Byla 2K-346/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistojo gynėjui Alvydui Tamulioniui

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendis ir A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl AB „Severstallat“) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl „Šadrinsko auto agregatų gamyklos“) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Avelita“) laisvės atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Priteista iš A. K. 35 882,93 Lt AB „Severstallat“ ir 404 297 Lt AB „Šadrinsko auto agregatų gamykla“.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu A. K. dėl kaltinimų padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir tris nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5A. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui prisistačius UAB „Joragė“ arba UAB „Rarkas“ atstovu, galinčiu pervežti krovinį, internetu 2010 m. balandžio 22 d. sudarė su „Cosma GmbH“ atstovybe Lietuvoje krovinio pervežimo iš Klaipėdos į Vokietiją, Hamburgą, sutartį, tačiau jau vežamą krovinį transportavimo bendrovės darbuotojams nurodė 2010 m. balandžio 23 d. iškrauti sandėliuose Kaune, Europos pr. 77, kur A. K. prisistatė UAB „Joragė“ darbuotoju, turinčiu priimti krovinį, tačiau transportavimo bendrovės darbuotojai, suabejoję nurodymo tikrumu, krovinio neiškrovė, taip pasikėsino apgaulės būdu užvaldyti „Cosma GmbH“ didelės 168 000 JAV dolerių (431 760 Lt) vertės turtą; 2010 m. balandžio 15 d. sudarė su Latvijos įmone „Severstallat“ krovinio pervežimo iš Latvijos Respublikos į Vokietiją sutartį, tačiau jau vežamą krovinį transportavimo bendrovės darbuotojams nurodė 2010 m. balandžio 17 d. iškrauti sandėliuose Kaune, Europos pr. 77, kur A. K. kaip UAB „Joragė“ darbuotojas krovinį priėmė ir jo gavėjui nenugabeno, taip apgaule įgijo AB „Severstallat“ 10 400,85 eurų (35 882,93 Lt) vertės turtą; 2010 m. birželio 17 d. sudarė su Latvijos Respublikos įmone „SIA Alans D“ krovinio pervežimo iš Rygos, Latvijos Respublikoje, į AB „Šadrinsko auto agregatų gamyklą“ Rusijoje sutartį-užsakymą, tačiau jau vežamą krovinį transportavimo bendrovės darbuotojams nurodė iškrauti patalpose Kaune, Elektrėnų g. 9, kur A. K. kaip UAB „Rarkas“ darbuotojas krovinį priėmė ir jo gavėjams nenugabeno, taip apgaule įgijo AB „Šadrinsko auto agregatų gamykla“ 117 187,57 eurų (404 297,11 Lt) vertės krovinį; 2010 m. liepos 2 d. sudarė su individualia D. T. įmone „Dairema“ krovinio, priklausančio UAB „Avelita“, pervežimo iš Olandijos į Lietuvą sutartį bei ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nurodė krovinio transportavimo bendrovės darbuotojams krovinį iškrauti patalpose Elektrėnų g. 9, Kaune, kur A. K. kaip UAB „Rarkas“ darbuotojas, krovinį priėmė ir krovinio gavėjams nenugabeno, taip apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo UAB „Avelita“ didelės 56 389,17 Lt vertės krovinį.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti bausmę.

7Kasatorius kaltės nepripažįsta, teigia, kad buvo suklaidintas ir nežinomi asmenys tiesiog juo pasinaudojo. Kasatorius nuteistas už tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 24 straipsnis), nors ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis būtų taręsis su kokiais nors asmenimis daryti nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ta faktine aplinkybe, kad kasatorius priėmė civilinių ieškovų krovinius ir sumokėjo pinigus. Teismas nevertino jo parodymų, kad jis intensyviai ieškojo darbo ir sutiko su pažįstamo A. pasiūlymu neoficialiai laikinai padirbėti AB „Joragė“. Minėto A. nurodymu jis kelis kartus atvažiavo į sandėlius Kaune, Europos pr., kur pasitikdavo automobilius su kroviniais, parodydavo, kur iškrauti krovinį, sumokėdavau vairuotojams A. duotus pinigus. Kas, kada ir kaip paimdavo krovinį jis nežinojo ir tuo nesidomėjo. Byloje nenustatyta, kas būtent bendravo su civilinių ieškovų atstovais telefonu, prisistatydamas UAB „Joragė“ atstovu, kas sudarė sutartis, kas, kokiu ir kam priklausančiu transportu bei kur išvežė krovinius iš sandėlių Kaune, Europos pr. Teisme apklaustos liudytojos L. Č., L. R. taip pat nurodė, kad telefonu bendravo su vyriškiu, prisistačiusiu A., tačiau jo nematė. Tai rodo, kad kasatoriaus buvimas iškraunant krovinius sandėliuose Kaune nebuvo esminė aplinkybė, galėjusi nulemti šioje byloje pripažintų civiliniais ieškovas bendrovių apsisprendimą perduoti krovinį UAB „Joragė“, nes toks susitarimas jau buvo aptartas elektroniniu būdu sudarant sutartis. Vien ta aplinkybė, kad jis klaidingai suvokdamas UAB „Joragė“ atstovo A. jam paskirtas pareigas, atvažiuodavo prie sandėlių Kaune, ten pasitikdavo krovinį atvežusį vairuotoją ir jam sumokėdavo už iškrautą krovinį, negali būti vertinama kaip sukčiavimas, siekiant įgyti svetimą turtą. Tokie teismo motyvai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei prieštarauja teisinei logikai. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką, negalima baudžiamosios atsakomybės perkelti kitiems asmenims. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, byloje Barberas Mcssegue ir Jabardo prieš Ispaniją nurodė, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais

8Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir skirdamas bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnį), neatsižvelgė į aplinkybes, lengvinančias jo atsakomybę, neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl priėmė neteisingą nuosprendį bei paskyrė jam neteisingą bausmę.

9Kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

11Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

12Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino savo ar kitų naudai. Būtinas sukčiavimo požymis yra apgaulė, kuri yra panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, kurie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

13Kasatorius neigia esminio nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymio – apgaulės buvimą jo veiksmuose. Kaip išplaukia iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas, A. K. teisme duotus parodymus dėl pažįstamo A. kaip bendrovės „Joragė“ atstovo pasiūlymo nelegaliai padirbėti sandėlininku sandėliuose Kaune, Europos pr., dėl jų prieštaringumo ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams, atmetė kaip verčiančius abejoti jų teisingumu ir paneigtus kitais byloje esančiais įrodymais ir rašytinė bylos medžiaga.

14Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Rarkas“ ir UAB „Joragė“ jokios veiklos, taip pat ir krovinių pervežimo, nevykdė, neturėjo darbuotojų. Remiantis šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios dvi įmonės buvo priedanga, siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Atskleisdamas apgaulės turinį apeliacinės instancijos teismas įvertino jau minėtus bylos duomenis, o taip pat tai, kad apgaule pasikėsinant įgyti bei įgyjant kaltinime išvardintų įmonių turtą buvo pasinaudota UAB „Rarkas“ ir UAB „Joragė“ vardu ir tariamai šių dviejų įmonių gabenami kroviniai turėjo būti iškrauti Kaune, Elektrėnų g. 9, patalpose bei Kaune, Europos pr. 77, esančiose sandėliuose, kuriuos A. K. išnuomojo, pateikdamas suklastotą M. U. asmens tapatybės kortelę, su įklijuota kito asmens nuotrauka. Apgaulę patvirtina ir tai, kad UAB „Joragė“ ir UAB „Rarkas“ nedirbo asmenys, kurių pavardėmis krovinio pervežimo dokumentuose pasirašinėjo A. K. Remdamasis šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu A. K. siekė išvengti jo asmenybės identifikavimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstai atmetė A. K. parodymus teisme, kad jis neoficialiai dirbo UAB „Joragė“ sandėlininku, kaip išgalvotus, nes jis negalėjo nurodyti tariamo pažįstamo vadu A., kuris jį įdarbino buvimo vietos ir tikslesnių asmens duomenų, nors už krovinių pervežimą ir iškrovimo paslaugas atsiskaitydavo iš jo gautomis nemažomis sumomis grynųjų pinigų. Apgaulę patvirtina ir tai, kad nebuvo įforminami krovinių gavimo sandėlyje dokumentai, krovinių paėmimo iš sandėlio faktai. Nuteistojo A. K. parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio bylos tyrimo metu jis neigė savo dalyvavimą nusikaltime, tvirtindamas, jog apie UAB „Joragė“ ir „Rarkas“ veiklą nieko nežino, vėliau teisme pateikė versiją, jog nesuprato, jog dalyvauja nusikaltime apgaule įgyjant svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė subjektyviuosius sukčiavimo veikos požymius ir atskleidė A. K. tyčią siekiant apgaule, veikiant su kitais asmenimis užvaldyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Priešingai negu teigia kasatorius, kad nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė apgaulė ir, kad ne jo veiksmai nebuvo esminė apgaulė, o asmens vardu A. sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo. Byloje yra nustatyta, kad apgaulė, dėl kurios buvo perleistas svetimas turtas, susidėjo iš bendrų visų dalyvavusių nusikaltime asmenų, tarp jų ir A. K., veiksmų, ir kiekvieno iš dalyvavusių indėlis turėjo lemiamos įtakos turto savininko suklaidinimui ir jo apsisprendimui dėl turto perdavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos nutartimi, kurioje nurodyta, kad būtent dokumentų klastojimas ir melagingos informacijos pateikimas buvo atliekami turint tikslą įgyti svetimą turtą, A. K. nuslepiant objektyviai egzistuojančius faktus. A. K. išsilavinimas, gyvenimiška bei kriminaline patirtis ( ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame skaičiuje ir už sukčiavimą), taip pat patvirtina, jog jis puikiai suprato, kad jis dalyvauja sukčiavimo nusikaltime ir to norėjo.

15Kaip buvo minėta, veikiant bendrai su kitais asmenimis ir turint vieną bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, svarbu nustatyti, kad kiekvieno asmens veiksmai buvo svarbus veiksnys lėmęs turto perdavimą. Priežastinis ryšys tarp konkretaus asmens veiksmų ir turto perdavimo, turi būti vertinamas visos nusikalstamos veikos mechanizmo kontekste. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. K. veiksmai buvo būtini, jog būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas – gabenamų krovinių neteisėtas užvaldymas. A. K. apgaulingi veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie krovinio neteisėto užvaldymo ir buvo reikšminga sukčiavimo nusikaltimo schemos dalis bei lėmė svetimo turto įgijimą. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai atskleidė šias aplinkybes, todėl kasatoriaus argumentai, kad nebuvo nustatyta apgaulė jo veiksmuose, pagrįstai atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

16Pagal BK 24 straipsnį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad A. K. surado ir išsinuomojo patalpas, per vieną ar dvi dienas nuo raštiškų susitarimų dėl krovinių pervežimo iki faktinio tokių krovinių pristatymo į patalpas ir sandėlius Kaune, suorganizuodavo krautuvo paslaugas, sužinodavo kur ir kada transporto pervežimo įmonės pristatys krovinį, pasirašydavo dokumentus kaip sandėlininkas, priimdamas krovinį ir dalyvaudavo jį perimant iš vežėjo, bendrininkų jam perduotais pinigais pats atsiskaitydavo už suteiktas krovinio pervežimo, krovimo paslaugas, taigi darė veiksmus, dėl kurių keitėsi kroviniu disponuojantis asmuo, taip nusikaltimas tapdavo baigtas. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad A. K. iš anksto susitaręs veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tai, kad buvo padarytas nusikaltimas, kuris reikalauja žinių krovinių gabenimo srityje, nusimanymo sudarant sutartis bei parengiant reikiamus dokumentus, rodo šį nusikaltimą padariusių asmenų intelektinį pasirengimą, sutelktas pastangas siekiant nusikalstamo rezultato. Todėl pagrįstai veika pripažinta padaryta bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas.

17Dėl bausmės

18BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

19Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K. atsižvelgė į tai, kad jis pasikėsino įvykdyti tyčinį sunkų nusikaltimą ir įvykdė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, jau keturis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, kurių didžioji dalis yra turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, teistumas neišnykęs, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, įvertinęs sveikatos būklę, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytos vidurkiui, o už pasikėsinimą įvykdyti analogišką veiką mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrino iš dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės A. K. paskirtos ir subendrintos laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį bei yra pakankamai individualizuota, todėl įstatymo taikymo aspektu jos paskirtos teisingai.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1p.,

Nutarė

22nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu A. K. dėl... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją,... 5. A. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs veikdamas su ikiteisminio... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 7. Kasatorius kaltės nepripažįsta, teigia, kad buvo suklaidintas ir nežinomi... 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir... 9. Kasacinis skundas atmestinas.... 10. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo... 11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje... 12. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukčiavimo būdu įgijo... 13. Kasatorius neigia esminio nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje,... 14. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Rarkas“ ir UAB „Joragė“... 15. Kaip buvo minėta, veikiant bendrai su kitais asmenimis ir turint vieną... 16. Pagal BK 24 straipsnį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau... 17. Dėl bausmės ... 18. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK... 19. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K. atsižvelgė į tai,... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės A. K. paskirtos ir subendrintos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti....