Byla B2-628-260/2014

Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ administratoriaus atstovams Aurelijui Galveliui ir advokatui Ariui Damušiui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ atstovui advokatui Linui Meškiui, trečiajam asmeniui N. Ž., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitrolab“ atstovei E. N., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „PRIMERUS VESTUS“ atstovei L. Ž., trečiojo asmens, buvusio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo ir akcininko, A. J. V. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ administratoriaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto bylą. Teismo nutartis iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ bankroto bylą įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d., Lietuvos apeliaciniam teismui tos dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1700/2013 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 04 30 nutartį.

32013 m. gruodžio 18 d. vykusiame pirmajame BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l. 23-29, t. XXVI).

4UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje šios įmonės bankroto administratorius pateikė prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu (b.l. 3-22, t. XXVI). Prašyme nurodė, kad pastebimi šios bendrovės tyčinio bankroto požymiai, nurodyti Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, o taip pat ir 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, kadangi įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, buvo į kitą įmonę perkelta veikla ir turtas, pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius atsiskaitymo eiliškumą, buvo vykdomi atsiskaitymai, įmonės vadovas pats laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 4 d. nuostatomis, teismas pavedė administratoriui pranešti kreditoriams apie teisme gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę teikti teismui informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant bankrotą tyčiniu.

6Informaciją, galinčią turėti reikšmės svarstomam klausimui, byloje pateikė kreditorė UAB „Antėja“ (b.l. 51-65, t. XXVIII), valstybę, kaip UAB „Kraujo donorystės centras“ akcininkę, iki 2011 10 30 atstovavusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (b.l.129-131, t. XXVIII), valstybę, kaip UAB „Kraujo donorystės centras“ akcininkę, šiuo metu atstovaujanti Valstybės įmonė Valstybės turto fondas (b.l.133-138, t. XXVIII), trečiasis asmuo, buvęs iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kraujo donorystės centras“ direktorius ir akcininkas, A. J. V. (b.l. 140-197, t. XXVIII), taip pat papildomai ir BUAB „Kraujo donorystės centras“ administratorius (b.l. 67-128, t. XXVIII; b.l. 2-11, t. XXIX; b.l. 14, t. XXX; b.l.54-55, t. XXX).

7Nagrinėjant prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo posėdyje dalyvavę šios įmonės bankroto administratoriaus atstovai, trečiasis asmuo N. Ž., trečiųjų asmenų UAB „Eremita“, UAB „Vitrolab“ ir UAB „PRIMERUS VESTUS“ atstovai prašė pripažinti, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotas tyčinis, o trečiojo asmens A. J. V. atstovė – prašymą atmesti.

8Prašymas tenkintinas, pripažintina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankrotas yra tyčinis.

9Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To paties įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje.

10Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio nuostatomis, teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ir teismo paskirtas bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Taip pat preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kaip jau minėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).

11Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad sprendžiant ar pagrįstas bankroto administratoriaus prašymas pripažinti UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu, nustatytos tokios svarstomu klausimu priimti procesinį sprendimą reikšmingos aplinkybės.

12Juridinių asmenų registro duomenimis (b.l.39-49, t. XXVI), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimu (b.l.129-130, t. XXII), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo pagal ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S., tretieji asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, A. J. V. ir R. B. (b.l. 86-95, t. XXX), konstatuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad nuo 2005-07-11 iki 2013-05-13 uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ akcijų savininkais buvo: 51 proc. A. J. V. ir 49 proc. valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (nuo 2011-10-31 VĮ Valstybės turto fondo), vadovu buvo A. J. V.. 2008 04 30 UAB „Kraujo donorystės centas“ akcininkų susirinkime patvirtinta nauja šios bendrovės įstatų redakcija, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojančia nuo pakeistų įstatų priėmimo dienos, t.y. 2008 04 30, išplėtė bendrovės vadovo kompetenciją, suteikė teisę jam vienam sudaryti sandorius, priimti svarbius sprendimus, suvaržė valstybei priklausančių akcijų valdytojos teises dalyvauti įmonės valdyme, gauti informaciją. Todėl teismas sutinka su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teiginiais ir pripažįsta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ veiklą savarankiškai organizavo vienas šios įmonės vadovas ir akcininkas A. J. V., kuris ir yra laikytinas atsakingu, už įmonės veiksmus ir įmonėje susidariusią padėtį.

13Bankroto administratorius, kaip vertina teismas, visiškai pagrįstai nurodo, kad uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ vadovaujant A. J. V., įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Taip vertinti leidžia aplinkybės, susijusios su vadovo avansu gautų lėšų naudojimu, įmonės suteiktomis paskolomis, namo nuoma, nepagrįstai didelių atlyginimų direktoriui artimiems asmenims nustatymu, nepagrįstomis išlaidomis komandiruotėms, brangaus turto įgijimu, lėšų mokėjimu uždarajai akcinei bendrovei „AG life“, įmonės lėšų naudojimu asmeninėms vadovo reikmėms, šaldymo įrangos nuoma ir įgijimu.

14Dėl avansu gautų lėšų

15Prašydamas pripažinti UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu administratorius teigia, kad, jo vertinimu, bendrovė ir bendrovės lėšos buvo naudojamos jos vadovo A. J. V. asmeninių poreikių tenkinimui, vadovas, siekdamas pateisinti jo gautų avansinių sumų tariamą panaudojimą, sudarinėdavo jokio objektyvaus paaiškinimo neturinčius sandorius, kurių pagrindu itin didelės piniginių lėšų sumos būdavo vadovo pasisavinamos iš bendrovės, tokiu būdu būdavo sistemingai bloginama bendrovės finansinė padėtis ir apsunkinamos galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

16Administratorius nurodo, kad jam gavus dokumentus, susijusius su bendrovės avansine apyskaita, paaiškėjo, jog bendrovės direktorius A. J. V. yra avansu gavęs ir nėra grąžinęs bendrovei itin didelės sumos – 700920,41 Lt, bendrovės poreikių tenkinimui skirtų piniginių lėšų. Administratoriaus nuomone, vertintina, kad buvęs iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas šias lėšas pasisavino. Siekiant susigrąžinti vadovo pasisavintą avansą, Kauno apygardos teisme vadovo atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys dėl avansinių sumų priteisimo (civilinė byla Nr. 2-826-601/2014). Šioje byloje pateiktas vadovo atsiliepimas į ieškinį šokiravo administratorių, nes vadovas nurodė, kad visą gautą avansą yra panaudojęs tariamų bendrovės įsipareigojimų Kipro bendrovei Skillhouse Experts LTD vykdymui. Vadovas pateikė 2012-05-22, 2012-10-23 ir 2012-12-27 Grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kurių bendra suma 170 400,00 Eur (588 357,12 Lt) ir kurių pagrindu šiai Kipro bendrovei grynaisiais pinigais buvo sumokėta esminė reikalaujamo priteisti pasisavinto avanso dalis. Nei vienas iš šių vadovo nurodytų mokėjimų bendrovės finansinėje apskaitoje niekada nebuvo registruotas. Pasidomėjus bendrovės ryšiais su šia Kipro bendrove paaiškėjo, kad eilę metų (2009 m., 2010 m., 2011 m.) bendrovės vadovui mokėti avansai būdavo panaudojami tariamų bendrovės įsipareigojimų šiai Kipro bendrovei vykdymui ir visi šie mokėjimai būdavo atliekami grynaisiais pinigais. Administratoriui nėra žinoma nei viena objektyvi aplinkybė, kuri pateisintų tokių sumų mokėjimą šiai Kipro bendrovei. Buvusio įmonės vadovo teigimu, už sumokėtas sumas bendrovė neva gavo programinę įrangą (kompiuterinę programą), kuri buvo naudojama bendrovės ūkinėje - komercinėje veikloje donorų kraujo ėminių atsekamumui užtikrinti, tačiau bendrovei tokio pobūdžio paslaugas už keliasdešimt kartų mažesnius įkainius nurodomu laikotarpiu teikė kitos įmonės – UAB „Interversija“ ir UAB „Juodos avys“. Administratoriaus vertinimu, tokio pobūdžio ir tokių itin didelių sumų mokėjimai, ir dar visi atlikti grynaisiais pinigais, neturi jokio objektyvaus paaiškinimo ir buvo naudojami tik vadovui išmokėtų avansinių sumų sistemingam pasisavinimui, t.y. itin ženkliam bendrovės turto sumažinimui. Nors 2012 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose jokie mokėjimai paminėtai Kipro bendrovei nėra registruoti, tačiau bendrovės vadovas sugebėjo pateikti dokumentus, kurie neva patvirtina, jog jis ir 2012 m. sumokėjo itin ženklias piniginių lėšų sumas (170 400,00 Eur / 588 357,12 Lt). Tokios aplinkybės aiškiai patvirtina vadovo veiklos metodus ir galimai tai, kad vadovas pateikia suklastotus dokumentus. Tačiau bet kokiu atveju tokių ženklių sumų tariamas mokėjimas grynaisiais pinigais neturi jokio objektyvaus ir racionalaus paaiškinimo, o buvo, administratoriaus vertinimu, tik nesąžininga ir neteisėta priemonė pasisavinti itin ženklias piniginių lėšų sumas iš bendrovės. Be to, administratorius pateikė 2010 m. ir 2011 m. UAB „Kraujo donorystės centras“ avansinės apyskaitos suvestines, kurių duomenys kartu su 2012 m. avansinės apyskaitos suvestinės duomenimis patvirtina, jog įmonės vadovas avansines lėšas naudojo itin bendrovės atžvilgiu keistiems ir su bendrovės veikla nesusijusiems poreikiams tenkinti (pvz., mokėjimai už itin prabangius viešbučius įvairiuose kurortuose (pvz., Tailandas, vieni iš prabangiausių slidinėjimo kurortų Europoje ir kt.) ar apsipirkimui itin brangiose ir su bendrovės veikla nieko bendra neturinčiose prabangos prekių parduotuvėse (pvz., Louis Vuitton ir kt.)).

17Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), nurodė, kad iš bendrovės suteiktų avansinių lėšų jis atsiskaitinėjo pagal sutartį su laboratorijai paslaugas teikusia Kipro įmone Skillhouse Experts LTD, atsiskaitant su šia įmone susiformavo tiesioginio atsiskaitymo grynais pinigais santykiai. Į bankroto bylą pateiktuose bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nėra užfiksuotos vadovo skolos bendrovei. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo nepripažinta, kad jis iš avansu gautų lėšų atsiskaitė su paminėta Kipro bendrove, yra apskųstas.

18Teismas pripažįsta, kad remiantis administratoriaus pateiktomis UAB „Kraujo donorystės centras“ direktoriaus Avansų apyskaitomis už 2012-2013 metus (b.l.84-140, t. XXVI) bendrovės vadovas trečiasis asmuo A. J. V. nėra atsiskaitęs už jam avansu gautus ir įmonei negrąžintus 700920,41 Lt, nėra pateikęs buhalterijai ataskaitų, jog iš avansu gautų lėšų jis 2012 metais yra apmokėjęs už paslaugas Kipro bendrovei Skillhouse Experts LTD, kaip kad, pavyzdžiui, buvo daręs 2011 metais (b.l.3-16, t. XXVII – Avansinės apyskaitos už 2011 metus). Pateikdamas informaciją apie avansu gautų lėšų panaudojimą, buvęs įmonės vadovas nepaneigė administratoriaus argumentų, kad įmonės lėšas jis naudojo su bendrovės veikla nesusijusiems poreikiams tenkinti (pvz., mokėjimai už itin prabangius viešbučius įvairiuose kurortuose (pvz., Tailandas, vieni iš prabangiausių slidinėjimo kurortų Europoje ir kt.) ar apsipirkimui itin brangiose ir su bendrovės veikla nieko bendra neturinčiose prabangos prekių parduotuvėse (pvz., Louis Vuitton (b.l. 177, t. XXVI) ir kt.), nepaaiškino, kad tokios išlaidos susijusios su įmonės veikla. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su administratoriaus vertinimu, kad įmonės vadovas avansu gautas lėšas naudojo ir ne įmonės reikmėms.

19Trečiojo asmens A. J. V. teiginiais, kad jis avansu gautomis iš įmonės lėšomis atsiskaitė už 2012 metais suteiktas paslaugas Kipro bendrovei Skillhouse Experts LTD, teismas neturi pagrindo tikėti. Įmonės buhalterijai iki bankroto bylos iškėlimo jis ataskaitų apie tokį avansinių lėšų panaudojimą nepateikė, po bankroto bylos iškėlimo, kas nustatyta šioje byloje, įmonės dokumentų, turto ir antspaudo administratoriui neperdavė, todėl labai tikėtina, kad jis ir šiuo metu turi galimybę sukurti jam naudingus dokumentus.

20Net ir nevertindamas, ar buvo vadovui pagrindas mokėti už paslaugas Kipro bendrovei Skillhouse Experts LTD, teismas pripažįsta, kad bendrovės vadovas 2012 metais turėdamas avansu gautas dideles bendrovės lėšų sumas, neatsiskaitydamas už jų panaudojimą, kada 2012 metais ilgą laiką nebuvo mokami atlyginimai darbuotojams, nebuvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, elgėsi neteisėtai ir priešingai įmonės interesams, nes nuolat didėjo įmonės įsiskolinimai kreditoriams dėl netesybų skaičiavimo.

21Dėl suteiktų paskolų

22Iš byloje pateiktų paskolų sutarčių ir su jomis susijusių dokumentų (b.l. 18-78, t. XXVII) matyti, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ 2008-01-09, 2008-02-01 ir 2008-07-03 paskolino A. J. V. atitinkamai 907080 Lt, 75001 Eur ir 173000 Lt; A. V. (direktoriaus A. J. V. sutuoktinei) 2008-01-02 ir 2008-02-19 paskolino atirinkamai 30000 Lt ir 20000 Lt; K. V. (direktoriaus A. J. V. dukrai) 2008-04-02 paskolino 50000 Lt; G. M. (administratoriaus teigimu direktoriaus A. J. V. sugyventinei ir vaiko motinai) 2008-01-02, 2008-02-19, 2008-03-31 ir 2008-05-14 paskolino atitinkamai 50000 Lt, 20000 Lt, 100000 Lt ir 105000 Lt. Šios sumos buvo paskolintos dešimčiai metų, skolinant šias sumas paskolos davėjas UAB „Kraujo donorystės centras“ įsipareigojo nereikalauti jas grąžinti anksčiau nei po 10 metų, nebuvo numatyta mokėti palūkanas. Akivaizdu, kad tokie sandoriai buvo įmonei ekonomiškai nenaudingi.

23Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), dėl šių paskolų nurodė, kad jos buvo suteiktos įmonės darbuotojams, to nedraudė įstatymai, 2009 metų pradžioje visos paskolų sutartys buvo pakeistos ir nustatyti jų grąžinimo grafikai, buvo numatytos ir palūkanos.

24Šie trečiojo asmens nurodyti argumentai, teismo nuomone, nepaneigia fakto, kad paminėti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, ką patvirtina ir tas faktas, jog 2008 metais UAB „Kraujo donorystės centas“ veikla buvo nuostolinga, pagal įmonės balanso duomenis (b.l. 7-10, t. XXVIII) ji patyrė 1420418 Lt nuostolių. Paskolų suteikimas pačiam įmonės vadovui ir jam artimiems žmonėms, kada įmonė dirbo nuostolingai, leidžia vertinti, kad įmonės vadovas veikė akivaizdžiai savanaudiškai, o ne įmonės interesais. Taip leidžia vertinti ir ta aplinkybė, kad bendrovė 2008 metų pradžioje paskolinusi 1714043,45 Lt savo vadovui ir jam artimiems žmonėms, 2008 m. rugsėjo mėnesį skolinosi 1264000,00 Lt iš trečiojo asmens (b.l.78, t. XXVII). Be to, administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad paskolos realiai nebuvo grąžinamos, o tik atlikti skolų įskaitymai, ko nepaneigė trečiasis asmuo A. J. V., rodo paskolos gavėjų nesąžiningumą ir įmonės vadovo neveiklumą nepareikalaujant, kad sutartys būtų vykdomos tinkamai. Tai leidžia teismui vertinti, kad įmonės vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, veikė ne įmonės interesais, o įmonės lėšų skolinimai buvo ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai.

25Dėl namo nuomos

26Administratorius nurodo, kad 2006-07-03 UAB „Kraujo donorystės centras“ su G. M. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S-49, kuria G. M. penkerių metų laikotarpiui išnuomojo bendrovei 161,83 kv.m. bendro naudingo ploto gyvenamąsias patalpas (namą), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo išnuomotos už itin didelį nuomos mokestį – 3530,00 Lt per mėnesį, kuris vėliau buvo dar labiau padidintas. Be to, pagal nuomos sutarties 3.2 punktą bendrovė įsipareigojo apmokėti už nuo 2006-07-03 iki Nuomos sutarties pabaigos nuomos objekte sunaudotą elektros energiją, už kurią bendrovė per visą nuomos laikotarpį G. M. sumokėjo 33132,03 Lt. 2008-02-01 Priedu prie sutarties S-49 G. M. su bendrove susitarė nuo 2008-02-01 nuomos mokestį, padidinti iki 7 450,00 Lt per mėnesį sumos. 2011-03-01 Priedu Nr. 1 prie Gyvenamųjų patalpų sutarties Nr. S-49, bendru G. M. ir bendrovės sutarimu nuomos sutartis buvo nuo 2011-04-01 nutraukta. Iš viso nuomos sutartis buvo vykdoma 57 mėnesius ir per šį laikotarpį bendrovė išmokėjo G. M. 342720,00 Lt sumą, kas daugiau nei septynis kartus viršijo vidutinę namo rinkos vertę. Todėl, net ir teigiant, kad namas tariamai (gyvenamosios paskirties daiktas) galėjo būti naudojamas bendrovės ūkinei - komercinei veiklai, kas yra iš esmės neįtikinama dėl visų faktinių aplinkybių, bendrovės sudarytas sandoris, kai per mažiau nei penkerius metus už daikto nuomą išmokama suma daugiau nei septynis kartus viršija to daikto vidutinę rinkos vertę, prieštarauja bendrovės pagrindiniam tikslui siekti pelno ir joks vidutiniškai protingas ir rūpestingas įmonės vadovas nesudarytų tokio sandorio juridinio asmens vardu.

27Byloje pateikti įrodymai (Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jos priedai, pažymos apie išlaidas nuomai ir kt. – b.l.80-95, t. XXVII) patvirtina nurodytos nuomos faktą ir atliktus mokėjimus už nuomą. Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), dėl šios nuomos sutarties nurodė, kad administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis negalima remtis, kadangi dėl nuomos sutarties yra teisme nagrinėjama byla, ir teismas nustatys faktines bei teisines bylos aplinkybes.

28Teismas sprendžia, kad, trečiajam asmeniui buvusiam įmonės vadovui nenurodžius, kodėl administratoriaus pareikšta nuomonė dėl nuomos sutarties yra nepagrįsta, nenurodžius, kuo nuomos sutartis buvo naudinga bendrovei „Kraujo donorystės centras“, teismas, svarstydamas prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, neturi pagrindo nesutikti su administratoriaus teiginiais, jog įmonė buvo sudariusi ekonomiškai sau nenaudingą ir įmonės tikslams priešingą, protingumo kriterijų neatitinkantį sandorį. Pagal papildomai administratoriaus pateiktus įrodymus apie baseino, esančio prie G. M. namo, (duomenys neskelbtini), įrengimą ir teikiamas priežiūros paslaugas, baldų šiam namui pirkimą (b.l.46-79, t. XXIX; 80-82, t. XXIX; b.l. 56-67, t. XXX), teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog bendrovės „Kraujo donorystės centras“ išsinuomotas namas buvo ir toliau naudojamas kaip gyvenamasis namas savininkės ir jos sugyventinio, kaip kad nurodo administratorius, UAB „Kraujo donorystės centas“ direktoriaus A. J. V. asmeniniams, bet ne įmonės, poreikiams, kurių trečiasis asmuo net ir nenurodė, tenkinti.

29Dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio nustatymo

30Prašyme pripažinti, kad įmonės bankrotas tyčinis administratorius nurodė, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kraujo donorystės centras“ išskirtinai dideli darbo užmokesčiai buvo mokami išimtinai tik įmonės vadovui ir su juo artimais ryšiais susijusiems asmenims A. V., K. V. ir G. M.. Pagal įmonės duomenis paties bendrovės direktoriaus A. J. V. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2010 metais buvo 42383,81 Lt; 2011 metais – 43645,15 Lt; 2012 metais – 29279,90 Lt; A. V. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2010 metais buvo 14155 Lt; 2011 metais – 14287,50 Lt; 2012 metais – 10018,33 Lt; K. V. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2010 metais buvo 5223,33 Lt; 2011 metais – 5351,43 Lt; 2012 metais – 3604,17 Lt; G. M. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2010 metais buvo 16770,46 Lt (2011 ir 2012 metais ji buvo vaiko auginimo atostogose. Vertinant santykiniu dydžiu, visų kitų bendrovės darbuotojų darbo užmokestis buvo kardinaliai mažesnis, t.y. nei vienas iš kitų darbuotojų negaudavo tokio dydžio ar bent jau jam artimo dydžio darbo užmokesčio (vidutinis kitų darbuotojų atlyginimas buvo apie 1 437,00 Lt). Administratoriaus nuomone, tokių itin didelių darbo užmokesčių, kurių dydis neturi jokio objektyvaus paaiškinimo, mokėjimas išimtinai tik vadovui ir su vadovu itin artimai susijusiems asmenims galėjo prisidėti prie to, jog bendrovė negalėjo atsiskaityti su kitais savo kreditoriais (tame tarpe darbuotojais) ir buvo sudarytos sąlygos tokių darbo užmokesčių mokėjimo pagrindu pažeisti kitų kreditorių interesus, t.y. suteikti nepagrįstas ir nesąžiningas privilegijas pinigines lėšas išmokant itin glaudžiai su bendrovės vadovu susijusiems asmenims, o ne kreditoriams. Administratoriaus nuomone, toks santykinai itin didelis darbo užmokestis buvo tas instrumentas, kurio pagrindu iš bendrovės buvo sistemingai „ištraukinėjamos“ piniginės lėšos, ir tokiu būdu buvo mažinamas finansinis turtas, kuriuo būtų galima atsiskaityti su kreditoriais.

31Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), pareikšdamas savo nuomonę dėl nurodytų administratoriaus argumentų apie nepagrįstai didelio darbo užmokesčio mokėjimą vadovui ir jam artimiems žmonėms, teigia, kad administratorius naudoja selektyvų informacijos pateikimą, nepateikia jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog tokio dydžio atlyginimai buvo mokami siekiant pakenkti įmonės veiklai. Visi administratoriaus nurodyti asmenys užėmė svarbias bei atsakingas pareigas bendrovėje. A. J. V. buvo įmonės vadovas, A. V. – verslo organizatorė, K. V. – donorų organizatorė, G. M. – direktoriaus pavaduotoja ekonomikos klausimais, tai ir įtakojo šių asmenų atlyginimų atitinkamus dydžius.

32Teismas sutinka su administratoriaus argumentais ir pripažįsta, kad yra pagrindas vertinti, jog kad įmonės vadovas buvo nustatęs nepagrįstai didelius atlyginimus sau bei su juo susijusiems asmenims. Buvęs įmonės vadovas A. J. V. argumentuotai nepaaiškino, kodėl būtent tokio dydžio atlyginimai buvo mokami šiems asmenims. Vien tai, kad administratoriaus nurodytų vadovui artimų asmenų atlyginimai ženkliai skyrėsi nuo kitų įmonės darbuotojų, t.y. buvo žymiai didesni nei vidutinis darbuotojų darbo užmokestis įmonėje, kada nepateikiami įrodymai, kad įmonės vadovui artimi asmenys buvo išskirtinės lyginant su kitais darbuotojais kvalifikacijos ir tik jų išskirtinė kvalifikacija buvo įmonei būtina, leidžia teismui vertinti, kad įmonės vadovas, nustatydamas didelius atlyginimus sau ir su juo susijusiems giminystės ar kitokiais artimais ryšiais asmenims, veikė ne įmonės interesais, tokiu būdu buvo nuolat mažinamas įmonės turtas.

33Dėl nepagrįstų išlaidų komandiruotėms

34Prašyme pripažinti, kad įmonės bankrotas tyčinis administratorius nurodė, jog didelės sumos uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ lėšų buvo išleidžiamos komandiruotėms, į kurias dažniausiai vykdavo bendrovės vadovas ir su juo artimai susiję asmenys. Komandiruotėse išleistos įmonės sumos buvo: 2008 metais 606657 Lt; 2009 metais – 288051 Lt; 2010 metais – 285564 Lt; 2011 metais – 283628 Lt; 2012 metais – 94107 Lt. Detalūs duomenys apie komandiruočių išlaidas yra nurodyti Komandiruočių sąnaudų pajamų žurnale (b.l. 123-147, t. XXVII). Administratoriaus nuomone, atsižvelgiant į vietų, kur būdavo vykstama, t.y. prabangūs slidinėjimo kurortai Europoje, daugkartinis vykimas į Tailandą, rodo, jog didžioji dalis komandiruočių nebuvo susijusios su įmonės veikla, o lėšos buvo panaudotos asmeninėms vadovo reikmėms, siekiant už bendrovės lėšas poilsiniais tikslais aplankyti užsienio šalis. Administratorius taip pat nurodė, kad jam yra žinoma, jog įmonės vadovo atžvilgiu vykdomo FNTT ikiteisminio tyrimo metu vadovas nesugebėjo pateikti komandiruočių reikalingumą pagrindžiančių dokumentų. Administratorius nurodė, kad keli konkretūs pavyzdžiai pagrindžia, kam realiai buvo naudojamos bendrovės piniginės lėšos, kurios formaliai įformintos kaip komandiruočių išlaidos.

35Pirmasis. Bendrovės vadovas 2012-11-02 priėmė įsakymą Nr. KK-13 „Dėl komandiruotės į Jungtines Amerikos Valstijas“, kurio pagrindu vadovas turėjo į vykti į JAV laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2012-11-26. 2012-11-27 buvo parengta Komandiruotės ataskaita Nr. KK-26, kuri patvirtina, jog vadovo komandiruotė į JAV bendrovei kainavo 26 878,00 Lt. Ataskaita parengta UAB „Glotera“ 2012-05-22 PVM sąskaitos - faktūros Serija GLO Nr. 203009 ir 2012-06-29 PVM sąskaitos - faktūros Serija GLO Nr. 101694 pagrindu. Administratorius kreipėsi į UAB „Kauno Grūda“, kuri pateikė 2014-04-01 atsakymą kartu su 2012-11-23 PVM sąskaita - faktūra Serija GRUD Nr. 004252, kurie patvirtina, jog tuo pat metu per UAB „Glotera“ buvo įsigyta kelionė į Naująją Zelandiją ir Fidžio salas, kurios data nuo 2012-11-06 iki 2012-11-23, ir į kurią turėjo vykti įmonės vadovas A. J. V. ir G. M., ir kurios kaina 24 798,00 Lt. Taigi realiai tuo metu, kada pagal bendrovės dokumentus vadovas turėjo būti komandiruotėje JAV, jis kartu su G. M. buvo Naujojoje Zelandijoje ir Fidžyje. Apmokėjimas už šią kelionę buvo vykdomas per UAB „Glotera“, kuri mokėjo už kelionę į Naująją Zelandiją ir Fidžį uždarajai akcinei bendrovei „Kauno Grūda“, o UAB „Kraujo donorystės centras“ sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Glotera“ už neva kelionę į JAV.

36Antrasis. UAB „Glotera" yra išrašiusi 2011-06-09 PVM sąskaitą faktūrą Serija GLO Nr. 2011218 , kurios pagrindu neva pirktas vienas bilietas maršrutu Vilnius - Stambulas - Vilnius už 9980,00 Lt (keleivis – A. V.; kelionės data: 2011-06-10 – 2011-06-17). Tačiau UAB „Glotera“ iš UAB „TEZ Tour“ pagal 2011-06-10 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEZT Nr. 10522543 pirko kelionę Turkiją, A. A. V. ir dar 4 asmenims už 9 689,00 Lt. Taigi, pastebima ta pati grandinė, t.y. UAB „Glotera“ pagal savo išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą sudarė sąlygas įforminti vieno vadovo kelionę į Turkiją, tačiau realiai į kelionę vyko iš viso 5 asmenys ir už juos visus mokėjo UAB „Kraujo donorystės centras“.

37Administratoriaus vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina kokiems tikslams ir kokiomis priemonėmis bendrovės vadovas naudojo bendrovės lėšas. Iš esmės visais atvejais buvo taikoma ta pati schema, t.y. bendrovė perka tam tikras paslaugas iš UAB „Glotera“, kuri įformina komandiruotės pateisinimui reikiamai surašytą dokumentą (PVM sąskaitas - faktūras), o ta pati UAB „Glotera“ realias paslaugas nuperka iš trečiojo asmens. UAB „Kauno Grūda“ 2014-04-01 atsakymas ir kartu pateikta 2011-11-21 PVM sąskaita faktūra Serija CGR Nr. 212898 patvirtina, jog tapačiu principu buvo vykta ir į Keniją, Tanzaniją 2011m. lapkričio mėnesį (į šią kelionę vyko ir G. M., kuri tuo metu dar tebebuvo vaiko auginimo atostogose). Taigi tokios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos visiškai su bendrovės ūkine - komercine veikla nesusijusiais tikslais.

38Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), paaiškino, kad bendrovės darbuotojų komandiruotės buvo tirtos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų, pažeidimų nustatyta nebuvo. Įvairiose pasaulio šalyse vykdavo mokslinės konferencijos kraujo donorystės tema, į jas po kelis kartus per metus vykdavo bendrovės vadovas ir kiti darbuotojai. Be to, jo vertinimu, administratorius nepagrįstai nurodo, kad į komandiruotes dažniausiai vykdavo bendrovės vadovas, K. V., G. M. ir A. V.. Paskutinė G. M. patirtų komandiruotėse išlaidų suma buvo paskaičiuota 2010 m. gruodžio 2 d., o paskutinės ir vienintelės padengtos A. V. patirtos išlaidos – 2008 m. rugsėjo 2 d. Tai paneigia administratoriaus teiginį, neva bendrovės lėšos buvo naudojamos vadovo ir su juo susijusių asmenų poreikių tenkinimui.

39Kadangi trečiasis asmuo A. J. V. nenurodė argumentų, kodėl teismas neturėtų tikėti administratoriaus paaiškinimais, pagrįstais pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l.116-124, t. XXVIII), apie bendrovės išlaidų komandiruotėms apmokėti naudojimą ne bendrovės reikmėms, o apmokant asmenines vadovo A. J. V. keliones, t.sk ir kartu su G. M., pastarajai nedirbant įmonėje, o būnat vaiko auginimo atostogose, teismas pripažįsta, kad įmonės vadovas veikė akivaizdžiai priešingai įmonės interesams, savo asmeninių poreikių tenkinimui naudojo įmonės lėšas. Teismas sutinka su administratoriaus vertinimu, kad didelės ir ne visada pagrįstos komandiruočių išlaidos prisidėjo prie to, jog bendrovė negalėjo laiku atsiskaityti su kitais savo kreditoriais (tame tarpe ir darbuotojais).

40Dėl brangaus turto įgijimo

41Prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu administratorius nurodė, kad būtina įvertinti tai, jog savo veiklos laikotarpiu bendrovė įsigijo visą eilę turto ar turtinių teisių (pvz., itin prabangūs automobiliai, su bendrovės veikla niekuo nesusijęs itin brangus gyvenamasis būstas Kauno miesto centre, itin brangi narystė Tailando viešbutyje ir kt.). Konkrečiai uždaroji akcinė bendrovė „Kraujo donorystės centras“ 2006-07-18 už 132999,99 Lt įsigijo automobilį Audi A6, kurį 2012 m. pardavė už 56525,57 Lt; 2007-01-10 už 139830,51 Lt įsigijo automobilį VW Touareg, kuriuo naudojosi G. M. ir kurį 2011 metais pardavė už 81568,15 Lt; 2008-03-27 už 97457,63 Lt įsigijo automobilį MITSUBISHI Lancer Evoliution IX, kurį 2011 metais pardavė už 60911,38 Lt; 2008-04-17 už 144067,80 Lt įsigijo automobilį Audi A5, kuriuo naudojosi K. V. ir kuris buvo pavogtas; 2007-0315 įsigijo už 213210,10 Lt automobilį Audi Q7, kuriuo naudojosi A. j. V. ir kuris buvo pavogtas; 2007-03-21 už 186451,20 Lt įsigijo automobilį BMW X5, kuriuo naudojosi A. V. ir kuris pavogtas; 2008-07-14 už 1580000 Lt gyvenamosios paskirties butą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 135,75 kv .m., kuris nebuvo naudojamas bendrovės veikloje, nebaigtas įrengti; 2007-11-17 už 210107,52 Lt įgijo narystę „Phuket Beach Club“ (Tailando viešbučiai). Atsižvelgiant į bendrovės vykdytos veiklos specifiką, šio turto įsigijimas negalėjo būti susijęs su bendrovės veikla, nes nėra objektyvių priežasčių, kurios pateisintų tai, jog bendrovei buvo reikalingi visa eilė prabangių automobilių (tuo labiau, jog tokie automobiliai buvo naudojami tik vadovo ir su vadovu artimais ryšiais susijusių asmenų), bendrovė už itin didelę piniginių lėšų sumą (1 580 000,00 Lt) įsigijo butą, kuris niekada realiai nebuvo naudojamas bendrovės veikloje (pagal paskirtį tai iš esmės ir negalėjo būti daroma) ir yra neįrengtas iki šiol, bendrovės narystės Tailando viešbutyje įsigijimas už itin ženklią sumą (210107,52 Lt) objektyviai neturi jokio ryšio su bendrovės veikla.

42Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), nurodė, kad automobiliai buvo įgyti, kai įmonė dirbo pelningai, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie buvo įgyti siekiant privesti įmonę prie bankroto. Butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendrovės veiklai, buvo planuojama į šį butą perkelti įmonės administraciją. Todėl administratoriaus teiginiai yra tik deklaratyvūs, paremti tik jo samprotavimais.

43Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo buvęs iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas A. J. V., paaiškindamas apie administratoriaus nurodyto brangaus turto įgijimą taip ir nepaaiškino, kodėl už 210107 Lt buvo įsigyta narystė Tailando viešbutyje, kodėl įmonei reikėjo įsigyti tik vadovui ir jam artimiems asmenims naudoti perduotus būtent prabangius, daug kainuojančius automobilius. Todėl vertintina, kad tai buvo daroma ne įmonės reikmėms tenkinti ir ne įmonės interesais.

44Teismas neturi pagrindo sutikti su buvusio įmonės vadovo paaiškinimu, kad brangus, 1580000 Lt kainavęs butas buvo įgytas įmonės reikmėms. Iš administratoriaus pateiktų įrodymų – nekilnojamojo turto registro išrašo, susirašinėjimo tarp A. J. V. ir G. M. su architektu apie butą įrengimo medžiagos (b.l. 89-103, t. XXIX) matyti, kad gyvenamoji buto paskirtis keičiama nebuvo, buvo rengiamasi įrengti butą, skirtą gyventi, t.y. su miegamuoju, tuo rūpinosi A. J. V. ir G. M..

45Todėl teismas sutinka su administratoriaus argumentais, kad aukščiau nurodyto turto ir turtinių teisių įsigijimas buvo atliekamas įmonės vadovo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne įmonės interesais. Tokių sandorių visuma sudarė sąlygas tam, kad itin reikšmingos piniginių lėšų sumos (administratoriaus teigimu – 3 236 202,63 Lt) buvo panaudotos tikslams, kurie nėra susiję su bendrovės veikla ir neteikė jokios naudos bendrovei, o priešingai, itin dideliu laipsniu prisidėjo prie to, jog bendrovė susidūrė su mokumo problemomis, sąlygojo bankroto bylos iškėlimą.

46Dėl iš bendrovės pasisavintų automobilių

47Administratorius nurodo, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ vardu buvo įregistruotos transporto priemonės: automobilis AUDI Q7, pagaminimo metai 2007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis BMW X5, pagaminimo metai 2006, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį AUDI A5, pagaminimo metai 2007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šie automobiliai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo apskaityti kaip įmonės turtas. Po bankroto bylos iškėlimo bendrovei administratoriui buvo pateikta 2012-08-22 Autotransporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu bendrovė, atstovaujama vadovo A. J. V., dar 2012-08-22 neva susitarė dėl automobilių pardavimo N. M.. Tokia 2012-08-22 sutartis ir/ar jos pasekmės (turto pardavimas) bendrovės veiklos dokumentuose (finansinės atskaitomybės dokumentuose) niekada nebuvo registruota. Administratoriaus vertinimu, tokia 2012-08-22 sutartis yra niekinė ir galimai sudaryta atgaline data, siekiant iš bendrovės pasisavinti turtą (automobilius) ir taip sumažinti bendrovės turto masę, galimą skirti kreditorių reikalavimų patenkinimui. Taip vertinti administratoriui leidžia tai, kad pagal bendrovės finansinės apskaitos dokumentus įmonė nėra gavusi jokių mokėjimų už automobilius (tariamos pirkimo kainos), administratoriui kartu su 2012-08-22 sutartimi buvo pateikti lapeliai, kurie pavadinti „Pinigų perdavimo patvirtinimai“, kuriuose fiksuota, jog N. M. neva sumokėjo asmeniškai A. J. V. už automobilius. Tokios aplinkybės patvirtina, jog bendrovė bet kokiu atveju negavo jokių piniginių lėšų, o tokių jokių formaliųjų reikalavimų (tame tarpe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių) neatitinkančių dokumentų, kurie nėra fiksuoti bendrovės veiklos dokumentuose, pagrindu buvo sudarytos sąlygos siekti pasisavinti automobilius, Tokiu būdu įmonės vadovas, būdamas atskaitingas asmuo ir žinodamas kasos darbo organizavimo tvarką ir specialiąją dokumentų formą, surašė jokių įstatymo reikalavimų neatitinkančius dokumentus, kurie sudaro pagrindą siekti bendrovės turto pasisavinimo ir turto masės sumažinimo. Bankroto administratoriui, pradėjus administravimo procedūras, bendrovėje nebuvo aptikta jokių dokumentų, patvirtinančių automobilių perleidimą tretiesiems asmenims. Tačiau administratoriui buvo žinoma, jog ginčo automobiliais asmeniškai tebesinaudoja įmonės vadovas ir su juo artimais santykiais susiję asmenys.

48Administratorius taip pat nurodė, kad po bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ iškėlimo administratoriui buvo pateikta ir dar viena 2012-08-21 Autotransporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis. Jos pagrindu bendrovė, atstovaujama vadovo A. J. V. dar 2012-08-21 susitarė dėl kitų automobilių (Mercedes Benz Vito 115 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo E. B.. Tokia 2012-08-21 sutartis ir/ar jos pasekmės (turto pardavimas) bendrovės veiklos dokumentuose (finansinės atskaitomybės dokumentuose) vėlgi niekada nebuvo registruota ir ji pasižymi visomis savybėmis, kaip ir perleidžiant anksčiau paminėtus tris automobilius, t.y. buvo pateikti tie patys lapeliai, kurie pavadinti „Pinigų perdavimo patvirtinimai“. Administratorius dėl tokių įmonės vadovo veiksmų kreipėsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Šio kreipimosi pagrindu atlikus ikiteisminį tyrimą, 2014-04-03 buvo surašytas Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-01056-13, kuriuo A. J. V. apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., t.y. turto pasisavinimą. Baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, tą patvirtina Kauno apygardos teismo 2014-05-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-485/2014.

49Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nesprendžia, ar tikrai įmonės automobiliai buvo perleisti tretiesiems asmenims. Ginčai dėl šių automobilių priklausomybės yra teismuose nagrinėjami atskirose bylose, sprendimai jose neįsiteisėję. Tačiau ir tai, kad buvęs įmonės vadovas, jei gavo pinigus už tikrai parduotus automobilius, jų neįnešė į kasą, ką padarė nesilaikydamas pinigų įmonėje priėmimo ir apskaitos tvarkos, ir tai, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė po bankroto bylos iškėlimo teismo paskirtam administratoriui automobilių, jei jie nebuvo parduoti, leidžia vertinti, kad buvęs įmonės vadovas siekė apsunkinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais, sumažinti įmonės turtą, galimai net ir nusikalstamais veiksmais.

50Dėl mokėjimų UAB „AG life“ tuo laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos kėlimo bendrovei,

51Prašydamas pripažinti, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotas yra tyčinis, administratorius nurodo, jog bendrovės vadovas net ir tuo metu, kai buvo nagrinėjamas bankroto bylos kėlimo bendrovei klausimas ir bendrovės turto atžvilgiu buvo taikomas areštas, atliko itin ženklius mokėjimus UAB „AG life“, kuri yra susijusi su vadovu, ir už tokius ženklius mokėjimus bendrovė negavo iš esmės jokios realios naudos. UAB „AG life“ yra susijusi su bendrove „Kraujo donorystės centras“, nes UAB „AG life“ akcininke ir direktore yra G. M., kuri su bendrovės „Kraujo donorystės centras“ vadovu augina bendrą vaiką ir yra vadovo sugyventinė. Be to, UAB „AG life“ ir G. M. su bendrove „Kraujo donorystės centras“ yra sudarę visą eilę sandorių, kurie, administratoriaus vertinimu, prisidėjo prie to, jog bendrovė „Kraujo donorystės centras“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismo 2012-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2902-260/2013 buvo taikytas areštas bendrovės kilnojamajam, nekilnojamajam ir finansiniam turtui, t.y. iš esmės visam bendrovės turtui. Vadovas bendrovės vardu pateikė Kauno apygardos teismui prašymus, kuriais prašė pakeisti 2012-12-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (leisti vykdyti tam tikrus mokėjimus). Kauno apygardos teismas 2013-01-02 ir 2013-01-04 priėmė nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013, kuriomis leido bendrovei vykdyti mokėjimus UAB „AG life“ pagal išankstines sąskaitas už po 2013-01-02 perkamus būtinus bendrovės veiklai kraujo maišelius ir reagentus kraujo tyrimams. UAB „Kraujo donorystės centras“ uždarajai akcinei bendrovei „AG life“ sumokėjo: 1) 2013-01-04 pagal 2013-01-04 Išankstinę sąskaitą Nr. 2 – 45 000,00 Eur; 2) 2013-01-04 pagal 2013-01-04 Išankstinę sąskaitą Nr. 3 – 22000,00 Lt; 3) 2013-01-10 pagal 2013-01-10 Išankstinę sąskaitą Nr. 5 – 45 000,00 Eur. Taigi iš viso bendrovė atliko mokėjimų už bendrą 332 752,00 Lt sumą, tačiau kraujo maišelių ir reagentų kraujo tyrimams buvo patiekta tik už 13 392,26 Lt sumą. Uždarajai akcinei bendrovei „AG life“ liko avansu sumokėta 319 359,74 Lt suma. Taigi, tokiu būdu vadovas inicijavo ir atliko mokėjimus tokios apimties, kuri neturi jokio racionalaus ir objektyvaus paaiškinimo. Tuo labiau, jog dar net negavus prekių, už kurias mokėjimai buvo atlikti 2013-01-04, jau 2013-01-10 vėl buvo atliktas mokėjimas. Tačiau bet kokiu atveju tokių mokėjimų atlikimo būtinumą paneigia tai, kad bendrovė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nuo 2013-01-01 iš viso neturėjo teisės vykdyti kraujo donorystės veiklos.

52Trečiasis asmuo A. J. V., pateikdamas byloje informaciją, galinčią turėti įtakos pripažįstant UAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą tyčiniu (b.l.140-155, t. XXVIII), nurodė, kad jam yra žinoma, jog UAB „AG life“ Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1173-390/2014 yra pateikusi skolų su UAB „Kraujo donorystės centras“ suderinimo aktus, pagal kuriuos UAB „Kraujo donorystės centras“ yra skolingas bendrovei „AG life“ 24021,07 Lt, sudarant skolų suderinimo aktus buvo įvertinti ir UAB „Kraujo donorystės centras“ 2013 01 04 ir 2013 01 10 atlikti mokėjimai uždarajai akcinei bendrovei „AG life“.

53Toks konkretus trečiojo asmens A. J. V. paaiškinimas, neneigiant administratoriaus nurodytų šių įmonių vadovų ryšių, leidžia teismui vertinti, kad įmonės yra susiję, taip pat leidžia teismui vertinti, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas areštuotas įmonės lėšas pervedė ne pagal tą paskirtį, pagal kurią teismas buvo leidęs naudoti išimties tvarka esant areštuotam turtui. Trečiasis asmuo A. J. V., pervesdamas lėšas pagal išankstines sąskaitas, nereikalaudamas už jas kraujo maišelių (b.l. 162-176, t. XXVII) bei Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (b.l. 27, t. XXIX) pripažindamas uždarosios akcinės bendrovės „AG life“ atliktus skolų užskaitymus, ne tik kad prisidėjo prie to, jog ženkliai sumažino bendrovės turtą, tuo apsunkindamas kreditorių reikalavimų patenkinimą, bet ir atsiskaitydamas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – UAB „AG life“ prieš kitus kreditorius, kas yra akivaizdus tyčinio bankroto požymis.

54Kad UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas santykiuose su UAB „AG life“ veikė akivaizdžiai priešingai teisės aktų reikalavimams ir pačios bendrovės interesams, leidžia vertinti ir tarp šių įmonių 2012 m. lapkričio 27 d. sudaryta Paslaugų tiekimo sutartis Nr. S-70 (b.l.127-128, t. XXVII). Šia sutartimi UAB „AG life“ įsipareigojo įvairiomis priemonėmis reklamuoti UAB „Kraujo donorystės centras“ veiklą, susijusią su neatlygintine donoryste. Įvertinus tai, kad nuo 2013 metų sausio 1 dienos UAB „Kraujo donorystės centras“ nebegalėjo vykdyti kraujo donorystės veiklos (tokią veiklą galėjo vykdyti tik viešosios įstaigos), sutartimi prisiimtas įsipareigojimas už paslaugas sumokėti 250000 Lt buvo aiškiai neprotingas, ekonomiškai nepagrįstas ir nenaudingas, prieštaravo įmonės tikslams. Įvykdytas atsiskaitymas pagal šią sutartį įskaitymu (b.l. 27 ir 36, t. XXIX), faktiškai panaudojant iki bankroto bylos iškėlimo areštuotas lėšas, kurias teismas buvo leidęs panaudoti tik būtiniems kraujo maišeliams pirkti, yra atliktas pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius atsiskaitymo eiliškumą, o taip pat naudojimąsi areštuotu turtu..

55Dėl įmonės lėšų naudojimo asmeninėms vadovo reikmėms

56Administratorius nurodo, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ lėšos buvo naudojamos ir įmonės vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaip to pavyzdį jis pateikė duomenis, kad pagal TŪB „Zetta co“ 2013 05 16 išrašytą pirkėjui UAB „Kraujo donorystės centras“ sąskaitą - faktūrą Serija ZZ Nr. 148, Atliktų darbų priėmimo aktą, dalis darbų buvo atlikta ne bendrovei priklausančiame bute, bet užsakovo nurodymu name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l.124-128, t. XXIX).

57Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (b.l. 129-131, t. XXIX) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nuo 2006 m. yra A. V. ir A. J. V., todėl, teismo vertinimu, administratoriaus nurodytas faktas apie įmonės lėšų naudojimą asmeninių vadovo poreikių tenkinimui yra tikras. Tai leidžia vertinti, kad įmonės vadovas veikė neteisėtai ir priešingai įmonės interesams.

58Dėl šaldymo įrangos nuomos, įgijimo ir naudojimo

59Papildomuose paaiškinimuose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (b.l.67-70, t. XXVIII) administratorius nurodė, kad tarp įmonės dokumentų rado 2007-02-02 tarp UAB „Kraujo donorystės centras“ ir šios įmonės vadovo A. J. V. sudarytą Įrenginių nuomos sutartį, pagal kurią bendrovė iš A. J. V. išsinuomojo 450000 Lt vertės šaldymo įrangą (2 vnt. šaldymo įrenginių DWM Copeland - 2 vnt., kompresorius šaldymo įrenginiams Kuba – 2 vnt., šaldymo kameros valdymo įrangą su programa), įsipareigojo už ją mokėti po 17650 Lt (įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį) per mėnesį. Kaip matyti iš administratoriaus pateikto paskaičiavimo bendrovė A. J. V. pagal šią sutartį priskaičiavo 625382,20 Lt išmokų. Administratoriui aiškinantis šios sutarties vykdymo aplinkybes buvo atliktas turto vertinimas ir nustatyta, kad A. J. V. išnuomotos šaldymo įrangos vertė buvo tik 60000 Lt (b.l.81-106, t. XXVII). Todėl bendrovės veiksmai, kuriais ji nuomojosi įrangą iš vadovo ir turėjo mokėti neproporcingą įrangos vertei nuomos mokestį, buvo nesuderinami su bendrovės interesais.

60Administratorius taip pat nurodė, kad pagal 2010-05-06 Sutartį Nr. 01.05/2010 UAB „Kraujo donorystės centras“ iš Kipro bendrovės Skillhouse Experts LTD už 1 046 578,21 Lt (ekvivalentas eurais - 303 110,00 Eur) įsigijo šaldymo įrangą, kuri nenaudojama, laikoma adresu (duomenys neskelbtini), o bendrovės ūkinėje - komercinėje veikloje niekada ir nebuvo naudota. 2013-03-15 buvo atliktas turto vertinimas, nustatyta, kad šaldymo įrangos vertė yra 46 500,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog šaldymo įrangos rinkos vertė siekia vos 46 500,00 Lt, kai tuo tarpu bendrovė pardavėjui sumokėjo 1 046 578,21 Lt (303 110,00 Eur), yra akivaizdu, jog iš bendrovės piniginės lėšos buvo sistemingai „išiminėjamos" visais įmanomais būdais, visos šios aplinkybės patvirtina, jog vadovas vėlgi atlikinėjo veiksmus, kurie yra absoliučiai nesuderinami su bendrovės interesais.

61Teismas sutinka su tokiu administratoriaus vertinimu ir pripažįsta, kad nurodyti šaldymo įrangos nuomos sutartis ir šaldymo įrangos pirkimo sandoris buvo tikrai neekonomiški sandoriai, kartu su kitais panašiais sandoriais turėję įtakos tam, kad bendrovė „Kraujo donorystės centras“ tapo nemokia.

62Dėl vadovo neveikimo, žinant, jog Bendrovė nuo 2013-01-01 negalės vykdyti kraujo donorystės veiklos,

63Administratorius taip pat nurodė, kad 2010 11 18 įstatymu Nr. XI-1147 („Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“) buvo padaryti Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 2 str. 4 d. pakeitimai, kurių esmė yra ta, kad nuo 2013-01-01 kraujo donorystė veikla gali vykdyti tik viešosios įstaigos („Kraujo donorystės įstaiga - Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka licencijuota viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys, atsakingi už kraujo ar jo komponentų surinkimą ir ištyrimą, neatsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus naudojamas kraujas ar jo komponentai, ir už kraujo ir jo komponentų surinkimą, ištyrimą, perdirbimą, laikymą ir paskirstymą, jeigu kraujas ir jo komponentai naudojami transfuzijai, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka licencijuota įmonė, atsakinga už plazmos surinkimą ir ištyrimą, jeigu plazma yra išimtinai pradinė medžiaga vaistinių preparatų gamybai. Ši sąvoka neapima ligoninių kraujo bankų“). Taigi UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovui nuo šio įstatymo priėmimo buvo žinoma, jog bendrovė nuo 2013-01-01 negalės vykdyti kraujo donorystės veiklos. Tačiau vadovas ilgiau nei dvejus metus neatliko jokių veiksmų, kurie būtų bent iš dalies orientuoti į galimybės vykdyti ūkinę - komercinę veiklą išsaugojimą (pvz., iš anksto nebuvo organizuotas bendrovės pertvarkymas į viešąją įstaigą) ar vykdomos ūkinės - komercinės veiklos pobūdžio pakeitimą. Priešingai, vadovas ir toliau naudojosi bendrove tenkindamas savo asmeninius poreikius, sudarinėjimo visą eilę įmonei nenaudingų sandorių. Šie sandoriai prisidėjo prie to, jog bendrovė tapo nemoki ir yra nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, vadovas ne tik, kad sudarinėjo tokio pobūdžio sandorius ir buvo neveiklus bendrovės ūkinės-komercinės veiklos išsaugojimo (modifikavimo) prasme, tačiau, neabejotinai, puikiai žinodamas bendrovės finansinę padėtį, ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bet ir sistemingai naudodamas neteisėtas ir nesąžiningas priemones to vengė. Tokie vadovo veiksmai absoliučiai nesiderina su bendrovės interesų prioritetu, fiduciarinių pareigų vykdymo bendrovei esme ir iš esmės pažeidžia vadovui, kaip vieninteliam bendrovės valdymo organui, taikomus reikalavimus.

64Teismo vertinimu, ankščiau nurodytos aplinkybės, kaip įrodymų visuma, patvirtina, kad įmonės vadovas siekė gauti asmeninės naudos ir tokiu būdu pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 str.), taip pat, kaip matyti iš bankroto bylos duomenų, ilgą laiką 2012 metais nemokant darbuotojams darbo užmokesčio, nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas minėtais veiksmais pažeidė visų kreditorių, tame tarpe ir valstybės kaip įmonės akcininkės interesus, kai tuo tarpu rūpestingas ir apdairus vadovas būtų tinkamai atsiskaitinėjęs su įmonės kreditoriais, nenaudojęs įmonės lėšų asmeniniams savo ir savo artimųjų poreikiams tenkinti. Įmonės vadovo veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, t. y. įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Taip pat pripažintina, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Teismas vertina, kad ekonomiškai nenaudingų paskolų suteikimas vadovo artimiems giminaičiams ir asmenims, nereikalavimas, kad šie asmenys vykdytų paskolos sutartis ir jas grąžintų, turi ĮBĮ 20 str.2 d. 3 p. numatytą tyčinio bankroto požymį. Taip pat teismas pripažįsta, kad konstatuotinas ir ketvirtas tyčinio bankroto požymis, nustatytas ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p., nes 2013 m. pradžioje atliktais neteisėtais mokėjimais ir skolų įskaitymu uždarajai akcinei bendrovei „AG life“ buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius. Be to teismas pripažįsta, kad uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ sistemingai nemokant 2012 metais darbo užmokesčio darbuotojams, negalint atsiskaityti su kreditoriais, žinant, kad įmonė nebevykdys kraujo donorystės veiklos, įmonės vadovas nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei, kas vertintina kaip ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p. numatytas tyčinio bankroto požymis.

65BUAB „Kraujo donorystės centras“ administratorius nurodė, kad įmonės vadovo veiksmuose perkeliant darbuotojus į kitą įmonę yra ir ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. numatytas tyčinio bankroto požymis. Teismas su tokia administratoriaus nuomone nesutinka. Vien tik dalies darbuotojų ir dalies veiklos perkėlimas į kitą įmonę, kada neperkeliamas turtas, dar neleidžia pripažinti, kad yra tyčinio bankroto požymis. Nagrinėjant administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo pateikta įrodymų, kad į viešąją įstaigą „Kauno kraujo centras“ buvo perkeltas ir UAB „Kraujo donorystės centras“ turtas.

66Teismas atkreipia byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį, jog teismui pripažinus, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

67Nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismo posėdžiuose dalyvavę asmenys BUAB „Kraujo donorystės centras“ administratorius ir trečiasis asmuo UAB „Eremita“ pareiškė prašymus priteisti jiems iš kalto dėl tyčinio bankroto trečiojo asmens A. J. V. bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas turėtas apmokant už advokatų teiktą teisinę pagalbą. Tokie prašymai tenkinti, teismui patenkinus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, vertintina, kad civilinėje byloje patenkinti prašymą reiškusių ir jį palaikiusių asmenų reikalavimai.

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

Nutarė

69Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus prašymą tenkinti, pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ (j.a.k 110509057) bankrotą tyčiniu.

70Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai.

71Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

72Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

73Priteisti iš trečiojo asmens A. J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14066,25 Lt (keturiolika tūkstančių šešiasdešimt šešis litus ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ (j.a.k. 110509057).

74Priteisti iš trečiojo asmens A. J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1270,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt litų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Eremita“ (j.a.k. 302452427).

75Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.