Byla 2K-272/2011
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams bei įpareigojimai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę 10 364,04 Lt žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš G. B. priteista 10 364,04 Lt nukentėjusiajam A. M. turtinei žalai atlyginti.

4Iš G. B. priteista po 30 000 Lt nukentėjusiosioms D. J. ir V. V. neturtinei žalai atlyginti.

5Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo G. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies — Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš G. B. priteista A. M. 10 364,04 Lt turtinei žalai atlyginti; panaikintas G. B. paskirtas įpareigojimas – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę 10 364,04 Lt žalą nukentėjusiajam A. M.; nukentėjusiosioms D. J. ir V. V. iš G. B. priteista neturtinė žala kiekvienai sumažinta iki 29 136,80 Lt; iš G. B. nukentėjusiajai D. J. priteista 7000 Lt advokatės paslaugoms apmokėti.

6Likusi Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,

Nustatė

8G. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 2 d. apie 20 val. 20 min. Prienų rajone, Ivoniškių kaimo teritorijoje, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 94-ajame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus (galiojo iki 2008 m. balandžio 9 d.), t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje su šalutiniu keliu sukdamas į kairę nedavė priešinga kelio kryptimi M. J. vairuojamam motociklui „Kawasaki ZXR750“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo susidūrus, eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo motociklo vairuotojas M. J., o motociklo keleivė S. M. nuo patirtų sužalojimų mirė 2007 m. birželio 3 d. VŠĮ Prienų ligoninės Reanimacijos skyriuje.

9Kasaciniu skundu nuteistojo G. B. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

10Kasatorės nuomone, teismai bylą išnagrinėjo šališkai, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir civilinės teisės normas (sprendžiant civilinių ieškinių klausimus), taip pat nusižengė baudžiamojo proceso teisės normoms. Kasaciniame skunde prašoma įvertinti ir patikrinti, ar byloje pakanka duomenų teismo išvadoms pagrįsti, ar darydami išvadas byloje teismai nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

11Advokatės V. Neverauskaitės teigimu, G. B. bylą nagrinėję teismai vertindami įrodymus padarė daug klaidų, pažeidė baudžiamojo proceso normose įtvirtintą reikalavimą vertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, teismas turi padaryti pagrįstas išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, buvimo ar nebuvimo. Šį reikalavimą, advokatės nuomone, pažeidė abu bylą nagrinėję teismai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo G. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą nebuvo pašalinti prieštaravimai, esantys ekspertizės akte ir specialisto išvadoje. Į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl akivaizdžių prieštaravimų Kauno apygardos teismas atsakė neišsamiai, nurodydamas tik tai, kad šie netikslumai nedaro šių dokumentų niekinių. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas ne tik nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir eksperto išvados, tačiau dar labiau juos pagilino ir sukėlė dar didesnių abejonių. Advokatės V. Neverauskaitės nuomone, liudytojai A. S. ir O. K. davė parodymus apie esminę baudžiamosios bylos nagrinėjimui aplinkybę, t. y. nurodė, kad automobilis prieš susidūrimą nebuvo kirtęs kelio ašinės linijos. Dėl to šiuos liudytojus apklausęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nesirėmė jų parodymais. Be to, Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad, vertinant visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, negalima padaryti kategoriškos išvados, jog kaltinamasis G. B. nebuvo kirtęs kelio ašinės linijos ir kad M. J. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkdamas kitus automobilius. Šiuo teiginiu, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas suabejojo, ar kaltinimas patvirtintas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir šios abejonės nepašalino, o palikto galioti prieštaravimais paremtą veikos kvalifikavimą.

13Nuteistojo G. B. gynėjos nuomone, teismai suklydo vertindami žuvusiojo M. J. motociklo techninę būklę. Atsakydamas į gynybos argumentus dėl motociklo gedimų, kurie buvo priežastis neišduoti techninės apžiūros talono, Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu šie trūkumai nebuvo pašalinti. Kasatorės nuomone, taip teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė nuteistajam.

14Taip pat kasaciniame skunde prašoma perklausyti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. posėdžio garso įrašą, siekiant patvirtinti arba pašalinti abejones dėl teismo šališkumo. Advokatės teigimu, apklausiant liudytojus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kolegija visaip stengėsi juos suklaidinti, uždavinėjo menamus ir neetiškus klausimus.

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas. Kasatorės nuomone, šis teismas, nagrinėdamas G. B. bylą, netyrė daugelio apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, nepašalino prieštaravimų, nepateikė jų atmetimo motyvų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas — padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso normos pažeidimą.

16Advokatės V. Neverauskaitės nuomone, teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems iš nuteistojo G. B., taip pat pažeidė įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad neturtinės žalos dydį lėmė ir žuvusiojo M. J. kaltė šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį sumažino tik dydžiu, kuriuo AB „Lietuvos draudimas“ atlygino neturtinę žalą nukentėjusiosioms. Šis teismas net nesvarstė apeliaciniame skunde nuteistojo pateikto prašymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. sumažinti arba iš viso nepriteisti neturtinės žalos iš nuteistojo, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę dėl įvykio. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, nesvarstė ir nemotyvuotai atmetė prašymą sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl nuteistojo G. B. sunkios materialinės padėties, t. y. netinkamai pritaikė CK 6.282 straipsnio 3 dalį. Byloje yra pateiktų duomenų apie G. B. ir M. B. darbo užmokesčius, du nepilnamečius vaikus ir vieno iš jų neįgalumą. Šių įrodymų visuma, pasak kasatorės, sudaro pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą.

17Advokatė V. Neverauskaitė teigia, kad teismas, priteisdamas iš nuteistojo 7000 Lt nukentėjusiosios D. J. išlaidoms advokatės pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, neteisingai pritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorė nurodo, kad Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjami nuteistojo G. B. ir visų nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai. Nukentėjusiųjų (taip pat ir D. J.) skundai buvo atmesti, nuteistojo skundas buvo tenkintas iš dalies. Dėl to, advokatės nuomone, nėra pagrindo taikyti BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nukentėjusiosios D. J. apeliacinis skundas buvo paduotas skundžiant išimtinai civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojo byloje klausimą. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, sprendžiant šį bylinėjimosi išlaidų klausimą, reikia vadovautis CPK 93 straipsnio bei 98 straipsnio 1 dalies normomis, kuriose nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Be to, sprendžiant priteistų išlaidų nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti klausimą, nebuvo atsižvelgta į 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat nebuvo atsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatorė, Kauno apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo G. B. apeliacinį skundą ir atsakė į visus jo motyvus bei argumentus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo G. B. baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ištirtas aplinkybes įvertino tiek atskirai, tiek kitų įrodymų kontekste bei dėl jų pasisakė.

19Skunde dėstomos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, nesutinkama su jų vertinimu (liudytojų parodymai, motociklo techninė būklė, ekspertizės aktas), tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Atsiliepime pažymima, kad kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas patikrina teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nerenka ir jų iš naujo nevertina. Tai, kad kasatorė nesutinka su teismų nustatytomis aplinkybėmis, pasak prokuroro, neįrodo teismų sprendimų nepagrįstumo.

20Atsiliepime taip pat pasisakoma dėl kasatorės argumentų, kuriais ginčijamas priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Prokuroras nurodo, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas nėra teisės taikymo aspektas, o fakto nustatymas. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, 6.282 straipsnio reikalavimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Prokuroro nuomone, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normų.

21Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai priteisdamas iš G. B. nukentėjusiajai D. J. 7000 Lt advokatės paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios atstovė susipažino su baudžiamąja byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, teikė konsultacijas. Išlaidos taip pat pagrįstos dokumentais, todėl, pasak prokuroro, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo tenkintas tik dėl civilinio ieškinio dalies, o jo kaltės klausimas nepakito.

22Dėl šių priežasčių atsiliepime daroma išvada, kad tenkinti nuteistojo G. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji D. J. prašo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti arba, kolegijai nustačius, kad kasacinis skundas nagrinėtinas, jį atmesti kaip nepagrįstą, nemotyvuotą bei palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį.

24Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde dėstomos išimtinai vien faktinės aplinkybės, jokių teisės klausimų nekeliama. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Nukentėjusiosios D. J. nuomone, nė vienas iš skunde nurodytų pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai; netinkamai išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos; netinkamai pritaikytas BPK 106 straipsnis) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo suvaržytos nuteistojo G. B. teisės ar buvo sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to, pasak nukentėjusiosios, nėra teisinio pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nutraukti šią baudžiamąją bylą. Nukentėjusioji mano, kad nuteistojo G. B. kasacinis skundas nenagrinėtinas, nesant nė vieno iš BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų.

25Atsiliepime pažymima, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas vien teisės klausimus, negalės patenkinti kasaciniame skunde išdėstyto prašymo – panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, nes klausimai, ar tinkamai buvo įvertinti įrodymai, nustatytas neturtinės žalos dydis, ar teisingai atlygintos advokato išlaidos ir kt., reikalauja svarstyti faktines aplinkybes iš naujo. Kasaciniame skunde neprašoma grąžinti bylos apeliacinės ar pirmos instancijos teismui nagrinėti, todėl, nukentėjusiosios nuomone, kasacinis skundas atmestinas.

26Nukentėjusioji D. J. atsiliepime į nuteistojo gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai bylą nagrinėjo kvalifikuotai, nešališkai, teisingai taikydami Baudžiamąjį kodeksą, taip pat objektyviai, protingai ir sąžiningai taikė civilinės teisės normas, spręsdami civilinio ieškinio klausimus baudžiamojoje byloje. Išnagrinėję bylą, teismai padarė motyvuotas išvadas remdamiesi liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kvalifikuotų specialistų ekspertizėmis, jų išvadomis ir pagrįstai pripažino G. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

27Nukentėjusiosios nuomone, Kauno apygardos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų, iškviestų nukentėjusiojo A. M. iniciatyva, parodymus ir rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, teisingai ir protingai atsižvelgė į subjektyvųjį aspektą — liudytojai apklausti praėjus trejiems metams po įvykio, kai kurie iš jų susidūrimo momento nematė bei negalėjo nurodyti apskritai jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija viso proceso metu klausimus tiek šalims, tiek liudytojams formulavo aiškiai, suprantamai, etiškai, todėl nuteistojo G. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti, o neigiami atsiliepimai apie teismo posėdžio eigą — neteisingi ir klaidinantys, todėl prašymas perklausyti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. posėdžio garso įrašą atmestinas.

28Nukentėjusioji D. J. nesutinka ir su kasacinio skundo argumentais dėl neteisingo neturtinės žalos priteisimo. G. B. pažeidė įstatymų reikalavimus, vairuojant automobilį būti itin atidžiam, apdairiam ir elgtis taip, kad nekiltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Dėl nuteistojo neatsargių veiksmų, kuriais jis sudarė neišvengiamą kliūtį M. J., kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį ir jį priteisdami nukentėjusiosioms, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šioje srityje, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus ir reikšmingus kriterijus, nuteistojo kaltės formą ir aplinkybių visumą, taip pat įvertino nusikaltimą padariusio asmens ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dirba ir turi nekilnojamojo turto, todėl jo materialinė padėtis nėra sunki. Nukentėjusiosios nuomone, teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų, tinkamai pritaikė CK 6.282 straipsnio 3 dalį.

29Nukentėjusioji taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai priteistų procesinių išlaidų. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios D. J. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gynė advokatė Laima Razvickienė. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad už suteiktas teisines paslaugas, susipažinimą su bylos medžiaga, dalyvavimą teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimą yra realiai sumokėta ir pagrįsta 7000 Lt suma. Nukentėjusioji nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsiliepime nurodoma, kad į šias rekomendacijas ir neturėjo būti atsižvelgta, nes, kaip matyti iš jų pavadinimo, šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, taikomas civilinėse bylose maksimaliam paslaugų dydžiui nustatyti. Kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, kokį atstovą pasirinkti ir kiek jam atlyginti už suteiktas paslaugas, yra atstovaujamojo reikalas.

30Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

32Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus — vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą paskyrė autotechninę ekspertizę. Ekspertams buvo pateikta daugiau duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu jų turėjo specialistas. Ekspertas M. Možeiko buvo apklaustas teismo posėdyje, proceso dalyviai uždavė jam klausimus ir aiškinosi svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atliko įrodymų tyrimą, vertino tiek pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tiek naujai apklaustų liudytojų parodymus, nurodė motyvus, kodėl kai kurių liudytojų parodymus atmeta. Taigi žemesnės instancijos teismai, išsamiai išnagrinėję bylos aplinkybes, vertino byloje surinktus įrodymus. Beje, kasatorė ir neteigia, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Kita sąlyga įrodymams vertinti — įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

33Kasatorės teiginiai, kad G. B. bylą nagrinėję teismai įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos, jog nebuvo pašalinti prieštaravimai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti — neparemti jokiais duomenimis ir teisiniais argumentais. Prieštaravimas yra tik tarp 2007 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje apskaičiuoto motociklo „Kawasaki ZXR 750“, kurį vairavo M. J., važiavimo greičio — 59–80 km/val (nurodytas neteisingas motociklo keleivės nukritimo nuo tikėtinos susidūrimo vietos atstumas — 42,2 m, o turi būti 59 m), o ekspertizės akte motociklo važiavimo greitis — apie 99 km/val ir jis nustatytas atlikus modeliavimą. Kitos specialisto ir ekspertizės akto išvadų dalys — kad susidūrimas su motociklu įvyko automobiliui ,,Mazda 626“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą — sutampa. Teismas ekspertizę paskyrė tam, kad būtų išsamiai ištirtos bylos aplinkybes. Atkreiptinas kasatorės dėmesys į tai, kad, nustatydami motociklo „Kawasaki ZXR 750“, kurį vairavo M. J., važiavimo greitį, teismai nesirėmė šia specialisto išvados dalimi. Teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėja, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų — bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

34BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, ypač tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo išvados išsamiai motyvuotos. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

35Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo turinys: nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai — jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą, neigė savo kaltę bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarinių buvimą, kėlė versijas dėl motociklo vairuotojo veiksmų, nulėmusių eismo įvykio kilimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, šis teismas klaidų nepadarė, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl G. B. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

36Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas, skundžiamos nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų pagrindu faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nuteistojo kaltės buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Nutartyje detaliai aptartos visos esminės bylos aplinkybės, gynybos argumentai ir versijos, atlikta išsami įrodymų analizė, nurodyta, kuriais įrodymais grindžiama nuteistojo kaltė, ir motyvuota, kodėl kai kurie įrodymai atmetami. Taigi į nuteistojo apeliaciniame skunde keltas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo argumentuotai atsakyta. Taigi kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

37Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Taigi, kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

38Dėl teismo šališkumo

39Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, ir tai įrodo teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti neetiški ir klaidinantys teisėjų kolegijos klausimai gynybos liudytojams. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nešališkumo principo pažeidimas — besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Kasaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo.

40Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu nuteistojo gynėjai apeliacinio bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegijos elgesys sukėlė abejonių jos nešališkumu, gynėja turėjo teisę pasinaudoti BPK 57–59 straipsniuose numatyta procesine galimybe ir pareikšti nušalinimą, tačiau toks nušalinimas nebuvo pareikštas.

41Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas paliko galioti su pakeitimais Prienų rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

42Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

43Kasatorė, teigdama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės nenurodo teisinių argumentų dėl netinkamo įstatymo taikymo, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalis. Visi kasacinio skundo argumentai susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nuteistojo kaltės neigimu. Nesant teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo teisėjų kolegija dėl jo taikymo pasisako glaustai.

44BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

45Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. B. 2007 m. birželio 2 d. vairuodamas automobilį ,,Mazda 626“ pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus — sankryžoje su šalutiniu keliu sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam M. J. vairuojamam motociklui ,,Kawasaki ZXR750“, su kuriuo susidūrus, eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas bei keleivė.

46Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje asmuo nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

47Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad eismo įvykio kilimą nulėmė būtent nuteistojo G. B. veiksmai, t. y. jeigu jis, rengdamasis sukti į kairę, būtų praleidęs priešinga kryptimi tiesiai motociklu važiuojantį M. J. ir nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, anksčiau, nei pro jį pravažiavo motociklas, kaip reikalauja KET 199 punkto nuostatos, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų žuvę du žmonės. Pažymėtina, kad teismai nustatė, jog motociklo vairuotojas M. J. taip pat pažeidė KET 59, 178, 275 punktų reikalavimus — vairavo motociklą neturėdamas teisės jo vairuoti, be to žymiai viršijo leidžiamą (70 km/val) greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 99 km/val greičiu, bei motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti jų padarytus pažeidimus ir nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas dėl motociklo techninės apžiūros nustatė šiuos trūkumus: garso signalas, stovėjimo stabdžių svirtis, protektoriaus rašto gylis. Taigi šie techniniai trūkumai negalėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui, nes ekspertas teisme paaiškino, kad esant sausai dangai protektoriaus rašto gylis neturi įtakos stabdymo keliui. Be to, apžiūrint įvykio vietą, nerasta motociklo stabdymo pėdsakų. Taigi darytina išvada, kad motociklo vairuotojui M. J. automobilio vairuotojo veiksmai — įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą — buvo netikėti, nes jis nespėjo į tai sureaguoti ir paspausti stabdžio pedalą. Versija, kad motociklo vairuotojas M. J. galėjo būti apakintas saulės, buvo tirta ir apeliacinės instancijos teismas ją paneigė. Taigi, žemesnės instancijos teismai teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp G. B. padaryto KET 199 punkto reikalavimų pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių. Šis pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o M. J. padaryti KET pažeidimai turi reikšmę skiriant kaltininkui bausmę bei nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems.

48Žemesnės instancijos teismai G. B. veiksmuose nustatė visus būtinuosius BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

49Dėl neturtinės žalos

50Kasaciniame skunde advokatė V. Neverauskaitė nurodo, kad, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Šį savo teiginį kasatorė pagrindžia dviem argumentais: teismai neatsižvelgė į nuteistojo G. B. turtinę padėtį, taip pat į žuvusiojo M. J. padarytus KET pažeidimus, lėmusias padarinių atsiradimą.

51CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu žuvusių M. J. ir S. M. tėvai patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jiems padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiosios D. J. ir V. V. byloje buvo pareiškusios civilinius ieškinius atitinkamai dėl 100 000 Lt ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Prienų rajono apylinkės teismas šiuos ieškinius patenkino tik iš dalies ir kiekvienai nukentėjusiajai priteisė po 30 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šiuos klausimus apeliacine tvarka, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

52Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009).

53Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

54Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-119/2009).

55Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.

56Reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką turi būti aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu”.

57Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

58Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. B., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du jauni žmonės. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

59Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

60Nagrinėdamas apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, apeliacinės instancijos teismas apžvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis eismo įvykių bylose, kuriose žūsta žmonės, nustatė ir nutartyje nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka šią praktiką. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos nutartys priimtos bylose, kurių faktinė fabula ar veikos teisinis kvalifikavimas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, jomis negali būti remiamasi kaip precedentais nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje.

61Jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik nuteistojo G. B. kaltę, bet ir kitų eismo įvykio dalyvių veiksmus. Žemesnės instancijos teismai teisingai nustatė, kad motociklo vairuotojas M. J. taip pat šiurkščiai pažeidė KET 59, 178, 275 punktų reikalavimus — vairavo motociklą neturėdamas teisės jo vairuoti, be to, viršijo leidžiamą (70 km/val) greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 99 km/val greičiu, bei motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra – tai vertintina kaip didelis neatsargumas. Į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau, kaip teisingai nurodo kasatorė, konstatavęs M. J. padarytus KET pažeidimus bei nurodęs, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas tinkamai į ją neatsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį ir dėl šios dalies paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriame M. J. padaryti KET pažeidimai nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo įvertinti.

62Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio — tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei, — priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltė turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui.

63Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens kaltei, yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių) ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

64Atsižvelgiant į tai, kad M. J. didelis neatsargumas (jo padaryti KET pažeidimai) šioje byloje buvo nustatytas žemesnės instancijos teismų, tačiau nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. B. turtinę padėtį (uždarbis minimalus, šeimoje du vaikai, nekilnojamasis turtas — tik butas), todėl nukentėjusiajai D. J. iš G. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 15 000 Lt. Taigi teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

65Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai konstatuotas ir motociklo keleivės S. M. neatsargumas, t. y. ji, žinodama, kad M. J. neturi teisės vairuoti motociklą, važiavo kartu su juo. Tačiau kolegija, įvertinusi šią aplinkybę visų bylos duomenų ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad toks S. M. neatsargumas nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį, priteistą jos motinai — nukentėjusiajai V. V..

66Pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti tenkinamas kasatorės prašymas atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šioje byloje nustatyta abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė (mišri kaltė). Be to, tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant mišriai kaltei teismas negali atmesti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tokiu atveju priteistinos žalos dydis gali būti tik mažinamas.

67Dėl proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio)

68Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo G. B. 7000 Lt nukentėjusiosios D. J. išlaidoms advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, neteisingai pritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalį. Šioje normoje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nukentėjusios D. J. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjime gynė advokatė L. Razvickienė. Teismui pateikta 2010 m. sausio 25 d. sąskaita Nr. 001/10 už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji D. J. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 7000 Lt. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nukentėjusiosios atstovė susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė konsultacijas, rengė procesinius dokumentus, teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios D. J. turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios, todėl šią sumą nukentėjusiajai priteisė iš nuteistojo.

69Kolegija pažymi, kad ,priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis G. B., tiek nukentėjusieji A. M., V. V. ir D. J.. Nuteistojo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, taigi pripažinta, kad jo apeliacinis skundas buvo iš dalies pagrįstas. Tuo tarpu nukentėjusiųjų (taip pat D. J.) apeliaciniai skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

70Kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Jau buvo minėta, kad šioje byloje tokios išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies, nes nukentėjusiosios D. J. apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008).

71Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagristai priteisė iš nuteistojo 7000 Lt D. J. atstovavimo išlaidų, todėl ši suma mažintina iki 3500 Lt.

72Dėl kitų skundo argumentų

73BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apskųstus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus: ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

74Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

75Kasatorė iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdama jos ginamajam palankų vertinimą, ir būtent tokiu pagrindu neigiama nuteistojo kaltė bei grindžiami baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Pažymėtina ir tai, kad kasatorė turi nurodyti ne tik kasacijos pagrindus, bet ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus. Taigi tokio pobūdžio argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

77pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį:

78iš G. B. D. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 15 000 Lt, o atstovavimo išlaidas — iki 3500 Lt.

79Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas... 3. Iš G. B. priteista 10 364,04 Lt nukentėjusiajam A. M. turtinei žalai... 4. Iš G. B. priteista po 30 000 Lt nukentėjusiosioms D. J. ir V. V. neturtinei... 5. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Likusi Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,... 8. G. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo G. B. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo... 10. Kasatorės nuomone, teismai bylą išnagrinėjo šališkai, neteisingai... 11. Advokatės V. Neverauskaitės teigimu, G. B. bylą nagrinėję teismai... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą nebuvo pašalinti... 13. Nuteistojo G. B. gynėjos nuomone, teismai suklydo vertindami žuvusiojo M. J.... 14. Taip pat kasaciniame skunde prašoma perklausyti Kauno apygardos teismo 2010 m.... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties... 16. Advokatės V. Neverauskaitės nuomone, teismai, priteisdami neturtinės žalos... 17. Advokatė V. Neverauskaitė teigia, kad teismas, priteisdamas iš nuteistojo... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 19. Skunde dėstomos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai,... 20. Atsiliepime taip pat pasisakoma dėl kasatorės argumentų, kuriais ginčijamas... 21. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės... 22. Dėl šių priežasčių atsiliepime daroma išvada, kad tenkinti nuteistojo G.... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji D. J. prašo kasacinį skundą... 24. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde dėstomos išimtinai vien... 25. Atsiliepime pažymima, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas vien... 26. Nukentėjusioji D. J. atsiliepime į nuteistojo gynėjos advokatės V.... 27. Nukentėjusiosios nuomone, Kauno apygardos teismas pagrįstai kritiškai... 28. Nukentėjusioji D. J. nesutinka ir su kasacinio skundo argumentais dėl... 29. Nukentėjusioji taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl... 30. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi... 32. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 33. Kasatorės teiginiai, kad G. B. bylą nagrinėję teismai įrodymus vertino... 34. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 35. Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo turinys:... 36. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas, skundžiamos nutarties... 37. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo... 38. Dėl teismo šališkumo... 39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas buvo... 40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu nuteistojo gynėjai apeliacinio bylos... 41. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog, išnagrinėjęs bylą apeliacine... 42. Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo... 43. Kasatorė, teigdama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 44. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmens,... 45. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. B. 2007 m.... 46. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių... 47. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad eismo įvykio kilimą nulėmė... 48. Žemesnės instancijos teismai G. B. veiksmuose nustatė visus būtinuosius BK... 49. Dėl neturtinės žalos... 50. Kasaciniame skunde advokatė V. Neverauskaitė nurodo, kad, spręsdami... 51. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 52. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių... 53. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 54. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 55. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo... 56. Reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką turi būti aiškinamas remiantis... 57. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo,... 58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. B., vairuodamas... 59. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas... 60. Nagrinėdamas apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos dydžio... 61. Jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina... 62. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo... 63. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio... 64. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. didelis neatsargumas (jo padaryti KET... 65. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai... 66. Pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti tenkinamas... 67. Dėl proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio)... 68. Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš... 69. Kolegija pažymi, kad ,priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas... 70. Kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda... 71. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 72. Dėl kitų skundo argumentų... 73. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 74. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės... 75. Kasatorė iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendį... 78. iš G. B. D. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 15 000... 79. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą....