Byla e2A-858-343/2018
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1524-962/2018 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštą „Dėl žemės sklypo ( - ), Nr. 8SD-2369-(14.8.125.E.); panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 06 29 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1744-(8.5.); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo, adresas ( - ), suformuoto prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo pastatą – dyzelinę elektros pastotę, esančią ( - ). UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė valstybinės žemės sklypo, ( - ), prie pastato formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektą suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, įskaitant ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas. Tačiau atsakovės Kauno miesto skyrius 2017 05 09 raštu Nr. 8SD-2369-(14.8.125 E.) pakeitė savo poziciją ir atsisakė sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, motyvuodamas tuo, kad pastato naudojimo paskirtis neatitinka sklypo naudojimo būdo – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
    2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog žemės sklype yra pastatas – dyzelinė elektros pastotė, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Tokio pobūdžio statinys negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi daiktas funkciniu ryšiu yra susijęs su pagrindiniu daiktu, todėl projektas neturėjo būti rengiamas. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą draudžiama parduoti (nuomoti) valstybinę žemę užimtą statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Ieškovas neįrodė, kad pastatą ketina naudoti pagal paskirtį, nėra duomenų, kad pastate būtų įrenginių, skirtų pastato naudojimui pagal paskirtį. Žemė ne aukciono būdu gali būti parduodama naudoti pastatą pagal paskirtį esamiems, o ne planuojamiems pastatyti statiniams, šiuo metu pastatas yra 70 proc. nusidėvėjęs. Prašė taikyti ieškinio senatį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1075 Eur bylinėjimosi išlaidas.
    2. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikti ieškinį dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 05 09 rašto Nr. 8SD-2369-(14.8.125E) turėjo iki 2017 06 09, o pateikė 2017 07 18, t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio individualaus administracinio akto apskundimo terminą. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamame akte buvo klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka, į tai, kad atsakovė 2017 06 29 sprendimu ieškovo skundą atmetė, teismas sprendė, kad ieškovas terminą raštui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. buvo suklaidintas pačios atsakovės. Todėl vertindamas, kad terminas 2017 05 09 individualiam administraciniam aktui apskųsti praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujino.
    3. Teismas, spręsdamas dėl administracinio akto teisėtumo, nustatė, kad žemės sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – suformuoti apie 377 kv. m. žemės sklypą prie naudojamų statinių, adresu ( - ) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Projektą suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, tame tarpe ir atsakovė. Patikrinimo aktu atsakovė konstatavo, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus bei pritarė projekto teikimui tvirtinti. 2016 02 12 įsakymu Nr. A-397 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius projektą patvirtino. Įsakymas yra galiojantis, nepanaikintas administracinis aktas bei nėra duomenų, kad jis būtų ginčijamas. Šių aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad atsakovė, derindama projektą ir pritardama jo teikimui tvirtinti, sukėlė teisinius padarinius bei ieškovo teisėtus lūkesčius. Todėl teismas nustatytų aplinkybių pagrindu ir remdamasis bei vadovaudamasis teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais teisės principais darė išvadą, kad sklypas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato yra suformuotas teisėtai ir pagrįstai, juo nustatytas sklypo naudojimo būdas atitinka pastato paskirtį ir būtent toks naudojimo būdas buvo suderintas (t. y. jam pritarta) visų derinančių institucijų, įskaitant ir atsakovę. Dėl to atsakovės raštą bei sprendimą, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovu suformuoto žemės sklypo prie pastato, skirto pastato eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka vertino nepagrįstais.
    4. Teismas nustatęs, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas prie įregistruoto pastato – dyzelinės elektros pastotės, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio ir įvertinęs bylos duomenis, ieškovo atstovės paaiškinimus, kad ieškovas ketina pastatą naudoti pagal jo paskirtį ir nesant priešingų įrodymų (šiuo metu pastatas yra 70 proc. nusidėvėjęs), sprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog šio pastato eksploatacija pagal paskirtį negalima. Ieškovas neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypą, tokiu būdu suvaržomos jo, kaip pastatų savininko, teisės. Teismas vertino kad atsakovės siekis pripažinti pastatą priklausiniu paneigtų ieškovo teisėtai įgytą nuosavybės teisę į pastatus. Teismas, panaikinęs skundžiamus aktus, atsakovę įpareigojo sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), suformuoto prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos ir deramai, aiškiai bei racionaliai nemotyvavo, nenurodė nukrypimą pagrindžiančių argumentų, aiškindamas ir taikydamas teisę neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nevertino esminių bylai aplinkybių, apie jas pasisakė tik formaliai ir tik padarydamas bendras, grįstas prielaidomis, išvadas, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas naikintinas šių argumentų pagrindu:
      1. Ieškovas praleido terminą ginčyti administracinį aktą, o praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl taikytina ieškinio senatis. Ieškovas pateikti ieškinį dėl 2017 05 09 rašto turėjo per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos – iki 2017 06 09, tačiau ieškovas iš pradžių 2017 06 05 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą pasinaudodamas išankstine ne teismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nors jokie teisės aktai tokios apskundimo tvarkos nenumato. Nepaisant to, ieškovas delsė, kol jo skundas bus išnagrinėtas Nacionalinėje žemės tarnyboje, o tik tada 2017 07 18 ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, t. y. praleidęs daugiau kaip du mėnesius apskundimo terminą.
      2. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo suformavimas ir pardavimas (nuoma) be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Žemės sklype yra pastatas – dyzelinė elektros pastotė, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Tokio pobūdžio statinys negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi daiktas funkciniu ryšiu yra susijęs su pagrindiniu daiktu. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą draudžiama parduoti (nuomoti) valstybinę žemę užimtą statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
    2. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė dalyvavusi visose sklypo formavimo procedūrose, tačiau nepagrįstai atsisakiusi be aukciono parduoti žemės sklypą, pagrįstai sprendė, jog atsakovė tokiais savo veiksmais sukėlė teisinius padarinius ir teisėtus lūkesčius, kuriuos pažeidė skundžiamais aktais. Skundo argumentai, kad projektas neturėjo būti rengiamas yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, kadangi projektas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl teismas pagristai laikė, kad šis įsakymas ir juo patvirtintas projektas yra privalomas atsakovei. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.
    3. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka dalyvavo projekto rengimo procese, parengė reikalavimus, suderino projekto sprendinius, išdavė teigiamą patikrinimo aktą, taip pat pati suformavo ginčo žemės sklypą patvirtindama žemės sklypo kadastro duomenis, kurių pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė neprieštaravo ir sutiko su rengiamu projektu ir juo nustatytais sprendiniais, projektas yra teisėtas, galiojantis, nenuginčytas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
    2. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės statinio eksploatavimui įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas atnaujino ieškinio senaties terminą ir konstatavo valstybinės žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn ne aukciono tvarka sąlygas, įpareigodamas atsakovę valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka parduoti ieškovui.
    3. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovas praleido terminą ginčyti administracinį aktą, o praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl teismas jį atnaujino nepagrįstai.
    4. Byloje nustatyta, kad valstybei valstybinės žemės disponavimo ir valdymo klausimu atstovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys Kauno miesto skyrius, 2017 02 07 raštu atsisakė patenkinti ieškovo prašymą sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas reiškiamu ieškiniu siekia, kad su juo būtų sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir tuo pagrindu įgyti nuosavybės į žemės sklypą teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-667-684/2015 dėl nuostatų, įtvirtintų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse taikymo, nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai sprendžiant dėl valstybinės žemės įsigijimo skundžiami teismui, o privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nustatyta tik dėl tokių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais nesprendžiami disponavimo valstybine žeme ar jos valdymo klausimai. Todėl sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovui ieškinio senaties terminas neatnaujintinas, kadangi ieškovas skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą pasinaudodamas išankstine ne teismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 ). Išvadą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo pačios atsakovės neteisingai nurodyta rašto apskundimo tvarka. Iš į bylą pateikto ginčijamo rašto matyti, kad jame nurodyta, jog raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka (el. bylos tomas 1, b. l. 54, 62-63). Kaip nurodo atsakovė atsiliepime, ieškovas su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, pasinaudodamas išankstine ne teismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
    5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja būtina prielaida atsirasti ieškovo teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, kadangi šiame žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausiantis statinys. Apeliantė, su tuo nesutikdama, skunde teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo suformavimas ir pardavimas ne aukciono tvarka siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį.
    6. Byloje nustatyta, ieškovas 2010 12 09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybėn įgijo pastatą – dyzelinę elektros pastotę, unikalus Nr. ( - ) (el. bylos t. 1, b. l. 33-34, 46). Pastato – dyzelinės elektros pastotės pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 procentų. Ieškovas 2015 09 23 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, esančios adresu ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį (el. bylos t. 1, b. l. 80). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 10 14 įsakymu Nr. A-2962 „Dėl žemės sklypo prie pastato ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (el. bylos t. 1, b. l. 120). UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė valstybinės žemės sklypo, esančio ( - )prie Pastato formavimo ir pertvarkymo projektą (el. bylos t. 1, b. l. 60). Projektą suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, įkaitant ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (el. bylos tomas 1, b. l. 14, 61). 2016 02 05 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-360- (8.14) (el. bylos tomas 1, b. l. 61) atsakovė konstatavo, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus bei pritarė projekto teikimui tvirtinti, o 2016 02 12 įsakymu Nr. A-397 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius projektą patvirtino (el. bylos tomas 1, b. l. 58, 59, 60). Žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu (el. bylos tomas 1, b. l. 56-57). 2017 03 22 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas Žemės sklype ir surašytas 2017 03 23 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-32-(14.8.71.), kuriame konstatuota, jog pastatas pagal nustatytą naudojimo būdą nėra naudojamas, jokia veikla nėra vykdoma. Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2017 05 09 raštu Nr. 8SD-2369-(14.8.125 E.) atsisakė sudaryti su ieškovu sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi pastato naudojimo paskirtis neatitinka sklypo naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) (el. bylos tomas 1, b. l. 54, 62-63). 2017 06 29 sprendimu Nr. 1SS-1744-(8.5.), priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsakovė ieškovo skundą atmetė ir raštą paliko nepakeistą (el. bylos tomas 1, b. l. 11-13).
    7. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovui priklausanti dyzelinė elektros pastotė negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi jos paskirtis – pagalbinio ūkio, t. y. skirta tarnauti pagrindiniam daiktui. CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 str. 2 d., 4.19 str. 1 d.). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).
    8. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) butai; 4) patalpos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys – pastatas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registre dyzelinė elektros pastotė įregistruota kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, todėl yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas.
    1. Apeliantė nesutinka ir su teismo įpareigojimu sudaryti ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Ji skunde teigia, kad žemės sklypo suformavimas ir pardavimas be aukciono teisės aktuose siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ketina pastatą naudoti pagal jo paskirtį, todėl nors pastatas yra 70 procentų nusidėvėjęs, sprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog šio pastato eksploatacija pagal paskirtį negalima.
    2. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2017 12 04 duomenimis, pagrindinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Atsakovė skundžiamais aktais atsisakė be aukciono ieškovui parduoti ginčo žemės sklypą, nes pastato – dyzelinės elektros pastotės pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo. 2017 03 23 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-32-(14.8.71.) nustatyta, kad žemės sklype esantis pastatas – dyzelinė elektros pastotė pagal nustatytą naudojimo būdą nėra naudojama, sklype nėra vykdoma jokia veikla.
    3. Šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui aktualiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti žemes sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl žemės naudojimo būdo turinio aprašo patvirtinimo)“ 21 punktą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdas nustatomas tuomet, kai žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams.
    4. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Todėl, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Byloje nustatyta, kad žemės sklype esantis statinys nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 70 procentų), atsakovė patikrinimo vietoje metu nustatė, kad statinio savininkas nenaudoja jo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, žemės sklype nevykdo jokios veiklos. Nurodytos aplinkybės patvirtina statinių nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo statiniui eksploatuoti faktą. Ieškovas neginčija šių aplinkybių, teismui paaiškinęs, jog tai, kad pastotėje nėra jokios įrangos nereiškia, kad neketina vykdyti veiklos ateityje, tačiau neturintis investuoti į įrangą, kol nesutvarkyti žemės sklypo įsigijimo dokumentai. Elektros pastotė nenaudojama pagal paskirtį, sklypas netarnauja šio pastato eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemes sklypas gali būti parduotas be aukciono. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neturi teisės į ginčo žemės sklypo pardavimą ne aukciono būdu, todėl sprendžia, kad ieškovo ieškinys patenkintas nepagrįstai.
    5. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus; netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, materialinės teisės normas, taikytinas ginčo teisiniams santykiams; apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas; teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto skyriaus, apeliacinis skundas tenkintinas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

7Apeliacinį skundą tenkinti.

8Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

9Ieškinį atmesti.

10Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai