Byla 3K-3-441/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ ieškinį atsakovui S. G. dėl dalykinės reputacijos pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimas.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas konstatuoti, kad atsakovas 2007 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvykusiame UAB ,,NEO GROUP“ PET atliekų saugojimo ir tvarkymo pastato, esančio ( - ), poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos viešajame susirinkime paskelbdamas tikrovės neatitinkančius ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančius teiginius: ,,Visa mano šeima susirgo nuo Jūsų gamyklos trijų dienų cheminės atakos“, ,,Čia yra žmonių ,,tručijimas““, pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją; priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Ieškovas nurodė, kad įvardyti teiginiai buvo pasakyti viešajame susirinkime, po kurio jie buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse – Klaipėdos rajono laikraštyje ,,Banga“ 2007 m. gruodžio 15 d. išspausdintame straipsnyje ,,Visuomenė nesusidomėjo nauju UAB ,,NEO GROUP“ projektu“. Ieškovo teigimu, atsakovo išsakyti teiginiai laikytini ne subjektyvia atsakovo nuomone, o duomenimis (žiniomis, faktais), nes gali būti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Paskleisti duomenys yra apie ieškovą ir žemina jo dalykinę reputaciją. Kadangi atsakovo išsakyti teiginiai akivaizdžiai žeminantys, tai jų žeminantis pobūdis papildomai neturi būti įrodinėjamas (CPK 182 straipsnis). Aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, privalo įrodyti atsakovas (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Nuo tada, kai atsakovas pasisakė viešajame susirinkime, ieškovui tenka nuolat įrodinėti, kad vykdydamas savo veiklą jis laikosi teisės aktų reikalavimų, nenuodija žmonių, neteršia aplinkos ir nevykdo cheminių atakų prieš gyventojus, sumažėjo verslo partnerių ir Jakų kaimo bendruomenės pasitikėjimas ieškovu, bendrovėje nuolat atliekami valstybės valdžios institucijų patikrinimai dėl vykdomos veiklos, t. y. atsakovo paskleisti teiginiai neigiamai paveikė ieškovo dalykinę reputaciją, todėl jam priteistinas iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

8Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys atmestas.

9Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvykusiame UAB ,,NEO GROUP“ PET atliekų saugojimo ir tvarkymo pastato poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos viešojo svarstymo susirinkime atsakovas išsakė tokius teiginius: ,,gal gaminama produkcija nepavojinga, tačiau gamybos procesas pavojingas. Visa mano šeima susirgo nuo Jūsų gamyklos trijų dienų cheminės atakos. Mano nuomone, kol nesusitvarkysite su esama tarša, jokia gamybos plėtra negalima. Čia yra žmonių ,,tručijimas““. 2007 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos rajono laikraštyje ,,Banga“ išspausdintas straipsnis ,,Visuomenė nesusidomėjo nauju ,,NEO GROUP“ projektu, kuriame perpasakotas atsakovo pasisakymas susirinkime.

10Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo teiginiai buvo pasakyti, šalių neginčijama ir yra įrodyta. Kadangi susirinkimas buvo surengtas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai viešai svarstyti, tai atsakovas turėjo teisę pasisakyti. Teismas, remdamasis 2007 m. gruodžio 5 d. susirinkimo protokolu, nustatė, kad atsakovas įdėmiai klausėsi pristatančio ataskaitą asmens, uždavė jam klausimų, kalbėdamas apie žmonių nuodijimą (,,tručijimą“) nurodė, kad tai yra jo nuomonė, teiginį, kad ,,visa jo šeima susirgo po trijų dienų cheminės atakos“, paaiškino, nurodydamas, kad jo vaikas buvo lauke ir vėliau šį išbėrė, nurodė, kad neprieštarautų įmonės plėtrai, jeigu ji sumažintų taršą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pasisakymas buvo paremtas ne tik jo subjektyviais pastebėjimais, gautais gyvenant vietovėje, kurioje savo veiklą vykdo ieškovas, bet ir kompetentingų institucijų patvirtinta informacija, jog ieškovo gamykla susiduria su taršos problema, dėl to ieškovui atsisakyta derinti kai kuriuos jo pateiktus projektus ir ataskaitas, taip pat gydytojų patvirtinimu, kad jo dukters sveikatos pablogėjimas galėjo būti susijęs su oro tarša. Teismo nuomone, atsakovas neiškraipė turimos ir jam pateiktos informacijos, išsakyti teiginiai iš dalies ja pagrįsti, o vartodamas hiperbolizuotus, šaržuotus posakius apie cheminę ataką, žmonių nuodijimą, visos šeimos susirgimą atsakovas jam suprantamu būdu kritiškai išdėstė savo nuomonę jam aktualiais klausimais. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas – didelė chemijos pramonės įmonė, o atsakovas – fizinis asmuo, gyvenantis kaimynystėje, kuris neturi suinteresuotumo kenkti ieškovo dalykinei reputacijai, o tik siekia išryškinti ieškovo veiklos trūkumus ir juos pašalinti, o tai, teismo nuomone, laikytina nuomonės reiškimu, o ne sąmoningai neteisingos informacijos skleidimu. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovo pasisakymai pakenkė jo dalykinei reputacijai. Teismas pažymėjo, kad dar iki 2007 m. gruodžio 5 d. susirinkimo, apie ieškovo veiklą kritiškai ir neigiamai buvo atsiliepta UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m. gegužės 20 d. transliuotose ,,Paskutinės instancijos“ laidose, spaudoje, interneto tinklalapiuose, kompetentingos institucijos buvo nustačiusios atvejų, kai gamyklos skleidžiama tarša viršijo leidime nustatytą didžiausią leistiną taršos koncentraciją, už šiuos pažeidimus atsakingiems įmonės darbuotojams taikytos administracinės nuobaudos ir pan. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo dalykinė reputacija sumenkinta, tačiau tai lėmė ne atsakovo pasisakymas, o išvardytų aplinkybių visuma.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priskyrė ginčijamus teiginius nuomonei remdamasis tik ta aplinkybe, kad jie buvo išsakyti specialiai sušauktame susirinkime, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar atsakovas paskleidė apie ieškovą žinias – duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ar toks paskleidimas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, analizuodamas visą situaciją kompleksiškai, t. y. ne tik konkrečius teiginius, bet ir atsakovo išsakytų teiginių kontekstą, pasisakymo aplinkybes, tikslus, atsižvelgė į tai, kad ginčijamais teiginiais reiškiamas atsakovo susirūpinimas svarbiu klausimu – gamyklos skleidžiama tarša. Teisėjų kolegija sutiko, kad atsakovo išsakyti teiginiai buvo kategoriški, tačiau sprendė, kad šiais teiginiais buvo išreikštas atsakovo susirūpinimas ieškovo valdomos gamyklos poveikiu aplinkai, teiginiai išsakyti susirinkime, kuris buvo skirtas pristatyti visuomenei ieškovo planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, ginčijami teiginiai paskleisti pozityviu tikslu – rūpintis savo, šeimos narių ir aplinkinių saugia aplinka, be to, tokie teiginiai yra būdingi tokiomis aplinkybėmis nepasitenkinimą reiškiančių asmenų kalboms. Ginčijami teiginiai išsakyti atsakovui vertinant žinomus objektyvius ir pagrįstus faktus apie gamyklos skleidžiamą taršą ir prilygintini kritiškai nuomonei. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-1137/2001). Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas buvo atleistas nuo pareigos įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nes pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovo išsakyti teiginiai paremti ne tik subjektyviais jo paties pastebėjimais, gautais gyvenant vietovėje, kurioje ieškovas vykdo savo ūkinę veiklą, bet ir kompetentingų institucijų patvirtinta informacija, kita atsakovo surinkta informacija ir įrodymais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl ieškovo vykdomos veiklos poveikio aplinkai ištyrimo yra sudaryta darbo grupė vyriausybiniu lygiu, ieškovo atliekama veikla - PET granulių gamybos procesas - yra neišvengiamai susijusi su aplinkos tarša, todėl laikytina, kad ieškovo veikla yra susijusi ne tik su privačiu, bet ir viešuoju interesu, nes tinkama aplinkos apsauga yra būtina visų žmonių gerovei. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus dėl kitų toje pačioje vietovėje kaip ir ieškovas veikiančių įmonių taršos, taip pat kad neturėjo teisės remtis UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m. gegužės 20 d. transliuotose ,,Paskutinės instancijos“ laidose paskelbtais teiginiais. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,NEO GROUP“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovo išsakyti teiginiai laikytini jo subjektyvia nuomone, taip pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos žinios ir nuomonės atribojimo klausimu. Pirmosios instancijos teismas atsakovo paskleistus duomenis vertino kaip nuomonę, nes jie buvo išsakyti viešojo svarstymo metu. Kasatoriaus nuomone, žinios ir nuomonės atribojimo problema sprendžiama ne pagal teiginių paskleidimo vietą, bet nustatant paskleistų teiginių prasmę, turinį, pobūdį bei atitiktį tiesos kriterijui. Atsakovo išsakyti teiginiai yra ne vertinamojo, bet konstatuojamojo pobūdžio. Aplinkybę, kad atsakovo paskleisti teiginiai yra kategoriški, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo pavartoti posakiai ,,cheminė ataka“, ,,žmonių tručijimas“ priskirtini prie literatūrinių išraiškos priemonių ir nelaikytini paskelbtomis žiniomis. Kasatoriaus nuomone, tokie posakiai kaip ,,visa mano šeima susirgo nuo jūsų gamyklos“, ,,cheminė ataka“, ,,žmonių ,,tručijimas““ yra suprantami vienareikšmiškai neigiamai, t. y., visuomenei pranešama, kad kasatorius, vykdydamas savo veiklą, sąmoningai nuodija aplinkinių rajonų gyventojus, trikdo jų sveikatą, nesilaiko teisės aktų ir moralės normų, ir turi būti vertinami kaip žinia. Šių faktų buvimą ar nebuvimą galima patikrinti taikant tiesos kriterijų (nustatyti, ar kasatorius, vykdydamas savo veiklą nuodijo žmones, ar visa atsakovo šeima susirgo ir t. t.). Atsakovas nepateikė objektyvių ir pagrįstų faktų apie gamyklos skleidžiamą taršą, kurie leistų atsakovo išsakytus teiginius priskirti kritiškai nuomonei. Kasatorius nesutinka ir su ta aplinkybe, kad tokie posakiai būdingi tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis nepasitenkinimą reiškiančių asmenų kalboms, nes taip bet kuriuos viešai paskelbiamus duomenis (net ir neatitinkančius tikrovės, žeminančius asmens garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją) galima pripažinti asmens nuomone, atsižvelgus į išskirtines aplinkybes ar šiuos duomenis pateikiančių asmenų nepasitenkinimą ar susirūpinimą. Kasatoriaus nuomone, toks aiškinimas prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

16Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama tik tada, kai nustatoma, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys yra žeminantys (CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalys). Paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad tokie atsakovo teiginiai, kaip ,,vykdo chemines atakas“, ,,nuodija žmones“, akivaizdžiai pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją, todėl jų žeminantis pobūdis papildomai neturi būti įrodinėjimas (CPK 182 straipsnis).

172. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 177 ir 185 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“ 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m. gegužės 20 d. transliuotų ,,Paskutinė instancija“ laidų vaizdo įrašais, nes juose pateikta informacija negali būti laikoma faktais CPK normų prasme, ji neatitinka CPK keliamų reikalavimų įrodymams; atsakovo išsakytų teiginių atitiktį tikrovei vertino analizuodamas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštą dėl ieškovo praeityje padarytų aplinkos apsaugos pažeidimų, tačiau nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais (Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2007 m. gruodžio 17 d. raštu ,,Dėl UAB,,NEO GROUP“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“), kurie patvirtina, kad aplinkos taršos viršijimo negalima susieti tik su kasatoriaus gamykla; atsakovo išsakytus teiginius nepagrįstai priskyręs nuomonei, taip atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

18Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas S. G. prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Teismai pagrįstai atsisakė apriboti atsakovo teisę skleisti nuomonę visuomenei aktualiu klausimu, vykstant viešajai diskusijai. Užsiimdamas veikla, kurios poveikis aplinkai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir kitus teisės aktus privalo būti vertinamas, kasatorius neturi teisėto pagrindo tikėtis, kad įstatymo nuostatos dėl viešojo svarstymo yra formalios, jų realiai nereikia laikytis ir kad dėl jo ūkinės veiklos nebus išsakyta kritikos. Priešingu atveju tai reikštų ne tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pažeidimą, bet ir viešosios nuomonės visuomenei aktualiu planuojamos ūkinės veiklos klausimu ribojimą, nepriimtiną demokratinėje visuomenėje.

202. Atsakovo nuomone, peržengiant kasacinio skundo ribas, kasaciniam teismui būtina svarstyti kasatoriaus pripažinimo viešuoju juridiniu asmeniu klausimą ir taip nustatyti ieškovui išsakomos kritikos, kartu ir atsakovo civilinės atsakomybės ribas. Kasatoriaus valdoma gamykla ,,NEO GROUP“ užsiima plastikinės pakuotės gamybai naudojamos žaliavos PET granulių gamyba. Ši ūkinė veikla yra ieškovo vidaus, t. y. privatus, reikalas, tačiau PET granulių gamybos procesas neišvengiamai susijęs su aplinkos tarša, todėl visa kasatoriaus veikla, susijusi su poveikiu aplinkai ir žmogui, yra susijusi su viešuoju interesu, nes tinkama aplinkos apsauga yra būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant ir teisę gyventi, užtikrinti. Formaliai kasatorius priskirtinas privačių juridinių asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai konkrečiai neapibrėžia viešųjų asmenų, todėl klausimą, priskirti kasatorių šiai kategorijai ar ne, teismas turi spręsti individualiai. Lietuvos teismai išskiria ex officio viešuosius asmenis ir trumpalaikius viešuosius asmenis ad hoc. Pastaraisiais laikytini tokie asmenys, kurie dėl savo veiklos ar visuomeninės padėties tam tikrą laikotarpį sulaukia padidėjusio visuomenės dėmesio. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, darytina išvada, kad viešojo svarstymo metu atsakovo išsakyti ginčo teiginiai buvo skirti kasatoriui, kaip viešajam asmeniui. Atsakovas, išsakydamas ginčo teiginius apie kasatorių, kaip apie viešąjį asmenį, elgėsi sąžiningai, neturėdamas tikslo kasatorių pažeminti ar jam pakenkti, priešingai, siekdamas dalyvauti įstatymo įtvirtintoje procedūroje dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo, skleisti tiesą, informuoti visuomenę, neperžengė viešojo asmens kritikos ribų. Ginčijami teiginiai buvo paskleisti atsakovui turint teigiamą tikslą – rūpintis saugia aplinka sau, savo šeimai ir aplinkiniams, tačiau jais atsakovas nesiekė įžeisti, paniekinti, užgauliai ar kitokiu būdu kenkti kasatoriui ar pakirsti pasitikėjimą juo arba kitaip pažeisti jo dalykinę reputaciją.

213. Atsakovas viešojo svarstymo susirinkime pagrįstai išsakė ginčijamus teiginius apie kasatorių, grindžiamus objektyviomis aplinkybėmis ir faktais apie gamyklos taršą aplinkai, kurie prilyginami kritiškai nuomonei. Tokia kritiška nuomonė apie kasatoriaus veiklą buvo išsakyta siekiant apsaugoti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą kritiką net ir tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą.

224. Teismai, nagrinėdami bylą, inter alia rėmėsi 2006 m. sausio 15 d. ir 2007 m. gegužės 20 d. UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“ transliuotų ,,Paskutinė instancija“ laidų, kuriose nagrinėjamos kasatoriaus gamyklos veiklos nulemtos taršos problemos, vaizdo įrašais. Šie vaizdo įrašai buvo padaryti nepažeidžiant įstatymo (CPK 177 straipsnio 3 dalis), ištirti teismo posėdyje ir įvertinti teismo sprendime. Dėl to, atsakovo nuomone, jie laikytini tinkamais įrodymais byloje. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečiai įrodymams keliamų reikalavimų šie vaizdo įrašai neatitinka.

23Atsakovo nuomone, byloje yra užtektinai įrodymų, patvirtinančių, kad kasatoriaus valdomos gamyklos veikla ginčijamų teiginių paskleidimo metu kėlė grėsmę aplinkai, kartu ir atsakovo šeimai. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai netyrė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2007 m. gruodžio 17 d. rašto ,,Dėl UAB,,NEO GROUP“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, nes šis dokumentas buvo tiriamas kartu su kitais įrodymais ir nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę reikšti nuomonę apie kasatoriaus vykdomos veiklos neigiamą poveikį aplinkai.

24Teismai nepažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos reikalauti, kad atsakovas įrodytų, jog jo išsakyti teiginiai atitinka tikrovę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikė įrodymus, pagrindžiančius jo išsakytus teiginius ir, atsakovo nuomone, įrodė, kad paskleisti teiginiai buvo išsakyti tikrų faktų pagrindu.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26Dėl asmens saviraiškos laisvės (diskusijos dėl teisės į saugią aplinką kontekste) ir teisės į dalykinės reputacijos apsaugą santykio

27Nagrinėjamoje byloje sprendžiama asmens saviraiškos laisvės, teisės į saugią aplinką ir teisės į dalykinės reputacijos apsaugą, kaip nacionalinės ir tarptautinės teisės saugomų ir gintinų vertybių, sankirtos problema. Kertinės tokio pobūdžio konfliktų sprendimo gairės yra tos, kad, demokratinėje visuomenėje derinant priešingus asmenų interesus, būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo, asmenų lygybės principų, siekti tinkamo visuomenės vertybių balanso, prioritetiškai turi būti ginamos vertybės, turinčios viešojo intereso pobūdį, t. y. svarbios ne tik privačiam asmeniui, bet ir visai visuomenei ar jos žymiai daliai. Priešingų asmenų interesų derinimas reiškia, kad vieno asmens teisės (interesai) yra ribojamos kito asmens teisių (interesų) sąskaita. Teismo pareiga sprendžiant tokio pobūdžio konfliktus - nustatyti teisingą susikirtusių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad turi būti nustatyta, ar kasatoriaus teisė į dalykinės reputacijos apsaugą buvo pagrįstai ir teisėtai suvaržyta atsakovo saviraiškos laisvės naudai, kartu, ar egzistuoja įstatymu pagrįstas poreikis, ginant ieškovo dalykinę reputaciją, riboti atsakovo saviraiškos laisvę ir tenkinti kasatoriaus reikalavimus. Pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės suformuluotus principus asmens teisių apribojimas pateisinamas, esant trijų būtinų sąlygų visetui: jeigu toks ribojimas numatytas įstatyme, jeigu jis yra būtinas visuomenės interesų ir pamatinių vertybių apsaugai, jeigu toks apribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

28Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) požiūriu juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

29Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009). Kasacinio teismo, kaip ir EŽTT, praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. UAB „Spaudos elementai“, bylos Nr. 3K-3-541/2005).

30Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra asmens saviraiškos laisvė. Žmogaus teisė turėti įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Pagal Konstituciją ši asmens teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Kartu tai yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama asmens teisė: pagal Konvencijos 10 straipsnį kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų; kartu Konvencijoje įtvirtinta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kurios susijusios su pareigomis bei atsakomybe, gali būti nulemtas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas, ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.

31EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencinių garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87).

32Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006).

33Jeigu asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų ir visuomenei svarbių vertybių, tokių kaip teisė į sveiką ir saugią aplinką, asmens sveikatą, gynimu, asmens saviraiškos laisvės ribos turi būti kuo platesnės. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir saugią aplinką tiesiogiai garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio normose, kuriose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir valstybės bei visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Asmens teisė į sveiką, švarią, saugią aplinką, nors ir tiesiogiai neįtvirtinta Konvencijos tekste, tačiau kyla įvairių Konvencijos straipsnių, pvz., 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo ir būsto neliečiamybės gerbimą), 2 straipsnio (gyvybės apsauga) ar 3 straipsnio (kankinimų uždraudimas) ir pan. kontekste. EŽTT savo jurisprudencijoje, atmesdamas valstybių - Konvencijos dalyvių vyriausybių atstovų argumentus dėl to, kad paprastiems subjektams (ne žurnalistams) netaikomas toks „aukštas“ Konvencijos 10 straipsnio apsaugos lygis kaip žiniasklaidai, yra pabrėžęs, jog egzistuoja stiprus viešasis interesas dėl to, kad visuomenės atstovai (atskiri individai ar jų grupės) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją ir idėjas bendrojo viešojo intereso klausimais, tokiais, kaip sveikata ir aplinka, žinoma, nepažeidžiant tam tikrų ribų, ypač kitų asmenų reputacijos ir teisių (žr., pvz., cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 89-90). Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad valstybės vertinimo laisvės ribos dėl saviraiškos laisvės suvaržymo siaurėja tais atvejais, kai byloje sprendžiamas ne pareiškėjo iš esmės „komercinių” teiginių pateikimo klausimas, bet jo dalyvavimas diskusijoje dėl bendrojo intereso, pvz., visuomenės sveikatos (žr. cituotą Hertel v. Switzerland, par. 47).

34Iš esmės tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, todėl praktikoje tampa aktualus jų atskyrimo klausimas. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz. žr. cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90). Tokią EŽTT poziciją atitinka nacionalinių teismų praktikoje suformuluoti apie asmenį paskleistos reputaciją žeminančios informacijos kvalifikavimo kriterijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB "Žeimenos krantai", bylos Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

35Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

36Dėl aptartų nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, netenkindami kasatoriaus reikalavimų, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja teisėtas, nustatytas įstatyme ir pagrįstas būtinybe ginti visuomenės vertybes, jo teisės į dalykinę reputaciją apribojimo pagrindas, nes atsakovas, viešajame susirinkime pareikšdamas su ginču susijusius teiginius, neperžengdamas įstatyme leistinų ribų, įgyvendino savo konstitucinę (konvencinę) teisę į saviraiškos laisvę su viešuoju interesu susijusiu klausimu – šeimos, visuomenės sveikata, aplinkosauga.

38Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad kasatoriaus teisės į dalykinę reputaciją apribojimas buvo proporcingas atsakovo siekiamo tikslo - ginti savo ir šeimos narių teisę į sveiką ir saugią aplinką - požiūriu. Atsakovo pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). Minėta, kad dėl paskleistos informacijos pobūdžio turi būti sprendžiama pagal reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo atveju teiginiai buvo pateikti gyvos diskusijos - visuomenės vertinimui pateiktos poveikio aplinkai ataskaitos svarstymo - metu. Atsakovas klausė ataskaitą pristatančio asmens, diskutavo su juo, uždavinėjo klausimus ir pateikinėjo savo vertinimus. Tai buvo daroma ne turint tikslą įžeisti, sumenkinti kasatorių, o siekiant apsaugoti save ir savo šeimą nuo neigiamų padarinių, žalingo sveikatai poveikio, su kuriuo potencialiai susijusi kasatoriaus vykdoma veikla. Atsakovo kalbos stilius ir išraiškos priemonės – hiperbolizavimas, jausmingumas išreiškiant susirūpinimą dėl jo šeimai ir aplinkiniams keliamų pavojų, yra natūralūs ir būdingi tokio pobūdžio diskusijai, kasatorius, pakvietęs visuomenę į jo planuojamos veiklos poveikio aplinkai aptarimą, tokio kalbėjimo turėjo tikėtis ir priimti jį kaip natūralią visuomenės susirūpinimo išraišką. EŽTT praktikoje yra išsakyta pozicija, kad sprendžiant dėl išsakytos nuomonės pagrįstumo, turi būti taikomas protingas, išsakytų teiginių pobūdį ir faktinių aplinkybių kontekstą atitinkantis įrodinėjimo standartas (žr. mutatis mutandis, Dyuldis and Kislov v.Russia, no. 25968/02, judgement of 31 July 2007, par. 48). Remdamiesi bylos duomenimis, teismai konstatavo, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą susirūpinti dėl jo kaimynystėje veikiančios gamyklos, išmetančios į aplinką chemines medžiagas. Atsakovo pasisakymas paremtas ne tik jo subjektyviais pastebėjimais, bet ir kompetentingų institucijų patvirtinta informacija, kad ieškovo gamykla susiduria su taršos problema, dėl to ieškovui atsisakyta derinti kai kuriuos pateiktus projektus ir ataskaitas, taip pat gydytojų patvirtinimu, kad jo dukters sveikatos pablogėjimas gali būti susijęs su oro tarša ir pan. Taigi, atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą - susirinkimo temą, didesnį emocionalumo lygį, būdingą tokio pobūdžio susirinkimams, teiginių pareiškimo aplinkybes - atsakovas laikytinas pareiškusių kritišką nuomonę, kuriai netrūko faktinio pagrindo. Skirtingai nei teigia kasatorius, atsakovas nuo įrodinėjimo pareigos nebuvo atleistas; vadovaujantis protingais įrodinėjimo standartais, įrodinėjimo dalyku šiuo atveju yra aplinkybės, sudariusios faktinį pagrindą atsakovo susirūpinimui dėl galimos žalos jo šeimos sveikatai ir gyvenamajai aplinkai susiformuoti ir viešo svarstymo metu išreikšti, bet ne ,,cheminės atakos“ ar ,,žmonių tručijimo“ faktai, kaip teigia skunde kasatorius. Dėl įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių teismai sprendė ne vieno atskiro įrodymų šaltinio, o jų visumos, įskaitant ir televizijos laidų įrašą, pagrindu.

39Vertinant atsakovo pasisakymo realius padarinius kasatoriaus dalykinei reputacijai pažymėtina tai, kad teiginiai pasakyti vietinės bendruomenės surinkime, šiuo požiūriu informacijos paplitimo mastas nedidelis. Nors atsakovo pasisakymas buvo perpasakotas vietiniame laikraštyje, tačiau byloje nenustatyta, kad tai buvo padaryta atsakovo iniciatyva, be to, leidinys yra vietinės reikšmės ir nelabai paplitęs. Byloje nekonstatuota rimtų faktinių neigiamų padarinių kasatoriaus dalykinei reputacijai ir atsakovo kaltės dėl tokių atsiradimo. Pagrįsti teismų argumentai, kad jau iki atsakovo pasisakymo svarstant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą apie kasatoriaus veiklą kritiškai ir neigiamai buvo atsiliepta televizijos laidose, spaudoje, interneto tinklapiuose, kompetentingos institucijos buvo nustačiusios atvejų, kai gamyklos skleidžiama tarša viršijo leidime nustatytą didžiausią leistiną taršos koncentraciją, už šiuos pažeidimus atsakingiems įmonės darbuotojams taikytos administracinės nuobaudos ir pan., t. y. kasatoriaus dalykinė reputacija galėjo būti neigiamai paveikta.

40Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyminio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų sprendimus.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos, atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas R. Jakštas; atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 3500 Lt, pateikė tai patvirtinantį 2010 m. liepos 1 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 449278. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti jam iš kasatoriaus 1600 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

43Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

44Kasacinės instancijos teisme patirta 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ atsakovui S. G. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

48Priteisti iš ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ valstybei 44,88 Lt (keturiasdešimt keturis litus, 88 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas konstatuoti, kad atsakovas 2007 m.... 6. Ieškovas nurodė, kad įvardyti teiginiai buvo pasakyti viešajame... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 8. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys... 9. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje... 10. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo teiginiai buvo pasakyti, šalių... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,NEO GROUP“ prašo panaikinti Klaipėdos... 15. 1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovo išsakyti teiginiai laikytini jo... 16. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama tik tada, kai nustatoma, kad... 17. 2. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles,... 18. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas S. G. prašė jį atmesti... 19. 1. Teismai pagrįstai atsisakė apriboti atsakovo teisę skleisti nuomonę... 20. 2. Atsakovo nuomone, peržengiant kasacinio skundo ribas, kasaciniam teismui... 21. 3. Atsakovas viešojo svarstymo susirinkime pagrįstai išsakė ginčijamus... 22. 4. Teismai, nagrinėdami bylą, inter alia rėmėsi 2006 m. sausio 15 d.... 23. Atsakovo nuomone, byloje yra užtektinai įrodymų, patvirtinančių, kad... 24. Teismai nepažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos... 25. Teisėjų kolegija... 26. Dėl asmens saviraiškos laisvės (diskusijos dėl teisės į saugią... 27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama asmens saviraiškos laisvės, teisės į... 28. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio... 29. Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga... 30. Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra asmens saviraiškos... 31. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės... 32. Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens... 33. Jeigu asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų... 34. Iš esmės tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje juridinio asmens... 35. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus... 36. Dėl aptartų nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, netenkindami kasatoriaus... 38. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis bylą nagrinėjusių teismų... 39. Vertinant atsakovo pasisakymo realius padarinius kasatoriaus dalykinei... 40. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 42. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės... 43. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 44. Kasacinės instancijos teisme patirta 44,88 Lt išlaidų, susijusių su... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 47. Priteisti iš ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ atsakovui S. G. 1600 Lt (vieną... 48. Priteisti iš ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ valstybei 44,88 Lt (keturiasdešimt... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...