Byla 1A-416-396/2018
Dėl kaltinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, išteisintiesiems V. V., K. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislavo Barsulio (Stanislav Barsul) ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį, o V. V. dėl kaltinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

41. K. K. ir V. V. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliuciją, nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, trukdė atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos tyrimu.

5Veikos padarymo aplinkybės:

61.1. Žinodami, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. 2016 m. kovo 1 d. spaudos konferencijoje pranešė apie tai, jog Generalinė prokuratūra baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 planuoja kreiptis į Europos Parlamentą ir prašyti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R. P. teisinę neliečiamybę, nes įtariama, jog „L“ vadovas G. V. susitarė su R. P. dėl 15 000 Eur kyšio, siekiant per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojus paveikti valdininkus dėl prekybos centro „N“ pastato statybų įteisinimo, P., siekė padaryti psichologinį poveikį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M., t. y. kad jis baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00003-16 tyrimą nukreiptų R. P. palankia linkme.

71.1.1. 2016 m. kovo 2 d. apie 11 val., Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje, asmuo, kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliuciją, nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pranešė masinės visuomenės informacijos priemonių atstovams apie planuojamą piketą prie prokuroro I. M. šeimos gyvenamosios vietos, ir žinodami, kad prokuroro šeimoje gyvena nepilnamečiai vaikai, nurodė tikslų šeimos gyvenamojo namo adresą.

81.1.2. Taip pat, 2016 m. kovo 2 d. nuo 15 val. iki 15 val. 30 min., prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. šeimos gyvenamojo namo, esančio ( - ) rajone, surengė piketą, kurio metu K. K. laikė iškabą su užrašu „M., tramdyk STT!”, o V. V. laikė iškabą su užrašu „M. + U. = SAVIVALĖ” bei žurnalistams filmuojant I. M. namo fone, abu atsakė į žurnalistų klausimus. Be to, piketo metu, savo veiksmų nenutraukė žinodami ir matydami, o masinės informacijos priemonių atstovams filmuojant, kai į namus grįžo I. M. nepilnametis sūnus, taip sukeldami I. M. šeimos nariams nesaugumo jausmą, siekiant padaryti I. M. psichologinį poveikį.

91.2. Tokiais veiksmais, K. K. ir V. V. trukdė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16.

102. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

112.1. K. K. ir V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, paskiriant 250 MGL dydžio baudas.

122.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į BPK, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo bei Generalinio prokuroro įsakymais įtvirtintų teisės aktų normas, netinkamai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

132.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė nepagrįstą vertinimą apie aukštesnįjį prokurorą I. M. bei jo atliekamas funkcijas ikiteisminiame tyrime, konstatuodamas, jog aukštesnysis prokuroras nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, kuriam galima trukdyti atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas arba tokių pareigų iš viso neturi.

142.4. Prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. kovo 2 d. nukentėjusysis I. M. ėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Taip pat, be suteiktų specialių teisių ir pareigų (t. y. vadovauja departamento prokurorams, nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ir nepagrįstus jų nutarimus, duoda prokurorams privalomus nurodymus ir kt.), I. M. turėjo visas procesines prokuroro teises ir pareigas tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

152.4.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad I. M. būdamas vyriausiuoju prokuroru, kontroliavo ir prižiūrėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-0003-16 organizuojantį ir kontroliuojantį prokurorą G. N., t. y. turėjo įgaliojimą veikti šiame tyrime, nustatyti tyrimo kryptis ir ribas. Todėl akivaizdu, kad išteisintieji realiai trukdė nukentėjusiajam I. M. atlikti jo kaip aukštesniojo prokuroro pareigas šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

162.5. Skunde prokuroras kritikuoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintieji ar kiti susirinkimo dalyviai, tiesiogiai ir tyčia būtų planavę psichologiniu spaudimu paveikti prokurorą I. M. vykdyti savo pareigas.

172.5.1. Pažymima, kad BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra prokurorų normali veikla, atliekant ar organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminio tyrimo bylų tyrimą, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Todėl BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro profesinei veiklai, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnų veiklą tik buvo siekiama trikdyti ar buvo realiai sutrikdyta. Be to, trukdymas gali būti kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-697/2015; Nr. 2K-169-489/2016; Nr. 2K-80-976/2017; Nr. 2K-350-693/2017).

182.5.2. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatos nurodo, kad prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams. Be to, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų, įpareigojimų ar kitaip kištis į prokuroro veiklą. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taip pat, mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose bei prie prokuratūros pastatų, arčiau negu 25 metrai, yra draudžiami. Apelianto vertinimu, prokurorų privatus būstas taip pat yra saugomas ir neliečiamas, todėl šio imperatyvo pažeidimas traktuotinas kaip neteisėtas kišimasis į prokuroro veiklą, prokuroro bauginimas mėginant jį paveikti.

192.5.3. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad prie nukentėjusiojo I. M. namų buvo surengtas neteisėtas piketas, kurio metu buvo išsakomi nepagrįsti priekaištai, reikalavimai ir kritika dėl prokuroro profesinės veiklos bei tariamos nukentėjusiojo ir jo brolio neteisėtos veiklos. Nurodo, kad piketas vyko apie valandą, kurį stebėjo prokuroro šeimos nariai, nepilnamečiai vaikai. Be to, piketas vyko prie privataus šeimos būsto, kurį saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

202.6. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad išteisintieji būdami Seimo nariais ir politinės partijos Tvarka ir teisingumas nariais, negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo. Šias aplinkybes patvirtina ir išteisintųjų duoti paaiškinimai žurnalistams, piketo metu. Todėl prokuroro nuomone, išteisintieji skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokė savo veiksmų neteisėtumą bei pavojingumą, norėjo taip veikti ir veikė tiesiogine tyčia, t. y. darydami psichologinį poveikį tiek prokurorui I. M., tiek jo šeimai, siekė tokiu būdu sudaryti jiems nesaugumą, baimę ir nepatogumą dėl sukelto visuotinio susidomėjimo.

212.7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo J. I. parodymų, kurių metu tvirtino, jog susirinkimas prie prokuroro namų buvo organizuotas būtent dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 02-7-00003-16 bei siekio panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R. P. teisinę neliečiamybę. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir piketo metu išteisintųjų laikomų plakatų užrašų turinys bei liudytojo V. S. parodymai.

223. Nukentėjusysis I. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. K. ir V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį.

233.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

243.2. Apeliantas prašo atsižvelgti į formuojamą kasacinę teismų praktiką ir pažymi, kad objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokia formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro profesinei veiklai, t. y. atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015). Pagal subjektyviuosius požymius BK 231 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas ir nori taip veikti. Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė savo veiksmus ar neveikimą, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. kaltininko atliktus veiksmus ar neveikimą, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-648/2016; Nr. 2K350-693/2017). BK 231 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl tokios veikos baigtumas siejamas su konkrečių kliudymo veiksmų atlikimo pradžia, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdomą ar realiai sutrikdyta.

253.3. Nukentėjusiojo vertinimu, K. K. ir V. V., veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliuciją, nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, veikė tiesiogine tyčia ir tokiu būdu, siekė sutrukdyti ir trukdė jam (apeliantui) atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00003-16 tyrime, bei pakreipti ikiteisminį tyrimą sau ir savo artimų asmenų naudai. Tai, kad išteisintieji veikė siekdami padaryti poveikį konkrečiam tyrimui, akivaizdžiai, patvirtina ir išteisintųjų atsakymai į žurnalistų klausimus, duoti piketo metu prie prokuroro šeimos gyvenamosios vietos.

263.4. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog jis (nukentėjusysis) aptariamame ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikęs jokių tyrimo veiksmų. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime buvo atlikęs šiuos BPK veiksmus, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus ikiteisminį tyrimą, sprendė kas toliau atliks šį ikiteisminį tyrimą; priėmė sprendimą dėl konkretaus prokuroro paskyrimo organizuoti šį tyrimą (BPK 174 straipsnio 3 dalis); paskelbė ikiteisminio tyrimo duomenis (BPK 177 straipsnio 1 dalis); rengė Generalinio prokuroro vardu kreipimąsi į Europos Parlamentą dėl Europos Parlamento nario R. P. imuniteto atšaukimo ir pan. Be to, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (apeliantas) kaltinime nurodytu laikotarpiu, paviešino ne mažiau kaip dviejų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminių tyrimų medžiagą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, BPK 181 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

273.5. Nukentėjusysis pažymi, kad išteisintieji piketo metu pateikė neigiamą, faktiniais duomenimis nepagrįstą ir jo (apelianto) garbę, orumą bei reputaciją žeminančią informaciją, tvirtindami, jog gyvenamąjį būstą įsigijo iš neteisėtai įgytų lėšų, o būdamas prokuroru nevykdo įstatymų reikalavimų, nekontroliuoja Specialiųjų tyrimo tarnybos veiklos, taip pat siekdamas politinių tikslų bei vykdydamas politinius užsakymus viešina ikiteisminius tyrimus ir tokiu būdu, pažeidžia įstatymus.

283.5.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad psichologinis poveikis skleidžiant melagingą informaciją buvo daromas ne tik jam (apeliantui), bet ir jo šeimos nariams, t. y. nepilnamečiams vaikams. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog piketas buvo baigtas netrukus po to, kai į namus grįžo jo (apelianto) sutuoktinė su nepilnamečiu sūnumi.

293.5.2. Skunde apeliantas tvirtina, kad išteisintieji neteisėtus veiksmus atliko prie jo gyvenamojo namo, esant šeimos nariams. Be to, prieš pradedant piketą, per visuomenės informavimo priemones buvo paskelbtas jo (apelianto) gyvenamosios vietos adresas, o piketo metu – buvo filmuojama privati gyvenamoji valda bei šeimos nariai (sutuoktinė ir nepilnametis sūnus). Nukentėjusiojo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeistas jo (apelianto) ir šeimos narių privatumas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos Žmogaus Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

303.6. Nukentėjusiojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas K. K. ir V. V. kaltės klausimą, privalėjo įvertinti ir P. G. neteisėtus veiksmus, kuriems pritarė išteisintieji.

313.7. Nepagrįsta skundžiamojo nuosprendžio išvada, kad išteisintieji K. K. ir V. V. pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose suteikta saviraiškos laisve. Apelianto vertinimu, laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija. Be to, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 28 straipsniai). Pažymi, kad saviraiškos laisvės (teisė skleisti informaciją, žodžio laisvė) ribos yra nustatytos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje.

323.8. Apeliantas skunde pažymi, kad prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie gali turėti įtakos jų priimamiems sprendimams (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnis). Akivaizdu, kad išteisintieji organizuodami piketą prie baudžiamajame procese dalyvaujančio prokuroro namų, siekė daryti poveikį baudžiamajam procesui, todėl šie neteisėti veiksmai negali būti pateisinami ir vertinami kaip saviraiškos laisvė bei teisė į kritiką.

334. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintieji K. K., V. V. ir jų gynėjas prašo prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

345. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislavo Barsulio (Stanislav Barsul) ir nukentėjusiojo I. M. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

356. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, K. K. ir V. V. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, pagrįstai išteisino nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

366.2. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras ir nukentėjusysis I. M. apeliaciniuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu dėl K. K. ir V. V. išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai bei neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, neįvertino bylos duomenų visumos, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nukentėjusysis skunde pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o šį argumentą grindžia netinkamu įrodymų vertinimu.

376.3. Pažymėtina, kad BPK normos reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

386.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliaciniuose skunduose nurodytas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reikalaujančias bylos įrodymus įvertinti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, o išteisinamasis nuosprendis neatitinka tokio nuosprendžio turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjamu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyvą. Kiti proceso dalyviai, tarp jų tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Įvertinus pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisėtą sprendimą. Aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lūkesčių, nėra išteisinamojo nuosprendžio neišsamumą ir prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino visus proceso dalyvių parodymus, rašytinius įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikė išskirtinės prioritetinės reikšmės bei tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais pateikė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu, tiek Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tiek nukentėjusysis I. M. apeliaciniuose skunduose, priešingai, vadovaujasi tik tam tikrais byloje esančiais įrodymais, kuriuos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.

396.5. Atmestinas nukentėjusiojo I. M. skundo argumentas ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nacionalinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendra prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Be to, konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-66-942/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-251-1073/2018; Nr. 2K-37-689/2018 ir kt.).

406.5.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo I. M. skundo argumentą dėl teismo šališkumo, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo nešališkumo principo pažeidimą, t. y. nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, ar vien tai, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo neatitinka apelianto lūkesčių. Todėl šis skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kuris grindžiamas iš esmės tik nesutikimu su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas.

416.6. Nukentėjusysis I. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir P. G. neteisėtus veiksmus, kuriems pritarė išteisintieji. Remiantis nagrinėjama baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį P. G. (t. 2, b. l. 55–56). Tačiau 2017 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas pateikė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad nesutinka, jog Lietuvos Respublikos Seimo narys P. G. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė (t. 2, b. l. 64). BPK 3² straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino P. G. veiksmų, nes teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jį perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Akivaizdu, kad šioje nagrinėjamoje byloje P. G. kaltinimas nepateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas savo kompetencijos ribose neturėjo pagrindo svarstyti šio asmens veiksmų bei kaltumo klausimo.

42Dėl K. K. ir V. V. išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį

437. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis ir nukentėjusysis I. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išteisino K. K. ir V. V. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

447.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

457.2. Remiantis Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pateiktu pirmosios instancijos teismui 2017 m. gegužės 9 d. kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 96–117) matyti, kad K. K. ir V. V. buvo kaltinami pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, dėl to, jog veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliuciją, nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, trukdė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16.

467.3. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas K. K. ir V. V. buvo grindžiamas nukentėjusiojo I. M. parodymais, liudytojų D. M., G. N., B. J., V. A., T. Š. (T. Š.), R. R., S. R., A. P., J. I., R. J., V. J. K., V. S. parodymais, specialiuoju liudytoju apklausto P. G. parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolais, Vilniaus rajono savivaldybės 2016 m. birželio 13 d. raštu.

477.4. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių kaltinamųjų K. K. (t. 3, b. l. 10–11), V. V. (t. 3, b. l. 11–13) parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, specialiuoju liudytoju apklausto P. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138–139), nukentėjusiojo I. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48–49, 51–52) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 20–24), liudytojų G. N. (t. 1, b. l. 59–60; t. 3, b. l. 24–25), D. M. (t. 1, b. l. 55–56; t. 3, b. l. 25–26), J. I. (t. 1, b. l. 108–109; t. 3, b. l. 42–43), V. S. (t. 1, b. l. 142; t. 3, b. l. 63–64), A. P. (t. 1, b. l. 96–97, 99; t. 3, b. l. 41–42), R. J. (t. 1, b. l. 114–115; t. 3, b. l. 43–44), V. J. K. (t. 1, b. l. 120–121; t. 3, b. l. 44), R. R. (t. 1, b. l. 84–85; t. 3, b. l. 62–63), B. J. (t. 1, b. l. 65–66; t. 3, b. l. 25) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 2 d. spaudos konferencijos garso įrašas ir jo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 185, 188), 2016 m. balandžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas piketas (t. 1, b. l. 156, 187), 2016 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 189, 190–191), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 13 d. raštas (t. 1, b. l. 2), nenustatė K. K. ir V. V. veiksmuose jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių ir juos išteisino.

487.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl K. K. ir V. V. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai K. K. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog išteisintieji veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliuciją, nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, trukdė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16.

497.6. Apeliantai skunduose grįsdami K. K. ir V. V. kaltę nurodo, kad išteisintųjų neteisėti veiksmai, t. y. 2016 m. kovo 2 d. neteisėtai surengtas piketas prie I. M. šeimos gyvenamojo namo, kurio metu buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, sukeldama I. M. šeimos nariams nesaugumo jausmą, siekiant tokiu būdu padaryti prokurorui psichologinį poveikį, atliekant aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, turi būti vertinami kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika, kuri atitinka BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.

507.7. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal BK 231 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. BK 231 straipsnyje (1 ir 2 dalyse) numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių normali veikla, atliekant bylų tyrimą ar nagrinėjimą ar vykdant teismų sprendimus. Veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių profesinei veiklai, t. y. pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios bylos tyrimui. Nors įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo, tačiau trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Be to, šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės ar tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-648/2016; Nr. 2K-80-976/2017; Nr. 2K-350-693/2017; Nr. 2K-215-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad trukdymas kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatomas ir pripažįstamas automatiškai. Todėl vertinant objektyviuosius veikos požymius reikšminga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-719/2018 ir kt.).

517.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar I. M. būdamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras tiesiogiai atliko su baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00003-16 tyrimu susijusias pareigas. Pažymėtina, kad apeliantai skunduose taip pat nurodo, jog I. M. pagal savo pareigas turėjo įgaliojimus veikti šiame ikiteisminiame tyrime, nustatyti tyrimo kryptis ir ribas, todėl išteisintieji K. K. ir V. V. savo neteisėtais veiksmais realiai trukdė I. M. atlikti jo, kaip aukštesniojo prokuroro, pareigas.

527.8.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba (toliau – STT Vilniaus valdyba) ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 pradėjo 2016 m. vasario 17 d. ir apie tai pranešė prokurorui (BPK 171 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal BPK 171 straipsnio 2 dalies nuostatas, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Iš pranešimo turinio matyti, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. surašė rezoliuciją ir šį ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną pavedė organizuoti bei jam vadovauti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G. N. (t. 2, b. l. 153–157).

537.8.2. Liudytoju apklaustas G. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad vyriausiasis prokuroras I. M. 2016 m. vasario 17 d. pavedė jam organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. Tuo tarpu, jis (G. N.) šios bylos ikiteisminio tyrimo veiksmus pavedė atlikti STT Vilniaus valdybos pareigūnams. Liudytojas paaiškino ir tą aplinkybę, kad nustatyta tvarka 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 1 d., jis (G. N.) leido Generalinės prokuratūros ir STT pareigūnams paviešinti šio ikiteisminio tyrimo duomenis apie atliekamą tyrimą (t. 1, b. l. 59–60; t. 3, b. l. 24–25).

547.8.3. I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 organizavo ir vadovavo prokuroras G. N. Nurodė ir tai, kad pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, jis kaip vyriausiasis prokuroras jokių procesinių sprendimų nepriėmė, tačiau jei proceso dalyviai būtų pateikę skundus dėl ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro veiksmų, juos būtų nagrinėjęs. I. M. paaiškino ir tai, kad 2016 m. kovo 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pranešė apie tai, jog Generalinė prokuratūra pradėtame ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 planuoja kreiptis į Europos Parlamentą ir prašyti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R. P. teisinę neliečiamybę, nes įtariama, kad „L“ vadovas G. V. susitarė su R. P. dėl 15 000 Eur kyšio, siekiant per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojus paveikti valdininkus dėl prekybos centro „N“ pastato statybų įteisinimo, P., dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. pavedimu, suderinus su tyrimą organizuojančiu ir vadovaujančiu prokuroru G. N., siekiant tokiu būdu apsaugoti prokurorą nuo galimo poveikio ir įtakos. Patvirtino ir tai, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas generalinio prokuroro pavaduoto iniciatyva, o pradėjus ikiteisminį tyrimą su juo jokie klausimai, t. y. kokie asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo derinami ir pan. (t. 1, b. l. 48–49, 51–52; t. 3, b. l. 20–24).

557.8.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aukščiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog I. M. būdamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ir pagal savo pareigas turėjęs įgaliojimus veikti šiame ikiteisminiame tyrime, tiesiogiai neatliko jokių pareigų susijusių su šiuo ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. Tai, kad STT Vilniaus valdybai pradėjus ikiteisminį tyrimą, I. M. pavedė jį organizuoti ir kontroliuoti prokurorui G. N. bei generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. pavedimu 2016 m. kovo 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje pranešė apie šį ikiteisminį tyrimą, ar tai, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pateikė dvejus 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. spalio 8 d. teikimus Šiaulių apygardos teismui sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (t. 2, b. l. 162–165, 166–168), nepatvirtina, kad I. M. būdamas vyriausiuoju prokuroru, tiesiogiai atliko aukštesniojo prokuroro pareigas šiame ikiteisminiame tyrime. Todėl akivaizdu, kad išteisintieji taip pat realiai negalėjo trukdyti prokurorui atlikti aukštesniojo prokuroro pareigų šioje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16.

567.9. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių eigą, matyti, kad 2016 m. kovo 2 d. nuo 15 val. iki 15 val. 30 min., prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. šeimos gyvenamojo namo, esančio ( - ) rajone, buvo surengtas piketas, kurio metu K. K. laikė iškabą su užrašu „M., tramdyk STT!”, o V. V. laikė iškabą su užrašu „M. + U. = SAVIVALĖ” bei žurnalistams filmuojant I. M. namo fone, abu atsakė į žurnalistų klausimus. Dėl šio įvykio 2016 m. kovo 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad piketas įvyko po to, kai Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. 2016 m. kovo 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad prokuratūra planuoja kreiptis į Europos Parlamentą ir prašyti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R. P. teisinę neliečiamybę, nes įtariama, jog „L.“ vadovas G. V. susitarė su R. P. dėl 15 000 Eur kyšio, siekiant per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojus paveikti valdininkus dėl prekybos centro „N“ pastato statybų įteisinimo. Pažymima ir tai, kad nors ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00003-16 organizuoja ir jam vadovauja prokuroras G. N., tačiau šio prokuroro priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų teisėtumo procesinę kontrolę šiame ikiteisminiame tyrime vykdys I. M. kaip aukštesnysis prokuroras, todėl šie veiksmai vertinami kaip trukdymas prokurorui I. M. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusiais pareigas (t. 1, b. l. 2–6).

577.9.1. Iš išteisintųjų K. K. (t. 3, b. l. 10–11) ir V. V. (t. 3, b. l. 11–13) parodymų duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2016 m. kovo 2 d. surengto piketo prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. šeimos gyvenamojo namo, tikslas buvo išreikšti nepasitikėjimą prokuroro veikla kontroliuojant STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimus, nes visuomenėje neteisėtai viešinami slapti ikiteisminio tyrimo duomenys, o prokuroras, kuriam buvo pavesta kontroliuoti didžiąją dalį visų STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimų, neužtikrina jų slaptumo. Be to, piketo metu siekė tiek Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, tiek visuomenės atkreipti dėmesį į tai, kad I. M. nebūtų pakartotinai paskirtas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigoms. Išteisintieji patvirtino ir tą aplinkybę, kad piketo metu neturėjo tikslo trukdyti konkrečiam atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16.

587.9.2. Liudytojas P. G. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138–139), kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti (t. 3, b. l. 44–45), patvirtino, kad piketo tikslas buvo atkreipti Generalinės prokuratūros ir visuomenės dėmesį į nesąžiningą I. M. veiklą, siekiant, jog prokuroras nebūtų pakartotinai paskirtas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigoms. Pažymėjo ir tai, kad surengtame pikete, nesiekė daryti įtakos atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-7-00003-16. Be to, liudytojas nurodė, kad jam nebuvo žinoma kas šį ikiteisminį tyrimą vykdo.

597.9.3. Iš liudytojų A. P. (t. 1, b. l. 96–97, 99; t. 3, b. l. 41–42), J. I. (t. 1, b. l. 108–109; t. 3, b. l. 42–43), V. S. (t. 1, b. l. 142; t. 3, b. l. 63–64), R. J. (t. 1, b. l. 114–115; t. 3, b. l. 43–44), V. J. K. (t. 1, b. l. 120–121; t. 3, b. l. 44) parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos metu taip pat matyti, kad organizuoto piketo tikslas buvo išreikšti nepasitikėjimą prokuroro I. M. veikla dėl viešinamų slaptų ikiteisminių tyrimų duomenų. Nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojai J. I. ir V. S. parodymų metu tvirtino, jog piketas prie prokuroro I. M. namų buvo organizuotas būtent dėl pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jo nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys bei akivaizdžiai, tam tikras liudytojų nurodytas aplinkybes išskirdamas iš jų bendro konteksto. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų J. I. ir V. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apie jiems žinomas piketo aplinkybes, buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos.

607.9.4. Tai, kad išteisintieji K. K. ir V. V. piketo metu, neturėjo tikslo konkrečiai trukdyti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, o siekė išreikšti nepasitikėjimą prokuroro veikla kontroliuojant STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimus, nes jų vertinimu visuomenėje neteisėtai buvo viešinami slapti ikiteisminio tyrimo duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikta bei pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirta ir įvertinta rašytinė bylos medžiaga, t. y. politinės partijos Tvarka ir teisingumas internetiniame puslapyje pateiktas pranešimas „Protesto akcija prieš prokurorą I. M.“ su fotonuotraukomis iš vykusio 2016 m. kovo 2 d. piketo, kuriame nurodoma, jog šis piketas organizuojamas dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. neatsakingų pareiškimų, teisėsaugos institucijų diskreditavimo bei jų įtraukimo į politinius procesus, nes STT atliekami ikiteisminiai tyrimai yra tapę pagrindiniu viešųjų ryšių akcijų šaltiniu dėl ko pažeidžiant įstatymus viešinami ikiteisminio tyrimo duomenys (t. 1, b. l. 189, 190–191; piketo metu iškeltų plakatų užrašai – „M., tramdyk STT!”, „M. + U. = SAVIVALĖ”; taip pat vykusio piketo vaizdo įrašas su išteisintųjų ir kitų asmenų, dalyvavusių pikete pasisakymais, iš kurių taip pat matyti, kad išteisintasis K. K. piketo metu atsakydamas į žurnalistų klausimus apie vykdomą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 net neužsimena, o išteisintasis V. V. interviu metu informuoja, jog šio piketo tikslas nėra trukdymas (spaudimas) konkrečiam ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 156, 158–184, 187).

617.9.5. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad 2016 m. kovo 2 d. vykusio piketo metu, tiek išteisintieji K. K. ir V. V., tiek kiti asmenys dalyvavę šiame pikete, išsakė savo priešišką nusiteikimą ir nepasitenkinimą prokuroro I. M. veikla kontroliuojant STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimus bei galimai neužtikrinant jų slaptumo, o nesiekė tokiu būdu tiesiogiai trukdyti atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, ar daryti kitokį neteisėtą poveikį, kuris galėtų turėti įtakos jo priimamiems sprendimams. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuose K. K. ir V. V. veiksmuose, nėra nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

627.10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantų skundų argumentai, kad vykusio piketo metu buvo siekiama daryti psichologinį spaudimą tiek pačiam prokurorui, tiek jo šeimos nariams, ar tai, jog į namus grįžus prokuroro sutuoktinei su nepilnamečiu sūnumi, piketas buvo tęsiamas. Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamojo nuosprendžio turinio, kuriame išsamiai, logiškai ir aiškiai išdėstyti motyvai bei išanalizuotos įvykio aplinkybės matyti, kad piketo nariai neturėjo tyčios daryti psichologinio spaudimo prokurorui ar jo šeimos nariams, o piketu metu atsitiktinai grįžus į namus sutuoktinei D. M. su nepilnamečiu sūnumi, piketas netrukus buvo baigtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo pateiktų išvadų tam, kad būtų paneigti šie apeliantų skundų argumentų. Be to, ir apeliantai apeliaciniuose skunduose nenurodo konkrečių ir įtikinamų kitų argumentų, pagrindžiančių šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių panaikinimą.

637.11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas K. K. ir V. V. pagrįstai išteisino pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

647.12. Skunduose atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad išteisintieji piketo metu pateikė neigiamą, faktiniais duomenimis nepagrįstą ir prokuroro I. M. garbę, orumą bei reputaciją žeminančią informaciją bei kritiką dėl jo profesinės veiklos, tariamos nukentėjusiojo ir jo brolio neteisėtos veiklos. Be to, prieš pradedant piketą, per visuomenės informacijos priemones buvo paskelbtas nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresas, o piketo metu – buvo filmuojama privati gyvenamoji vieta, šeimos nariai. Apeliantų vertinimu, šiais veiksmais buvo pažeistas nukentėjusiojo ir jo šeimos narių privatumas, kuris įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje. Tuo tarpu, saviraiškos laisvės (t. y. teisė skleisti informaciją, žodžio laisvė ir pan.) ribos yra nustatys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje.

657.12.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodomi galimi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų reikalavimų pažeidimai dėl garbės, privatumo, orumo bei reputaciją žeminančios ir faktiniais duomenimis nepagrįstos informacijos pateikimo, akivaizdžiai, nėra šios nagrinėjamos bylos tiesioginis dalykas. Tuo tarpu, asmuo manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, pvz., apšmeižtas (BK 154 straipsnis) ir pan., turi visas galimybes jas ginti bendra tvarka, taip pat ginti savo garbę ir orumą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

667.12.2. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – Susirinkimų įstatymas) užtikrina, jog teisė į taikius susirinkimus būtų įgyvendinama tinkamai ir dėl to nustato pagrįstus ribojimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvoje gyvenantys asmenys, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Nors Susirinkimų įstatymas nedraudžia asmenims rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją, kurie gali vykti viešose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitėmis dienomis nuo 8 iki 22 valandos (Susirinkimų įstatymo 4 dalis), tačiau vykdant tokią veiklą būtina paisyti įstatymų nuostatų ir vykdyti Susirinkimų įstatymo reikalavimus bei šios teisės įgyvendinimo sąlygas, ja naudotis sąžiningai bei atsakingai, laikantis geros moralės ir dorovės nuostatų, gerbiant kitų asmenų teises ir laisves. Svarbu pažymėti ir tai, kad Susirinkimų įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyti pranešimų apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Tačiau iš byloje pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 13 d. pranešimo matyti, kad nei piketo organizatorius, t. y. asmuo, kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliuciją, nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kuris Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje pranešė masinės visuomenės informacijos priemonių atstovams apie planuojamą piketą prie prokuroro I. M. šeimos gyvenamosios vietos, nei kiti piketo dalyviai, apie 2016 m. kovo 2 d. organizuojamą piketą prie gyvenamojo namo, esančio ( - ) rajono savivaldybės administracijai nepranešė (t. 2, b. l. 2). Akivaizdu, kad šie veiksmai, t. y. nepranešimas apie organizuojamą piketą, vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, kuris atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1887straipsnio sudėties požymius. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Lietuvos Respublikos Seimo narių elgesys bei veiksmai yra netoleruotini, nes buvo pažeista piketo (susirinkimo) organizavimo procedūra, veiksmai buvo neapgalvoti ir spontaniški, nors ir nenusikalstami, todėl turėtų būti svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislavo Barsulio ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. 1. K. K. ir V. V. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu su P. G., kurio... 5. Veikos padarymo aplinkybės:... 6. 1.1. Žinodami, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau –... 7. 1.1.1. 2016 m. kovo 2 d. apie 11 val., Lietuvos Respublikos Seime vykusioje... 8. 1.1.2. Taip pat, 2016 m. kovo 2 d. nuo 15 val. iki 15 val. 30 min., prie... 9. 1.2. Tokiais veiksmais, K. K. ir V. V. trukdė Generalinės prokuratūros... 10. 2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros... 11. 2.1. K. K. ir V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 231 straipsnio 1... 12. 2.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 13. 2.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 14. 2.4. Prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m.... 15. 2.4.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad I. M. būdamas vyriausiuoju... 16. 2.5. Skunde prokuroras kritikuoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nurodo,... 17. 2.5.1. Pažymima, kad BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos... 18. 2.5.2. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatos nurodo, kad... 19. 2.5.3. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad prie nukentėjusiojo I.... 20. 2.6. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad išteisintieji būdami Seimo nariais... 21. 2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 22. 3. Nukentėjusysis I. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 23. 3.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis cituoja skundžiamo nuosprendžio... 24. 3.2. Apeliantas prašo atsižvelgti į formuojamą kasacinę teismų praktiką... 25. 3.3. Nukentėjusiojo vertinimu, K. K. ir V. V., veikdami kartu su P. G., kurio... 26. 3.4. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame... 27. 3.5. Nukentėjusysis pažymi, kad išteisintieji piketo metu pateikė... 28. 3.5.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad psichologinis poveikis skleidžiant... 29. 3.5.2. Skunde apeliantas tvirtina, kad išteisintieji neteisėtus veiksmus... 30. 3.6. Nukentėjusiojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas K. K.... 31. 3.7. Nepagrįsta skundžiamojo nuosprendžio išvada, kad išteisintieji K. K.... 32. 3.8. Apeliantas skunde pažymi, kad prokurorams negali būti daromas joks... 33. 4. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašo Vilniaus apylinkės... 34. 5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro... 35. 6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 36. 6.2. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Vilniaus apylinkės... 37. 6.3. Pažymėtina, kad BPK normos reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro... 38. 6.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis... 39. 6.5. Atmestinas nukentėjusiojo I. M. skundo argumentas ir dėl pirmosios... 40. 6.5.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo I. M.... 41. 6.6. Nukentėjusysis I. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios... 42. Dėl K. K. ir V. V. išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį... 43. 7. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis ir... 44. 7.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 45. 7.2. Remiantis Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pateiktu pirmosios... 46. 7.3. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas K. K. ir V. V.... 47. 7.4. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjęs,... 48. 7.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis,... 49. 7.6. Apeliantai skunduose grįsdami K. K. ir V. V. kaltę nurodo, kad... 50. 7.7. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal BK 231 straipsnio 1... 51. 7.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nagrinėjamoje byloje būtina... 52. 7.8.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų... 53. 7.8.2. Liudytoju apklaustas G. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 54. 7.8.3. I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme... 55. 7.8.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aukščiau nustatytų aplinkybių... 56. 7.9. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikšmingų aplinkybių... 57. 7.9.1. Iš išteisintųjų K. K. (t. 3, b. l. 10–11) ir V. V. (t. 3, b. l.... 58. 7.9.2. Liudytojas P. G. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.... 59. 7.9.3. Iš liudytojų A. P. (t. 1, b. l. 96–97, 99; t. 3, b. l. 41–42), J.... 60. 7.9.4. Tai, kad išteisintieji K. K. ir V. V. piketo metu, neturėjo tikslo... 61. 7.9.5. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes,... 62. 7.10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantų skundų... 63. 7.11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau... 64. 7.12. Skunduose atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad išteisintieji piketo metu... 65. 7.12.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodomi galimi... 66. 7.12.2. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 68. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro...