Byla 1A-550-290/2016
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 20 valandų visuomenės labui

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Indrei Karpienei, dalyvaujant nuteistajam (privačiam kaltintojui) V. T., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai (privačiai kaltintojai, išteisintajai) V. B., jos atstovei, gynėjai advokatei Editai Gaubienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.

3Nuosprendžiu iš dalies patenkintas V. B. civilis ieškinys ir iš V. T. jai priteista 126, 15 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. T. taip pat priteisti 750 Eur V. B. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

4Valstybinio socialinio draudimo fondo ieškinys patenkintas, iš V. T. priteisti 852,12 Eur žalai atlyginti.

5Nuosprendžiu V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. T. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o prašymas iš E. B. priteisti patirtas 500 Eur dydžio išlaidas advokato darbui atlyginti - atmestas.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7

  1. V. T. pagal nukentėjusiosios V. B. privataus kaltinimo skundą nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 9 d. apie 9.30 val. parduotuvėje, esančioje ( - ), ranka sugriebęs V. B. už rūbų krūtinės srityje, du kartus ją stūmė, nuo ko ji galva ir nugara atsitrenkė į parduotuvės pagalbinėse patalpose esančias duris, tokiais veiksmais jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
  2. V. B. pagal privataus kaltintojo V. T. skundą išteisinta nuo kaltinimo, kad ji, 2015 m. balandžio 9 d. apie 9.00 val. parduotuvėje, esančioje ( - ), ranka sugriebė V. T. už veido, pradėjo draskyti, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
  3. Nuteistasis V. T. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį, prašo panaikinti ir jį išteisinti, o V. B. pripažinti kalta, taip pat atmesti VSDF ieškinį dėl žalos atlyginimo bei atmesti V. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o nesant pagrindo atmesti – jį sumažinti.
    1. Apeliaciniame skunde nuteistasis su nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad teismas neįvertino ar neteisingi vertino svarbias bylai aplinkybes, t.y. netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą, o būtent: neatsižvelgė į jo paties duotus parodymus, netinkamai vertino V. B. duotus parodymus, taip pat nurodo, kad liudytojo R. K. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o jo parodymuose esantys nesutapimai leidžia pagrįstai jais abejoti. Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas nuosprendyje pateikė išvadas, kurios yra visiškai nepagrįstos ir nemotyvuotos, padarytos dėl neobjektyvių V. B. parodymų, bet ne remiantis nenuginčytais įrodymais.
    2. V. T. skunde nurodo, kad sužaloti ar sukelti skausmą V. B. tikslo neturėjo. Vienintelis fizinis kontaktas, kurio metu apelianto iniciatyva buvo kontaktuojama su moterimi – buvo jos pastūmimas iš tarpdurio siekiant praeiti į toliau esančią patalpą, tačiau galimai neteisingai įvertinusi situaciją, V. B. griebė jį už veido, apdraskė, ko pasekoje apeliantas buvo priverstas ją priremti prie sienos ir laikyti, kol pastaroji nurimo. Tuo metu galimai jai buvo padarytas sužalojimas, tačiau tokie jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip atlikti būtinosios ginties atveju. O aplinkybę, kad V. T. buvo užpultas, sužalotas ir turėjo pagrindą gintis, patvirtina teismo med. eksperto išvada apie jam konstatuotus sveikatos sutrikdymus veido srityje.
    3. Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu ginčija ir nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, teismas taip pat neteisingai vertino byloje ieškiniui pagrįsti pateiktus duomenis. V. T. teigia, kad į bylą V. B. pateikti įrodymai apie sveikatos sutrikimus ir jų gydymą niekaip nesisieja su jo padarytais sužalojimais, ką patvirtino ir teismo med. specialistas savo išvadoje ir duodamas parodymus teisme. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiosios visi pateikti duomenys, patirtos išlaidos, yra susiję su gydymais dėl ankstesnių nukentėjusiosios patologijų, kurios jos ligos istorijoje fiksuojamos nuo 2013 metų, o ne dėl įvykio.
    4. Apeliantas skunde nesutinka ne tik su V. B. priteistomis sumomis, bet ir dėl VSDFV ieškinio patenkinimo. Nurodo, kad šis civilinis ieškinys buvo priteistas dėl simptomų, kurie pagal teismo med. ekspertą, nurodyti kaip nevertinami ir neimami domėn, nes paremti nukentėjusiosios nusiskundimais, nesant objektyvių sužalojimų simptomų, o kliniškai konstatuoti simptomai galėjo būti nuo 2013 m. konstatuotų kaklo nervų šaknelių ligų paūmėjimo. Tad V. T. teigia, kad negali būti pripažintas kaltu dėl sveikatos sutrikdymo padarymo, o tuo pačiu ir dėl jų gydymo.
  4. VSDFV Marijampolės skyrius pateikė atsikirtimus į nuteistojo V. T. apeliacinį skundą. Atsikirtimuose nurodo, jog nesutinka su skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp V. T. ir V. B. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastūmė moterį, po ko ji atsitrenkė į parduotuvės pagalbinės patalpose esančias duris. Pažymi, kad tą pačią dieną moteris kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo diagnozuotas ūmus galvos smegenų sukrėtimas. Dėl patirtos traumos (sukrėtimo) moteris buvo nedarbinga nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Kadangi moters patirtus sužalojimus (galvos smegenų sukrėtimą) lėmė V. T. neteisėti veiksmai, tarp padarytos veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje nurodyti argumentai nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, jog diagnozė nustatyta pagrįstai. Tokių įrašų, kad V. B. būtų nustatyti simptomai, sukelti ankstesnių patologijų, medicininiuose jos dokumentuose neužfiksuota. Med. dokumentuose būtent diagnozuotas dėl traumos patirtas galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko jai paskirtas gydymas ir nedarbingumas. Abejoti medikų diagnoze nėra pagrindo, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
  5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji (išteisintoji) ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
  6. Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  7. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

8Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

  1. Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu prašo jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, o V. B. pripažinti kalta.
    1. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
    2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis ir asmenų duotus parodymus, konstatavo, jog nurodytoje vietoje ir nurodytu metu V. T. pastūmė V. B., o ji sugriebusi V. T. už veido, jį apdraskė. Nuteistasis V. T. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde neneigė ir patvirtino, jog pastūmė V. B. bei laikė ją prispaudęs. Pastaroji, duodama parodymus teisme, neneigė galimybės, jog pasipriešindama galėjo nagais apdraskyti V. T. veidą. Tad, atsižvelgiant į privačių kaltintojų/nukentėjusiųjų parodymus, šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Abiem asmenims specialisto išvadomis nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko abu asmenys buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka. Visgi, išanalizavęs visą byloje esančią medžiagą, prie jos pridėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teisiamųjų posėdžių metu apklaustų asmenų duotus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo įvykdytas V. B. būtinosios ginties metu, jai ginantis nuo V. T. prieš ją pradėto kėsinimosi.
    3. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013).
    4. Išanalizavus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje padarytai išvadai dėl V. B. išteisinimo ir atmeta nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomoms aplinkybėms, kuriomis remiantis V. T. prašo jo priešingus teisei veiksmus pripažinti atliktus dėl būtinosios ginties. Kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ištirta, kad pirmuosius veiksmus atliko būtent V. T. – jis pastūmė V. B., ko jis pats ir neneigia, tik nurodo, kad tą padarė siekdamas praeiti į kitas patalpas. Tikėti, jog nukentėjusioji, būdama vyresnio amžiaus nei nuteistasis ir silpnosios lyties atstovė, nejausdama jai kylančios grėsmės, ar nemanydama, kad tokia grėsmė reali, būtų puolusi prieš už ją stipresnį vyrą, nėra jokio pagrindo. Apelianto pateikti argumentai yra paneigti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie plačiai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Teisėjų kolegija, kaip pasirinktą gynybos versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertina ir nuteistojo V. T. skundo argumentus, kad apylinkės teismas netinkamai vertino jo parodymus ir pateiktą įvykių versiją, taip pat skunde pateiktą jo bylos aplinkybių vertinimą ir kritiką dėl kitų asmenų parodymų. Duomenų, kurie teisėjų kolegija leistų pagrįstai suabejoti liudytojų ar nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumu, liudytojų suinteresuotumu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus įrodymus ir juos įvertinęs, pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės įrodo V. T. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje bei leidžia pagrįstai išteisinti V. B. dėl tų pačių kaltinimų, kadangi jos veiksmai buvo atlikti esant būtinosios ginties sąlygomis.

9Dėl civilinių ieškinių

  1. Nuteistasis V. T. ginčija priteistus nukentėjusiosios ir VSDFV Marijampolės skyriaus civilinius ieškinius nurodydamas, kad V. B. patirtas gydymo išlaidas ir nedarbingumą įtakojo ne jo veiksmai, o ankstesnės patologinės ligos.
    1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. B. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 129,59 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš V. T. (b. l. 61-62). Patirtos turtinės žalos dydį ji nurodė patyrusi dėl atliktos teismo medicinos specialisto išvados, atliktų tyrimų, pirktų vaistų ir medikamentų, patirtų išlaidų kurui, kadangi teko važiuoti į gydymo įstaigas, esančias Marijampolėje, Kaune, taip pat kitas įstaigas dėl vykstančio tyrimo ar bylos. Nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas 126,15 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas konstatavus, kad pateiktame viename iš pirkimų kvitų, yra prekė, nesisujusi su V. B. gydymu (burnos skalavimo skystis).
    2. Patenkintas ir VSDFV Marijampolės skyriaus patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, iš V. T. priteista ieškinio suma – 852,12 Eur. Šiame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad priteistiną sumą sudaro V. B. priskaičiuota ir išmokėta ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe, o išmokėtą sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, regreso tvarka atlygina asmenys, dėl kurių neteisėtų (kaltų) veiksmų kilo žala (b. l. 73-74).
    3. Nors nuteistasis ir ginčija šių sumų pagrįstumą, vis tik apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir mano, kad priteista turtinė žala iš nuteistojo yra teisinga ir pagrįsta. V. T. savo argumentus grindžia specialisto išvada ir paties specialisto pasisakymais teisiamojo posėdžio metu, tačiau šiuos parodymus vertina tik jam palankiu aspektu, nevertindamas jų visumos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ne tik nuteistojo kaltę, bet ir civilinių ieškinių pagrįstumą, atsižvelgė ir įvertino į bylą pateiktus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, specialisto išvadą ir jo duotus parodymus, o būtent: įvykio dieną V. B. kreipėsi į med. įstaigą dėl patirtų sužalojimų, medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad po įvykių nukentėjusiajai diagnozuotas galvos sumušimas, ūmus lengvo laipsnio galvos smegenų sutrenkimas, nurodyta, kad pacientė nedarbinga, nedarbingumas tęstas 13 dienų. Po pakartotinės konsultacijos, diagnozuotas poūmis lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, astenovegetacinis sindromas, tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas, kuris pratęstas ir dar kartą konstatavus, kad būklė nepakitusi. Sutiktina su nuteistojo argumentu, kad specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog diagnozuoti galvos sumušimai ir kiti sutrikimai yra atsiradę būtent dėl V. T. kaltės, tačiau vis tik apklausiant specialistą V. V. teisiamojo posėdžio metu, jis parodė, kad nukentėjusiajai diagnozuota liga galėjo paūmėti dėl patirto smurto (b. l. 93), o jo pateiktoje išvadoje nurodyta, kad skausmai ir ligos simptomai galėjo būti nuo 2013 metų konstatuotų kaklo nervų šaknelių paūmėjimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 38-39), tačiau šio teiginio kategoriškai tvirtinti negalėjo. Taigi, pagal medicininiuose dokumentuose atspindėtus duomenis, nesant paneigtoms gydytojų padarytoms išvadoms, VSDFV pripažino įvykį draudiminiu ir atsižvelgiant į tai, jog nedarbingumas buvo tęsiamas tuo pačiu pagrindu (dėl tos pačios diagnozės), laikytina, kad nukentėjusiajai diagnozuota liga dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, nepaisant ar ji fiziniu smurtu sukelta ar iššaukta, tad laikytina, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos priteisti pagrįstai.
  2. Nuteistasis ginčija ir neturtinės žalos dydžio priteisimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria šiam nuteistojo argumentui ir mano, kad priteistinas neturtinės žalos dydis privalo būti mažinamas atsižvelgiant į jo priteisiamam neturtinės žalos dydžiui nustatyti taikomus kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
    1. Nukentėjusioji pareikštame civiliniame ieškinyje prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Grįsdama šią sumą ji nurodė, kad prieš ją be jokios priežasties panaudotas fizinis smurtas, dėl patirtos galvos traumos ji patyrė didžiulį stresą, pažeminimą, nemalonius išgyvenimus, kentė ir kenčia galvos skausmą, nemigą, išgyveno nerimą ir baimę dėl savo sveikatos būklės ateityje, kadangi iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius – vis dar reikia naudoti vaistus bei nuolatos lankytis pas gydytojus. Nukentėjusioji nurodo patyrusi didelį šoką, kadangi nesitikėjusi, kad koks vyras darbo metu ir darbo vietoje gali prieš ją naudoti fizinį smurtą, ją stumdyti. Taip pat jautė diskomfortą dėl dažno lankymosi pas gydytojus, tyrėjus, prokurorus, advokatą, raštų ir paaiškinimų rašymus taip prisimenant nemalonų įvykį.
    2. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į byloje esančius duomenis, taip pat specialisto paaiškinimą, kad neteisėtas V. T. elgesys galėjo įtakoti nukentėjusiosios ligos paūmėjimą, dėl ko ji buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau nurodant, kad būtent dėl šių veiksmų kažkokių atskirų liekamųjų reiškinių, kurie pasireikštų ateityje neliko, dėl to neturėtų kilti pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dėl įvykio moteris patyrė stiprų susijaudinimą, šoką, fizinį skausmą, nemalonius išgyvenimus, tačiau negalima konstatuoti, kad jai patirti sužalojimai sukėlė tokius padarinius, kurie jaustųsi ateityje, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Be to, neturtinės žalos dydį teismas mažina dar atsižvelgdamas ir į tai, kad nepaisant to, jog pripažinta, kad nukentėjusioji dėl būtinosios ginties nežymiai sužalojo V. T., visgi apeliacinės instancijos teismo manymu, būtina įvertinti ir tai, kad konfliktas buvo abipusis ir nuteistajam taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

10Dėl prašomų priteisti proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios V. B. turėtas 200 Eur išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 136.). Pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl V. T. kaltės – atmesti, todėl atmestinas ir jo gynėjo prašymas priteisti turėtas 300 eurų dydžio išlaidas apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiajai V. B. jos turėtos 200 Eur proceso išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

12Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

13Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai V. B. iš V. T. priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir priteistą nukentėjusiajai V. B. neturtinės žalos dydį sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

14Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš nuteistojo V. T. 200 eurų nukentėjusiajai V. B. advokatės darbo apmokėjimui apeliaciniame bylos procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai