Byla eA-1059-520/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Genora“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2016 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. V4-56 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
  2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu bankroto administratoriui UAB „Genora“ buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktų bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 11.2 ir 11.4 punktų pažeidimus.
  3. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutikdamas su nuobaudos skyrimu, 2016 m. liepos 18 d. Tarnybai pateikė nuomonę dėl Tarnybos 2016 m. liepos 7 d. išvados dėl bankroto administratoriaus UAB „Genora“ veiksmų, administruojant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Eurokontaktas“, BUAB „Jaukuvita“, BUAB „Walleks“ bankroto procedūras. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. (6.14) A2-2120 informavo, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2014 m. gegužės 27 d. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos siūlymu J. G. panaikino bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 740c galiojimą. Dėl šios priežasties 2014 m. birželio 12 d. pasikeitė UAB „Genora“ akcininkai, t. y. vieninteliu bendrovės akcininku tapo A. B., kuris nuo 2014 m. birželio 16 d. paskirtas direktoriumi. A. B. turi administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą Nr. 482c, yra Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąraše (sąrašo eilės Nr. B-FA173) ir buvo paskirtas įgaliotu asmeniu vietoje J. G..
  4. Pareiškėjo nuomone, nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant teisinius principus bei teisės norminių aktų galiojimo ribas. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi veiksmai (neveikimas), dėl kurių paskirta nuobauda, atsirado dar iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punkto panaikinimo, t. y. dar galiojant teisės normoms, jog nuobauda, skiriama ne administratoriui, kaip juridiniam asmeniui, bet jo įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Pareiškėjo teigimu, J. G. buvo panaikintas pažymėjimas, ji išbraukta iš asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo už neveikimą, netinkamą veikimą bankroto proceso metu, todėl Tarnyba nebeturi teisės skirti nuobaudos buvusiam įgaliotam asmeniui, nes J. G. jau buvo nubausta dėl savo veikimo (neveikimo) visose vykdytose bankroto procedūrose, kuriose ji buvo įgaliotu asmeniu.
  5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo skunde nurodytų aplinkybių iki skundo padavimo yra praėję daugiau nei vieni metai, todėl vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, skundas dėl pareiškėjo veiksmų neturėjo būti nagrinėjamas. Tarnybai yra žinoma, kad yra įvykęs administratorių pasikeitimas (nauji UAB „Genora“ akcininkai, nauji bankroto paslaugas teikiantys asmenys), todėl vien formalus nuobaudos skyrimas juridiniam asmeniui nebetenka savo paskirties ir yra ydingas bei gali turėti neigiamos įtakos administratoriaus ūkinei veiklai bei tokiu būdu riboti jo teises. Pareiškėjo nuomone, net ir manant, kad teisės pažeidimas yra tęstinis ir Tarnybai nėra išnykusi teisė už padarytą pažeidimą skirti bankroto administratoriui (įgaliotam asmeniui) nuobaudą, atsakomybė UAB „Genora“ negali būti taikoma, nes skirtingu laiku galiojo skirtingos teisės normos, nustatančios sankcijas už nustatytus pažeidimus bei įvardijančios skirtingus atsakomybės subjektus. Priešingu atveju, už padarytus pažeidimus bus nubaustas asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu nebuvo baudžiamas, taip pat už tą patį pažeidimą bus nubausta pakartotinai, nesant jokių pagrindų. Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnyba turėjo atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, dėl kurių bankroto procedūros užsitęsė, nes naujai įgalioti asmenys iš naujo turėjo įsigilinti į kiekvieną perimtą bankroto bylą. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad panaikinus buvusiam įgaliotam asmeniui kvalifikacinį pažymėjimą, t. y. faktiškai nubaudus visose bankroto bylose, Tarnyba (buvęs Departamentas) bankroto administratoriui UAB „Genora“ nenustatė jokių terminų, per kuriuos turi būti pašalinti nustatyti pažeidimai. Be to, Tarnyba privalėjo gauti kreditorių susirinkimo pirmininko paaiškinimą, tačiau to nepadarė, nors sušaukus susirinkimus, kreditoriai administratoriui jokių pretenzijų nereiškė.
  6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
  7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentas, jog visi veiksmai (neveikimas), dėl kurių paskirta nuobauda, atsirado dar iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. iki Taisyklių 47 punkto panaikinimo, todėl nuobaudos skyrimas bankroto administratoriui juridiniam asmeniui vertintinas kaip pažeidžiantis lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą, yra nepagrįstas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, nei tikrinamuoju laikotarpiu, nei po 2014 m. liepos 1 d. nesikeitė. Taisyklių 47 punkto pripažinimas netekusiu galios nuo 2014 m. liepos 1 d. negali būti vertinamas kaip juridinio asmens atsakomybę sunkinantis pakeitimas, be to, Tarnyba privalo taikyti Taisykles, galiojančias sprendimo priėmimo metu. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Tarnybos sprendimas priimtas 2016 m. liepos 26 d., buvo taikoma bankroto administratorių veiklos priežiūros Taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. liepos 1 d.
  8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino ir pažymėjo, jog Tarnybos atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyti trunkamieji pažeidimai, t. y. kad BUAB „Eurokontaktas“, BUAB „Jaukuvita“, BUAB „Walleks“ pirmieji kreditorių susirinkimai buvo sušaukiami teismo nustatytą terminą praleidžiant beveik 3 metus, 3–4 metus nebuvo taikomos likvidavimo procedūros.
  9. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybai buvo žinomos aplinkybės, jog yra įvykęs bankroto administratorių pasikeitimas, todėl nuobaudos skyrimas juridiniam asmeniui yra ydingas ir nebetenka savo paskirties, ir nurodė, kad administratoriaus akcininkų ir vadovų pasikeitimas, nuo kurių jau praėjo daugiau kaip dveji metai (atliekamo patikrinimo metu), nelaikytinas objektyvia aplinkybe, pateisinančia pažeidimų padarymą, kadangi minėtose įmonėse bankroto administratorius nebuvo pakeistas. Įmonių bankroto administratoriumi yra ir buvo paskirtas pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju buvo vertinami pareiškėjo, kaip juridinio asmens, veiksmai.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Genora“ skundą atmetė.
  2. Teismas, atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog skiriant nuobaudą, turėjo būti vadovaujamasi Taisyklių 47 punkto nuostatomis, galiojusiomis iki 2014 m. liepos 1 d., nes ĮBĮ nuostatų pažeidimai padaryti dar iki 2014 m. liepos 1 d.
  3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 111 straipsniu ir trečiuoju1 skirsniu įstatymu Nr. XI-1867, įsigaliojusiu nuo 2012 m. kovo 1 d., ĮBĮ papildytas ĮBĮ 117 straipsniu, numatančiu administratoriaus atsakomybę. Tuo pačiu įstatymu buvo pakeistas ĮBĮ 11 straipsnis ir jame nustatyta, kad įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos <...> pilietis, kitas fizinis asmuo <...> ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo <...>, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. ĮBĮ įtvirtinta įmonės administratoriaus samprata iš esmės nesikeitė, ir padarė išvadą, kad tiek veikos padarymo metu, tiek skiriant pareiškėjui nuobaudą, pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį buvo numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui, t. y. ir juridiniam asmeniui. BUAB „Eurokontaktas“, BUAB „Jaukuvita“, BUAB „Walleks“ bankroto administratoriumi buvo būtent UAB „Genora“ kaip juridinis asmuo, todėl nuobauda, teismo vertinimu, buvo paskirta tinkamam ĮBĮ numatytam atsakomybės subjektui.
  4. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, drausminės atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, teisinio poveikio priemonės gali būti nustatytos tik įstatyme. Įstatymo lydimojo teisės akto normos nustato tik atsakomybės realizavimo procedūras. Todėl nagrinėjamu atveju parenkant atsakomybės subjektą ir jam skiriant nuobaudą, turėjo būti vadovaujamasi ĮBĮ, o ne Taisyklių 47 punkto nuostatomis, galiojusiomis iki 2014 m. liepos 1 d. Be to, Tarnybos konstatuoti ĮBĮ ir Elgesio kodekso reikalavimų pažeidimai buvo daromi ir po 2014 m. liepos 1 d. (apie galimus pažeidimus pranešta Tarnybai 2016 m. sausio mėnesį).
  5. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl nuobaudos skyrimo praleidus Taisyklių 28 punkte nurodytą vienų metų terminą, pažymėdamas, kad Tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti tęstiniai ĮBĮ ir Elgesio kodekso pažeidimai, pasireiškę bankroto procedūrų vilkinimu, kurie buvo pašalinti tik 2016 metų pradžioje. Pranešimų Tarnybai pateikimo metu pažeidimai buvo daromi, todėl remdamasi jais, Tarnyba turėjo pagrindą atlikti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą.
  6. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kuriais jis grindė paskirtos nuobaudos nepagrįstumą, nurodydamas aplinkybes dėl UAB „Genora“ akcininkų, vadovų, bankroto paslaugas teikiančių asmenų pasikeitimo. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Eurokontaktas“, BUAB „Jaukuvita“, BUAB „Walleks“ bankroto administratorius nebuvo pakeistas, juo buvo ir liko UAB „Genora“. Šios bendrovės vadovai (tiek buvę, tiek naujieji) privalėjo tinkamai organizuoti bendrovės veiklą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ĮBĮ ir Elgesio kodekso nuostatų. Teismas sutiko su atsakovu, kad įmonės akcininkų ir vadovų pasikeitimas negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, pateisinančia pažeidimų padarymą. Be to, akcininkų ir bendrovės vadovų pasikeitimas, kaip nurodo pareiškėjas, įvyko 2014 m. birželio mėnesį, tačiau pažeidimai buvo daromi net iki 2016 metų pradžios.
  7. Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai taikant materialiosios teisės normas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

8III.

9

  1. Pareiškėjas UAB „Genora“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą, Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. V4- 76 dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Genora“ skyrimo.
  2. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai plečiamai priskyrė Tarnybai teisę skirti nuobaudą juridiniam asmeniui, nors jokios taisyklės ir jokie įstatymai tokios Tarnybos teisės nenumatė.
  3. Pareiškėjas neginčija pažeidimų padarymo fakto, tačiau nurodo, jog atsakomybės ribos, jos taikymo mechanizmas ir subjektai buvo „pritaikyti plečiamai“, dėl ko nepagrįstai nukentėjo UAB „Genora“ teisėti interesai.
  4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 11 straipsnis tik abstrakčiai įvardija subjektą, kuris gali skirti nuobaudą bankroto administratoriui. Pasak pareiškėjo, yra nesuprantama, kodėl įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams numatant, kokiu būdu, kaip ir per kokius asmenis, juridinis asmuo įgyja teises ir pareigas, kai atsakomybė taikoma juridinio asmens įgaliotam asmeniui, to yra nepaisoma.
  5. Pareiškėjo teigimu, nei Tarnyba, nei teismas nenurodė pažeidimo padarymo momento. Pareiškėjas pažymi, kad tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir atsakomybė už tokį pažeidimą taikoma, vadovaujantis Tarnybos atlikto patikrinimo metu galiojančiomis teisės normomis, sankcijų taikyti iš viso nebuvo galima, nes patikrinimo metu pažeidimai jau buvo išnykę. Pareiškėjas mano, kad atsakomybė turi būti taikoma pagal teisės normas, galiojusias pažeidimo padarymo metu, o ne Tarnybos atlikto patikrinimo metu.
  6. Pareiškėjas pažymi, kad nustatant pažeidimo padarymo momentą, svarbu atsižvelgti į ĮBĮ nuostatas dėl terminų, per kuriuos turi būti sušaukiamas pirmasis susirinkimas, iškėlus įmonei bankroto bylą. Pažeidimas atsiranda tada, kai pažeidžiamos nuostatos, reglamentuojančios, kada tai turi būti padaryta, todėl atsakomybė už laiku nesušauktą susirinkimą negali būti taikoma už kiekvieną dieną, kol pažeidimas bus nustatytas.
  7. Pareiškėjas mano, kad senaties terminas yra suėjęs.
  8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  9. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V4-56, kuriuo pareiškėjui UAB „Genora“ paskirta nuobauda (viešas įspėjimas), teisėtumas ir pagrįstumas.
  2. Pareiškėjui, kaip bankroto administratoriui, nuobauda paskirta už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 ir 20 punktų, Elgesio kodekso 11.2 ir 11.4 punktų pažeidimus, nes Tarnyba, atlikusi neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas, būdamas BUAB „Eurokontaktas“, BUAB „Jaukuvita“, BUAB „Walleks“ bankroto administratoriumi, ilgą laiką neorganizavo reikalingų sprendimų priėmimo šių įmonių bankroto procesuose ir savo elgesiu vilkino bankroto procedūras (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p., Elgesio kodekso 11.2 ir 11.4 p.), taip pat ilgą laiką praleido teismo nustatytą terminą sušaukti šių įmonių pirmuosius kreditorių susirinkimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.). Neplaninis pareiškėjo veiklos patikrinimas pradėtas gavus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. sausio 7 d. pranešimus.
  3. Pareiškėjas nesutikimą su Įsakymu, pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo Įsakymas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, grindžia tuo, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo skirti nuobaudos pareiškėjui, kuris yra juridinis asmuo, nes sankcijos galėjo būti realizuojamos tik per juridinio asmens įgaliotą asmenį; pareiškėjas negalėjo būti baudžiamas pagal patikrinimo metu galiojusias teisės normas, t. y. sankcija ir mechanizmas turi būti taikomi tokie, kokie galiojo pažeidimo padarymo metu (pažeidimas padarytas iki 2014 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų.
  4. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Tarnyba yra nustačiusi, jog BUAB „Eurokontaktas“ bankroto byloje kreditorių reikalavimai patvirtinti 2013 m. balandžio 3 d., tačiau kreditorių susirinkimui tik 2016 m. vasario 3 d. buvo pateiktas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko tik 2016 m. vasario 3 d.; BUAB „Jaukuvita“ kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2013 m. kovo 18 d., klausimas kreditorių susirinkimui dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo pateiktas tik 2016 m. vasario 5 d. (pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 18 d., tačiau buvo sušauktas tik 2016 m. vasario 5 d.); BUAB „Waleks“ bankroto byloje įmonės kreditorių reikalavimai patvirtinti 2013 m. balandžio 3 d., klausimas kreditorių susirinkimui dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pateiktas tik 2016 m. vasario 3 d. (pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 6 d., tačiau buvo sušauktas tik 2016 m. vasario 3 d.). Atsakovas yra konstatavęs, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra tęstiniai, nes pareiškėjas nesiėmė priemonių operatyviai užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, o iš esmės vilkino bankroto procedūras.
  5. Nagrinėjamam ginčui išspręsti yra aktuali 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
  6. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
  7. Taisyklės užtikrina bankroto administratorių veiklos priežiūros procedūras ir pagrindines taisykles, susijusias su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir 117 straipsnio nuostatų taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1135-146/2015).
  8. Taisyklių 47.2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad nuobauda skiriama administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Nuobauda vadovui skiriama tik tuo atveju, jeigu tikrinant administratoriaus veiklą nustatoma, kad vadovas pažeidė teisės aktus.
  9. Pareiškėjas, vadovaudamasis būtent šia Taisyklių 47.2 punkto nuostata, teigia, kad šiuo atveju nuobauda turėjo būti skirta pareiškėjo įgaliotam asmeniui, o ne pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, nes veiksmai (neveikimas), dėl kurių paskirta nuobauda, atsirado iki 2014 m. liepos 1 d., tačiau tokia pareiškėjo pozicija neteisinga, nes nustatytas tęstinis pažeidimas, t. y. pažeidimo laikotarpis apima ir laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 metų pradžios.
  10. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia argumentų, kad Tarnybos nustatytas pažeidimas (bankroto procedūrų vilkinimas) buvo baigtas iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. kad pažeidimas nesitęsė iki 2016 metų pradžios. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas yra tik vienas ir jo nesušaukus pažeidimas atsiranda tada, kai pažeidžiama nuostata, kada tai turėjo būti padaryta, atsakomybė už laiku nesušauktą susirinkimą negali būti taikoma už kiekvieną dieną.
  11. Pareiškėjui nesušaukus pirmojo kreditorių susirinkimo Įmonių bankroto įstatymo nustatytu laiku ir tvarka, pareiškėjo daromas pažeidimas prasidėjo, nes susirinkimas nebuvo šaukiamas ir vėliau, o svarbiausia – nebuvo vykdomos Įmonių bankroto įstatyme nustatytos privalomos procedūros. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jam nuobauda paskirta ne tik už tai, jog jis nesušaukė laiku pirmojo kreditorių susirinkimo, bet ir už tai, kad vilkino bankroto procedūras, nesiėmė priemonių užtikrinti bankroto proceso pagrindinį tikslą, už kurio įgyvendinimą yra atsakingas bankroto administratorius.
  12. Bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt). Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 ir kt.).
  13. Atsižvelgiant į Tarnybos nustatytą pareiškėjo pažeidimą bankroto procedūrų nevykdymą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo nubaustas suėjus senaties terminui.
  14. Vertinant pareiškėjo nurodomus argumentus, kad pareiškėjui sankcija turėjo būti paskirta tokia, kokia galiojo pažeidimo padarymo metu, akcentuotina, kad pareiškėjui būtent ir yra paskirta sankcija, nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje, įsigaliojusioje 2012 m. kovo 1 d., t. y. dar iki pažeidimo padarymo pradžios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-502-12/2012 pripažino, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, ir buvo konstatuota, kad administratorių teisinės atsakomybės klausimai turi būti sureguliuoti įstatymu, o ne Taisyklėse.
  15. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
  16. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai