Byla 2A-2473-896/2017
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-214/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ patikslintą ieškinį atsakovams R. Š., R. N., V. A., tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vicus“, A. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė iš atsakovo R. N. prašo priteisti 8 688,60 Eur skolos; 3 127,90 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal 2007 m. gegužės 4 d. Sutarties 4.2 punkto sąlygas, 3 146, 94 Eur metinių palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį; 8 688,60 Eur paskaičiuotų pagal 2007 m. gegužės 4 d. Sutarties 4.1 punkto sąlygas, t. y. pinigų sumą, kurią atsakovas R. N. įsipareigojo sumokėti tuo atveju, jei neįvykdytų Sutarties Nr. 1 1.1 punkte nustatyto savo įsipareigojimo; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 709,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gegužės 4 d. UAB „Vicus“ ir atsakovas R. N. pasirašė Sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sudarius notarine forma žemės sklypo, esančio ( - ), Kaišiadorių rajone (Kadastrinis adresas: Kaišiadorių r., ( - ), sklypo dydis 2,33 ha už 11 163 Lt), pirkimo–pardavimo sutartį, perduoti šį sklypą UAB „Vicus“. Pagal Sutarties 2.2 p. šalys susitarė, kad prieš pasirašant Sutartį Nr. 1 arba jos pasirašymo metu, pirkėjas, t. y. UAB „Vicus“ sumoka atsakovui žemės sklypo kainą – 30 000 Lt, ir šią sumą sumokėjo, tačiau atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, žemės sklypo neperdavė (t. 2, 6–7). UAB „Vicus“ ir UAB „VKK Vilnius“ 2012 m. sausio 9 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. V/V01091, pagal kurią UAB „Vicus“ perleido UAB „VKK Vilnius“, o UAB „VKK Vilnius“ priėmė iš UAB „Vicus“ visas iš Sutarties Nr. 1 kylančias ar su ja susijusias UAB „Vicus“ teises, įskaitant UAB „Vicus“ teisę reikalauti ir gauti iš atsakovo R. N. su skolos mokėjimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, tačiau neapsiribojant šia teise (t. 2, b. l. 8–10). 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė UAB „VKK Vilnius“ raštu kreipėsi į atsakovą R. N., prašydama nedelsiant sudaryti notarine forma žemės sklypo, esančio ( - ), Kaišiadorių r. sav., pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti šį sklypą UAB „VKK Vilnius“ arba per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti 60 000 Lt, kuriuos sudaro: 30 000 Lt, gautų Sutarties Nr. 1 sudarymo metu už veiksmus, kurių atsakovas taip ir neatliko, bei 30 000 Lt, kuriuos gauti UAB „VKK Vilnius“ turi teisę pagal Sutarties Nr.1 4.1 punktą, įsipareigojimų, nustatytų Sutartyje Nr. 1, nevykdymo atveju. Ieškovė iš atsakovės V. A. prašo priteisti 10 136,70 Eur skolos; 3 649,21 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal 2006 m. rugpjūčio 23 d. Sutarties 4.2 punkto sąlygas; 4 022,74 Eur metinių palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį; 20 273,40 Eur, paskaičiuotų pagal 2006 m. rugpjūčio 23 d. Sutarties 4.1 punkto sąlygas, t. y. pinigų sumą, kurią atsakovė V. A. įsipareigojo sumokėti tuo atveju, jei neįvykdytų 2006 m. rugpjūčio 23 d. Sutarties 1.1 punkte nustatyto savo įsipareigojimo; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 788,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2006 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Vicus“ ir atsakovė V. A. pasirašė sutartį (toliau - Sutartis Nr. 2), pagal kurią V. A. įsipareigojo sudarius notarine forma žemės sklypo, esančio ( - ), Kaišiadorių r. sav., (toliau - žemės sklypas) pirkimo–pardavimo sutartį, perduoti šį sklypą UAB „Vicus“. Pagal Sutarties Nr. 2 2.2 punktą, šalys susitarė, jog pirkėjas, t. y. UAB „Vicus“, prieš pasirašydamas šią Sutartį arba šios Sutarties sudarymo metu, sumoka pardavėjui, t. y. V. A., žemės sklypo kaina - 35 000 Lt. UAB „Vicus“ už žemės sklypą sumokėjo V. A. viso 35 000 Lt (t. 3, b. l. 6–7). Faktą, kad šiuos pinigus gavo, V. A. patvirtino pasirašydama Sutartį, tačiau žemės sklypo UAB „Vicus“ nėra perdavusi iki šiol. UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „Vicus“ 2012 m. sausio 9 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. V/V01092, pagal kurią UAB „Vicus“ perleido UAB „VKK Vilnius“, o UAB „VKK Vilnius“ priėmė iš UAB „Vicus“ visas iš Sutarties Nr. 2 kylančias ar su ja susijusias UAB „Vicus“ teises, įskaitant UAB „Vicus“ teisę reikalauti ir gauti iš atsakovės V. A. su skolos mokėjimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, tačiau neapsiribojant šia teise. 2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „VKK Vilnius“ raštu kreipėsi į atsakovę V. A. prašydamas nedelsiant sudaryti notarine forma žemės sklypo, esančio ( - ), Kaišiadorių r. sav., pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti šį sklypą UAB „VKK Vilnius“ arba per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti 105 000 Lt, kuriuos sudaro: 35 000 Lt, gautų Sutarties Nr. 2 sudarymo metu už žemės sklypą bei 70 000 Lt, kuriuos gauti UAB „VKK Vilnius“ turi teisę pagal Sutarties Nr. 2 4.1 punktą, įsipareigojimų, nustatytų Sutartyje Nr. 2, nevykdymo atveju. Ieškovė iš atsakovo R. Š. prašo priteisti 2 896,20 Eur skolos; 1 042,63 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal 2007 m. gegužės 2 d. Sutarties 4.2 punkto sąlygas; 1 049,77 Eur metinių palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį; 2 896,20 Eur, paskaičiuotų pagal 2007 m. gegužės 2 d. Sutarties 4.1 punkto sąlygas, t. y. pinigų sumą, kurią atsakovas R. Š. įsipareigojo sumokėti tuo atveju, jei neįvykdytų 2007 m. gegužės 2 d. Sutarties 1.1 punkte nustatyto savo įsipareigojimo; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško; 236,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2007 m. gegužės 2 d. UAB „Vicus“ ir atsakovas R. Š., pasirašė sutartį (toliau - Sutartis Nr. 3), pagal kurią R. Š. įsipareigojo sudarius notarine forma žemės sklypo, esančio ( - ), Kaišiadorių r. sav. (Kadastrinis adresas - Kaišiadorių raj., ( - )) pirkimo–pardavimo sutartį, perduoti šį sklypą UAB „Vicus“. Pagal Sutarties Nr. 3 2.2 punktą, šalys susitarė, jog pirkėjas, t. y. UAB „Vicus“, prieš pasirašydamas šią Sutartį arba šios Sutarties sudarymo metu, sumoka pardavėjui, t. y. R. Š., žemės sklypo kainą - 10 000 Lt, kuriuos UAB „Vicus“ atsakovui R. Š. sumokėjo (t. 1, b. l. 6–7). Faktą, kad šiuos pinigus gavo, R. Š. patvirtino pasirašydamas Sutartį Nr. 3, tačiau įsipareigojimo perduoti šį sklypą UAB „Vicus“ nėra įvykdęs iki šios dienos. UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „Vicus“ 2012 m. sausio 9 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. V/V01094, pagal kurią UAB „Vicus“ perleido UAB „VKK Vilnius“, o UAB „VKK Vilnius“ priėmė iš UAB „Vicus“ visas iš Sutarties Nr. 3 kylančias ar su ja susijusias UAB „Vicus“ teises, įskaitant UAB „Vicus“ teisę reikalauti ir gauti iš atsakovo R. Š. su skolos mokėjimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, tačiau neapsiribojant šia teise. 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė UAB „VKK Vilnius“ raštu kreipėsi į atsakovą R. Š., prašydama nedelsiant sudaryti notarine forma žemės sklypo, esančio ( - ), Kaišiadorių r. sav., pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti šį sklypą UAB „VKK Vilnius“ arba per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti 20 000 Lt, kuriuos sudaro: 10 000 Lt, gautų Sutarties Nr. 3 sudarymo metu už veiksmus, kurių atsakovas taip ir neatliko, bei 10 000 Lt, kuriuos gauti UAB „VKK Vilnius“ turi teisę pagal Sutarties Nr. 3 4.1 punktą, įsipareigojimų, nustatytų Sutartyje Nr. 3, nevykdymo atveju. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sutarčių su UAB „Vicus“ nesudarė, nepasirašė, jokių pinigų negavo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „VKK Vilnius“ atsakovui R. N. 973,77 Eur, atsakovui R. Š. 973,77 Eur, atsakovei V. A. 1140,99 Eur išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai byloje apmokėti; valstybei 43,53 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Teismas nustatė, kad pagal atsakovų R. Š. 2014 m. lapkričio 4 d. skundą, R. N. 2014 m. lapkričio 6 d. skundą, V. A. 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. rugsėjo 24 d. skundus Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 2006 m. rugpjūčio 24 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 4 d. sutarčių klastojimo, A. M., dirbusiam UAB „Vicus“ vadybininku, buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,182 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo Nr. 2 0-9-00981-14 metu buvo ištirtos tarp UAB „Vicus“ ir atsakovų sudarytos sutartys, ir pateikta 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 3059 (14), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktose 2006 m. rugpjūčio 24 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 4 d. sutartyse rankraštinius įrašus padarė A. M.. Nustatyti, ar 2006 m. rugpjūčio 24 d. sutarties grafoje „Pardavėjas“ pasirašė V. A., A. M., S. J. ar kitas asmuo, nebuvo galima. Tikėtina, kad 2007 m. gegužės 2 d. sutarties grafoje „pardavėjas“ pasirašė R. Š.. Nustatyti, ar 2007 m. gegužės 4 d. sutarties grafoje „Pardavėjas“ pasirašė R. N., A. M., S. J. ar kitas asmuo, nebuvo galima nustatyti (t. 2, b. l. 120–124). Ikiteisminis tyrimas 2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimu A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. M. kaltę dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų. 2016 m. sausio 21 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 7 d. ekspertizės akto Nr.11-349 (15) išvadoje nurodyta, kad nustatyti ar 2006 m. rugpjūčio 24 d. sutarties grafoje „pardavėjas“ pasirašė V. A. ar kitas asmuo, nebuvo galimybės. Tikėtina, kad 2007 m. gegužės 2 d. sutarties grafoje “pardavėjas“ pasirašė R. Š.. Nustatyti, ar 2007 m. gegužės 4 d. sutarties grafoje „pardavėjas“ pasirašė R. N. ar kitas asmuo, nebuvo galimybės (t. 4, b. l. 78–81). Teismas nurodė, kad išreikalautoje ikiteisminio tyrimo, atlikto Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00845-13, kurioje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. Z. atžvilgiu, nenustatyta duomenų apie tai, kad iš UAB „Vicus“ apskaitomų lėšų būtų mokėta atsakovams piniginės lėšos už perkamus žemės sklypus, ir, kad būtų įmonėje apskaityti kreditoriniai reikalavimai šiems asmenims. BUAB „Vicus“ pateikė į bylą šios įmonės avansines apyskaitas už 2006 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesius, kasos išlaidų orderius, 2007 m. balandžio–gegužės mėn. apyvartos žiniaraščius, 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. archyvinių dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos ištyręs teismas taip pat nenustatė, kad ieškovės nurodytų sumų atsakovams išmokėjimas būtų vykdytas iš UAB „Vicus“ lėšų sutarčių sudarymo ar kitu laiku 2006–2007 m., t. y. sutartyse nurodytais metais (t. 5, b. l. 95–187). Teismo nuomone, tiek atsakovų rašysenos ekspertizės, tiek specialisto atlikto tyrimo išvados neginčijamai nepagrindė, kad preliminarias sutartis pasirašė atsakovai, šių aplinkybių nepatvirtino ir kiti byloje ištirti įrodymai. Be to, byloje esantys dokumentai, taip pat ir preliminarios sutartys nepatvirtina pinigų išmokėjimo atsakovams fakto. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vicus“ būtų išmokėjusi pinigines lėšas žemės sklypų įgijimui iš atsakovų, A. M., atsakovams ar kitiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vicus“ siekė sudaryti su žemės sklypų pardavėjais – atsakovais, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. reiškė reikalavimus atsakovams dėl žemės sklypų pardavėjų įsipareigojimų, numatytų sutarčių 3.3.1 punktuose, parduoti šiai įmonei žemės sklypus notarine tvarka.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VKK Vilnius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1019.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus. Šioje byloje ieškovė UAB „VKK Vilnius“ teigė, kad jos reikalavimų pagrįstumą įrodo atsakovo R. N. pasirašyta 2007 m. gegužės 4 d. Sutartis, atsakovės V. A. pasirašyta 2006 m. rugpjūčio 23 d. Sutartis bei atsakovo R. Š. pasirašyta 2007 m. gegužės 2 d. Sutartis. Atsakovai neigia pasirašę nurodytas sutartis. Civilinėje byloje yra pateikta ekspertizės išvada, kad negalima nustatyti, ar pasirašė tam tikras asmuo, t. y. ekspertizės išvada nepatvirtina tos aplinkybės, kurią teigia šioje byloje atsakovai. Ekspertizės išvada vertintina kaip nepaneigianti kreditoriaus tvirtinimo, kad minėtas sutartis pasirašė atsakovai. Pirmosios instancijos teismas dėl parašo autentiškumo neįvertino kiekvieno įrodymo ir jų visumos. Atsakovai V. A., R. Š. ir R. N., atstovaujami advokato Aldevino Ščiglos, atsiliepimuose į ieškovės UAB „VKK Vilnius“ apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

    1. Ieškovė privalėjo įrodyti pinigų perdavimo faktą. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė rėmėsi įrodinėdama minėtą aplinkybę, yra preliminariosios sutartys, tačiau šios sutartys negali būti vertinamos pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu UAB „Vicus“ atsiskaitymą su atsakovais. Sutarčių nuostata dėl pinigų mokėjimo yra suformuluota alternatyviai, t. y. nurodoma, kad pinigai yra sumokami iki sutarties pasirašymo arba sutarties pasirašymo metu. Vien ši sutartinė nuostata įpareigoja ieškovę įrodyti faktą, kad pinigai buvo perduoti atsakovams ir kada tai buvo padaryta. Įmonės UAB „Vicus“, iš kurios UAB „VKK Vilnius“ reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgijo reikalavimo teises į atsakovus, buhalteriniai dokumentai patvirtina aplinkybę, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose preliminarių sutarčių sudarymo metu nebuvo fiksuotos išmokos pinigais – nei per avansines apyskaitas, nei banko pavedimais.
    2. Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, objektyviai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantė skunde nenurodė, kokias konkrečias materialinės teisės normas teismas pažeidė. Argumentuodama savo poziciją, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, netinkamai vertinami įrodymai, apeliantė iškraipo rašysenos ekspertizės išvadas, įrodymus interpretuoja subjektyviai ir selektyviai, o ne byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų itin išsamių įrodymų visete.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13Dėl įrodymų vertinimo

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigų pagal 2007 m. gegužės 2 d. tarp R. Š. ir UAB „Vicus“ sutartį, pagal 2007 m. gegužės 4 d. tarp R. N. ir UAB „Vicus“ sutartį, pagal 2006 m. rugpjūčio 23 d. tarp V. A. ir UAB „Vicus“ sutartį.
  2. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, jog tiek atsakovų rašysenos ekspertizės, tiek specialisto atlikto tyrimo išvados neginčijamai nepagrindė, kad preliminarias sutartis pasirašė atsakovai, šių aplinkybių nepatvirtino ir kiti byloje ištirti įrodymai, be to, byloje esantys dokumentai, taip pat ir preliminarios sutartys nepatvirtina pinigų išmokėjimo atsakovams fakto, byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vicus“ būtų išmokėjusi pinigines lėšas žemės sklypų įgijimui iš atsakovų.
  3. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su sutarčių pasirašymo faktu.
  4. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl įrodymų vertinimo dėl sutarčių pasirašymo. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovams, o ne ieškovei, kilo pareiga įrodyti faktą, kad sutartis pasirašė ne atsakovai. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti tenka teigiančiajam (CPK 12, 178 straipsniai). Ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad šio fakto negalima nustatyti dėl tiriamųjų duomenų trūkumo, nepatvirtina aplinkybės, kurią teigia atsakovai. Darytina išvada, kad jie neįrodė, jog nepasirašė sutarčių.

14Dėl ieškinio pagrįstumo

  1. Ieškovė atsakovų pareigą grąžinti gautas lėšas grindžia 2007 m. gegužės 2 d. sutartimi tarp R. Š. ir UAB „Vicus“, 2007 m. gegužės 4 d. sutartimi tarp R. N. ir UAB „Vicus“, 2006 m. rugpjūčio 23 d. sutartimi tarp V. A. ir UAB „Vicus“. Tarp bylos šalių nekyla ginčas, jog minėtos sutartys yra preliminarios sutartys. Taip šias sutartis kvalifikavo ir pirmosios instancijos teismas. Iš sutarčių turinio matyti, jog šios sutartys yra dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo. Ieškovė teigia, jog šių sutarčių pagrindu UAB „Vicus“ sumokėjo atsakovams žemės sklypų kainą, o atsakovai įsipareigojo perduoti žemės sklypus. Kadangi žemės sklypai nebuvo perduoti, ieškovė prašo priteisti atsakovų gautas lėšas, kurios atsakovų buvo įgytos nepagrįstai praturtėjus.
  2. Pagal CK 6.242 straipsnį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.242 straipsnis, reglamentuojantis nepagrįstą praturtėjimą, numato šio straipsnio taikymo pagrindus: 1) atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą turi atitikti ieškovo turto sumažėjimas; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo: 4) atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas; 5) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais būdais; 6) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad UAB „Vicus“ būtų išmokėjusi pinigines lėšas žemės sklypų įgijimui iš atsakovų.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla ir kt. subjektų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą (įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 12 straipsnis nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinės apskaitos įstatymą detalizuoja Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos, kurios reglamentuoja juridinių asmenų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką (taisyklių 1 punktas). Ieškovė aplinkybes, kad sumokėjo atsakovams už žemės sklypus, turėjo įrodinėti įstatymo reikalaujamomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovams išmokėjo ieškinyje nurodytas sumas nei grynais pinigais, nei pavedimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai praturtėjo dėl UAB „Vicus“ veiksmų ir yra atsakovų praturtėjimą atitinkantis UAB „Vicus“ turto sumažėjimas. Taigi, ieškovė neįrodė, jog turi pagrindą reikalauti iš atsakovų grąžinti pinigus, nes jų atsakovams nesumokėjo. Kadangi ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, ieškinys atmestinas šiuo pagrindu.
  5. Kaip jau minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis įrodymų visuma, t.y. ne tik konstatavęs, jog atsakovai nepasirašė sutarčių, bet ir konstatavęs, jog nėra įrodyta, jog atsakovai sutartis pasirašė su UAB „Vicus“ bei kad UAB „Vicus“ mokėjo atsakovams už žemės sklypus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nors apeliacinio skundo argumentas dėl dalies byloje esančių įrodymų vertinimo pagrįstas, tačiau tai nėra pagrindas daryti priešingą išvadą dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, todėl ieškinys atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Todėl iš ieškovės priteistinas 1692,36 Eur žyminis mokestis valstybei. Iš ieškovės taip pat priteistinos 11,59 Eur pašto išlaidos valstybei.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, į. k. 300861795, 1692,36 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 36 ct) žyminį mokestį ir 11,59 Eur (vienuolika eurų 59 ct) pašto išlaidas valstybei.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai