Byla 2A-875-881/2015
Dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Rožinis dramblys“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-604/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „Rožinis dramblys“, trečiasis asmuo V. K., dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas A. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidėją, steigėją UAB ,,Rožinis dramblys“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos laikraštyje ,,Vesti Šalči“ savo lėšomis išspausdinti tokio turinio paneigimus: ,,Informuojame, kad 2013 m. vasario 19 d. leidinio Nr. 14 (1492) straipsnyje ,,Kontrabandininkas vs Valstybė: Šalis kol kas pralaimi sausai“ paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, pažeminusi A. J. garbę ir orumą: ,,<...> Mūsų rajono teismas daugiau nei pilnai patenkino pareiškėjo prašymą pripažinęs mane kaltu ir skyręs man šešis mėnesius arešto vietoj trijų, kurių prašė pats A. J. <...> Nemoksliškai parašyti žmogaus, laikančio save išskirtiniu teisininku ir ikiteisminio tyrimo subjektu, <...> Sunku patikėti, tačiau apie tai, kad A. J. susidorjo su buvusiu kelių policijos vadovu, man papasakojo Baltosios Vokės gyventojai, kurie išgirdo šią istoriją iš paties ... A. J. Pats A. J. eilinį kartą bandė suversti kaltę kitam ir pabandyti išlipti sausas iš vandens. <...> tarytum prieš interviu kontrabandininkas buvo pavadintas tuo, kas jis iš tikrųjų yra. <...> tas asmuo buvo rajone žinomas kontrabandininkas A. J. <...> Kontrabandininko kerštas mums nebuvo naujiena, nes mes tikėjomes panašaus scenarijaus. <...> A. J., paprastas kontrabandininkas, taip piktavališkai sugebėjo aklai sužaisti sostinės policijos vadovybe. <...> tuomet A. J. nutarė veikti kaip Leninas ir pasirinko kitą kelią, užsidegė automobilis, <...> o viršininko atžvilgiu žentas įtraukė savo uošvį su viršininku, ir pagal standartinę grandinę žmogus, penkiolika metų sąžiningai ištarnavęs policijoje, staiga tapo blogu ir buvo atleistas iš tarnybos. <...> apie tai, kad A. J. susidorojo su buvusiu kelių policijos vadovu, man papasakojo Baltosios Vokės gyventojai, kurie išgirdo šią istoriją iš paties A. J.“ Laikraščio ,,Vesti Šalči“ redakcija atsiprašo A. J. už melagingų ir neatitinkančių tikrovės bei žeminančių jo garbę ir orumą duomenų paskleidimą. Be to, ieškovas prašė priteisti iš atskovo ieškovo naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 170 Lt bylinėjimosi išlaidų – už straipsnių vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą bei bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas UAB „Rožinis dramblys“ su ieškovo reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikraštyje ,,Vesti Šalči“ 2013 m. vasario 19 d. leidinyje Nr. 14 (1492) straipsnyje ,,Kontrabandininkas vs valstybė: Šalis kol kas pralaimi sausai“, paskleista informacija yra teisinga, atitinka tikrovę, patvirtinta 2013 m. sausio 8 d. publicistinės TV laidos ,,Prieš srovę“ medžiaga, kurios dėka šioje laidoje dalyvavęs ieškovas pagarsėjo kaip kontrabandininkas, bei 2011 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1021-315-2011, kuriuo buvo panaikintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendis ir žurnalistas V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, buvo išteisintas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad l. K. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos apie A. J., kuri galėjo jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

8Teismas pripažino, kad UAB „Rožinis dramblys“ 2013 m. vasario 19 d. laikraštyje „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 14 (1492) išspausdintame straipsnyje ,,Kontrabandinikas vs Valstybė: Šalys kol kas pralaimi sausai“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatinkanti, žeminanti A. J. garbę ir orumą informacija.

9Teismas įpareigojo atsakovą per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ leidėją ir steigėją UAB ,,Rožinis dramblys“ savininką V. K. laikraščio ,,Vesti Šalči“ numeryje rusų kalba, pirmame puslapyje, toje pačioje vietoje, be komentarų, tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kaip ir buvo išspausdintas 2013 m. vasario 19 d. straipsnis ,,Kontrabandinikas vs Valstybė: Šalys kol kas pralaimi sausai“, su visu tekstu atsakovo lėšomis paskelbti šio turinio paneigimą; Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ redakcija pripažįsta, kad 2013 m. vasario 19 d. Šalčininkų rajono laikraščio ,,Vesti Šalči“ (rusų kalba) leidinyje Nr. 14 (1492) straipsnyje ,,Kontrabandinikas vs Valstybė: Šalys kol kas pralaimi sausai“, kurio autorius yra V. K., buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: <...> Sunku patikėti, tačiau apie tai, kad A. J. susidorjo su buvusiu kelių policijos vadovu, man papasakojo Baltosios Vokės gyventojai, kurie išgirdo šia istoriją iš paties ... A. J. Pats A. J. eilinį kartą bandė suversti kaltę kitam ir pabandyti išlipti sausas iš vandens. <...> tarytum prieš interviu kontrabandininkas buvo pavadintas tuo, kas jis iš tikrųjų yra. <...> tas asmuo buvo rajone žinomas kontrabandininkas A. J., <...> Kontrabandininko kerštas mums nebuvo naujiena, nes mes tikėjomes panašaus scenarijaus. <...> A. J, paprastas kontrabandininkas, taip piktavališkai sugebėjo aklai sužaisti sostinės policijos vadovybė. <...> tuomet A. J. nutarė veikti kaip Leninas ir pasirinko kitą kelią, užsidegė automobilis, <...> o viršininko atžvilgiu žentas įtraukė savo uošvį su viršininku, ir pagal stabdartinę grandinę žmogus, penkiolika metu sąžiningai ištarnavęs policijoje, staiga tapo blogu ir buvo atleistas iš tarnybos. <...> apie tai, kad A. J. susidorojo su buvusiu kelių policijos vadovu, man papasakojo baltosios Vokės gyventojai, kurie išgirdo šią istoriją iš paties A.J.“

10Teismas taip pat priteisė iš UAB „Rožinis dramblys“ ieškovo A. J. naudai 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 170 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

11Teismas nurodė, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

12Teismas konstatavo, kad ginčo duomenys buvo išspausdinti ir platinti Šalčininkų rajono laikraštyje ,,Vesti Šalči“, skirtame Šalčininkų rajono gyventojams, todėl ginčo duomenų paskleidimas buvo akivaizdus. Iš esančių byloje rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškinyje nurodytuose straipsniuose buvo parašyta apie ieškovą A. J.. Minėtoje publikacijoje nėra tiesiogiai nurodytas ieškovo vardas ir pavardė, tačiau straipsnyje nurodyti duomenys apie giminystės ryšius, išnagrinėtą baudžiamąją bylą, patalpinta fotonuotrauka (uždengtos akis), todėl teismui nekilo abejonių, kad straipsnyje rašoma apie ieškovą, be to, ieškovas nurodė, kad po publikacijos jam paskambino pažįstami ir draugai. Straipsnio autoriumi yra V. K., apie tai patvirtino pats straipsnio autorius V. K., byloje dalyvaujantis trečioju asmeniu ir atsakovo atstovu bei patvirtino, kad straipsnyje rašoma apie A. J..

13Teismas pažymėjo, kad įstatymas leidžia žurnalistui, norinčiam iškelti problemą, paryškinti tam tikras detales, tačiau tai turi būti toleruojama tol, kol neperžengtos žurnalisto sąžiningos veiklos ribos, kol nepradedama piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis. Atsakovo atstovas ir tretysis asmuo yra priešiškuose santykiuose su ieškovu, kuris savo laiku buvo įtariamuoju baudžiamojoje byloje dėl turto vagystės iš įmonės, kurios direktoriumi buvo V. K., tačiau ieškovo A. J. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nustraukta, todėl peržengdamas žurnalisto etikos reikalavimus ir painiodamas privačus interesus V. K. bando pakenti ieškovui. Iš ieškovo paaiškinimo seka, kad jis yra minimas 54 ar 55 straipsniuose išspasdintuose laikraštyje ,,Vesti šalči“ po to, kai jo atžvilgiu buvo nutraukta byla dėl vagystės. Taigi teismas sprendė, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. vasario 19 d. leidinio Nr. 14 (1492) straipsnyje ,,Kontrabandininkas vs Valstybė: šalis kol kas pralaimi sausai“ paskleista informacija neatitinka tikrovės.

14Ieškovo išgyvenimus teismas įvertino 3 000 Lt suma.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas UAB „Rožinis dramblys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprenimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais :

171. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tam tikrų faktų visumą: žinių paskleidimo faktą , faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą; faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovui ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pradėtoje 2012 m. birželio 28 d. dėl kontrabandos buvo pareikšti įtarimai dėl kontrabandos, kuris buvo nutrauktas 2012 m. gruodžio 17 d., o ieškovo skundžiama publikacija, kurioje jis buvo vadinamas kontrabandininku buvo paskelbta 2013 m. vasario 19 d. Šiuo atveju atsakovas iš esmės neiškraipė informacijos, todėl lakoniškai pavadinęs ieškovą nuo pagrindinio žodžio „kontrabanda“, dėl kurios ieškovui buvo pareikšti įtarimai ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, išvestiniu daiktavardžiu „kontrabandininkas“ iš esmės paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją.

182. Teiginyje „Tuomet A. J. Nutarė veikti kaip Leninas ir pasirinko kitą kelią. Po šio įvykio vien policininkui, kuris tuomet dirbo ekipaže surašant protokolą, staiga užsidegė automobilis, be to, būtent policijos komisariato stovėjimo aikštelėje, po ko jis išėjo į pensiją, o viršininko atžvlgiu žentas įtraukė savo uošvį su viršininku ir pagal standartinę grandinę žmogus, penkiolika metų sąžiningai ištarnavęs policijoje, staiga tapo blogas ir buvo atleistas iš tarnybos“ straipsnio autorius, žurnalistas V. K. pateikė faktinių duomenų sugretinimu paremtas prielaidas (t. y. nuomonę) apie policijos pareigūno atleidimą iš užimamų pareigų. Iš paskelbtos informacijos, atsakovo teigimu, yra aišku, kad pasirinkęs faktų sugretinimo metodą, straipsnio autorius siekia analizuoti policijos pareigūno atleidimo iš eitų pareigų priežastis, tačiau paskleistos informacijos nepakanka, kad nepriklausomas skaitytojas, perskaitęs publikaciją, savarankiškai padarytų išvadą, kad ieškovui yra priskiriami gerai moralei bei teisei priešingi veiksmai ir juo labiau paskleistos informacijos nepakanka kontstuoti, kad ieškovas veikė neteisėtai, nepadoriai ar nesąžiningai. Atsižvelgtina į tai, kad iškeltos prielaidos nėra patikslinamos, detalizojamos ar papildomai aptariamos, kas leistų manyti, kad ieškovas yra kaltinamas nusikalstamų, neteisėtų veiksmų atlikimu.

193. Akivaizdu, kad ieškovas, ieškinyje sąmoningai iškreipęs viso straipsnio tirinį, fragmentiškai išrinkęs iš bendro straispnio turinio jo atskiras dalis, šias jo paties išrinktas ir nurodytas straispnio teksto ištraukas pateikia ir subjetyviai interpretuoja, pasiremiant vėl gi paties ieškovo subjektyviomis interpretavimo išvadomis, dėl ko yra prarastas viso straipsnio turinio vaizdas ir jo esmė.

204. Pirmosios instancijos teismas teiginiui „pats A. J. eilinį kartą bandė suversti kaltę kitam ir pabandyti išlipti sausas iš vandens.“ akivaizdžiai nepagrįstai taikė tiesos kriterijų, nes šiuo atveju straipsnio autorius, žurnalistas V. K. išsakė savo asmeninę nuomonę dėl pirmiau jau aptartos baudžiamosios bylos, o teiginyje „sunku patikėti, tačiau apie tai, kad A. J. Susidorojo su buvusiu kelių policijos vadovu, man pasakojo Baltosios Vokės gyventojai, kurie išgirdo šią istoriją iš paties A. J.“ Atsakovo manymu, straipsnio autorius tik nurodė savo informacijos šaltinius – Baltosios Vokės gyventojus, kurie suteikė jam informaciją apie susidorojimą su kelių policijos vadovu.

215. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad duomenys yra melagingi – 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo valdybos viršininko E. J. atsakymas Nr. 10-s-5626, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl patrulio R. P. automobilio padėgimo, kuriame A. J. apklaustas nebuvo bei 2013 m. balandžio 4 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko K. L. atsakymas Nr. 10-S-5240, kad ieškovas nėra įtakojęs A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos, yra niekiniai teisine prasme, kadangi buvo atsakyta į ieškovo rafinuotai suformuluotus klausimus.

226. Pirmosios instancijos teismas, netinkami įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažinęs, kad straipsnyje buvo išspausdinta tikrovės neatitinkanti informacija nepagrįstai sprendė, jog ši informacija neigiamai atsiliepė ieškovo reputacijai bei įžeidė pastarojo garbę ir orumą. Asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Atsakovas pažymėjo, kad garbės ir orumo gynimo objektas – tai teigiamas asmens vertinimas visuomenėje. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Įžeidimas – tai kito žmogaus prestižo, reputacijos paniekinimas. Reputaciją galima apibūdinti, kaip visuomeninę nuomonę apie asmenį, susiklosčiusią jo socialinių savybių pagrindu, ir asmens reputacija pirmiausia yra susijusi su šio asmens socialine ir ekonomine veikla, todėl svarbu atsižvelgti į tai, ar ieškovo vertinimas visuomenėje galėjo pasikeisti dėl publikacijos paskleidimo. Bylos duomenimis ieškovui ne kartą buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsakovo vertinimu, įtarimai liudija apie teisei priešingos veikos atlikimą, kuri yra nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės bei kitų visuomenėje pripažįstamų socialinių normų požiūriu. Teisės, moralės ir kitų socialinių normų kontekste asmens elgesys, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, visuomet vertinamas neigiamai. Todėl paskleista informacija neįgijo papildomos ieškovo deklaratyviai konstatuojamos neigiamos reikšmės ir neprisidėjo prie neigiamo ieškovo vertinimo, kadangi pats ieškovas, o ne atsakovas, savo veiksmais nulėmė neigiamą savo vertinimą visuomenėje.

237. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nenurodė nei vieno iš trijų savarankiškų CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatytų visuomenės informavimo priemonės civilinės atsakomybės pagrindų, kad būtų galima pritaikyti civilinę atsakomybę nustatančią įstatymo normą įstatyme tiesiogiai numatytam subjektui. Šioje byloje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas visuomenės informavimo priemonei – UAB „Rožinis dramblys“ (atsakovui). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2013 m. balandžio 2 d. pareiškė akivaizdžiai netinkamą, nesusijusią su straipsniu reikalavimą dėl duomenų paneigimo pirminiam informacijos šaltiniui, reikalaudamas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pakenkė piliečio A. J. teisėtiems interesams, ypač jo reputacijai, paskelbtą Šalčininkų rajono laikraštyje. Ieškovas žinodamas, kad atsakovas yra tik duomenų paskleidimo priemonė, reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nepasinaudodamas replikos teise, pareiškė netinkamam asmeniui – atsakovui, o ne pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui), tuo pažeisdamas CK 2.24 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatas. Dėl tų pačių motyvų sutapatinęs atsakovą su trečiuoju asmeniu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatas atsakovo atžvilgiu, kuris yra ne pirminis informacijs šaltinis, o tik duomenų paskleidimo priemonė.

248. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi byloje išsprendė ir patenkino reikalavimą, kurio nebuvo pareiškęs ieškovas, kuris nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė teismo tik įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išspausdinti atitinkamus paneigimus.

259. Skundžiamame sprendime teismas netinkami vykdė savo funkcijas, todėl buvo pažeisti civilinio proceso teisės principai – teisėjų nešališkumas, nepriklausomumas, dispozityvumas ir rungimasis, pagal kuriuos teismas negali padėti nei vienai iš šalių įrodyti jos įrodinėjamas aplinkybes.

26Ieškovas A. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skunsdą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino buloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, kurie kurie paneigė atsakovo argumentus, grindžiamus abejonėmis ir gandais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai vertino ginčo publikacijoje nurodytus teiginius, kadangi teiginiai įvertinti viso straipsnio kontekste, atsižvelgė į publikacijose naudojamus žodžius, jų reikšmę, išraiškos formas, straipsnio kontekstą, pasisakymo aplinkybes, tikslus, atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas straipsnis buvo paskelbtas ne nuomonių skiltyje, atsižvelgė į iššaukiančią straipsnio antraštę bei nuotrauką, kuri laikytina vaizdine publikacijos turinio išraiška, skirta tokiu būdu pritraukti skaitytojų dėmesį į publikacijoje nurodytą temą. Remiantis teismų parktika, viešosios informacijos rengėjui nėra draudžiama informuoti visuomenę, jei asmens kaltė nėra įrodoma, o skundžiamu atveju publikacijoje visiškai apie tai neužsimenama. Be to, EŽTT praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmuo, reikšdamas nuomonę tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina kito asmens garbę ir orumą vien tik turėdamas tikslą kitą žmogų pažeminti, piktnaudžiauja savo teise reikšti nuomonę, privalo atlyginti tokiu piktnaudžiavimu kitam asmeniui padarytą turtinę arba neturtinę žalą.

27Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 10 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Ieškovas nurodo, kad V. K. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo A. J. įžeidimo. Pasak ieškovo, nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės galėsiančios padėti teisingai išspręsti nagrinėjamą civilinę bylą, todėįl prašo jį prijungti prie nagrinėjamos bylos.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas atmetamas.

30Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

31Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 str.). Tai įpareigoja teismus, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylas, derinti konstitucines nuostatas – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti, skleisti informaciją bei idėjas ir teisę į garbę, orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą.

32Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens garbės, orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo (LRK 28 str., CK 5 str., Visuomenės informavimo įstatymo 3, 4 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę – skleisti informaciją, pažeidžia kitų asmenų teises, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą.

33Nagrinėjamoje byloje atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas konstatavo, kad A. J. nėra teistas ar baustas administracine tvarka už kontrabandą, todėl žurnalistas, peržengdamas žurnalisto etikos reikalavimus ir pavadindamas ieškova „kontrabandininku“, dėl asmeninių nuoskaudų bandė jam pakenkti. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovui 2013 m. birželio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabanbdos gabenimo, kuris buvo nutrauktas 2012 m. gruodžio 19 d., o ieškovas skundžiamą publikaciją paskleidė 2013 m. vasario 19 d., todėl atsakovas pavadinęs ieškovą „kontrabandininku“ iš esmės neiškraipė faktų, o paskleidė informaciją, kuri atspindėjo tuo metu vykstančius įvykius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu.

34Visuomeninę nuomonę apie asmenį galima suformuoti tiek paskleidžiant žinią (faktus, duomenis), tiek pareiškiant nuomonę. Kiekvienas asmuo turi teisę tikėtis, kad apie jį nuomonė bus formuojama pagal realius jo veiksmus, nuopelnus ir pasiekimus. Nuo neteisingos, nepagrįstos ir įžeidžiančios nuomonės pareiškimo ir jos pagrindu visuomeninės nuomonės suformavimo asmuo taip pat turi teisę gintis.

35Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas leidinyje yra pavadintas „kontrabandininku“. Nagrinėjamos bylos kontekste, leidinyje yra skelbiama konstatuojamojo pobūdžio faktinė informacija apie ieškovo A. J. veiksmus, uždraustus baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Tai yra kategoriškas teiginys, reiškiantis aiškų kaltinimą nusikaltimo padarymu. Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, jog iš esmės jis skleidė aktualią tuo metu informaciją, vertinamas kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ginčo dėl to, kad nagrinėjama informacija yra apie pareiškėją, nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad joks teismas nėra priėmęs apkaltinamojo nuosprendžio pareiškėjo atžvilgiu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendyje pagrįstai sprendė, kad ginčo teiginyje yra pateikiami nepagrįsti, nepatikrinti, faktais neparemti kaltinimai ir nekaltumo prezumpcijos principą pažeidžiantys duomenys. Nekaltumo prezumpcijos principo esmė ir reikšmė tokia: asmuo laikomas nepažeidusiu Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų tol, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodoma priešingai. Nuostata dėl asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja nuo tada, kai teismas viešai Lietuvos Respublikos vardu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskelbia baudžiamojo kaltinimo asmeniui teisėtumą bei pagrįstumą ir pripažįsta jį kaltu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus; taip pat šis teismas yra akcentavęs žurnalistų rūpestingumo ir kruopštumo pareigą, siekiant, kad informacija būtų tiksli (2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją; 2007 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Standart Verlagsgesellschaft mbH prieš Austriją). Nagrinėjamu atveju publikacijos autorius pasinaudojo savo teise reikšti nuomonę hiperbolizuota forma, kuria iš esmės visuomenei suteikė informaciją apie veiksmus, kurių pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla A. J.. Nors atsižvelgiant į tai, kad publikacijos autorius aprašė faktus, kurių pagrindu buvo pradėtas, vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau pavadindamas ieškovą ,,kontrabandininku“, straipsnio autorius pateikia visuomenei iš esmės klaidinančią informaciją, kuri skaitytojui suponuoja mintį apie ieškovo įvykdytą nusikalstamą veiką, kas turi tiesioginės įtakos jos garbei, orumui, reputacijai ir pan. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo žurnalistas, analizuojamo straipsnio autorius, straipsnyje, publikuotame leidinyje ,,Vesti Šalči“ pavadinęs ieškovą „kontrabandininku“ peržengė teisės skleisti informaciją ribas, taip pažeisdamas ieškovo garbę ir orumą.

36Iš tiesų ginčo teiginiais „tuomet A. J. nutarė veikti kaip Leninas ir pasirinko kitą kelią. Po šio įvykio vienam policininkui, kuris tuomet dirbo ekipaže surašant protokolą, staiga užsidegė automobilis, be to, būtent policijos komisariato stovėjimo aikštelėje, po ko jis išėjo į pensiją, o viršininko atžvilgiu žentas įtraukė savo uošvį su viršininku ir pagal standartinę grandinę žmogus, penkiolika metų sąžiningai ištarnavęs policijoje, staiga tapo blogas ir buvo atleistas iš tarnybos“ straipsnio autorius, žurnalistas pateikė faktinių duomenų sugretinimu paremtas prielaidas (t. y. savo nuomonę) apie policijos pareigūno atleidimą iš užimamų pareigų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bendrame straipsnio kontekse pateiktos informacijos pakanka, kad nepriklausomas skaitytojas, perskaitęs publikaciją, savarankiškai padarytų išvadą, kad ieškovui yra priskiriami gerai moralei ir priešingi teisei veiksmai.

37Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tais atvejais, kai teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tačiau tais atvejais, jei asmuo yra nepatenkintas formavimu apie save neteisingos, nepagrįstos nuomonės, kuri neturi jokio pagrindo, o yra tiesiog kitų asmenų įsivaizdavimas, ir tokia nuomonė nėra pagrįsta jokiais faktais (duomenimis), jis turi konstitucinę teisę gintis nuo tokios nuomonės apie jį formavimo. Kito asmens saviraiškos laisvė šiuo atveju negali būti svarbesnė nei asmens teisė į garbę ir orumą. Byloje Alithia Publishing company ltd & Constantinides v. Cyprus teismas konstatavo, kad siekiant pateisinti ginčijamus teiginius, turi būti skirtingai traktuojami skleidžiami faktai ir nuomonės, nes faktų egzistavimas gali būti patikrinamas, o nuomonių teisingumas nėra įrodinėjamas. Tačiau net ir tuo atveju, jei pareiškimai priskiriami nuomonėms, turi būti pakankamai faktų tas nuomones pagrįsti. Jei tokių faktų nėra, nuomonės reiškimas gali būti traktuojamas kaip perteklinis ir nebūti saugomas Konvencijos (EŽTT byla Lindon and others v. Prancūzija. 2007 m. spalio 22 d. Nr. 21279/02; 3644 8/02). Remiantis šia EŽTT praktika, akivaizdu, jog iš esmės įgyvendinant nacionalinėje teisėje Konvencijos 10 straipsnį (mutatis mutandis Konstitucijos 25 straipsnis), nustatant teisingumą tų faktinių aplinkybių, kuriomis nuomonė buvo grindžiama, gali būti taikomas onus probandi (įrodinėjimo pareiga) principas.

38Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas publikacijoje ginčijamus teiginius apie tai, kaip ieškovas susidorojo su buvusiu kelių policijos vadovu įvardija, kaip nuomonę, kuri remiasi Baltosios Vokės gyventojų pateikta informacija. Pirmosios instancijos teismas apklausęs byloje liudytojus (G. B., A. G., D. P.) nepatvirtino fakto, kad informaciją straipsnio autorius gavo iš Baltosios Vokės gyventojų, todėl atsižvelgiant į tai, kad žurnalistas savo nuomonę turi paremti faktais bei turi patikrinti ir įsitikinti galimų faktų teisingumu, teisėjų kolegija, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančus įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

39Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo valdybos viršininko E. J. atsakymas Nr. 10-s-5626, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl patrulio R. P. automobilio padėgimo, kuriame A. J. apkalustas nebuvo bei L. L. atsakymas Nr. 10-s-5240, kad ieškovas nėra įtakojęs A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos yra niekiniai teisine prasme, nes buvo atsakyta į ieškovo rafinuotai suformuluotus klausimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę būtina nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, taigi nepažeidė kasacinio teismo nustatytų įrdymų vertinimo taisyklių, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir ieškinį tenkino. Be to, teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apelianto nurodomi raštai neturėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, nors turėjo reikšmės susiformuojant pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Be to, akivaizdu, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai nėra pagrindas naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovui, atsižvelgė į žalą padariusio asmens, t. y. straipsnio autoriaus kaltę, jo elgesį po žinių paskelbimo, žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį bei įtaką ieškovo profesinei veiklai, tačiau nenurodė nei vieno iš trijų savarankiškų CK straipsnio dalyje nustatytų visuomenės informavimo priemonės civilinės atsakomybės pagrindų, kad būtų galima pritaikyti civilinę atsakomybę nustatančią įstatymo normą įstatyme tiesiogiai numatytam subjektui (visuomenės informavimo priemonei), t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą būtent iš atsakovo (UAB ,,Rožinis dramblys“). Tuo pačiu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatas atsakovo atžvilgiu, kuris šiuo konkrečiu atveju yra ne pirminis informacijos šaltinis (duomenų autorius), o tik duomenų paskleidimo priemonė, taigi nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

41CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad juridinio asmens darbuotojas V. K. yra straipsnio autorius, o atsakovas UAB ,,Rožinis dramblys“ yra visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Straipsnio autorius yra taip pat ir laikraščio ,,Vesti Šalči“ vyriausiasis redaktorius. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas yra tinkamas, nes visuomenės informavimo priemonė UAB ,,Rožinis dramblys“, kuris yra laikraščio ,,Vesti Šalči“, paskleidusio asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, steigėjas akivaizdžiai žinojo, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, todėl jis privalo atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi minėtą apelianto argumentą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Taigi apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, atskirai nepasisako dėl visų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

43Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš apelianto 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

44Teismas taip pat netenkina ieškovo prašymo papildomų įrodymų prijungimo, nes sprendžia, jog jie nėra susiję su nagrinėjama byla, ir grąžina juos ieškovui.

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas A. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti... 5. Atsakovas UAB „Rožinis dramblys“ su ieškovo reikalavimu nesutiko ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu... 8. Teismas pripažino, kad UAB „Rožinis dramblys“ 2013 m. vasario 19 d.... 9. Teismas įpareigojo atsakovą per keturiolika dienų nuo sprendimo... 10. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Rožinis dramblys“ ieškovo A. J.... 11. Teismas nurodė, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę... 12. Teismas konstatavo, kad ginčo duomenys buvo išspausdinti ir platinti... 13. Teismas pažymėjo, kad įstatymas leidžia žurnalistui, norinčiam iškelti... 14. Ieškovo išgyvenimus teismas įvertino 3 000 Lt suma.... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas UAB „Rožinis dramblys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 17. 1. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Garbė ir orumas... 18. 2. Teiginyje „Tuomet A. J. Nutarė veikti kaip Leninas ir pasirinko kitą... 19. 3. Akivaizdu, kad ieškovas, ieškinyje sąmoningai iškreipęs viso straipsnio... 20. 4. Pirmosios instancijos teismas teiginiui „pats A. J. eilinį kartą bandė... 21. 5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ieškovo pateikti... 22. 6. Pirmosios instancijos teismas, netinkami įvertinęs byloje esančius... 23. 7. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui 3 000 Lt neturtinei... 24. 8. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi... 25. 9. Skundžiamame sprendime teismas netinkami vykdė savo funkcijas, todėl buvo... 26. Ieškovas A. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skunsdą, kuriuo prašo... 27. Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 10 d. buvo gautas ieškovo... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. Apeliacinis skundas atmetamas.... 30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 31. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo... 32. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol... 33. Nagrinėjamoje byloje atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo... 34. Visuomeninę nuomonę apie asmenį galima suformuoti tiek paskleidžiant... 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas leidinyje yra pavadintas... 36. Iš tiesų ginčo teiginiais „tuomet A. J. nutarė veikti kaip Leninas ir... 37. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tais atvejais, kai... 38. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas publikacijoje... 39. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog ieškovo pateikti... 40. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos... 41. CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė,... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs,... 43. Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš apelianto 1 500 Lt išlaidų... 44. Teismas taip pat netenkina ieškovo prašymo papildomų įrodymų prijungimo,... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą...