Byla 1A-421-348-2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Valdo Vitunsko ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajam D. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (dėl V. L. turto įgijimo apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metamas šešiems mėnesiams,

3pagal BK 182 str. 1 d. (dėl D. B. turto įgijimo apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su 2012-11-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2013-05-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 2600 litų bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams bei 20 MGL dydžio, t.y. 2600 litų bauda.

6Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

7T. D. pagal BK 245 str., išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Iš T. D. priteista 26000 Lt nukentėjusiajam D. B. turtinės žalos atlyginimui.

9Nuosprendžio dalis dėl T. D. išteisinimo neskundžiama.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

11T. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011-12-07 pažadėjo V. L. priklausantį 12000 Lt vertės automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) su jame pakrautais daiktais nugabenti į P., bet vis klaidindamas nukentėjusios artimuosius, kad automobilis su daiktais pakeliui į P., pažado neįvykdė tokiu būdu užvaldė V. L. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) su jame buvusiais daiktais, išviso padarydamas 30150 litų turtinę žalą.

12Taip pat T. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2012-12-05 pažadėjo D. B. per du mėnesius iš A. pristatyti žemės ūkio techniką, gavo 26000 litų avansą, tačiau technikos nepristatė, padarydamas nukentėjusiam 26000 turtinę žalą.

13Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-02-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir jį išteisinti, o D. B. civilinį ieškinį atmesti.

14Skunde nurodo, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimą atliko vadovaujantis prielaidomis ir abejonėmis, teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio nusikalstamose veikose.

15Apelianto teigimu, jo ir liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad jis žodžiu susitarė su V. L. jog parveš automobilį su jame esančiais daiktais iš Lietuvos į P., t.y. tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas. Sutartinai prievoliniai asmenų santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl LR BK straipsniuose įtvirtintos normos negali būti taikomos automatiškai dėl kiekvienos sutarties neįvykdymo fakto, nes sutarčių vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

16Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam, jog butų galima konstatuoti esant sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką, nepakanka susitarimo nevykdymo. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turėjo nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, be to, suklaidinimas dėl ketinimų turi būti su apgaulės elementais, kurie pasunkino asmens identifikavimą ar sandorio fakto įrodinėjimą. Iš jo bei liudytojų parodymų matyti, kad jo asmenybė, gyvenamoji vieta bei telefono numeris nukentėjusiems buvo žinomi. Dėl automobilio nuvežimo buvo tartasi kelis kartus, tiek su V. L., tiek su S. J., tačiau nebuvo sutarta kiek jam bus sumokėta už atliktas paslaugas, todėl ketino automobilį grąžinti, tačiau neturėjo kam jo grąžinti, nes visi buvo išvykę į užsienį. Po kurio laiko susiskambinęs su S. J. ketino grąžinti automobilį, tačiau juo bevažiuojant buvo sustabdytas policijos ir automobilis buvo nugabentas į stovėjimo aikštelę. Taigi byloje nėra jokių duomenų, neginčytinai patvirtinančių nukentėjusiųjų suklaidinimą, apsunkinusį jų interesus patenkinti civilinio proceso tvarka, kadangi jo asmenybė nukentėjusiems buvo žinoma, nors automobilį jis ir paėmė, tačiau nesutarus dėl jo nuvežimo kainos jį atsiradus galimybei ketino grąžinti, tačiau jo negražino dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

17Taip pat apeliantas nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis pasisavino D. B. pinigus - 26000 litų apgaule, nes, žadėdamas pristatyti žemės ūkio techniką, iš tikrųjų to neketino daryti ir visaip išsisukinėdamas bandė išvengti pinigų grąžinimo. Tačiau dar kartą apeliantas pažymi, kad santykiai kokie susiklostė tarp jo ir nukentėjusiojo D. B. taip pat laikytini sutartiniais, todėl jie yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu tik formaliai nurodė jog jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, duomenimis užfiksuotais 2012-12-05 sutartyje, D. B. sąskaitos Swedbank išrašu iš kurių matyti, kad jis pasisavino iš nukentėjusiojo 26000 litų apgaule, nes žadėdamas pristatyti žemės ūkio techniką iš tikrųjų to daryti neketino ir bandė išvengti pinigų gražinimo. Tokios teismo išvados nepagrįstos, kadangi pats nukentėjusysis D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad sulaukė skambučio su pasiūlymu dėl technikos pirkimo, nors derybų su jokiais kitais asmenimis jis nevedė, o tai patvirtina tą faktą, jog tikrai ketino padėti įsigyti technikos iš užsienio ir neturėjo jokių išankstinių ketinimų pasisavinti iš nukentėjusiojo 26000 litų.

18Be to, skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nei vienu nei kitu atveju šiuo klausimu nepasisakė. Dėl to, yra pagrindas daryti išvadą, jog byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 1 d.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. D. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašė nuteistojo T. D. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

20Prokuroras ir nukentėjusysis D. B. prašė nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

21Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas.

22Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto T. D. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 182 str. 1 d. už dvi nusikalstamas veikas.

23Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tvirtina, jog byloje nėra jokių patikimu ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, tačiau kolegijos nuomone tokie apelianto teiginiai vertintini kaip jo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokius skundo argumentus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti baudžiamosios bylos duomenys. Kolegijos nuomone, tai kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

24Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

25Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012 ir kitos). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą.

26Iš nuteistojo T. D. parodymų matyti, kad jis neneigia, jog su S. J. susitarė dėl V. L. priklausančio automobilio ir jame buvusių daiktų nugabenimo į P.. Tačiau automobilio nenugabeno, norėjo jį sugrąžinti, bet važiuojant į Klaipėdą grąžinti automobilio, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau tokius nuteistojo T. D. prarodymus paneigia liudytojų S. J., D. J. parodymai ir rašytiniai duomenys.

27S. J. parodymais nustatyta, kad dukra V. L. su vyru iš Lietuvos kraustėsi gyventi į P., norėjo išsivežti daiktus ir mašiną, o T. D. pasiūlė pervežti automobilį su daiktais į P.. Dukra su sūnumi nuvarė automobilį iki Gargždų, kur Ford Galaxy su daiktais buvo atiduotas atvykusiems trims žmonėms. Kaune automobilis buvo pastatytas į stovėjimo aikštelę. Tačiau automobilis į P. nugabentas nebuvo. T. D. aiškino, kad automobilis pakrautas ant tralo ir išvažiavo Prancūzijos link. Po to, jau teigė, kad Vokietijoje sulūžo priekabos stabdžiai. Dar vėliau T. D. teigimu, vairuotoją girtą sulaikė policija, o tralą V. uždarė į aikštelę. Jis grįžęs į Lietuvą susitiko su T. D., kuris aiškino, jog jam nesiseka, sakė, kad mašina Vokietijoje. Davė adresą kur yra sulaikytas automobilis, bet bandant surasti T. D. nurodytą adresą, paaiškėjo, kad tokio adreso nėra. Išsiaiškino, kad tokia aikštelė neegzistuoja, panaši aikštelė yra tik A., o T. D. minimas vairuotojas yra V. paieškomas. T. D. pradėjo nekelti ragelio. Dėl to kreipėsi į policiją. Po kurio laiko paaiškėjo, kad automobilis važinėja Kaune, nes buvo atsiųsta bauda už greičio viršijimą. Su automobiliu T. D. važinėjo, kol pakliuvo išgėręs. Automobilį atsiėmė iš policijos aikštelės, jame daiktų nebuvo. Mašina buvo praktiškai nevažiuojanti. Viskas išardyta, nudraskyta, stovis baisus. Kėbulas aplankstytas. Padangos trenktos į kelkraštį, salonas pilnas šiukšlių. Panelės nuimtos, nebuvo sėdynių. Vėliau T. D. tėvas atvežė kelis maišus daiktų, bet juose viskas buvo supuvę nuo laikymo drėgmėje. Už automobilio nugabenimą 600 svarų buvo pervesta į T. D. nurodytą anglišką sąskaitą.

28Tokius liudytojo S. J. parodymus patvirtina ir D. J. parodymai.

29Iš baudžiamojoje byloje esančio transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis Ford Galaxy valstybinis Nr. ( - ) nuo Kęstučio g. 42, Kaune buvo nugabentas į saugomą automobilių aikštelę (t. 1 b. l. 39). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2012-09-10 Kauno apylinkės teismo nutarimu T. D. buvo nubaustas už tai, kad 2012-05-13, 21.30 val., A. J. g., Kaune, vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. ( - ) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

30Šie duomenys paneigia nutiestojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis transporto priemonę norėjo grąžinti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonėje nebuvo daiktų, kuriuos T. D. kartu su automobiliu turėjo nugabenti į P.. Taip pat šie duomenys ir liudytojo S. J. parodymai patvirtina tai, kad T. D. apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. automobilį Ford Galaxy su jame buvusiais daiktais. Liudytojo S. J. parodymai patvirtina, kad T. D. S. J. pateikinėjo vis skirtingas automobilio ir daiktų nenugabenimo į P. priežastis, tai transporto priemones sugedimas, tai vairuotojo sulaikymas Vokietijoje, tai tralo uždarymas į policijos aikštelę Tai, kad T. D. pateikė neatitinkančius tikrovės faktus, patvirtina tai, kad Vokietijoje jo nurodytu adresu tokios automobilių aikštelės nebuvo, todėl S. J. ten nuvykęs ir nerado automobilio su daiktais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. D. automobiliu naudojosi pats, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat byloje esantys duomenys, t.y., kad automobilis buvo sulaikytas be jame sukrautų daiktų, patvirtina aplinkybę, kad T. D. jo net neketino gabenti į sutartą vietą, t.y. P.. Be to, po automobilio sulaikymo daiktų dalį po kurio laiko grąžino ne T. D., o jo tėvas. Kolegijos nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp T. D. V. L. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jokios sutarties T. D. sudaręs nebuvo. Vengė bendravimo su S. J., todėl be teisėsaugos institucijų pagalbos nukentėjusiosios pažeistos teisės atkūrimas šioje byloje tampa problemiškas ir tai jau daro padarytą veiką nusikalstama veika. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, kruopščiai jas ištyrė, išvados dėl T. D. kaltumo padarius BK 182 str. 1 d. (dėl V. L. turto užvaldymo apgaule) numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

31Taip pat kolegija konstatuoja, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl sukčiavimo D. B. atžvilgiu. Nors nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir D. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo D. B., liudytojų D. B., B. B. bei E. G. parodymai. Nuteistasis T. D. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu akcentuoja, kad jis su D. B. buvo susitaręs tik dėl technikos pargabenimo. Tačiau iš nuoseklių nukentėjusiojo D. B. parodymų matyti, kad jis jokių derybų su Anglijoje žemės ūkio technika prekiaujančia įmone nevedė. Būtent T. D. atvykęs pas B.s su USB laikmena parodė žemės ūkio techniką. Prie T. D. pateiktų foto nuotraukų buvo nurodytos ir kainos, kurios aiškiai skyrėsi nuo rinkoje vyraujančių žemės ūkio technikos kainų. Dėl pareiktos T. D. informacijos, kuri neatitiko tikrovės, D. B. perdavė T. D. 26 000 Lt kaip pradinį įnašą, tačiau T. D. jokios technikos nepargabeno. Priešingai, D. B. sužinojus tikrąsias parduodamos technikos kainas, kurios buvo kelis kartus didesnės nei pateiktos T. D., pastarasis pradėjo vengti bendravimo, ėmė grasinti. Šiuos nukentėjusiojo D. B. parodymus patvirtina ir liudytojų B. B., D. B. bei E. G. parodymai. Baudžiamojoje byloje esantis D. B. asmenis sąskaitos esančios banke AB ( - ) išrašas patvirtina, kad 2012-12-05 D. B. iš savo sąskaitos nuėmė 26 000 Lt. Taigi iš paminėtų aplinkybių seka, kad T. D. tyčia, žinodamas kad technikos nepristatys, D. B. pateikė žemės ūkio technikos tikrovės neatitinkančias kainas, ko pasekoje D. B. perdavė T. D. 26 000 Lt. Iš byloj esančių duomenų matyti, kad T. D. įmonė nesivertė žemės ūkio technikos pardavimu. T. D. negalėjo tiksliai nurodyti kam ir kada neva už technikos pirkimą perdavė pradinį 10 procentų įnašą. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai nuteistojo T. D. veiką kvalifikavo kaip nusikaltimą numatytą LR BK 182 str. 1 d.

32Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.... 3. pagal BK 182 str. 1 d. (dėl D. B. turto įgijimo apgaule) – laisvės... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su 2012-11-30... 6. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.... 7. T. D. pagal BK 245 str., išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti... 8. Iš T. D. priteista 26000 Lt nukentėjusiajam D. B. turtinės žalos... 9. Nuosprendžio dalis dėl T. D. išteisinimo neskundžiama.... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 11. T. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą,... 12. Taip pat T. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti... 13. Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-02-27 Kauno... 14. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimą atliko vadovaujantis... 15. Apelianto teigimu, jo ir liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad jis... 16. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam, jog butų galima konstatuoti... 17. Taip pat apeliantas nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas... 18. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sukčiavimas padaromas tik... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. D. gynėjas advokatas... 20. Prokuroras ir nukentėjusysis D. B. prašė nuteistojo T. D. apeliacinį... 21. Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas.... 22. Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį... 23. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios... 24. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto... 26. Iš nuteistojo T. D. parodymų matyti, kad jis neneigia, jog su S. J. susitarė... 27. S. J. parodymais nustatyta, kad dukra V. L. su vyru iš Lietuvos kraustėsi... 28. Tokius liudytojo S. J. parodymus patvirtina ir D. J. parodymai.... 29. Iš baudžiamojoje byloje esančio transporto priemonės priverstinio nuvežimo... 30. Šie duomenys paneigia nutiestojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis... 31. Taip pat kolegija konstatuoja, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai... 32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 34. nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti....