Byla 2K-267/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskui, nuteistiesiems A. B., Z. B., gynėjai advokatei Sabinai Petraškaitei, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. V., D. V., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovei advokatei Danutei Giedraitienei, civilinio atsakovo AB „U. g.“ atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir Z. B., civilinio atsakovo AB „U. g.“, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. V. ir L. V. kasacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutarties.

2Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Z. B. nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant Z. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš AB „U. g.“ priteista atlyginti neturtinę žalą: P. K. ir A. P. – po 100 000 Lt, R. B., L. B., A. B. ir R. B. – po 30 000 Lt, D. V. ir L. V. – po 50 000 Lt.

4Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. ir A. K. dėl kaltinimų pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti; V. K. pagal BK 176 straipsnio 2 dalį nuteistas 3750 Lt bauda, tačiau nuo bausmės atleistas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistųjų A. B. ir Z. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. P., R. B., L. B., A. B., R. B., D. V., L. V. ir civilinio atsakovo AB „U. g.“ apeliacinius skundus atmetė; priteisė iš A. B. ir Z. B. po 1800 Lt nukentėjusiajai D. V. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių, jų atstovės, civilinio atsakovo atstovės, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio visus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7A. B. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ir atsirado kitokių sunkių padarinių. AB „U. g.“, esančioje (duomenys neskelbtini), 1996 metų pabaigoje įrengus polistireninio putplasčio gamybos barą, A. B., būdamas atsakingas už šio baro gamybą, kaip darbų saugos ir sveikatos komiteto pirmininkas analizuodamas žaliavos sudėtį, vėliau BASF medžiagos saugos duomenis, privalėjo žinoti, kad žaliava išskiria pentaną, kuris gali pasklisti ir sudaryti sprogius mišinius su oru, kad polistireninio putplasčio žaliavos saugojimo ir gamybos proceso metu išsiskiria nuodingos medžiagos (pentanas, stirenas), kurios, susimaišiusios su oru, gali sudaryti sprogųjį mišinį. Iki 2003 m. liepos 16 d. tris kartus keičiantis technologiniam procesui, tobulinant gamybos priemones, devynis kartus padidėjus produkcijos kiekiui, A. B. nenustatinėjo putplasčio gamybos baro pavojingumo kategorijos, privalėdamas žinoti technologinius procesus dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesiėmė priemonių nuolatiniams patikrinimams, susijusiems su gaisro ir sprogimo pavojingumu, nesiėmė priemonių nustatyti pavojingumo kategorijos, nors ant gautos žaliavos talpų buvo užrašai SPROGUS (rusiškos raidės – VZRYVOOPASNO). Jis privalėjo žinoti, kad granulių išlaikymo įgilinimo duobėse bei apatinėje gamybos baro erdvės dalyje, nesant nuo grindų ištraukiamosios ventiliacijos, kaupėsi itin sprogus pentanas bei kitos nuodingos ir degios medžiagos. Bare nuolat veikė elektros įrenginiai, kurie bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje galėjo sukibirkščiuoti ir uždegti oro, pentano, izopentano, stirenio mišinį arba, susidarius šių medžiagų kritiniam santykiui, sukelti jų sprogimą. Esant tokioms aplinkybėms, jis privalėjo numatyti, kad vykstant gamybai, esant žaliava perkrautai gamybos baro patalpai, gali įvykti gaisras ar sprogimas, tačiau nesudarė saugių darbo sąlygų, neįvertino rizikos, dėl to susidarė visos sąlygos sprogimui kilti.

8Esant tokiai situacijai ir toliau vykdant gamybą, 2003 m. liepos 16 d., apie 7.35 val., ceche susidarius sprogiam oro ir pentano mišiniui, atsiradus nenustatytos kilmės kibirkščiai, įvyko sprogimas, kurio metu sugriuvo AB „U. g.“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos baro gamybinės patalpos, nuo terminio kūno nudegimo mirė P. V. ir V. B., nuo krūtinės ląstos sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžimų, kairiojo plaučio plyšimų žuvo R. K., nukentėjusiesiems G. R. dėl terminių nudegimų padarytas sunkus kūno sužalojimas, A. B. dėl traiškytinos žaizdos dešiniame dilbyje ir kitų sužalojimų padarytas nesunkus kūno sužalojimas, M. S. dėl terminio nudegimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. D. dėl muštinių žaizdų ir terminio nudegimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. N. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, A. P. dėl kūno terminių nudegimų ir sumušimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, K. D. dėl kūno terminio nudegimo padarytas sunkus kūno sužalojimas, L. Z. dėl terminio kūno nudegimo ir mechaninės traumos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. B. dėl kūno terminio nudegimo, kūno sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, AB „U. g.“ padaryta didelė 1 529 685,20 Lt turtinė žala.

9A. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti. Dirbdamas AB „U. g.“ techniniu direktoriumi, vadovaudamas darbų saugos ir sveikatos komitetui, turėdamas įgaliojimus ir būdamas atsakingas, A. B. nevykdė ir pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 1993 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. I-266 (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2063 redakcija) 28 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 14 punktų, 2002-2003 metų AB „U. g.“ kolektyvinės sutarties 6 straipsnio 6.1 punkto reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad įmonės statinio - polistireninio putplasčio plokščių gamybos bare, kuriame įrengtos darbo vietos, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus; neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo bei priemonių jai gerinti, nediegė saugių darbo bei technologinių procesų pagal darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; 2) AB „U. g.“ techninio direktoriaus pareiginių nuostatų 7.11.1, 7.11.5 ir 7.11 punktų reikalavimus dėl darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir sanitarijos; 3) sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 21, 22 straipsnių reikalavimus, t. y. nenustatė rizikos vertinimo objekto, savarankiškai nenustatė rizikos šalinimo ir jos sumažinimo priemonių prioritetų, neteikė siūlymų įgyvendinti priemones rizikai šalinti; 4) socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų 6 straipsnio 6.1-6.1.4 punktų, 7 straipsnio 7.1.1-7.1.4 punktų bei 9 straipsnio 9.1-9.1.3 punktų reikalavimus, t. y. neįgyvendino priemonių, neleidžiančių susidaryti sprogiai aplinkai, nesiėmė priemonių sprogiai aplinkai įvertinti, neužtikrino, kad būtų naudojamos reikiamos apsaugos nuo sprogimo techninės priemonės.

10Z. B. nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ir atsirado kitokių sunkių padarinių. Z. B., AB „U. g.“ generalinio direktoriaus 2002 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 179 paskirta saugos ir sveikatos specialiste, turėdama įgaliojimus ir žinodama apie gamybos proceso technologinius pasikeitimus, gamybos priemonių tobulinimą bei išaugusios produkcijos kiekį, privalėjo žinoti, kad žaliavos saugojimo ir gamybos proceso metu išskiriamos nuodingos medžiagos, tarp jų ir pentanas, kuris, susimaišęs su oru, gali sudaryti sprogųjį mišinį. Esant žaliava perkrautam cechui, ji nesiėmė priemonių, nereikalavo nuolatinės oro užterštumo kontrolės patikrinimų, leido gamybą vykdyti sprogioje aplinkoje, nors, dirbdama saugos ir sveikatos specialiste, kaip darbdavio įgaliotas asmuo privalėjo numatyti sprogimo galimybę putplasčio gamybos ceche. Taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo ji pažeidė Saugos ir sveikatos specialistės pareiginių nuostatų 1, 1.1, 1.4 punktų reikalavimus, t. y. nepatikrino, ar darbo vietoje AB „U. g.“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos bare oro sudėtis atitinka darbų saugos reikalavimus, nusišalino nuo kontrolės. Dėl šių pažeidimų gamybos metu, susidarius pentano, izopentano, stireno dujų bei oro sprogiam mišiniui, atsiradus nenustatytam uždegimo šaltiniui, įvyko sprogimas, kurio metu padaryta pirmiau išvardytų sunkių padarinių.

11Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 369 straipsnio 1 dalies l punktas) ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

12Kasatoriaus teigimu, teismai ignoravo faktines aplinkybes, liudijančias, kad visi AB „U. g.“ tikrinę ir kontroliavę specialistai, kurie yra baigę specialiuosius mokslus ir kurių tiesioginė pareiga įvertinti situaciją bei imtis neatidėliotinų priemonių, užtikrinančių visų darbuotojų darbo saugą, taip pat projektuotojas M. K., kuris apsiėmė suprojektuoti visą polistireninio putplasčio gamybos liniją, o kartu ir prisiėmė atsakomybę už teisingai ir saugiai įvertintas visas galimas rizikas, nenumatė ir neįvertino galimos sprogimo rizikos. Visi byloje apklausti ekspertai pripažįsta, kad jau pirminiame M. K. projekte buvo neįvertinta sprogimo rizika, nesuprojektuota ventiliacija. Šį faktą bandoma ignoruoti teigiant, kad viskas turėjo išaiškėti vėlesniuose modernizacijos etapuose. AB „U. g.“ polistireninio putplasčio gamybos ceche ne kartą buvo polistireninio putplasčio žaliavos gamintojų BASF (Vokietija), BP (Vokietija), „EniChem“ (Italija-Belgija), „StyroChem“ (Suomija) atstovai, technologai ir specialistai, polistireninio putplasčio įrangos gamintojai. Jie apžiūrėdavo polistireninio putplasčio cecho patalpas, technologinę įrangą, tačiau niekada neužsimindavo apie galimą sprogimo riziką, nes pasaulyje nebuvo sprogęs nei vienas toks cechas ar gamykla. Apie gaisrus tokiose technologinėse linijose buvo kalbama, todėl ir jie stengėsi išvengti gaisrų. Ventiliavimo-nutraukimo įranga nuo įrengimų buvo sumontuota pagal įrangos gamintojų rekomendacijas. Tai, kad buvo įrengta pakankama ventiliacija nuo įrengimų ir jokios papildomos nutraukiamosios ventiliacijos nebereikėjo, patvirtina ir įrengimų gamintojo „Dingeldein & Herbert“ (Vokietija) faksai. „Dingeldein & Herbert“ atstovai p. Š. ir p. G. buvo atvykę 2003 metų gegužės 5-21 dienomis atlikti montavimo-derinimo darbų, bet jokių pastabų dėl ventiliacijos neturėjo. Jie ne kartą buvo nusileidę į duobes, ten vykdė derinimo darbus, bet jokio pavojaus taip pat nematė. 2003 metų liepos 1-4 dienomis „Dingeldein & Herbert“ atstovas p. Š. dar kartą buvo atvykęs į U., vėl kontroliavo polistireninio putplasčio gamybą ceche, vėl lipo į tas pačias duobes, bet vėl apie jokį galimą sprogimo pavojų, apie papildomą ventiliaciją neminėjo. Be to, kontroliuojančių institucijų (Valstybinės darbo inspekcijos, Priešgaisrinės saugos tarnybos) atstovai dalyvavo visose priėmimo komisijose, matė, kad keičiami technologiniai įrengimai, kontroliavo gamybos apimčių augimo procesus, bet nė vienas nepareikalavo atlikti papildomų matavimų, papildomai priduoti technologinius įrengimus. Apie jokias papildomas ventiliacijas net nebuvo užsiminta. Kontroliuojančios institucijos, kuriose dirba geriausi savo srities specialistai, leido dirbti ir gaminti polistireninį putplastį esamomis sąlygomis. Teismo ekspertai ir priešgaisrinės tarnybos atstovas p. Geda patvirtino, kad visos kontroliuojančios institucijos nuo pat pradžių neteisingai įvertino riziką, taip pat ir vėliau kontroliuodami jos neperžiūrėjo.

13Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad po sprogimo buvo išleistas Vyriausiojo valstybinės darbo inspektoriaus nutarimas „Dėl avarijos AB „U. g.“ padarinių ir priemonių nelaimingiems atsitikimams išvengti“, kuriame konstatuota, kad sprogimo rizikos neįvertino ne tik jie, bet ir visi kiti polistireninio putplasčio gamintojai, nes po 2003 m. liepos 16 d. patikrinus kitus polistireninio putplasčio gamintojus, nustatyta, kad nei vienas iš jų neįvertino sprogimo rizikos. Anot kasatoriaus, ne tik gamintojai, bet ir visos kontroliuojančios valstybės institucijos taip pat nenumatė šios rizikos. Tik po avarijos buvo nustatyti konkretūs nurodymai įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, darbo inspektoriams, taip pat konkretūs reikalavimai polistireninio putplasčio gamybai. Tačiau iki tol nebuvo jokių specialių reikalavimų.

14Kasatorius teigia, kad pentanas yra sudedamoji polistireninio putplasčio žaliavos dalis, ji išsiskiria tam tikrais kiekiais technologinio proceso ir sandėliavimo metu, pentano kiekis ore dėl jo skilimo per pusę paros sumažėja ir matavimai rodo minimalias emisijos reikšmes. Dėl pentano išsiskyrimo skaičiavimo sudėtingumo skiriasi ir pastatų įrengimų klasifikavimas. Kaip pavyzdį kasatorius nurodo, kad pirminiame po sprogimo Valstybinės darbo inspekcijos tyrime buvo padaryta išvada, jog polistireninio putplasčio gamyba turi būti priskirta prie chemijos pramonės. Teismo ekspertai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertai savo išvadose teigė, kad polistireninio putplasčio gamybos cechas turi būti priskirtas A kategorijai, įrengimai turi būti priskirti prie pavojingų įrengimų. Tačiau 2004 metais AB „U. g.“ atstatė polistireninio putplasčio gamybos cechą pagal AB „P.“ parengtą projektą, pridavė šį cechą visoms kontroliuojančioms institucijoms, tarp jų ir Valstybinei darbo inspekcijai bei Priešgaisrinės saugos atstovams, ir gavo leidimą eksploatuoti. Visų institucijų atstovai pritarė projektuotojams, kad polistireninio putplasčio gamyba neturi būti priskirta prie chemijos pramonės, kad pastatas priklauso C pastatų kategorijai ir visi ten įrengti įrengimai nepriskirtini prie pavojingų.

15Tai, kad pentano emisija į aplinką yra sudėtingas procesas, rodo ir emisijų bandymai. Be to, teisme Valstybinės darbo inspekcijos atstovas P. J. minėjo, kad atliekant emisijos tyrimus galimi įvairūs rezultatai, nes yra daug įvairių sunkiai įvertinamų faktorių. Todėl AB ,,U.g.“ laboratorijos užsakytuose tyrimuose nustatė labai mažus pentano kiekius, kurie beveik šimtą kartų mažesni už leistiną normą, ir šie kiekiai nesukėlė jokių įtarimų dėl sprogimo pavojaus nei kontroliuojančioms organizacijoms, nei jiems. Kasatorius nurodo, kad AB „U. g.“ visada stengėsi vykdyti visus reikalavimus ir per 50 gamyklos egzistavimo metų nebuvo nė vieno kito mirtino ar sunkaus kūno sužalojimo. Anot kasatoriaus, buvo tik priešgaisrinės tarnybos reikalavimas užmūryti langus. Šie buvo užmūryti, nors vėliau išaiškėjo, kad tai buvo neteisingas ir net kenksmingas reikalavimas.

16Anot kasatoriaus, teismai ignoravo faktą, kad jis nėra sprogių technologijų ir procesų ar ventiliacijos specialistas. Jis visada laikėsi įstatymų, normų ir vykdė visų kontroliuojančių institucijų atstovų nurodymus. Be to, jis nėra atsakingas už darbų saugą. Techninio direktoriaus pareiginių nuostatų atsakomybės dalyje neparašyta, kad jis atsako už darbų saugą. Tai savo tyrime bei išvadose nurodo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai savo ekspertizės akte. Kasatorius nurodo, kad jis buvo atsakingas tik už administracinių patalpų priešgaisrinę būklę (T. 3, b. l. 127). Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 1993 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. I-266 punktų apibrėžimą jis nėra darbdavys. Techninio direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nėra darbdaviui priskirtų funkcijų ir techninis direktorius neįpareigotas atlikti darbdavio funkcijų. Jokio kito papildomo dokumento ar įsakymo, kuriuo A. B. esą paskiriamas darbdavio įgaliotu asmeniu, nėra. Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodė pasisakyti dėl to, ar galima kasatorių laikyti darbdaviu ar jo įgaliotu atstovu, apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, nesiaiškino, kas ir kada buvo atsakingas už saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi bendrovėje. Kadangi teismai iš esmės nenustatė tikrų tragiškos avarijos, įvykusios AB „U. g.“, priežasčių bei kaltųjų dėl šių atsiradimo, todėl nusižengė savo veiklos tikslui – byloje įvykdyti teisingumą.

17Kasaciniu skundu nuteistoji Z. B. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartyje teismas nemotyvavo, kokių bylos duomenų pagrindu padarė išvadą, kad ji privalėjo ir galėjo numatyti sprogimo galimybę putplasčio ceche. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad iki 2003 m. liepos 16 d., t. y. sprogimo AB „U. g.“ dienos, tokio ar panašaus pobūdžio sprogimo nėra buvę nė vienoje putplasčio gamybos įmonėje ir niekam nebuvo žinoma apie tikimybę gamybos technologiniame procese atsirasti sprogiai aplinkai. Be to, teismas šią išvadą padarė vadovaudamasis ne bylos duomenų pagrindu, bet šiandienine patirtimi, kai po AB „U. g.“ įvykusio sprogimo tapo aišku, kad polistireninio putplasčio gamybai naudojama žaliava išskiria pentaną, kuris su oru sudaro sprogius mišinius. Kasatorė teigia, kad nusikalstamas nerūpestingumas, kaip jos kaltės forma, jai gali būti inkriminuotas tik tuomet, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu būtų neginčijamai nustatyta, kad Z. B. galėjo ir turėjo numatyti sprogimo galimybę.

18Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad ji pažeidė Saugos ir sveikatos specialistės pareiginių nuostatų 1, 1.1, 1.4 punktų reikalavimus: nepatikrino, ar darbo vietoje AB „U. g.“ polistireninio putplasčio plokščių gamybos bare oro sudėtis atitinka darbų saugos reikalavimus, nusišalino nuo kontrolės ir dėl šių pažeidimų įvyko sprogimas. Anot kasatorės, tokia teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų, nes pagal AB „U. g.“ 2003 m. birželio 25 d. direktoriaus įsakymu patvirtintą Polistireninio putplasčio baro technologinių procesų ir įrangos tobulinimo priemonių plano 11 punktą visose darbo vietose darbo aplinkos tyrimai turėjo būti atlikti iki 2003 m. rugpjūčio 5 d., pasamdant organizaciją šiems tyrimams atlikti. Saugos ir sveikatos specialisto pareiginiuose nuostatuose nėra konkretaus pavedimo tirti bendrovėje taikomus technologinius procesus sprogimo pavojaus atžvilgiu (T. 2, b. l. 71). Kasatorė taip pat nurodo, kad AB „U. g.“ Saugos ir sveikatos specialisto pareiginių nuostatų, patvirtintų 2002 m. liepos 31 d. bendrovės direktoriaus įsakymu, 1 punktas nustato, kad saugos ir sveikatos specialistas turi žinoti ir išmanyti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, norminius aktus saugos darbe ir sveikatos klausimais. Taigi teismas, padaręs išvadą, kad Z. B. pažeidė pareiginių nuostatų 1 punktą, privalėjo pagrįsti savo išvadas ir nurodyti kokio konkretaus LR įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar norminio akto saugos darbe ir sveikatos klausimais ji nežinojo ar netinkamai vykdė, tačiau apsiribojo tiktai nemotyvuotu apibendrinimu. Visa tai, anot kasatorės, rodo, kad Vilniaus apygardos teismas padarė išvadas dėl kasatorės nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio l dalyje buvimo neatsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, jų neišanalizavo ir neįvertino. Taip teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

19Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindė tiktai 2004 m. birželio 28 d. kompleksinės gaisrų ir saugumo technikos, darbų saugos ekspertizės aktu Nr.11-537/538, neatsižvelgęs į tai, kad šis ekspertizės aktas byloje nėra vienintelis (T. 1, b. l. 160-195). 2007 m. spalio 30 d. darbų saugos-gaisro ekspertizės aktas Nr.11-3653(06); 11-3084(07) nebuvo tiriamas ir teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmetė šiame ekspertizės akte suformuluotas išvadas dėl sprogimo AB „U. g.“ polistireninio putplasčio ceche priežasčių. Tuo tarpu šiame ekspertizės akte pažymėta, kad pentano garų ir oro mišinio sprogimo pavojus galėjo būti nežinomas įmonės darbuotojams ir tokiu atveju negalėjo būti įvertinta ir tokio sprogimo rizika.

20Kasatorė taip pat nurodo, kad polistireninio putplasčio gamybos cecho projekte nebuvo įvardytas sprogimo pavojus, šis projektas buvo suderintas su visomis institucijomis, atsakingomis už darbų saugą. Tos aplinkybės, kad dėl projektuotojų kaltės netinkamai buvo įrengta ventiliacijos sistema, Z. B. nežinojo ir negalėjo bei neprivalėjo žinoti. Polistireninio putplasčio cechą projektavusio V. K. aiškinamajame rašte yra tipinis skyriaus pavadinimas „Apsauga nuo degumo ir sprogstamumo“, kuriame tik nurodyta, kad polistirolas degus ir kad dėl pentano išdifundavimo gali atsirasti su oru mišiniai, kurie yra degūs. Tačiau jokia sprogimo tikimybė ar galimybė visiškai nepaminėta (T. 4, b. 1. 69). Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus.

21Kasaciniu skundu nukentėjusiosios D. V. ir L. V. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutarties dalį dėl sprendimo atlyginti neturtinę žalą pakeisti, priteisiant solidariai iš AB „U. g.“ ir UAB „U. s.“ kiekvienai po 100 000 Lt atlyginimo neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nutartyje nenurodė jokio motyvo, kodėl joms nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas iš kito civilinio atsakovo UAB „U. s.“. Kasatorės nurodo, kad sprogimo metu jų vyras ir tėvelis P. V. dirbo AB „U. s.“ (šiuo metu – UAB „U. s.“) darbininku – betonuotoju savo darbo objekte pagal AB „U. s.“ ir AB „U. g.“ rangos sutartį. Darbdavys AB „U. s.“, pažeisdamas Konstitucijos 48 straipsnio, Darbo Kodekso 259, 260 straipsnių, 261 straipsnio 1 dalies, 264 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, neužtikrino savo darbuotojui saugių ir sveikų darbo sąlygų. Kadangi byloje abu civiliniai atsakovai yra didesnio pavojaus šaltiniai, P. V. darbo objekte dirbo pagal abiejų didesnio pavojaus šaltinių rangos sutartį ir žala padaryta dėl jų sąveikos, pagal CK 6.270 straipsnio 4 dalį abi bendrovės (AB „U. s.“ ir AB „U. g.“) privalo solidariai atlyginti kasatorėms neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo yra vienašališkos ir prieštaraujančios Darbo kodekso 93, 250 straipsniams.

22Kasatorių teigimu, nuo įvykusio sprogimo praėjo šešeri metai ir iki šio laiko nebuvo kasatoriams atlyginta jokia žalos dalis. Žalą atlyginti buvo vengiama, nors abi bendrovės dirbo pelningai. Anot kasatorių, AB „U. s.“ turtinei žalai atlyginti sumokėjo tik 21 387,54 Lt, iš kurių 10 000 Lt skirta D. V., L. V. išlaikyti. Taip pat AB „U. s.“ 2003 m. rugpjūčio 4 d. gavo iš AB „Ingo Baltic“ 50 000 Lt pagal savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (poliso Nr. duomenys neskelbtini) ir pagal tą patį polisą 2003 m. rugsėjo 22 d. gavo dar 5900 Lt nuostolių atlyginimui. Šios draudimo išmokos buvo savanoriško draudimo ir į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos (CK 6.290 straipsnio 2 dalis). 100 000 Lt savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų gavo AB „U. g.“ nuostolių atlyginimui nukentėjusiesiems. Anot kasatorių, abu civiliniai atsakovai privalėjo išmokėti nukentėjusiesiems savanoriško draudimo išmokas.

23Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo iš didesnio pavojaus šaltinio AB „U. s.“, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalimi. Kadangi šeima buvo darni, gerai sugyvenanti, o dėl vyro ir tėvo netekties kasatorės patyrė didelių materialinių ir moralinių sunkumų, pablogėjo jų sveikata. Bendrovė, neatsižvelgdama į jų sunkią padėtį, vargina jas teismuose ir atitraukinėja nuo darbo bei mokslo.

24Kasaciniu skundu civilinis atsakovas AB „U. g.“ prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniams ieškovams: 100 000 Lt P. K., po 30 000 Lt R. B., L. B., A. B., R. B., po 50 000 Lt D. V. ir L. V., 100 000 Lt A. P. ir šių civilinių ieškovų ieškinius sumažinti, priteisiant 20 000 Lt P. K., 20 000 Lt R. B., 10 000 Lt L. B., 10 000 Lt A. B., 10 000 Lt R. B., 20 000 Lt D. V., 10 000 Lt L. V. ir 20 000 Lt A. P..

25Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi nepagrįstai peržiūrėjo iš naujo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Ši Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis kasacine tvarka nebuvo skundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino tik tą 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. ir Z. B. buvo išteisinti. Nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais nebuvo panaikinta, todėl laikytina galiojančia. Taigi Vilniaus apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negalėjo nagrinėti šios jau įsiteisėjusios nuosprendžio dalies. Todėl, anot kasatoriaus, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi iš naujo išsprendęs civilinių ieškinių klausimą, pažeidė BPK 336 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 311 straipsnio 1 dalies nuostatas.

26Anot kasatoriaus, apeliacine tvarka nagrinėjant civilinius ieškinius, 2009 m. vasario 26 d. teismo posėdyje nebuvo svarstyta ir įvertinta apelianto – civilinio atsakovo AB „U. g.“ – finansinė padėtis, neatsižvelgta į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, nelaimingą atsitikimą darbe lėmusius faktorius. Neįvertinti ir kiti CK 250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos kriterijai. Teismai, iš dalies tenkindami pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir priteisė išvardytiems civiliniams ieškovams per dideles neturtinės žalos sumas.

27Kasatorius nurodo, kad vienas kriterijų, vertinant neturtinės žalos dydį, yra tai, kad prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės – nei darbuotojai, nei kompetentingi asmenys, tikrinantys AB „U. g.“ veiklą, nežinojo apie tikimybę gamybos technologiniame procese atsirasti sprogiai aplinkai. Nuo pat cecho projektavimo, įrangos pagaminimo, technologinio proceso įvertinimo, technologinio proceso įdiegimo, paleidimo ir priėmimo niekas neįvertino šiandienos patirtimi dujų susikaupimo ir sprogimo tikimybės. Anot kasatoriaus, technologinį procesą suprojektavo projektuotojas, kuris rėmėsi sukaupta patirtimi, analogiškai veikiančių gamyklų patirtimi ir pats nustatė rizikos faktorius. Įrengus technologinę liniją, prieš pradedant gamybą, visą procesą įvertino, priėmė ir leido gamybą pradėti valstybinių institucijų atstovai, kurių pareiga užtikrinti gamybos saugumą, įvertinti technologinio proceso rizikos faktorius. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra net užuominos, kad iki nelaimingo atsitikimo kuri nors kontroliuojanti ar prižiūrinti institucija būtų reikalavusi laikytis reikalavimų, nustatytų sprogiai aplinkai. Be to, nustatyta tvarka įdiegus naują gamybą, nė vienam iš vadovų, atsakingų asmenų už darbo saugą nekilo abejonių dėl to, kad vykstantis technologinis procesas gali sukelti sprogimą, o įmonėje buvo laikomasi visų reikalavimų, susijusių su degia aplinka ir jos sauga. Taigi dėl projektuotojo neteisingai nustatytų rizikos faktorių, dėl Valstybinės darbo inspekcijos nesilaikymo įstatymų reikalavimų, įpareigojančių išduoti leidimus technologiniams procesams, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, AB „U. g.“ vadovai ir specialistai buvo suklaidinti. Kaip matyti, ne tik projektuojant, bet ir pradedant naują technologinį procesą, Valstybinė darbo inspekcija, būdama atsakinga už naujos technologijos įdiegimą, taip pat net neįtarė apie sprogios aplinkos technologiniame procese susiformavimą. O jeigu būtų buvusi bent užuomina apie sprogimo galimybę, Priešgaisrinės apsaugos specialistai nebūtų pareikalavę vienoje cecho sienoje užmūryti langus, o kitoje langus sumažinti. Šis faktas taip pat galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo pasekmėms. Šią svarbią aplinkybę įvertino byloje apklausti ekspertai. AB „U. g.“ vadovai ir atsakingi darbuotojai būtų ėmęsi prevencinių priemonių sprogimui išvengti, jeigu nors vienoje iš grandžių – projektavimo, įdiegimo, priėmimo, gamybos proceso metu – būtų kilęs įtarimas dėl sprogios aplinkos. Kasatorius nurodo, kad padidėjus gamybos apimtims, pagal visus reikalavimus buvo pripažinti tinkamais naudoti gatavos produkcijos sandėlis, putų polistireno sandėlio priestatas, kurie buvo sujungti su putų polistirolio gamybos cechu. Jokių duomenų arba bent jau įtarimų dėl to, kad gamybos procese gali būti tikimybė sprogimui, nebuvo. Komisija, pripažindama minėtus statinius tinkamais naudoti, turėjo įvertinti statiniuose esančias žaliavas, jų chemines savybes, kiekį, sudėtį laikomos gatavos produkcijos kiekį, ventiliacinę sistemą, tačiau jokių pastabų, nurodymų dėl to nebuvo gauta. Įrengus naują technologinę liniją, 1996 metais, prieš pradedant gamybą, visą gamybos procesą įvertino, priėmė ir leido gamybą pradėti įgaliotos valstybinės institucijos, kurių pareiga užtikrinti gamybos saugumą, įvertinti technologinio proceso rizikos faktorius. Nė viena institucija nenurodė, kad technologinis procesas gali sukelti sprogimą, o reikalavimų, susijusių su degia aplinka ir jos sauga, bendrovėje buvo laikomasi. Kaip matyti, ne tik projektuojant, bet ir pradedant naują technologinį procesą, Valstybinė darbo inspekcija, būdama atsakinga už naujos technologijos įdiegimą, taip pat neįtarė apie sprogios aplinkos technologiniame procese susiformavimą. Pradėjus cecho eksploataciją, buvo įvykdyti visi tikrinusių institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Visuomenės sveikatos centro – nurodyti reikalavimai. Parengtos įmonės priešgaisrinės saugos instrukcijos suderintos su Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, jokių pastabų dėl instrukcijos papildymo nebuvo. Valstybinės darbo inspekcijos atstovai, kurie buvo kompetentingi nustatyti darbų saugos trūkumus, daug kartų tikrino įmonės cecho veiklą prieš ir po rekonstrukcijos, tačiau jokių pažeidimų ir trūkumų nenurodė. AB „U. g.“ polistireninio putplasčio gamybos ceche ne kartą lankėsi polistireninio putplasčio žaliavos gamintojų – BASF (Vokietija), BP (Vokietija), „EniChem“ (Italija-Belgija), „StyroChem“ (Suomija) – atstovai, technologai ir specialistai, polistireninio putplasčio įrangos gamintojai, kurie niekada net neužsimindavo apie galimą sprogimo riziką, nes pasaulyje niekada nebuvo sprogęs nė vienas polistireninio putplasčio cechas ar gamykla. Kasatorius nurodo, kad gamybos procese išsiskiriančiam pentanui pašalinti nuo gamybinių-technologinių įrengimų buvo pastatyti gaubtai, ventiliatoriai, įrengti pagal įrangos gamintojų rekomendacijas. Jokių pastabų dėl įrengtos ventiliacijos iš kontroliuojančių institucijų niekada nebuvo gauta. Remiantis Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“ ir šiuo nutarimu patvirtintais nuostatais, AB „U. g.“ nustatytu laiku ir tvarka tikrino darbo vietas, tuo tikslu buvo išduoti darbo vietų higieniniai pasai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 1997 –1998 metais atliko higieninį darbo vietų įvertinimą ir jokių pastabų dėl technologinio proceso pavojingumo nepareiškė, kenksmingų ir pavojingų veiksnių, viršijančių leistinas normas, nenustatė. Anot kasatoriaus, teismai neįvertino, kad civilinio atsakovo tyčios ar neatsargumo dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nebuvo. Tai yra vertintina sumažinant priteisiamą iš civilinio atsakovo neturtinę žalą civiliniams ieškovams.

28Kasatorius teigia, kad po nelaimingo atsitikimo nukentėję asmenys, civiliniai ieškovai buvo materialiai ir kitaip paremti, jiems buvo teikiama įvairi materialinė parama. Civiliniai ieškovai yra gavę pašalpas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės fondo. Visi nukentėję asmenys buvo apdrausti Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jiems yra išmokėtos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Civilinis ieškovas A. P. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės fondo gavo 3000 Lt, o AB „U. s.“ suteikė jam 10 970 Lt materialinę paramą. Kadangi jam yra nustatytas neįgalumas, mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo periodinės mėnesinės netekto darbingumo išmokos. Civilinis ieškovas P. K. iš Lietuvos Respublikos fondo gavo 3000 Lt, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jai išmokėjo 90 100 Lt vienkartinę draudimo išmoką. AB „U. s.“ suteikė P. K. 6132,52 Lt materialinę paramą. Civiliniai ieškovai R. B., L. B., A. B., R. B. iš Lietuvos Respublikos fondo gavo 3000 Lt, o AB „U. s.“ suteikė jiems 29 220 Lt materialinę paramą. Kiekvienam iš šių civilinių ieškovų išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos po 18 020 Lt. Be to, mokamos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos ryšium su V. B. mirtimi. Civiliniai ieškovai D. V. ir L. V. iš Lietuvos Respublikos fondo gavo 3000 Lt. Žuvusiojo P. V. sutuoktinei D. V. ir jo vaikams išmokėtos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos kiekvienam asmeniui po 30 033 Lt. AB „U. s.“ savo iniciatyva išmokėjo civiliniams ieškovams L. V. ir D. V. 21 387,54 Lt paramos. Anot kasatoriaus, įvertinant teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į išmokėtas sumas civiliniams ieškovams, patirtą civilinio atsakovo žalą, priteistina neturtinė žala civiliniams ieškovams mažintina. Vilniaus apygardos teismas šias aplinkybes netinkamai vertino, padarydamas teisės taikymo klaidą. Civiliniai ieškovai nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos. Jie daugiau patirtą žalą vertina materialine prasme, įvardydami ją negaunamomis pajamomis, materialinėmis pretenzijomis, kurios jiems yra atlygintos arba atlyginamos.

29Teismai, priimdami nutartį ir nuosprendį, neįvertino aplinkybės, kad turtinė žala civiliniams ieškovams yra atlyginta AB „U. s.“ ir AB „U. g.“ išmokomis, įvairiomis piniginėmis paramomis, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokomis. Taip pat teismas neatsižvelgė į civilinio atsakovo AB „U. g.“ finansinę padėtį. Kasatorius nurodo, kad AB „U. g.“ dėl nelaimingo atsitikimo patyrė 1 529 685,20 Lt dydžio turtinę žalą. 2008 metų pirmąjį pusmetį, mažėjant gyvenamosios statybos apimtims, brangstant žaliavoms, kurui, energetiniams resursams, bendrovės veiklos rezultatai prastėja, palyginus su 2007 metų pirmuoju pusmečiu, gelžbetonio gaminių gamyba sumažėjo 34 procentų, o polistireninio putplasčio gamyba sumažėjo 25 procentais. AB „U. g.“ 2008 metais pagamino ir pardavė produkcijos 28,1 procentais mažiau, o pelno gavo 93,6 procentais mažiau, negu 2007 metais. 2009 metų sausio-vasario mėnesiais produkcijos pardavimai tesiekė 22,5 procento 2008 metų lygio ir gauta 757,7 tūkst. litų nuostolio. Šiais metais ypač pablogėjo pirkėjų atsiskaitymai už parduotą produkciją. AB „U. g.“, siekdama sumažinti prasidėjusios ekonominės ir finansinės krizės padarinius, pradėjo vykdyti sąnaudų mažinimo priemones. 2008 metų pabaigoje panaikintos 38 darbo vietos, atleisti darbuotojai, jiems išmokėtos išeitinės pašalpos. Bendrovės ekonominei būklei ir toliau blogėjant, šiais metais bendrovės valdyba priėmė sprendimą toliau optimizuoti bendrovės veiklą, racionalizuoti valdymą ir gamybą. Bendrovė šiuo metu dėl sunkios finansinės būklės negali laiku sumokėti valstybei mokesčių ir yra skolinga 356 127 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija yra areštavusi bendrovės transportą kaip užtikrinimo priemonę už pradelstas skolas. Bendrovė paskutinius ketverius metus, siekdama išlikti konkurencinga, atliko daug kapitalinių investicijų: rekonstravo betono mazgą, gelžbetonio gamybos cechą, pirko lizingo būdu technologinę įrangą. Bankams įmonė skolinga 10 mln. litų, todėl tenka mokėti bankams per mėnesį apie 170 000 Lt paskolų ir palūkanų.

30Kasaciniai skundai atmestini.

31Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

32Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Turi būti nustatytas ir priežastinis ryšis tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

33Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. ir Z. B., būdami atsakingi AB „U. g.“ už darbų saugą ir sveikatos darbe apsaugą (darbdavio įgalioti asmenys), pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to AB „U. g.“ ceche įvyko sprogimas, kurio metu sugriuvo polistireninio putplasčio plokščių gamybos baro gamybinės patalpos, mirė ir sveikatos sutrikdymus patyrė žmonės. Teismo nuosprendyje tiksliai nustatyta, kokių norminių aktų ir kokius reikalavimus pažeidė nuteistieji, koks yra jų pareigos imtis priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas, konstatuotas norminių aktų pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinis ryšis. Konstatuota ir tai, kad nuteistieji jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo – jie nenumatė, kad gali įvykti sprogimas ir atsirasti sunkių padarinių, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Visas šias išvadas teismas kruopščiai argumentavo ir pagrindė byloje esančiais įrodymais: Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, specialistų išvadomis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, BASF saugos duomenų lapu, asmenų parodymais.

34Nuteistųjų argumentai, kad jie negalėjo ir neturėjo numatyti sprogimo galimybės, atmestini. Nuteistųjų turėjimas (pareiga) numatyti sprogimo pavojų tiesiogiai išplaukia iš jų einamų pareigų AB „U. g.“. A. B. dirbo techniniu direktoriumi, taip pat vadovavo darbų saugos ir sveikatos komitetui; jo pareiginiuose nuostatuose, be kita ko, nustatyta pareiga kontroliuoti, kaip įgyvendinamos kolektyvinėje sutartyje numatytos saugos darbe priemonės, tikrinti darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, taip pat teisė stabdyti darbus ir paslaugas, jeigu pažeidžiami saugos, sveikatos darbe ar priešgaisrinės saugos reikalavimai ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Z. B. generalinio direktoriaus įsakymu buvo paskirta saugos ir sveikatos specialiste, jos pareiginiuose nuostatuose, be kita ko, nustatytos pareigos tikrinti, ar darbo vietos, gamybinės bei buities patalpos, darbo organizavimas atitinka darbų saugos aktų reikalavimus, ar asmenys, atsakingi už potencialiai pavojingų įrengimų eksploatavimą ir priežiūrą, vykdo saugos darbe reikalavimus, kontroliuoti, kaip įgyvendinamos kolektyvinėje sutartyje numatytas saugos darbe priemonės, sudaryti priemones traumatizmui mažinti, taip pat teisė reikalauti, kad darbai būtų stabdomi, jei susidarė sąlygos nelaimingam atsitikimui ar atsiranda pavojus sveikatai ir gyvybei. Nuteistųjų galėjimas numatyti sprogimo pavojų ir veikti taip, kad to neatsitiktų, konstatuotinas atsižvelgiant į tai, kad jie buvo susipažinę su savo pareiginiais nuostatais ir instrukcijomis, žinojo AB „U. g.“ vykdomos gamybos pobūdį, taigi turėjo ne tik pareigą, bet ir visas galimybes domėtis galimomis gamybos proceso rizikomis. Pažymėtina, kad iš teismo apklausto nukentėjusiojo AB „U. g.“ darbuotojo A. B. parodymų galima spręsti, jog bendrovėje vis dėlto buvo žinoma apie pentano išsiskirimo ir sprogios aplinkos susidarymo pavojų.

35Sprendžiant apie nuteistųjų pareigą ir galėjimą numatyti sprogimo galimybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad AB „U. g.“ putplasčio gamybos linijos rekonstravimo (modernizavimo) metu (nuo 1998 m. iki 2003 m. gegužės 30 d.) buvo pakeisti ir sumontuoti ar papildomai įrengti septyni technologiniai ir inžineriniai įrenginiai. Po technologinių įrenginių ir ventiliacijos tinklų rekonstrukcijos (modernizavimo) jų našumas padidėjo 1,5–6 kartus, pagamintos produkcijos kiekis išaugo apie šešis kartus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktos ekspertizės akte (2006-11-22) nurodoma, kad, jeigu 1996 metais vidutiniškai per dieną buvo pagaminama po 40 m3 polistireninio putplasčio, tai vėliau, iki 2003 m. liepos vidurio, vidutiniškai buvo pagaminama po 240 m3 per dieną, o 2003 m. liepos 15 d. (sprogimo išvakarėse) buvo pagaminta grynos putplasčio produkcijos 350,4 m3; gamybos apimčiai išaugus devynis kartus, maždaug tiek kartų padidėjo ir išsiskiriančių į aplinką pentano (izopentano) bei stireno dujų kiekis. Šiuos padidėjusios rizikos veiksnius už darbo saugą atsakingi asmenys taip pat privalėjo įvertinti ir imtis atitinkamų priemonių, kurios neleistų sprogiai aplinkai susidaryti. Tačiau bendrovėje net nebuvo organizuojama oro užterštumo kontrolė.

36Kolegija taip pat pažymi, kad kasatorių nurodytos aplinkybės, kad projektuotojai ir žaliavos gamintojų atstovai, technologai ir specialistai, polistireninio putplasčio įrangos gamintojai neįspėdavo nuteistųjų dėl sprogimo rizikos, taip pat tai, kad kontroliuojančios institucijos leido dirbti ir gaminti polistireninį putplastį esamomis sąlygomis, neatima už darbų saugą atsakingų darbuotojų galimybių ir neatleidžia nuo pareigos numatyti tokią riziką ir imtis visų būtinų priemonių užkertant kelią nelaimingam atsitikimui.

37Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija nelaiko įtikinamais nuteistųjų argumentų bandant pateisinti jų nežinojimą ir neveikimą, ir konstatuoja, kad nuteistųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

38Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojo proceso tvarka teisėtumo

39AB „U. g.“ savo kasaciniame skunde ginčija civilinių ieškinių nagrinėjimo ir išsprendimo baudžiamojo proceso tvarka teisėtumo klausimą. Anot kasatoriaus, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, vis dar galioja, todėl, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, civilinių ieškinių klausimas neturėjo būti iš naujo sprendžiamas. Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi iš naujo išsprendęs civilinių ieškinių klausimą, pažeidė BPK 336 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 311 straipsnio 1 dalies nuostatas.

40Kolegija atmeta šiuos argumentus. BPK normos reikalauja, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išspręstų ir pareikštą civilinį ieškinį – visiškai ar iš dalies jį patenkintų arba atmestų (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi civilinio ieškinio tenkinimas, atmetimas arba palikimas nenagrinėto tiesiogiai priklauso nuo to, kaip išsprendžiami kaltinamųjų kaltumo klausimai.

41Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu visus kaltinamuosius išteisino ir, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Šio nuosprendžio dalis dėl kaltinamųjų A. B. ir Z. B. išteisinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo panaikinta, šią bylos dalį perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nors nutarties rezoliucinėje dalyje to nenurodyta, tačiau sistemiškai aiškinant BPK normas, laikytina, kad kartu panaikinta ir ta nuosprendžio dalis, kuria civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka iš naujo ir palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. B. ir Z. B. pripažinti kaltais pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, turėjo pagrindą spręsti ir civilinių ieškinių išsprendimo klausimą (tiek, kiek jie buvo skundžiami apeliacine tvarka). Kolegija konstatuoja, kad, taip spręsdamas (išnagrinėjęs civilinių ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus dėl civilinių ieškinių išsprendimo), teismas tinkamai vadovavosi BPK normomis, reglamentuojančiomis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimo ir išsprendimo tvarką.

42Dėl neturtinės žalos dydžių

43Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji reiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir teismas iš dalies juos patenkino. Savo kasaciniuose skunduose tiek nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. V. ir L. V., tiek civilinis atsakovas AB „U. g.“ ginčija teismo nustatytus ir priteistus neturtinės žalos dydžius.

44Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

45Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Neturtinės žalos atlyginimas priteistas asmenims, turintiems teisę į tokios žalos atlyginimą, priteistos realios, teismų praktiką atitinkančios sumos. Nustatant neturinės žalos dydžius buvo siekiama civilinių ieškovų ir atsakovų interesų kompromiso, atsižvelgta ir į tai, kad AB „U. g.“ taip pat yra patyręs didelių nuostolių, avarija įvyko dėl neatsargių darbuotojų veiksmų, įmonės administracija materialiai rėmė nukentėjusiuosius, išmokėjo jiems nemažas sumas. Atsižvelgiant į tai, visi ieškiniai dėl neturtinės žalos buvo tenkinami iš dalies.

46Pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos piniginių išraiškų kolegija nenustatė.

47Dėl civilinio atsakovo AB „U. s.“ patraukimo solidariajai civilinei atsakomybei

48Savo kasaciniuose skunduose nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. V. ir L. V. ginčija jų civilinių ieškinių išsprendimą ir dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas tik iš AB „U. g.“, nors žala solidariai turi būti priteista ir iš kito civilinio atsakovo – AB „U. s.“, kurioje dirbdamas nuo sprogimo darbo metu nukentėjo (ir vėliau mirė) P. V..

49Nagrinėdama civilinių ieškovių argumentus, kolegija pažymi, kad nuoroda į CK 6.270 straipsnio 4 dalį, grindžiant AB „U. s.“ solidariąją atsakomybę, netinkama. CK 6.270 straipsnio taisyklės, reglamentuojančios atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, nėra skirtos darbdavio atsakomybei nustatyti, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu sužalojamas arba žūsta darbuotojas. Išimtis yra tik atvejai, kai darbdaviui priklausančio didesnio pavojaus šaltinio valdymas (aptarnavimas) neįėjo į nukentėjusio darbuotojo pareigas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie solidariąją kelių didesnio pavojaus šaltinių valdytojų atsakomybę, minimą CK 6.270 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad ir AB „U. g.“ civilinės atsakomybės dėl P. V. mirties pagrindas šiuo atveju yra ne CK 6.270, bet 6.264 straipsnis, nustatantis darbuotojus samdančio asmens pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

50AB „U. s.“ atsakomybės dėl P. V. mirties klausimas galėtų būti nagrinėjamas turint galvoje darbdavio atsakomybę dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu. Šios atsakomybės teisinį pagrindą sudaro tiek CK 6.245-6.250, 6.263, 6.284 straipsniai, tiek ir darbo įstatymų normos, nustatančias darbdavio prievolę užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (pvz., Darbo kodekso 259-284 straipsniai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 11 straipsniai). Pažymėtina, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-556/2008, 3K-3-476/2008). Taigi byloje būtina įrodyti, kokie neteisėti darbdavio veiksmai ar neveikimas ir kaip nulėmė arba bent turėjo minimalios įtakos žalos atsiradimui. Šias sąlygas nustačius, darbdavys privalo atlyginti tik tą padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2005, 3K-3-575/2006).

51Nagrinėjant kelių atsakovų civilinės atsakomybės klausimą ir nustačius, kad tik vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, gali būti sprendžiama ne apie solidariąją, bet dalinę atsakovų atsakomybę. Tokiu atveju kiekvienas atsakovas atsako tik už žalos dalį ir kiekvienam jų atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į jo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pobūdį, sukeltas pasekmes ir kaltės laipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-59/2008, 3K-3-219/2008, 3K-7-345/2007).

52Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiami nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai. Kaltais dėl įvykusio sprogimo ir kilusių sunkių padarinių buvo pripažinti AB „U. g.“ atsakingi darbuotojai, todėl natūralu, kad teismas pirmiausia nustatė AB „U. g.“ civilinės atsakomybės pagrindą ir priteisė iš bendrovės įvairias atlygintinos žalos sumas nukentėjusiesiems, tarp jų ir žuvusio P. V. žmonai D. V. ir dukteriai L. V..

53Kaltinimai AB „U. s.“ darbuotojams, atsakingiems už saugių darbo sąlygų sudarymą, nepateikti. Įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti AB „U. s.“ bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, teismui nepateikta ir jie byloje nenagrinėti, taigi AB „U. s.“, kaip darbdavio, veiksmų neteisėtumas, jų įtaka žalos atsiradimui ir kaltė byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad teismas nusprendė nepriteisti iš AB „U. s.“ neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgęs į tai, kad ši bendrovė savo iniciatyva išmokėjo nukentėjusiosioms 21 387 Lt, taip pat į tai, kad žuvęs AB „U. s.“ darbuotojas P. V. buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir dėl jo mirties Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyrius nukentėjusiosioms sumokėjo vienkartinę draudimo išmoką – po 30 033,33 Lt kiekvienai. Tokia pat suma (30 033,33 Lt) išmokėta ir P. V. motinai A. V. (T. 7, b. l. 27)

54Kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą tik iš vieno atsakovo – AB „U. g.“, dėl kurio darbuotojų neteisėtos veikos ir kaltės ši žala atsirado, nepažeidė materialinės civilinės teisės normų.

55Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

56Savo kasaciniame skunde nukentėjusioji D. V. prašo priteisti kasaciniame procese turėtas išlaidas. Kartu su kasaciniu skundu pateiktas pinigų priėmimo kvitas (2009-05-15, serija LAT, Nr. 419155), patvirtinantis 1000 Lt sumokėjimą advokatei Danutei Giedraitienei dokumentų surašymą ir atstovavimą kasacinio proceso metu.

57Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).

58Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. V. ir L. V. kasacinis skundas atmestinas. Kita vertus, iš dalies jų išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nepagrįstų nuteistųjų kasacinių skundų, tiesiogiai veikiančių jų interesus byloje. Todėl, kolegijos vertinimu, dalis šių išlaidų (500 Lt) turi būti apmokėta.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

60Nuteistųjų A. B. ir Z. B., civilinio atsakovo AB „U. g.“, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. V. ir L. V. kasacinius skundus atmesti.

61Priteisti iš nuteistųjų A. B. ir Z. B. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno nukentėjusiajai D. V. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. B.... 3. Iš AB „U. g.“ priteista atlyginti neturtinę žalą: P. K. ir A. P. – po... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. ir A. K. dėl kaltinimų pagal BK 176 straipsnio... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,... 7. A. B. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, kaip... 8. Esant tokiai situacijai ir toliau vykdant gamybą, 2003 m. liepos 16 d., apie... 9. A. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė galimų pasekmių, nors... 10. Z. B. nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, kaip darbdavio... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo... 12. Kasatoriaus teigimu, teismai ignoravo faktines aplinkybes, liudijančias, kad... 13. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad po sprogimo buvo išleistas... 14. Kasatorius teigia, kad pentanas yra sudedamoji polistireninio putplasčio... 15. Tai, kad pentano emisija į aplinką yra sudėtingas procesas, rodo ir emisijų... 16. Anot kasatoriaus, teismai ignoravo faktą, kad jis nėra sprogių technologijų... 17. Kasaciniu skundu nuteistoji Z. B. prašo Vilniaus apygardos teismo... 18. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad ji pažeidė Saugos ir... 19. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindė... 20. Kasatorė taip pat nurodo, kad polistireninio putplasčio gamybos cecho... 21. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios D. V. ir L. V. prašo Vilniaus apygardos... 22. Kasatorių teigimu, nuo įvykusio sprogimo praėjo šešeri metai ir iki šio... 23. Kasatorės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepriteisdamas... 24. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas AB „U. g.“ prašo Ukmergės rajono... 25. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d.... 26. Anot kasatoriaus, apeliacine tvarka nagrinėjant civilinius ieškinius, 2009 m.... 27. Kasatorius nurodo, kad vienas kriterijų, vertinant neturtinės žalos dydį,... 28. Kasatorius teigia, kad po nelaimingo atsitikimo nukentėję asmenys, civiliniai... 29. Teismai, priimdami nutartį ir nuosprendį, neįvertino aplinkybės, kad... 30. Kasaciniai skundai atmestini.... 31. Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo... 32. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. ir Z. B., būdami atsakingi... 34. Nuteistųjų argumentai, kad jie negalėjo ir neturėjo numatyti sprogimo... 35. Sprendžiant apie nuteistųjų pareigą ir galėjimą numatyti sprogimo... 36. Kolegija taip pat pažymi, kad kasatorių nurodytos aplinkybės, kad... 37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija nelaiko įtikinamais... 38. Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojo proceso tvarka teisėtumo... 39. AB „U. g.“ savo kasaciniame skunde ginčija civilinių ieškinių... 40. Kolegija atmeta šiuos argumentus. BPK normos reikalauja, kad teismas,... 41. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu visus... 42. Dėl neturtinės žalos dydžių... 43. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji reiškė civilinius ieškinius dėl... 44. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas,... 45. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos... 46. Pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos piniginių... 47. Dėl civilinio atsakovo AB „U. s.“ patraukimo solidariajai civilinei... 48. Savo kasaciniuose skunduose nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. V. ir L.... 49. Nagrinėdama civilinių ieškovių argumentus, kolegija pažymi, kad nuoroda į... 50. AB „U. s.“ atsakomybės dėl P. V. mirties klausimas galėtų būti... 51. Nagrinėjant kelių atsakovų civilinės atsakomybės klausimą ir nustačius,... 52. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiami nusikalstama veika... 53. Kaltinimai AB „U. s.“ darbuotojams, atsakingiems už saugių darbo sąlygų... 54. Kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis teismas, priteisdamas neturtinės... 55. Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti... 56. Savo kasaciniame skunde nukentėjusioji D. V. prašo priteisti kasaciniame... 57. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs... 58. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. V. ir L. V. kasacinis skundas... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu ir 106 straipsnio... 60. Nuteistųjų A. B. ir Z. B., civilinio atsakovo AB „U. g.“,... 61. Priteisti iš nuteistųjų A. B. ir Z. B. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt...