Byla 2A-508-864/2020
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balux“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspozicijų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balux“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)„Ekspozicijų centras“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino dalyje dėl delspinigių, prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Balux“ 4 010,87 Eur skolą, 1 018,79 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 010,87 Eur skolą, 1 018,79 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 029,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 3.

6Atsakovė UAB „Balux (toliau ir atsakovė) pareiškė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, jog dalį skolos yra sumokėjusi, likusios 3 010,87 Eur skolos sumokėjimą prašė atidėti iki 2019 m. lapkričio 1 d., kadangi dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo negali atsiskaityti iš karto. Atsakovė nesutiko su priteista 1 018,79 Eur delspinigių suma, prašė juos sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusė prievolės pagal sutartį yra įvykdyta; vėlavimas atsiskaityti nėra itin ilgas; atsakovė nesiekė išvengti prievolės atsiskaityti, ieškovės realūs nuostoliai yra žymiai mažesni nei prašomi priteisti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną. 4.

7Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus patvirtino, kad atsakovė 2019 m. birželio 10 d. sumokėjo 1 000 Eur, neapmokėta skola ieškovui liko 3 010,87 Eur. Ieškovė nesutiko mažinti delspinigius, kadangi atsakovė pasirašydama sutartį nesiderėjo ir nereiškė pastabų dėl sutartyje numatytų 0,2 procentų dydžio delspinigių. Pažymėjo, kad atsakovė į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereagavo, nebandė tartis dėl skolos mokėjimo grafiko, realių veiksmų ėmėsi tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą. 5.

8Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė su skola sutinka, atsakovė yra iškėlusi prielaidą tik dėl delspinigių mažinimo, ginčo dalykas ir ribos yra aiškiai apibrėžti, įrodymų ginčo dalykui išspręsti pakanka, į bylą gauti šalių sutikimai dėl rašytinės proceso formos, nutarė preliminarų sprendimą pakeisti - ieškinį tenkinti iš dalies.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

11Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą; nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei UAB „Ekspozicijų centras“ iš atsakovės UAB „Balux“ 3 010,87 Eur skolą, 1 018,79 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 029,66 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti; grąžino ieškovei UAB „Ekspozicijų centras“ iš valstybės biudžeto 7,00 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės UAB „Balux“ į valstybės biudžetą 10,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; bei netenkino atsakovės UAB „Balux“ prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. 7.

12Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškovei 1 000 Eur dalį skolos iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu priteistos 4 010,87 Eur skolos, sumokėjo, bei į tai, kad atsakovė su skola sutinka, sprendė, jog neįvykdytų prievolių suma sudaro 3 010,87 Eur. 8.

13Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio mažinimo pagrindo egzistavimo, įvertino tai, kad sutartis yra sudaryta tarp verslo subjektų; atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės derėtis dėl delspinigių dydžio sutartyje nustatymo; sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiški ir suprantama, todėl atsakovė žinojo sutartinės piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmes ir prisiėmė riziką dėl kilsiančių neigiamų turtinių padarinių, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė neatsiskaitė su ieškove gana ilgą laiką iki ieškinio pateikimo bei nesiderėjo dėl skolos sumokėjimo dalimis; iškėlus bylą teisme, atsakovė sumokėjo tik mažą dalį skolos bei teismo prašo dar atidėti skolos sumokėjimo terminą, kas reiškia, kad ieškovė ir toliau patirs nuostolius dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ieškovės paskaičiuotus delspinigius, kurie sudaro apie ketvirtadalį skolos, neprotingai dideliais verslo subjekto atžvilgiu ir atitinkamai mažinti. 9.

14Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama atidėti skolos mokėjimą iki 2019 m. lapkričio 1 d., iškeldama prielaidą, kad jai laikinai trūksta apyvartinių lėšų, aplinkybę pagrindžiančių duomenų/įrodymų nepateikė, taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kad po 2019 m. lapkričio 1 d. jos finansinė padėtis pagerės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis), dėl ko, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų egzistavimo (CPK 18 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1610.

17Atsakovė UAB „Balux (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti delspinigių sumą ir atidėti likusios skolos mokėjimą. 11.

18Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista 1 018,79 Eur delspinigių, bei kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo atidėjimo. 12.

19Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl delspinigių mažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad daugiau nei pusė prievolės yra įvykdyta, atsakovė nesiekia nesąžiningai išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (nevilkina proceso, pripažįsta skolą, tik prašo šiek tiek atidėti prievolės įvykdymo terminą), bei svarbiausia į tai, kad ieškovės nuostoliai patirti dėl vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra ženkliai mažesni nei prašoma priteisti delspinigių suma, dėl ko nagrinėjamu atveju 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną laikytini neprotingai dideliais ir turėtų būti mažinami. 13.

20Teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebandė su ieškove tartis dėl skolos atidavimo dalimis. Tuo tarpu atsakovė pažymi, kad atsakovė su ieškove dėl susidariusios situacijos bandė kalbėtis tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek ir po preliminaraus sprendimo priėmimo, prašydama atidėti arba išdėstyti skolos sumokėjimą, už išdėstymo laikotarpį mokant sutarto dydžio palūkanas. Kadangi visas bendravimas vyko žodžiu, atsakovė neturi galimybių pateikti jokių rašytinių įrodymų dėl jos įdėtų pastangų surasti taikų sprendimo būdą. Tačiau pažymi, kad taikus susitarimas su ieškove nebuvo pasiektas išimtinai tik dėl ieškovės nenoro ieškoti bent minimalių kompromisų dėl susidariusios situacijos. Tuo tarpu kitoje panašiu metu inicijuotoje civilinėje byloje Nr. eL2-22315-854/2019, taikų sprendimą pavyko pasiekti dar pačioje teisminio proceso pradžioje (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2- 22315-854/2019, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovės ir jos kreditoriaus), kas rodo, kad atsakovė yra linkusi bendradarbiauti ir ieškoti efektyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Atsakovės vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju 0,2 proc. dydžio delspinigiai laikytini neprotingai dideliais, dėl ko yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas juos sumažinti. 14.

21Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, apeliantė pažymi, jog faktą, kad atsakovė yra susidūrusi su laikinu apyvartinių lėšų trūkumu, patvirtina ne tik aukščiau nurodyta civilinė byla Nr. eL2-22315-854/2019, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis su kitu atsakovės kreditoriumi, išdėstant skolos sumokėjimą iki šių metų pabaigos, bet ir pateikta lentelė, iš kurios matyti, kad įmonė turi finansinių sunkumų, dėl kurių vėluoja dengti net Sodros įmokas. 15.

22Ieškovė atsiliepime prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 16.

23Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog su ieškove bandė tartis dėl skolos mokėjimo dar iki ieškovei pradėjus savo interesus ginti teismine tvarka, tačiau tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Apeliantė visiškai nereagavo į ieškovės pateiktus raginimus apmokėti skolą, nesikreipė ir net nebandė tartis dėl skolos išdėstymo, o dalį skolos sumokėjo ir pasiūlė tartis likus tik vienai dienai iki prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimo. 17.

24Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė, turėdama didelę verslo patirtį, nesuprato ir negalėjo suprasti prisiimtos 0,2 proc. delspinigių rizikos sutarties nevykdymo atveju. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė nepateikė visiškai jokių įrodymų, įrodančių apeliantės prastą finansinę padėtį, sudarančių pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2618.

27Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 19.

28Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamo prievolių pagal sutartį vykdymo, atsakomybės pagrindų ir delspinigių dydžio, pažeidus sutartį, nustatymo. Dėl delspinigių 20.

29Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą netesybų (delspinigių) dydį, nurodydama, kad paskaičiuoti delspinigiai – 0,2 procentai yra aiškiai per dideli. 21.

30Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). 22.

31Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Net ir tuo atveju kai netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad netesybų dydžio klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. 23.

32Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys yra profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę - įrangos nuomos sutartį, tai reiškia, kad šalys geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas ir galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. 24.

33Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų ieškovei savalaikiai atsiskaityti už gautas paslaugas pagal šalių 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytą sutartį Nr. EC-2953 ir ieškovės kreipimosi į teismą metu buvo skolinga 4 010,87 Eur. Nustatyta, kad sudarydama komercinę - įrangos nuomos sutartį, atsakovė įsipareigojo, vėluojant apmokėti sąskaitas ieškovei, mokėti jai delspinigius po 0,2 procentus už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos (3.2 punktas). Apeliantė neginčija fakto, jog savalaikiai ieškovei už sutartimi suteiktas paslaugas neapmokėjo, tačiau nesutinka su priskaičiuotu delspinigių dydžiu teigdama, jog sutartį paruošė ieškovė ir atsakovė negalėjo jos pakeisti. 25.

34Pažymėtina, jog sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis, nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, įskaitant ir teisę susitarti dėl netesybų, jų skaičiavimo tvarkos ir dydžio (CK 6.156 straipsnis), o sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantė buvo verčiama pasirašyti 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartį ar kad prieštaravo kuriai nors sutarties sąlygai. Tai, jog apeliantę sąlyga dėl netesybų dydžio tenkino, leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog pasirašius sutartį ir vėliau nebuvo reikštos jokios pretenzijos. Priešingai, atsakovei 2019 m. birželio 11 d. teismui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, apeliantė nurodė, jog 2019 m. birželio 10 d. sumokėjo ieškovei 1 000 Eur dalį skolos. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog ir priėmus preliminarų sprendimą, priteisus skolą bei delspinigius, atsakovė skolos dydį ir, kad vėluojama sumokėti skolą, pripažino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog susitarimas dėl delspinigių dydžio, sudarant sutartį, buvo formalus ar priverstinis. 26.

35Kaip minėta aukščiau, bylos šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kurie dėl netesybų susitarė laisva valia, sutartimi apibrėžė tiek įsipareigojimus, tiek ir nustatė joms priimtinas pasekmes už jų nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažinus netesybas, kaip to prašo apeliantė, iš esmės būtų paneigta šalių valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir minimalių nuostolių kompensavimo, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Įvertintina aplinkybė, jog netesybų dydis skatina sandorio šalis vykdyti įsipareigojimus dėl sutarto atsiskaitymo. Taip aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kad ir priėmus ginčijamą sprendimą, atsakovė skolą ieškovei yra sumokėjusi, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė ir toliau patiria nuostolius, nes jai priklausančios lėšos, kuriomis naudojasi apeliantė, yra reikalingos vykdyti ūkinę veiklą. Kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog sutartis buvo sudaryta prieš jos valią, konstatuoti, jog prisiimti įsipareigojimai yra nesąžiningi, akivaizdžiai pažeidžia jos teises bei neprotingai viršija ieškovės patirtus nuostolius, nėra pakankamo pagrindo. Ta aplinkybė, kad atsakovė dalį skolos sumokėjo, taip pat nesudaro pagrindo perskaičiuoti netesybas, nes dalinis skolos mokėjimas buvo atliktas jau po ieškinio pateikimo teismui dienos. Taigi, kaip matyti ieškovė, esanti verslo rinkoje ir tikėtina turėdama atitinkamą patirtį bei įžvalgas, numatydama tokias skolos nemokėjimo pasekmes, sutartyje su atsakove ir nustatė atitinkamą delspinigių dydį. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 27.

36Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 1113/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). 28.

37Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). 29.

38Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, turi ne tik vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bet siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo atidėjimą neišlaikytų pusiausvyros tarp ieškovės, kaip išieškotojos, ir atsakovės, kaip skolininkės, teisėtų interesų ir neatitiktų ieškovės teisėtų lūkesčių principo siekiant kuo greičiau atgauti skolą iš atsakovės. 30.

39Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nenurodė jokių kitų įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių egzistavimo būtina taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutą. Prašymą išdėstyti teismo sprendimą apeliantė buvo suformulavusi jau pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tačiau iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, kurios būtų pagrindas tenkinti jos prašymą. Taigi ir šiuo atveju pripažintina, kad apeliantė netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą, o to neigiamos pasekmės tenka jai pačiai (CPK 178 straipsnis). 31.

40Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl atsakovės finansinių sunkumų, nėra pakankami tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo: nepateikti įrodymai apie socialinio draudimo įmokas, turimą registruotiną ir kitokį kilnojamąjį turtą, lėšas banko sąskaitose, taip pat visą turimą nekilnojamąjį turtą, o ne atskiro turto išrašą. Toks pasirinktinių įrodymų teikimas liudija apeliantės nenaudai. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad kitoje byloje, kito kreditoriaus atžvilgiu buvo atidėtas teismo sprendimas – taip pat nesudaro teisinio pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantės dėstomi argumentai apie tai, kad bandė geranoriškai su ieškove tartis neleidžia spręsti apie tikrąsias apeliantės finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė laiku skolos negrąžino, vilkino skolos sumokėjimą, į raginimus sumokėti skolą taip pat nereagavo. Tai liudija apie apeliantės vengimą vykdyti neginčijamą prievolę, todėl teismo sprendimo išdėstymo instituto taikymas šiuo atveju neatitiktų jo tikslų bei pažeistų ieškovės teises. 32.

41Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliantės apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

42atsakovės UAB „Balux“ apeliacinį skundą atmesti.

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)„Ekspozicijų... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. preliminariu... 6. Atsakovė UAB „Balux (toliau ir atsakovė) pareiškė prieštaravimus dėl... 7. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus patvirtino, kad atsakovė... 8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė su skola sutinka, atsakovė yra... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.... 11. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu pakeitė Vilniaus... 12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškovei 1 000 Eur dalį skolos... 13. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio mažinimo pagrindo egzistavimo,... 14. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama atidėti skolos mokėjimą iki 2019... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. 10.... 17. Atsakovė UAB „Balux (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą,... 18. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista 1... 19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl... 20. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrįstai... 21. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, apeliantė pažymi, jog faktą, kad... 22. Ieškovė atsiliepime prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip... 23. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog su ieškove bandė tartis dėl... 24. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė, turėdama didelę verslo... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. 18.... 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamo prievolių... 29. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą netesybų... 30. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo... 31. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė... 32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose svarbu įvertinti konkrečių... 33. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų... 34. Pažymėtina, jog sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis, nustatyti... 35. Kaip minėta aukščiau, bylos šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę... 36. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 37. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs,... 38. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, turi ne tik... 39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl... 41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios... 42. atsakovės UAB „Balux“ apeliacinį skundą atmesti.... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palikti...