Byla 2K-206/2009
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu I. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, uždraudžiant bendrauti su M. D., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tau nesusiję su darbu, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 16 647,58 Lt žalą.

4Priteista solidariai iš I. K. ir M. D. 16 647,58 Lt UAB „Švyturys-Utenos alus“.

5Tuo pačiu nuosprendžiu M. D., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta ir, vadovaujantis BK 82 ir 87 straipsniais, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

8I. K. nuteistas už tai, kad jis ir M. D. apgaule, M. D. kitų naudai, I. K. savo naudai, įgijo svetimą turtą. 2006 m. birželio 23 d., prie UAB „Dabl V“ sandėlio, esančio Vilniuje, Vilkpėdės g. 8, M. D. paėmė iš I. K. tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgytą UAB „Švyturys-Utenos alus“ pinigų paėmimo kvitą serija USA Nr. 6779370 ir I. K. palieptas M. D., apgaule, t. y. neturėdamas įgaliojimų priimti pinigus už pristatytą produkciją ir melagingai prisistatęs V. D. vardu UAB „Dabl V“ sandėlio vedėjui V. A. pateikė minėtą UAB „Švyturys-Utenos alus“ pinigų paėmimo kvitą, kurį pats užpildė ir pasirašė V. D. vardu, pagal kurį iš V. A. paėmė kaip atsiskaitymą už UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkciją 16 647,58 Lt, kuriuos vėliau perdavė I. K. Taip M. D. apgaule I. K. naudai įgijo UAB „Švyturys-Utenos alus“ priklausančius pinigus – 16 647,58 Lt.

9Kasaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius skunde teigia, kad teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, neištyrė esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė įstatymą ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad jo veikoje nėra esminio BK 182 straipsnyje įtvirtintos sukčiavimo sudėties objektyvaus požymio – apgaulės, panaudojamos kaip priemonės turtui užvaldyti. Kasatorius pažymi, kad jeigu sandėlio vedėjas V. A. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, jis būtų neperdavęs grynųjų pinigų M. D.

11Kasatoriaus manymu, teismo nuosprendyje nėra pateikta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai nepatvirtina, kad būtent jis įvykdė nusikalstamą veiką ar suvokė atliktų veiksmų neteisėtumą ir jų norėjo. Kasatorius pabrėžia, kad jis dirbo J. S. IĮ ir turėjo nuolatinį padėjėją. Nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y. 2006 m. birželio 23 d. jo padėjėjas buvo pakeistas neoficialiai įmonėje dirbusiu M. D., kurio kasatorius iki tol nepažinojo. Todėl teismo išvada, kad kasatorius liepė iki tol jam nepažįstamam žmogui paimti pinigus yra nelogiška ir neįtikinama. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju, t. y. tiek jam pačiam betarpiškai, tiek per M. D. paėmus pinigus jis būtų pripažintas įtariamuoju, todėl juo labiau jam nebuvo tikslo į nusikalstamos veikos padarymą įtraukti nepažįstamą žmogų. V. A. pasiūlius kasatoriui paimti pinigus, šis atsisakęs, kas taip pat patvirtina, jog jis nesiekė apgaule užvaldyti svetimą turtą.

12Kasatorius teigia, kad teismas nenustatė jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme laipsnio, be to, nors ir konstatavo, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su M. D., tačiau nuorodos į BK 24 ar 25 straipsnį nepateikė.

13Kasatorius teigia, kad sukčiavimui kaip veikai yra būdingas savanaudiškas tikslas, tuo tarpu teismas tokio tikslo kasatoriaus veiksmuose nenustatė. Nors teismas konstatavo tiesioginę tyčią jo veiksmuose, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo.

14Kasatoriaus manymu, ikiteisminis tyrimas byloje vyko nepateisinamai ilgai, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas

15Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, reikalaujantį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai.

16Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, nors ir atliko įrodymų tyrimą, tačiau bylos aplinkybes vertino atsietai. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir nepatikrino bylos tiek ,tiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp M. D. parodymų ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių M. D. jį apkalba. Antai apklaustas įtariamuoju 2007 m. kovo 28 d. M. D. nurodė, kad važiuojant kasatorius jam davė kvitą ir nurodė prisistačius sandėlininkui svetima pavarde paimti pinigus. Tačiau tame pat apklausos protokole M. D. taip pat teigia, kad pinigų paėmimo kvito perdavimą matė ir sandėlio vedėjas V. A., nors pastarasis niekada to neparodė. Kasatorius nurodo, kad 2006 m. spalio 11 d. apklaustas įtariamuoju M. D. atsisakė nurodyti asmenį, jam davusį pinigų paėmimo kvitą, tačiau teismas šiais įrodymais nesirėmė ir vėlesnio jų pakeitimo priežasties neanalizavo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. D. šiuos parodymus davė jau po kasatoriaus 2006 m. rugsėjo 22 d. duotų parodymų, kur pastarasis parodė, kad už atsiskaitymus atsakingas kartu su juo atvažiavęs asmuo (M. D.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neapšalino prieštaravimų tarp kasatoriaus ir M. D. parodymų. Todėl, kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai vien tik remdamasis M. D. parodymais pripažino, kad jis paimtus pinigus perdavė kasatoriui.

17Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinio skundo motyvai yra analogiški apeliacinio skundo motyvams. Kasatoriaus teiginiai, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus yra nepagrįsti. Teismo nuosprendis buvo priimtas laikantis BPK nustatytos tvarkos ir atitiko jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, teismo išvados išdėstytos aiškiai ir motyvuotai. Taip pat teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kasatoriaus parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas tiki M. D. bei liudytojo V. A. parodymais.

18Nors kasatorius mini, kad apeliacinė nutartis grindžiama deklaratyviais teiginiais, tačiau detalizuodamas šį motyvą tenurodo, jog jis neturėjo teisės priimti pinigus ir nurodyti, kas juos priims, tačiau kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, joje yra išsamiai pasisakyta apie visų liudytojų parodymus, o pateiktos išvados yra aiškios ir išsamios. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir apie liudytojo V. A. kaip materialiai atsakingo asmens veiksmus, be to, pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

19Nuteistojo I. K. kasacinis skundas netenkintinas.

20Dėl I K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

21Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

22Skirtingai nei teigia kasatorius, byloje nustatyta, kad būtent I. K. davė M. D. pinigų paėmimo kvitą, nurodė šiame kvite pasirašyti sugalvotu vardu ir pavarde (V. D.), paliepė iš sandėlininko paimti pinigus ir vėliau juos perduoti jam. Vykdydamas sumanymą kasatorius kartu su M. D. atėjo pas V. A. ir nurodė jam, kad pinigus už pristatytą produkciją paims M. D., ką šis ir padarė, prieš tai užpildęs kvitą taip, kaip jam liepė kasatorius, paėmė pinigus ir vėliau perdavė I. K. Taip kasatorius apgaule savo nuosavybėn įgijo svetimą turtą. Šias bylos aplinkybes patvirtina nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. D. bei liudytojų V. A. ir A. K. parodymai. Nors 2006 m. spalio 11 d. vykusios apklausos metu M. D. atsisakė įvardyti asmenį, davusį jam nurodymus dėl pinigų paėmimo, tačiau vėlesnių apklausų metu bei teisme jis šiuos parodymus paneigė bei vienodai ir nuosekliai teigė, kad būtent nuteistasis I. K. jam davė nurodymus dėl pinigų paėmimo. Kadangi M. D. parodymai sutapo su sandėlio vedėjo V. A. parodymais apie tai, kad I. K. nurodė, kad pinigus paims M. D., nors pastarasis tokios teisės neturėjo ir I. K. tai žinojo, taigi teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir pagrįstai rėmėsi. Be to, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp M. D. parodymų ir visapusiškai bei išsamiai ištirti bylos aplinkybes bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir pakartotinai apklaustas M. D., kuris dar kartą patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes dėl pinigų paėmimo.

23Taigi apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad I. K. kartu su M. D. atėjo pas sandėlininką, informavo jį, kad pinigus paims M. D., kuris pagal kasatoriaus parengtą planą pateikė kasatoriaus perduotą pinigų paėmimo kvitą, nors M. D. jokio ryšio su UAB „Švyturys-Utenos alus“ įmone ir jos produkcijos pristatymu neturėjo. Kadangi sandėlio vedėjas V. A. pažinojo kasatorių kaip asmenį, pristatantį UAB „Švyturio-Utenos alus“ produkciją, jis patikėjo jo žodžiais, kad M. D. yra asmuo, turintis teisę paimti pinigus, todėl jis M. D. asmens tapatybės dokumentų netikrino. Be to, M. D. pateikė pinigų paėmimo kvitą, kurį turėjo tik asmenys, įgalioti paimti pinigus už pristatytą produkciją. Taigi dėl kasatoriaus sąmoningų veiksmų sandėlininkas buvo suklaidintas dėl M. D. teisės paimti pinigus už pristatytą produkciją UAB „Švyturys- Utenos alus“ naudai, nors iš tikrųjų nei M. D., nei I. K. tokios teisės neturėjo. Sandėlio vedėjo V. A. apsisprendimą perduoti pinigus lėmė tai, kad jis žinojo, jog iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ turi atvykti darbuotojai ir paimti pinigus už pristatytą produkciją, be to, jis pažinojo kasatorių ir patikėjo jo žodžiais.

24Dėl aukščiau išvardytų veiksmų padarymo kasatorius byloje pripažintas nusikaltimo bendravykdytoju dviejų bendrininkų padarytame nusikaltime. Sutinkamai su BK 24 straipsnio 3 dalimi vykdytoju laikomas asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Kasatorius atliko kurstytojo ir padėjėjo veiksmus, tačiau kartu iš dalies realizavo sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius- apgavo sandėlininką, pasakydamas, kad pinigus kaip asmuo turintis tokią teisę paims šalia stovėjęs vyras, todėl pagrįstai pripažintas sukčiavimo vykdytoju. Bendrininkų veikoje yra bendrininkų grupės požymis, kuris atitinka BK 25 straipsnio 2 dalies požymiams. Tačiau įstatymas nereikalauja kvalifikuojant veiką būtinai nurodyti BK 25 straipsnio 2 dalį, nors tokia kvalifikacija yra pageidautina.

25Nors I. K. teigia, kad teismai nesiaiškino kvito atsiradimo pas jį aplinkybių, byloje nustatyta, kad įgaliojimą paimti pinigus už atvežtą produkciją turėjo vairuotojas A. K. Jam 2006 m. birželio 22 d. buvo išduoti šeši pinigų paėmimo kvitai, tačiau kitą dieną jis pastebėjo, kad vienas kvitas, kurio serijos numeris buvo USA Nr. 67793670, buvo dingęs. Pažymėtina, kad būtent kvitą, kurio serijos numeris buvo USA Nr. 67793670, I. K. davė M. D.

26Kolegija laiko, kad esant šioms aplinkybės, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo I. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

27Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)

28Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

29Kolegija laiko, kad kasatoriaus argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, ištyrė apeliaciniame skunde buvusius argumentus. Juos palyginęs su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės ir pašalino prieštaravimus tarp teismo išvadai turinčių reikšmės įrodymų, patvirtindamas juos kitais byloje surinktais įrodymais.

30Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė nuteistojo I. K. kaltę patvirtinančius įrodymus, juos išanalizavo ir nurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia surinkti įrodymai. Teismas paneigė kasatoriaus teiginį dėl nepagrįsto nesirėmimo jo parodymais nurodydamas, kad jie prieštarauja vienodiems ir nuosekliems nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. D. bei liudytojo V. A. parodymams, kuriais teismai neturėjo pagrindo netikėti. Be to, siekdamas pašalinti visas abejones dėl M. D. parodymų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atnaujino įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausė tiek M. D., tiek V. A., kurie dar kartą patvirtino savo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus parodymus.

31Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų ir aptarė, kodėl sandėlio vedėjo V. A. veiksmai, t. y. asmens tapatybės dokumentų nepatikrinimas prieš perduodant pinigus, negali būti vertinami baudžiamosios teisės prasme.

32Taigi patikrinęs nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teismas konstatavo, kad įrodymai įvertinti teisingai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Nuteistojo I. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu... 4. Priteista solidariai iš I. K. ir M. D. 16 647,58 Lt UAB „Švyturys-Utenos... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu M. D., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vadovaujantis... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 8. I. K. nuteistas už tai, kad jis ir M. D. apgaule, M. D. kitų naudai, I. K.... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto... 10. Kasatorius skunde teigia, kad teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20... 11. Kasatoriaus manymu, teismo nuosprendyje nėra pateikta jokių jo kaltę... 12. Kasatorius teigia, kad teismas nenustatė jo dalyvavimo nusikalstamos veikos... 13. Kasatorius teigia, kad sukčiavimui kaip veikai yra būdingas savanaudiškas... 14. Kasatoriaus manymu, ikiteisminis tyrimas byloje vyko nepateisinamai ilgai, taip... 15. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies... 16. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, nors ir atliko įrodymų... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinio... 18. Nors kasatorius mini, kad apeliacinė nutartis grindžiama deklaratyviais... 19. Nuteistojo I. K. kasacinis skundas netenkintinas.... 20. Dėl I K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 21. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai... 22. Skirtingai nei teigia kasatorius, byloje nustatyta, kad būtent I. K. davė M.... 23. Taigi apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad I. K. kartu su M. D. atėjo... 24. Dėl aukščiau išvardytų veiksmų padarymo kasatorius byloje pripažintas... 25. Nors I. K. teigia, kad teismai nesiaiškino kvito atsiradimo pas jį... 26. Kolegija laiko, kad esant šioms aplinkybės, baudžiamasis įstatymas byloje... 27. Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)... 28. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma... 29. Kolegija laiko, kad kasatoriaus argumentas, jog apeliacinės instancijos... 30. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė nuteistojo I.... 31. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų nuteistojo... 32. Taigi patikrinęs nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teismas... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 34. Nuteistojo I. K. kasacinį skundą atmesti....