asmuo D. R. individuali įmonė pritarė ieškovų reikalavimams dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Sadovalis“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 2027,78 Lt už patiektą produkciją.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Sadovalis“. Nurodė, kad pagal 2012 m. birželio mėnesio sudarytą balansą UAB „Sadovalis“ turtas sudarė 1 427337 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 347 123 Lt. Teismas vadovavosi iš Juridinių asmenų registro 2013 m. rugsėjo 11 d. gautais duomenimis, kadangi buvusio atsakovo vadovo šioje byloje yra pateikto nepatvirtinto, vyr. buhalterės pasirašyto 2013 m. balandžio 12 d. balanso duomenys nesutapo su 2012 m. birželio mėn. balanso duomenimis. Nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro gauto UAB „Sadovalis“ balanso už 2012 m. įmonės turtą sudarė 1 156 090 Lt, iš kurio trumpalaikis turtas – 193 766 Lt, ilgalaikis turtas – 962 324 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 551 641 Lt. Sprendė, kad įsipareigojimai sudaro žymiai mažiau nei pus3 į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, tad UAB „Sadovalis“ yra stabilų finansinį pajėgumą turintis subjektas. Iš 2013 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovui UAB „Sadovalis“ nuosavybės teise priklauso poilsio bazė, pirčių-baseino pastatas, garažas, katilinė, žemės sklypas, kurie įvertinti vidutine rinkos kaina ir atitinka balanse nurodytai vertei. Nurodė, kad pagal byloje pateiktą 2007 m. gruodžio 10 d. kredito sutartį Nr. 2007/08-1287, sudarytą tarp atsakovo ir AB Ūkio banko, įregistruota hipoteka 1.0272 ha žemės sklypui. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pradėtus išieškojimus iš įkeisto turto, apie vykdytiną piniginę prievolę ar priverstinį išieškojimą AB Ūkio bankui, o įkeisto turto vertė yra priskirta nebalansiniams atsakovo įsipareigojimams. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškusių reikalavimus iškelti bankroto bylą UAB „Sadovalis“ bendra kreditorinių reikalavimų suma (virš 6000 Lt, be buvusių darbuotojų reikalavimų) yra nežymi, lyginant su turima turto verte. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. gegužės 3 d. UAB „Sadovalis“ nekilnojamojo turto vertė buvo 20 000 000 Lt. Sprendė, kad nepaisant to, kad įmonės finansinė padėtis galėjo komplikuotis, tačiau pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pus4s į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl UAB „Sadovalis“ nelaikytina nemokia.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Pareiškėja L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismo išvada, kad atsakovas yra stabilų finansinį pajėgumą turtintis subjektas, nepagrįsta, neteisėta, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

132. Teismas klaidingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie pradėtus išieškojimus iš atsakovo turto. Teismas neįvertino ir neištyrė Ūkio banko pateikto reikalavimo atsakovui įvykdyti prievolę. Taigi neįvertino pradelstų atsakovo įsipareigojimų įkaito turėtojui. Teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad neegzistuoja atsakovo prievolė AB Ūkio bankui, nors šis kreditorius ir neišieško skolos priverstinai.

143. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2013 m. gegužės 3 d. Rašytine konsultacija dėl turto vertės nustatymo, nes šis dokumentas negali būti įrodymu dėl turto vertės, kadangi neatitinka Turto vertės nustatymo pagrindų įstatymo nuostatų. Be to, šioje konsultacijoje turto vertė nurodyta 2 000 000 Lt.

154. Teismas ignoravo, kad savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą yra situacija, kai atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi net ir nustatęs, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsakovas vėluoja mokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, teismas privalo iškelti atsakovui bylą. Nuo to momento, kai apeliantė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, atsakovas nėra įvykdęs savo prievolės nė vienam darbuotojui.

16Pareiškėja A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nemoka su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti atsakovui iškelti bankroto bylą. Atsakovas neteisėtai atleido darbuotojus, apie atleidimą nepranešė, nepaskaičiavo kompensacijų už nepanaudotas atostogas, nei darbo užmokesčio ar atlyginimo už priverstinę prastovą, ir šių išmokų neišmokėjo iki šiol.

182. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra skolingas hipotekos kreditoriui. Atsakovo pradelsta skola AB Ūkio bankui yra 3 457 880,12 Lt, ir ši suma viršija viso atsakovo turto vertę, taigi atsakovas yra nemokus. Teismas taip pat be pagrindo neįvertino pateiktų naujausios finansinės atskaitomybės dokumentų.

19Pareiškėja D. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas neteisėtai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nenurodė, kokie yra bendrovės įsipareigojimai. AB Ūkio bankas yra pateikęs atsakovui reikalavimą įvykdyti 3 457 880,12 Lt prievolę. Minėta suma yra žymiai didesnė už atsakovo į balansą įtraukto turto vertę.

212. Teismas vertino atsakovo turimo turto vertę pagal informacinio pobūdžio konsultaciją, tačiau ši konsultacija negali būti tinkamas įrodymas atsakovo turto vertei pagrįsti. Joje nurodyta 2 000 000 Lt atsakovo turto vertė yra gerokai mažesnė už įsipareigojimų AB Ūkio bankui vertę.

22Trečiasis asmuo BUAB „Rekolas“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Viresita“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Todėl argumentas, kad teismas privalėjo iškelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

242. Atsakovo turto vertė yra 1 156 090 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 551 641 Lt. Tad atsakovas negali būti laikomas nemokiu. Teismas galėjo laikyti Rašytinę konsultaciją papildomu įrodymu, nes šioje konsultacijoje buvo papildomos informacijos apie atsakovo turto vertę.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26Atskirieji skundai tenkintini.

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

28Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

29Byloje kilo ginčas dėl pagrindų iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“ bankroto bylą buvimo.

30Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

31Apeliantės nurodo, kad teismas privalėjo iškelti bankroto bylą remdamasis vien tuo argumentu, jog atsakovas vėluoja mokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ĮBĮ vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ši nuostata taikoma itin apdairiai ir pripažįstama, jog vien tik nurodyto pagrindo konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimui. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1697/2013, 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilėje byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009 ir kt.).

32Paminėta ĮBĮ nuostata siekiama apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojas turi galimybę ir kitais būdais išsiieškoti jam priklausantį darbo užmokestį, pavyzdžiui, pareiškiant ieškinį teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad buvę įmonės darbuotojai pateikė teismui ieškinius dėl atleidimų iš darbo pripažinimo neteisėtais, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje tretieji asmenys nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų.

33Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekėlė bankroto bylos UAB „Sadovalis“ vadovaudamasis vien tuo pagrindu, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

34Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbiausia yra objektyviai nustatyti įmonės nemokumą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nustatant įmonės (ne)mokumą, esminės reikšmės turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis, o nustatydamas minėtus rodiklius, teismas privalo būti aktyvus ex officio ir išnaudoti visas įmanomas galimybes jiems kuo tiksliau nustatyti. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

35Atskirieji skundai grindžiami aplinkybe, kad teismas nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, netinkamai vertino atsakovo turimą turtą bei neįvertino pradelstų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.

36Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės turtinės padėties, vadovavosi Juridinių asmenų registrui pateiktu balansu už 2012 m. (t. 3, b. l. 124). Pažymėtina, jog siekiant išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės rodiklius ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2135/2013). Taigi nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsižvelgti ir į 2013 m. balandžio 12 d. balansą (t. 1, b. l. 43-44). Nors šis balansas nėra pateiktas Juridinių asmenų registrui, tačiau pasirašytas įmonės vadovo ir buhalterio, kas sudaro pagrindą remtis šio balanso duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal 2012 m., tiek ir 2013 m. balandžio 12 d. pelno (nuostolių) ataskaitas UAB „Sadovalis“ veikė nuostolingai (t. 3, b. l. 123; t. 1, b. l. 45).

37Atsižvelgiant į balansuose esančius duomenis, didžiąją dalį viso turto balansinės vertės sudaro ilgalaikis materialusis turtas. Pagal 2012 m. balansą atsakovo ilgalaikio turto vertė sudarė 962 324 Lt, o pagal 2013 m. balandžio 12 d. balansą – 918 863 Lt. Taigi nurodytuose balansuose skirtumas tarp įmonės turimo turto nėra toks akivaizdus. Nustatydamas atsakovo turimo turto vertę, teismas be finansinės atskaitomybės dokumentų rėmėsi ir 2013 m. gegužės 3 d. Rašytine konsultacija (t. 2, b. l. 84-85). Tai, jog teismas nurodė, kad pagal šią konsultaciją įmonės turto vertė yra 20 000 000 Lt, vertintina kaip rašymo apsirikimas. Rašytinėje konsultacijoje nurodyta, kad UAB „Sadovalis“ veikiančio viešbučio restorano kaip vientiso turtinio komplekso verslo vertė, nustatyta naudojimo pajamų vertės metodu, yra 2 000 000 Lt. Pačioje konsultacijoje pažymėta, kad ji yra informacinio pobūdžio ir neatitinka nustatytų turto ir verslo vertinimo dokumentų turinio bei formos. Sutiktina su BUAB „Rekolas“ argumentu, kad šioje konsultacijoje yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir ji gali būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje iškilus ginčui dėl tikrosios atsakovo turimo turto vertės, paminėta konsultacija nėra pakankamas įrodymas, neginčijamai patvirtinantis UAB „Sadovalis“ nekilnojamojo turto vertę. Darytina išvada, kad byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų apie tikrąją UAB „Sadovalis“ priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Šios aplinkybės lemia, kad besąlygiškai vadovautis pateiktų balansų duomenimis nėra pagrindo, todėl jos turėtų būti tikslinamos nagrinėjant bylą iš naujo.

38Civilinio proceso kodekso 212 str. 1 d. yra numatyta, kad išaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kaip matyti, nustatyti tikslią nekilnojamojo turto vertę byloje yra labai svarbu, nes būtent nekilnojamasis turtas sudaro didžiąją atsakovo turto dalį. Be to, nuo konkrečios turto vertės priklauso ir atsakovo turto bei pradelstų įsipareigojimų santykis, iš kurio sprendžiama apie bendrovės (ne)mokumą. Todėl byloje svarstytinas klausimas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo pasitelkus kvalifikuotus specialių žinių turinčius asmenis.

39Atsakovas taip pat pateikė kreditorių ir debitorių sąrašus (t. 1, b. l. 4-48). Kaip minėta, svarbiausia yra nustatyti ne visus, o pradelstus įmonės įsipareigojimus. Apeliantės teigia, kad atsakovo pradelsta skola AB Ūkio bankui sudaro 3 457 880,12 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 10 d. tarp AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“ buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 2007/08-1287 (civilinė byla Nr. B2-945-357/2012, t. 1 b. l. 15-34). Atsiliepime į atskiruosius skundus liko nepaneigtas apeliančių pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo AB Ūkio banko naudai. Teismas taip pat iš naujo turėtų įvertinti 2009 m. spalio 31 d. Laidavimo sutartį Nr. 2007/08-L1-270, atsižvelgdamas į tai, jog pagrindinės kredito sutarties grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. balandžio 1 d. (civilinė byla Nr. B2-945-357/2012, t. 1 b. l. 40-47). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovo kreditorių sąrašas nėra visiškai tikslus ir aiškus.

40Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir ieškinį patenkino bei priteisė ieškovui Coface Austria Kreditversicherung AG iš laiduotojų UAB „Ridas“ ir UAB „Sadovalis“ solidariai 1 108 333,35 Lt skolą, 6,92 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovui atsirado papildomų vykdytinų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis, atsakovui yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kas iš dalies rodo atsakovo negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog įmonės direktorius Z. Š. aiškinamajame rašte nurodė, jog UAB „Sadovalis“ turi didelių užbalansinių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis ir įmonės situaciją įvertino kaip bankrotinę (t. 1, b. l. 56). Papildomai pažymėtina, jog byloje turėtų būti aiškinamasi, ar įmonė realiai vykdo veiklą, kiek darbuotojų šiuo metu dirba, atsižvelgiant į tai, kad nemažai darbuotojų buvo atleista.

41Atsižvelgiant į tai, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios įmonės finansinės padėties, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės jų įvertinti, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, kokia tikroji viso atsakovo turto vertė, kiek įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsta, ar įmonė šiuos įsipareigojimus mažina, kokios įmonės veiklos perspektyvos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamai atskleistos.

42Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisme negalima išnagrinėti apelianto mokumo klausimo, taip pat objektyviai įvertinti, ar vienintelis tinkamas sprendimas yra faktinis įmonės pašalinimas iš rinkos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

44Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Sadovalis“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Reservation partner LT“ prašo iškelti bankroto bylą... 4. Ieškovas asociacija LATGA prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB... 5. Trečiasis asmuo BUAB „Rekolas“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu,... 6. Tretieji asmenys L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M., V.... 7. Trečiasis asmuo D. R. individuali įmonė pritarė ieškovų reikalavimams... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Pareiškėja L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 12. 1. Teismo išvada, kad atsakovas yra stabilų finansinį pajėgumą turtintis... 13. 2. Teismas klaidingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie pradėtus... 14. 3. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2013 m. gegužės 3 d. Rašytine konsultacija... 15. 4. Teismas ignoravo, kad savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą yra... 16. Pareiškėja A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 17. 1. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nemoka su darbo santykiais... 18. 2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra skolingas hipotekos... 19. Pareiškėja D. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 20. 1. Teismas neteisėtai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus.... 21. 2. Teismas vertino atsakovo turimo turto vertę pagal informacinio pobūdžio... 22. Trečiasis asmuo BUAB „Rekolas“, atstovaujamas administratoriaus UAB... 23. 1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien formalus... 24. 2. Atsakovo turto vertė yra 1 156 090 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. Atskirieji skundai tenkintini.... 27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas... 29. Byloje kilo ginčas dėl pagrindų iškelti atsakovui UAB „Sadovalis“... 30. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu... 31. Apeliantės nurodo, kad teismas privalėjo iškelti bankroto bylą remdamasis... 32. Paminėta ĮBĮ nuostata siekiama apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją... 33. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbiausia yra... 35. Atskirieji skundai grindžiami aplinkybe, kad teismas nenustatė įmonės... 36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės turtinės padėties,... 37. Atsižvelgiant į balansuose esančius duomenis, didžiąją dalį viso turto... 38. Civilinio proceso kodekso 212 str. 1 d. yra numatyta, kad išaiškinti... 39. Atsakovas taip pat pateikė kreditorių ir debitorių sąrašus (t. 1, b. l.... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d.... 41. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai kelia... 42. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisme negalima... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 44. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir bankroto...