Byla A-320-502/2020
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Luminor Bank AB) dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V4-124 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

72.

8Pagrįsdamas Įsakymo neteisėtumą pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas išimtinai vadovaujantis Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. išvada Nr. D4-456 (toliau – ir Išvada), kurioje buvo konstatuoti pareiškėjo, kaip bankroto administratoriaus, neteisėti veiksmai, pasireiškę Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimu. Pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėjas, pardavęs įkeistą įmonės (BUAB „Bajorkiemis“) turtą, nepateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti reikalingos sumos bei per 10 dienų terminą nepervedė lėšų hipotekos kreditoriui. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.4 papunktį.

93.

10Pareiškėjas nesutikdamas su Išvada nurodė, kad BUAB „Bajorkiemis“ (draudėjas) su Seesam Insurance AS sudarė draudimo sutartį dėl įmonei priklausančio ir bankui įkeisto turto draudimo. Įvykus gaisrui BUAB „Bajorkiemis“ pateikė ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl draudimo išmokos priteisimo. Tarp BUAB „Bajorkiemis“ ir atsakovo Seesam Insurance AS buvo sudaryta taikos sutartis. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas draudimo išmoką sumoka tiesiogiai bankui, nes tokią sąlygą numatė kreditorių susirinkimas, tačiau tai nereiškė, kad tokiu būdu pripažintina, jog ši suma gaunama ne už įmonės įkeisto turto vertės netekimą.

114.

12Pareiškėjas teigė, jog Tarnyba neįvertino, kad bankui gavus draudimo išmoką, BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas 311 583,86 Eur suma. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. ir 2015 m. vasario 27 d. nutartimis pripažino, kad banko gauta 311 583,86 Eur suma yra banko kreditorinio reikalavimo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje patenkinimas ir šia suma sumažino banko kreditorinį reikalavimą ir tai reiškė, kad banko pozicija, jog draudimo išmoka nelaikytina atsiskaitymu su juo, prieštarauja įsiteisėjusioms nutartims dėl finansinio reikalavimo sumažinimo. Pažymėjo, kad Tarnyba taip pat nepasisakė apie patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir įkaito turėtojo pareigą dengti jam priklausančią sąmatos dalį. Neįvertinus šių aplinkybių, nebuvo galima spręsti apie įmonės pareigą mokėti bankui papildomą pinigų sumą.

135.

14Pareiškėjo nuomone, kadangi banko reikalavimas buvo padengtas 311 583,86 Eur suma, bankas privalėjo dengti administravimo išlaidų sąmatos dalį, proporcingą jo patenkinto reikalavimo dydžiui, t. y. įvertinus banko gautą draudimo išmoką. Dėl šios priežasties įmonė neturėjo pareigos mokėti bankui papildomą pinigų sumą, priešingai, bankas turėjo pareigą sumokėti jam priklausančią dengti įmonės bankroto administravimo išlaidų dalį.

156.

16Minėtais pagrindais pareiškėjas ginčijo jam Įsakymu paskirtą nuobaudą, kurią, be kita ko, vertino, kaip neproporcingą ir neatitinkančią padaryto pažeidimo pobūdžiui ir mastui.

177.

18Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

198.

20Atsakovas pasisakydamas dėl argumentų, jog Tarnyba neįvertino fakto, kad bankui gavus draudimo išmoką, banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas 311 583,86 Eur suma, nurodė, kad Tarybos nuomone, ši gauta suma nėra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme, nurodė, kad Tarnyba nevertino ir nepasisakė ar bankroto procese gauta draudimo išmoka yra / nėra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme, nes Tarnybos kompetencija yra vertinti konkrečius bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą), pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų ir kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto nutarimų vykdymo pažeidimais.

219.

22Dėl teismų praktikos ignoravimo atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas netiksliai aiškino ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, šios teisės nuostatos taikymas pareiškėjui buvo išaiškintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-1700-241/2017. Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo Tarnyba nurodė, kad pažeidimai truko ilgą laiką ir tai darė tiesioginę įtaką tiek hipotekos kreditoriaus, tiek kitų kreditorių teisėms bei bankroto proceso trukmei, todėl pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu.

2310.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2511.

26Luminor Bank AB pritarė Tarnybos išvadoms, kad pareiškėjo neteisėtas ir nepagrįstas neveikimas pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies bei Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimas. Pareiškėjas pardavė banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau neįvykdė pareigos sušaukti kreditorių susirinkimo, kaip numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkte, tam, kad būtų patvirtintos faktinės administravimo išlaidos bei per 10 dienų nuo įkeisto turto kainos gavimo dienos, atskaičiavus kreditorių susirinkimo patvirtintas administravimo išlaidas, pervesti bankui likusią pinigų sumą (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas nepagrįstai neigė pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą bei reikalavo banko sumokėti 67 657,69 Eur įkeisto turto administravimo išlaidas. Luminor Bank AB pabrėžė, kad kreditorių susirinkimas nebuvo patvirtinęs iš banko prašomų sumokėti 67 657,69 Eur administravimo išlaidų, taip pat bankui, kaip hipotekos kreditoriui, nebuvo pervestos lėšos už parduotą įkeistą turtą. Banko nuomone, pareiškėjas pažeidė ir toliau pažeidžia Elgesio kodekso normas, todėl Tarnyba pagrįstai konstatavo taip pat ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimą.

27II.

2812.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3013.

31Teismas nustatė, kad Tarnyboje 2017 m. lapkričio 20 d. buvo gautas AB Lumino Bank 2017 m. lapkričio 16 d. skundas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir jo įgalioto asmens V. Č. veiksmų BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje“. Banko skunde buvo teigiama, kad pareiškėjas, administruojantis BUAB „Bajorkiemis“ bankroto procesą, nevykdo savo pareigos atsiskaityti kreditoriams apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o taip pat pareigos tenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų. Bankui įkeistas turtas buvo parduotas 2017 m. birželio mėn., tačiau pareiškėjas nevykdo įstatyminės pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Tarnybos skyriaus vedėjas, susipažinęs su banko skundu, Teikimu „Dėl Luminor bank AB 2017-11-16 skundo“ pasiūlė dėl skunde keliamų klausimų pradėti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą. Atlikus neplaninį tyrimą Tarnyba priėmė 2018 m. kovo 21 d. išvadą Nr. D4-546, kurios rezoliucinėje dalyje nurodė, kad už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso ir ĮBĮ pažeidimus pareiškėjui skirtina ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nuobauda – viešas įspėjimas. Tarnybos direktorius 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V4-124 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiklos patikrinimo“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – viešą įspėjimą. Nuobauda paskirta vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu už tai, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį bei Elgesio kodekso 6.4 papunktį.

3214.

33Teismas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis, kaip BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorius, 2017 m. birželio 19–20 d. už 73 459,86 Eur pardavė banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau nepervedė banko naudai iš parduoto turto gautų piniginių lėšų. Pareiga ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto kainos gavimo dienos, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervesti banko naudai iš įkeisto turto gautas pinigines lėšas, įtvirtinta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pareigą pareiškėjas yra įvykdęs.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo esmė, pareiškėjo ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo bei už tai paskirtos nuobaudos teisėtumas. Tuo atveju, jei pažeidimas būtų pripažintas pagrįstu, svarstytinas paskirtos nuobaudos proporcingumas padarytam pažeidimui.

3616.

37Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2017 m. birželio 19–20 d. pardavęs visą hipotekos kreditoriui (bankui) įkeistą turtą, jokios sumos hipotekos kreditoriui nepervedė, tačiau kreipėsi į banką prašydamas pareiškėjo naudai sumokėti į BUAB „Bajorkiemis“ sąskaitą su įkeisto turto administravimu susijusias išlaidas (68 876,36 Eur), kurias pareiškėjas apskaičiavo pats.

3817.

39Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog prašoma pareiškėjo naudai sumokėti atitinkama patirtų išlaidų, administruojant parduodamą turtą, suma prieš tai buvo suderinta ir patvirtinta kreditorių susirinkimo. Taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas bankui būtų pervedęs bent dalį sumos, gautos iš parduoto bankui įkeisto turto. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimą. Atitinkamai toks pareiškėjo neveikimas (imperatyvių įstatymo nuostatų nevykdymas) atitiko Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimą.

4018.

41Teismas vertino, kad pareiškėjas skundo argumentais prieštaravo, jog Tarnyba netyrė ir Išvadoje nepasisakė, ar banko gauta draudimo išmoka (311 583,86 Eur) yra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau, teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde šiuo aspektu išdėstytas prieštaravimas (dėl banko gautos draudimo išmokos atitikimo kitoms bankroto proceso metu gautoms lėšoms) nepateko į ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų Tarnybos atliekamų priežiūros veiksmų apimtį, todėl Tarnyba pagrįstai Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

4219.

43Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcentavo, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį, taip pat tai, kad hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti reikalavimo patenkinimą neatleidžia ir nepašalina pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo mokestį. Teismas nustatė, jog nagrinėjamo ginčo atveju nekvestionuojama banko (hipotekos kreditoriaus) pareiga proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo mokestį, tačiau šios pareigos įvykdymui įstatymo leidėjas nustatė atitinkamą procedūrą, kurios privalu laikytis tiek bankroto administratoriui tiek hipotekos kreditoriui. Iš banko pasisakymų buvo matyti, kad pareigos sumokėti administravimo išlaidas bankas neatsisako, tačiau, šiuo atveju, būtent bankroto administratorius (pareiškėjas) nevykdė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos – kreditorių susirinkime išspręsti administravimo išlaidų dydžio klausimą, kurios būtų išskaitytos iš bankui pervestinos sumos už bankui įkeisto turto pardavimą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo, kaip bankroto administratoriaus, neveikimas nesuderinamas su administratoriaus pareiga sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai veikti įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei bei užbaigta per galimai trumpiausią laiką (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis, Elgesio kodekso 6.4 papunktis).

4420.

45Teismas nurodė, kad neplaninio tyrimo metu surinkti duomenys Tarnybai leido daryti išvadą apie pareiškėjo nepagrįstą neveikimą (kreditorių susirinkime neišspręstas administravimo išlaidų dydžio klausimas; per 10 dienų nuo parduoto turto kainos gavimo dienos bankui nepervesta atitinkama suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą) ir to pakako, kad Tarnyba turėtų teisinį pagrindą pareiškėjo veiksmus (neveikimą) vertinti, kaip pažeidžiančius ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjas tiek neplaninio tyrimo metu pateiktais paaiškinimais, tiek skundu teismui neplaninio tyrimo metu nustatytų aplinkybių priešingai neįrodė.

4621.

47Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda atitiko pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl vertintina, kaip proporcinga. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti panaikinta, ar pakeista, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Tarnybos Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nebuvo teisinio pagrindo.

48III.

4922.

50Pareiškėjas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5123.

52Pareiškėjos iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad:

5323.1.

54Nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą neįvertino fakto, kad BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje šiai dienai yra patenkintas ir 311 583,86 Eur suma sumažintas banko kreditorinis reikalavimas. Todėl svarbu įvertinti ir tai, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatyta ne tik administratoriaus pareiga bankui perduoti už parduotą įkeistą turtą gautas lėšas, bet ir banko pareiga – padengti jam priklausančią administravimo sąmatos dalį. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ignoravo šią teisės normą ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Padengus banko kreditorinį reikalavimą 311 583,86 Eur suma ir Kauno apygardos teismui priėmus nutartį BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje sumažinti banko kreditorinio reikalavimo sumą, pastarajam atitinkamai kilo pareiga padengti administravimo išlaidų sąmatos dalį, proporcingą jo patenkinto reikalavimo dydžiui. Dėl šios priežasties, bankas turi pareigą sumokėti jam priklausančią dengti bendrovės bankroto administravimo išlaidų dalį, proporcingą nuo jo gautos 311 583,86 Eur sumos. Pareiškėjas teigia, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, visiškai nesigilinant nei į pareiškėjo argumentus, nei į situacijos esmę. Teismas neišsprendė, ar Tarnybos išvada šiuo aspektu buvo priimta teisėtai ar ne, taip pat ar apskritai banko gautos draudimo išmokos atitinka kitoms bankroto proceso metu gautoms lėšoms – taip ir neišaiškinta ir šiuo klausimu daugiau nepasisakyta.

5523.2.

56Vertinant kitus teismo išdėstytus motyvus, jų visumą – pareiškėjui tampa visiškai nebeaiški pirmosios instancijos teismo pozicija. Lyg teismas sutinka su Tarnybos padaryta išvada, kad bankroto proceso metu gauta draudimo išmoka už bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto sunaikinimą, kuria buvo patenkintas banko kreditorinis reikalavimas nėra bankroto proceso metu gautos lėšos, tačiau vertinant kitus teismo argumentus, galima daryti priešingą išvadą. Taigi iš esmės teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad bankroto proceso metu gauta draudimo išmoka yra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio prasme ir atitinkamai bankui kyla pareiga atsiskaityti su bendrove. Po to, kai bankas gavo draudimo išmoką, administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas sumažinti banko kreditorinį reikalavimą draudimo išmokos suma. Teismas prašymą patenkino. Vadinasi egzistuoja prejudicinis faktas, kad draudimo išmoka, banko gauta bankroto proceso metu, laikytina jo už įkeistą turtą gautomis lėšomis, mažinančiomis prievolę bankui, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo prejudicinį faktą.

5723.3.

58Tarnyba, sprendžiant drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo klausimą, pirmiausiai turėjo įvertinti ar apskritai buvo drausminio pažeidimo sudėtis. Drausminė nuobauda skiriama įvertinus ir įsitikinus, jog ji yra teisinga ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Tarnyba, be kita ko, privalo įvertinti ir tai, ar nuobaudos skyrimas yra adekvatus padarytam bankroto administratoriaus pažeidimui. Šiuo atveju, pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba nesilaikė aukščiau nurodytų principų ir drausminę nuobaudą paskyrė visiškai neadekvačią ir neproporcingą tariamai padarytam pažeidimui (neaišku ar nuobauda skirta už pinigų hipotekos kreditoriui nesumokėjimą ar kreditorių susirinkimo nesušaukimą, kuris turėtų spręsti dėl pinigų sumokėjimo). Planinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų aplinkybės pareiškėjo atžvilgiu buvo įvertintos netinkamai bei neobjektyviai. Teismui įvertinus, jog vis tik administratorius pažeidė Įsakyme nurodytas pareigas, šis pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis ir nuobauda neturėtų būti skiriama apskritai.

5923.4.

60Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino šalių paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teisme, kai buvo užduoti klausimai dėl Tarnybos kompetencijos jai vertinti ar draudimo išmoka už įkeistą bankui nekilnojamąjį turtą, mažinanti finansinio reikalavimo dydį įtrauktina į bankroto metu hipotekos kreditoriaus gautas sumas kaip finansinio reikalavimo patenkinimą, Tarnybos atstovas teismui paaiškino, kad faktiškai nuobauda administratoriui skirta ne už tai, kad jis nesumokėjo bankui gautų lėšų po įkeisto turto pardavimo, o todėl, kad administratorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą. Vadinasi, bylą nagrinėjant teisme Tarnybos atstovas pripažino, kad dėl Tarnybos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų apeliantui atsakomybė neatsiranda, tačiau ji taikytina dėl Tarnybos sprendime nenurodytų motyvų. Tačiau šiuo atveju kreditoriai jau yra nusprendę dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir nieko šiuo klausimu spręsti neturi.

6124.

62Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

6325.

64Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6525.1.

66Nei skundžiamame Tarnybos sprendime, nei atlikto patikrinimo išvadoje Tarnyba nevertino ir nepasisakė ar bankroto procese gauta draudimo išmoka yra / nėra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi Tarnybos kompetencija yra vertinti konkrečius bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą), pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų ir kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto nutarimų vykdymo pažeidimais (ĮBĮ 117 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo argumentas, jog Tarnybos išvada, kad banko gauta draudimo išmoka, nėra bankroto proceso metu gautos lėšos, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei ĮBĮ 36 straipsniui, yra teisiškai nereikšminga.

6725.2.

68Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog „nagrinėjamo ginčo atveju nekvestionuojama banko (hipotekos kreditoriaus) pareiga proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo mokestį, tačiau šios pareigos įvykdymui leidėjas nustatė atitinkamą procedūrą, kurios privalu laikytis tiek bankroto administratoriui tiek hipotekos kreditoriui“ reiškia, kad teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, yra nepagrįstas, nes tiek teismui, tiek Tarnybai yra gerai žinoma teismų praktika dėl hipotekos kreditoriaus prievolės mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį, tačiau nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas itin selektyviai cituoja ĮBĮ teisės normas, nutylėdama ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tarnyba šiuo atveju taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1700-241/2017, pareiškėjui buvo išaiškinęs, jog bankroto administravimo išlaidų tvirtinimas ir atlyginimas susideda iš keleto etapų, kurie atliekami tam tikra seka, o ne vienu metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nevykdė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų tinkamai išspręsti atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi klausimą po įkeisto turto pardavimo, bei nevykdė teismų praktikoje nuosekliai akcentuojamą bankroto administratoriaus pareigą sumokėti kreditoriams faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas.

6925.3.

70Pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba drausminę nuobaudą paskyrė visai neadekvačią ir neproporcingą tariamai padarytam pažeidimui (neaišku ar nuobauda skirta už pinigų hipotekos kreditoriui nesumokėjimą ar kreditorių susirinkimo nesušaukimą, kuris turėtų spręsti dėl pinigų sumokėjimo), yra nepagrįstas, nes patikrinimo metu nustatyti ĮBĮ 36 straipsnio bei Elgesio kodekso pažeidimai trunka itin ilgą laiką ir daro tiesioginę įtaką tiek hipotekos kreditoriaus, tiek kitų kreditorių teisėms bei bankroto proceso trukmei, todėl negali būti pripažinti mažareikšmiais.

7126.

72Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7327.

74Luminor Bank AB nurodo, kad gavęs banko skundą atsakovas atliko pilną, objektyvų bei visapusišką tyrimą (neplaninį patikrinimą); parengė motyvuotą bei pagrįstą Išvadą bei priėmė teisėtą ginčo Įsakymą, kuriuo skyrė pareiškėjui viešą įspėjimą. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog teismas nepagrįstai nevertino atsakovo paskirtos nuobaudos (viešojo įspėjimo) adekvatumo ir proporcingumo, nes teismas konstatavo paskirtos nuobaudos atitikimą pažeidimo pobūdžiui ir mastui, todėl vertino ją kaip proporcingą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nepaneigė pažeidimų, kuriuos nustatė atsakovas atlikdamas neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV.

7728.

78Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V4-124 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiklos patikrinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu Įsakymu atsakovas, susipažinęs su 2018 m. kovo 21 d. išvada Nr. D4-546 ir bankroto administratoriaus pateiktais papildomais paaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį bei Elgesio kodekso 6.4 papunktį, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skyrė pareiškėjui nuobaudą – viešą įspėjimą (b. l. 13).

7929.

80Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą Įstatymą. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad neplaninio tyrimo metu surinkti duomenys Tarnybai leido daryti išvadą apie pareiškėjo nepagrįstą neveikimą ir to pakako, kad Tarnyba turėtų teisinį pagrindą pareiškėjo veiksmus (neveikimą) vertinti, kaip pažeidžiančius ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimus. Pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl teismo įvertinta, kaip proporcinga.

8130.

82Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog 311 583,86 Eur yra sumažintas Luminor Bank AB kreditorinis reikalavimas. Pareiškėjui nėra aiški pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pozicija, bei tvirtina, kad atsakovas skyrė neadekvačią ir neproporcingą nuobaudą, tačiau teismas nepakankamai įsigilino į pareiškėjo argumentus.

8331.

84Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

8532.

86Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

8733.

88Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

8934.

90Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Pareiškėjas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

9135.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 117 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybė. Pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

9336.

94ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad pardavus įkeistą turtą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos, administratorius hipotekos kreditoriui priklausančią sumą perveda į jo nurodytą sąskaitą. Šioje nuostatoje taip pat imperatyviai nurodyta, kad hipotekos kreditoriui pervedama suma, kuri apskaičiuojama atskaičius turto pardavimo administravimo išlaidas, kurios prieš tai turi būti suderintos kreditorių susirinkime.

9537.

96Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas, 2017 m. birželio 19-20 d. pardavęs visą hipotekos kreditoriui (bankui) įkeistą turtą, jokios sumos hipotekos kreditoriui nepervedė, tačiau kreipėsi į banką prašydama pareiškėjos naudai sumokėti į BUAB „Bajorkiemis“ sąskaitą su įkeisto turto administravimu susijusias išlaidas (68 876,36 Eur), kurias pareiškėjas apskaičiavo pats.

9738.

98Teismas vertindamas, ar padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimas, primena, kad bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-650-823/2016).

9939.

100Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“, 6.4 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

10140.

102Teisėjų kolegija, įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų suformuotą praktiką ir bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo nepagrįstas neveikimas (kreditorių susirinkime neišspręstas administravimo išlaidų dydžio klausimas; per 10 dienų nuo parduoto turto kainos gavimo dienos bankui nepervesta atitinkama suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą) Tarnybai suteikė teisinį pagrindą pareiškėjo veiksmus (neveikimą) vertinti, kaip pažeidžiančius ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimus ir priimti Įsakymą.

10341.

104Pirmosios instancijos teismas paskirtą nuobaudą įvertino, kaip proporcingą. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra akivaizdus, darantis žalą administratoriaus profesijos prestižui, todėl patikrinimo metu nustatytų faktų pakako konstatuoti, jog buvo pažeistas Elgesio kodeksas. Teisėjų kolegija nemano, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

10542.

106Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

10743.

108Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, darytina išvada, kad sprendimas buvo priimtas Luminor Bank AB naudai.

10944.

110Luminor Bank AB pateikė prašymą atlyginti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Byloje esanti 2018 m. sausio 2 d. atstovavimo sutartis, 2018 m. rugsėjo 17 d. Mokėjimo pavedimas Nr. APM4075665 patvirtina, kad Luminor Bank AB patyrė realių išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.

11145.

112ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

11346.

114Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Luminor Bank AB atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 10 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 895,20 Eur (2018 m. I ketvirtis). Maksimali galima suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą yra 1 163,76 Eur. Nagrinėjamu atveju Luminor Bank AB prašoma priteisti 484 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa.

115Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

116Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą atmesti.

117Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

118Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

119Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo... 7. 2.... 8. Pagrįsdamas Įsakymo neteisėtumą pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nesutikdamas su Išvada nurodė, kad BUAB „Bajorkiemis“... 11. 4.... 12. Pareiškėjas teigė, jog Tarnyba neįvertino, kad bankui gavus draudimo... 13. 5.... 14. Pareiškėjo nuomone, kadangi banko reikalavimas buvo padengtas 311 583,86 Eur... 15. 6.... 16. Minėtais pagrindais pareiškėjas ginčijo jam Įsakymu paskirtą nuobaudą,... 17. 7.... 18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.... 19. 8.... 20. Atsakovas pasisakydamas dėl argumentų, jog Tarnyba neįvertino fakto, kad... 21. 9.... 22. Dėl teismų praktikos ignoravimo atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas... 23. 10.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į pareiškėjo... 25. 11.... 26. Luminor Bank AB pritarė Tarnybos išvadoms, kad pareiškėjo neteisėtas ir... 27. II.... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad Tarnyboje 2017 m. lapkričio 20 d. buvo gautas AB Lumino... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo esmė, pareiškėjo ĮBĮ 33... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2017 m. birželio 19–20 d. pardavęs... 38. 17.... 39. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog prašoma pareiškėjo naudai... 40. 18.... 41. Teismas vertino, kad pareiškėjas skundo argumentais prieštaravo, jog Tarnyba... 42. 19.... 43. Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcentavo,... 44. 20.... 45. Teismas nurodė, kad neplaninio tyrimo metu surinkti duomenys Tarnybai leido... 46. 21.... 47. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda atitiko pažeidimo pobūdį... 48. III.... 49. 22.... 50. Pareiškėjas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ padavė... 51. 23.... 52. Pareiškėjos iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde... 53. 23.1.... 54. Nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo... 55. 23.2.... 56. Vertinant kitus teismo išdėstytus motyvus, jų visumą – pareiškėjui... 57. 23.3.... 58. Tarnyba, sprendžiant drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo klausimą,... 59. 23.4.... 60. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino šalių paaiškinimų,... 61. 24.... 62. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 63. 25.... 64. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 65. 25.1.... 66. Nei skundžiamame Tarnybos sprendime, nei atlikto patikrinimo išvadoje Tarnyba... 67. 25.2.... 68. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog... 69. 25.3.... 70. Pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba drausminę nuobaudą paskyrė visai... 71. 26.... 72. Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į pareiškėjo... 73. 27.... 74. Luminor Bank AB nurodo, kad gavęs banko skundą atsakovas atliko pilną,... 75. Teisėjų kolegija... 76. IV.... 77. 28.... 78. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir... 79. 29.... 80. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime... 81. 30.... 82. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos... 83. 31.... 84. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo... 85. 32.... 86. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo... 87. 33.... 88. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 89. 34.... 90. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo... 91. 35.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 117 straipsnyje įtvirtintos nuostatos,... 93. 36.... 94. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad pardavus įkeistą... 95. 37.... 96. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas, 2017 m. birželio 19-20... 97. 38.... 98. Teismas vertindamas, ar padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimas,... 99. 39.... 100. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto... 101. 40.... 102. Teisėjų kolegija, įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų... 103. 41.... 104. Pirmosios instancijos teismas paskirtą nuobaudą įvertino, kaip proporcingą.... 105. 42.... 106. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 107. 43.... 108. Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB prašo priteisti bylinėjimosi... 109. 44.... 110. Luminor Bank AB pateikė prašymą atlyginti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų... 111. 45.... 112. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo... 113. 46.... 114. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, jog už atsiliepimą į apeliacinį... 115. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 116. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir... 117. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą... 118. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB iš pareiškėjo... 119. Nutartis neskundžiama....