Byla 2K-75-677/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nuteistajam V. R. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui, nuteistosioms R. J., A. V. ir jos gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, A. P. ir jos gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, civilinio ieškovo AB X. banko atstovui advokatui Jonui Vaškevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir civilinio ieškovo AB X. banko atstovės advokatės Gintarės Vitkevičienės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio.

2Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. kovo 10 d. laikas.

3R. J. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4A. P. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

5A. V. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6Civiliniam ieškovui AB X. bankui priteista solidariai iš nuteistųjų: V. R. ir R. J. – 1 840 837,33 Lt; V. R. ir A. V. – 108 678,31 Lt; V. R. ir A. P. – 565 000 Lt.

7Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl juridinių asmenų) laisvės atėmimu trejiems metams, 184 straipsnio 2 dalį (dėl juridinių asmenų) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų) laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui, 184 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų) laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 183 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų) laisvės atėmimu penkeriems metams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. K.) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams devyniems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl juridinių asmenų), subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų), subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų), subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkte, bausmes, paskirtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl V. K.), subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl fizinių asmenų), subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams devyniems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

9Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. kovo 10 d. laikas.

10Civiliniam ieškovui AB X. bankui priteista: iš nuteistojo V. R. – 6 379 461,40 Lt, ir solidariai iš V. R. bei S. J. – 1 159 552,28 Lt.

11Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir S. J., tačiau dėl jos nuosprendis nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.

12Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi dvi baudžiamosios bylos, kuriose priimti šie Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiai, buvo sujungtos ir išnagrinėtos apeliacine tvarka.

13Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų R. J., A. P., A. V. pakeista ir:

14R. J. paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėtas trejiems metams. Nuteistajai R. J. paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

15A. P. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėtas dvejiems metams. Nuteistajai A. P. paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

16A. V. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėtas dvejiems metams. Nuteistajai A. V. paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

17Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria civiliniam ieškovui AB X. bankui priteisti žalos atlyginimai iš nuteistųjų R. J., A. P., A. V. ir nustatyta, kad žalos atlyginimai priteistini iš nuteistojo V. R..

18Taip pat panaikinti laikini nuosavybės teisių apribojimai nuteistųjų R. J. ir A. P. turtui, nurodytam skundžiamame nuosprendyje.

19Kita Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis nekeista.

20Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendis nekeistas.

21Nuteistojo V. R. apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių atmesti.

22Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir civilinio ieškovo atstovo skundus atmesti, nuteistųjų R. J., A. P., A. V. bei jų gynėjų, prašiusių civilinio ieškovo atstovo skundą atmesti, civilinio ieškovo AB X. banko atstovo, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, o civilinio ieškovo atstovo skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

23

  1. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu:

24V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m. gegužės–birželio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, dirbdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir pagal Tipinių filialo direktoriaus pareiginių nuostatų 40.5 punktą būdamas atsakingas už filialo veiklą, patikėto banko turto valdymą, naudojimą ir saugojimą, iš banko kasos ( - ), kasininkei R. J. perduodant per septynis kartus be pateisinamos priežasties paėmė 506 000 Lt; 2008 m. rugpjūčio 14 d. iš tos pačios banko kasos kasininkei R. J. perduodant be pateisinamos priežasties paėmė 120 000 Lt ir 50 000 Eur (172 640 Lt); taip pat 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, iš bankui priklausančio „V.“ klientų aptarnavimo poskyrio kasos ( - ), kasininkei A. P. perduodant per du kartus be pateisinamos priežasties paėmė 565 000 Lt; taip pasisavino svetimą, AB X. bankui priklausantį didelės vertės turtą – 1 363 640 Lt.

25Taip pat jis nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtinę teisę, t. y. nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., dirbdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi ir tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. valdybos pirmininko patvirtintus Tipinius filialo direktoriaus pareiginius nuostatus, su kuriais pasirašytinai buvo susipažinęs 2005 m. rugsėjo 9 d., turėdamas pareigą kontroliuoti bei koordinuoti tiesiogiai valdomų klientų aptarnavimo poskyrių veiklą (11 punktas), būdamas atsakingas už filialo veiklą, patikėto banko turto valdymą, naudojimą ir saugojimą (40.5 punktas), turėdamas teisę duoti nurodymus filialo darbuotojams, paskirstyti darbą bei nustatyti konkrečių darbų atlikimo terminus, pasinaudodamas suteiktomis teisėmis, padedant vyriausiajai kasininkei R. J. ir kasininkei A. V., davė nurodymus klientų aptarnavimo vadybininkėms V. Kl. ir S. G. išrašyti pinigų priėmimo kvitus, nebūdamas pinigų įnėšėjas, nurodė pagal šiuos kasos pajamų dokumentus patvirtinti pinigų įmokėjimus vyriausiajai kasininkei R. J., kuri užfiksavo realiai neįvykusį piniginių lėšų – 1 042 837,32 Lt – įnešimą (nurodytą skundžiamo nuosprendžio 4–11 lapuose pateiktoje lentelėje) į AB X. banko kasą; 2008 m. liepos 31 d. tokiu pat būdu klientų aptarnavimo vadybininkei V. Kl. jis davė nurodymą išrašyti pinigų priėmimo kvitus, nebūdamas pinigų įnėšėjas, nurodė pagal šiuos kasos pajamų dokumentus patvirtinti pinigų įmokėjimus vyriausiąją kasininkę pavaduojančiai kasininkei A. V., kuri užfiksavo realiai neįvykusį piniginių lėšų – 108 678,31 Lt – įnešimą (nurodytą skundžiamo nuosprendžio 11–13 lapuose pateiktoje lentelėje) į AB X. banko kasą; taip V. R. iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės – 1 151 515,63 Lt – AB X. bankui priklausančią turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš minėtose lentelėse nurodytų banko skolininkų.

26R. J. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2008 m. gegužės–birželio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, dirbdama AB X. banko Z. filiale vyriausiąja kasininke, pagal 2002 m. birželio 21 d. pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nesilaikydama banko kasos taisyklių 23.3 punkto „Grynųjų pinigų išmokėjimo tvarka“ reikalavimų, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu iš banko kasos ( - ), per septynis kartus be pateisinamos priežasties ir be kasos išlaidų dokumento neteisėtai V. R. perdavė 506 000 Lt, o 2008 m. rugpjūčio 14 d. iš tos pačios banko kasos be pateisinamos priežasties ir be kasos išlaidų dokumento perdavė 120 000 Lt ir 50 000 Eur (172 640 Lt), šių piniginių lėšų perdavimo ir atsiradusio trūkumo neužfiksavo kasos dokumentuose, o kompiuterio programoje „F.“ atliko piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje; taip iššvaistė jai patikėtą svetimą, AB X. bankui priklausantį didelės vertės turtą – 798 640 Lt.

27Taip pat ji nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, t. y. dirbdama AB X. banko Z. filiale vyriausiąja kasininke ir pagal 2002 m. birželio 21 d. pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu patvirtinti pinigų įmokėjimus į banko kasą negaunant kasos pajamų dokumentuose nurodytų pinigų, vadybininkėms V. Kl. ir S. G. išrašius pinigų priėmimo kvitus, nesilaikydama banko kasos taisyklių 22.3 punkto „Grynųjų pinigų priėmimo tvarka“ reikalavimų, nebūdama pinigų įnėšėja ir nesant į kasą įnešamų piniginių lėšų, kompiuterio programoje „F.“ patvirtino realiai neįvykusius piniginių lėšų – 1 042 837,32 Lt – priėmimus (nurodytus skundžiamo nuosprendžio 13–20 lapuose pateiktoje lentelėje) į AB X. banko kasą ir kompiuterio programoje „F.“ atliko piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje; taip filialo direktoriui V. R. padėjo iššvaistyti jam patikėtą svetimą AB X. bankui priklausančią didelės vertės – 1 042 837,32 Lt – turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš minėtoje lentelėje nurodytų banko skolininkų.

28A. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, dirbdama AB X. banko Z. filialo „V.“ klientų aptarnavimo skyriuje buhaltere kasininke, pagal 2002 m. birželio 21 d. pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nesilaikydama banko kasos taisyklių 23.3 punkto „Grynųjų pinigų išmokėjimo tvarka“ reikalavimų, iš bankui priklausančio „V.“ klientų aptarnavimo skyriaus kasos ( - ), be pateisinamos priežasties ir kasos išlaidų dokumento, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu per du kartus neteisėtai perdavė V. R. 565 000 Lt, šių piniginių lėšų perdavimo bei atsiradusio trūkumo neužfiksavo kasos dokumentuose, o kompiuterio apskaitos programoje „F.“ atliko šių piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje; taip iššvaistė jai patikėtą svetimą – AB X. bankas priklausantį didelės vertės turtą – 565 000 Lt.

29A. V. nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, t. y. dirbdama kasininke AB X. banko Z. filiale ( - ), pagal 2008 m. kovo 3 d. direktoriaus įsakymą Nr. 12 būdama atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, 2008 m. liepos 30 ir 31 d. pavaduodama vyr. kasininkę R. J., pagal vadybininkių V. Kl. ir S. G. išrašytus pinigų priėmimo kvitus, nesilaikydama banko kasos taisyklių 22.3 punkto „Grynųjų pinigų priėmimo tvarka“ reikalavimų, nebūdama pinigų įnėšėja ir nesant į kasą įnešamų piniginių lėšų, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu kompiuterio programoje „F.“ patvirtino realiai neįvykusių piniginių lėšų – 93 274,98 Lt – gavimus (nurodytus skundžiamo nuosprendžio 21–22 lapuose pateiktoje lentelėje) į AB X. banko kasą ir kompiuterio programoje „F.“ atliko piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje; taip ji padėjo filialo direktoriui V. R. iššvaistyti jam patikėtą svetimą AB X. bankui priklausančią didelės vertės – 93 274,98 Lt – turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš minėtoje lentelėje nurodytų banko skolininkų.

301.1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu:

31V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2004 m. balandžio–2007 m. rugsėjo mėn., būdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai, būdamas atsakingas už kreditų suteikimą ir banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti bankui hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeisdamas AB X. banko Paskolų išdavimo, administravimo ir grąžinimo taisykles, patvirtintas banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą juridiniams asmenims, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis dienomis, pasirašydamas kreditavimo sutartis (jų numeriai nurodyti skundžiamame nuosprendyje), neteisėtai išdavė juridiniams asmenims (jų pavadinimai nurodyti skundžiamo nuosprendžio 23–24 lapuose) įvairių dydžių paskolas, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X. banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs šių kreditų grąžinimo; taip vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika iššvaistė AB X. banko didelės vertės – 5 632 520,14 Lt – turtą ir, šiuos pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms, padarė AB X. bankui didelę – 5 632 520,14 Lt – žalą.

32Taip pat jis nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2004 m. gruodžio–2007 m. liepos mėn., būdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai, būdamas atsakingas už kreditų suteikimą ir banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti bankui hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeidė AB X. banko fizinių asmenų kreditavimo taisykles, patvirtintas banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą fiziniams asmenims, AB X. banko vartojimo kreditų teikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias vartojimo kreditų išdavimą, AB X. banko būsto kreditų suteikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias būsto kreditų išdavimą asmenims, t. y. skundžiamame nuosprendyje nurodytomis dienomis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasirašė kreditavimo sutartis (jų numeriai nurodyti skundžiamame nuosprendyje) neteisėtai išdavė fiziniams asmenims (jų vardai ir pavardės nurodyti skundžiamo nuosprendžio 25 lape) įvairių dydžių paskolas, neužtikrinęs jų grąžinimo; taip vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika iššvaistė AB X. banko didelės bendros 1 156 777,32 Lt vertės turtą ir, šiuos pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms, padarė AB X. bankas didelę – 1 156 777,32 Lt – žalą.

33Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, t. y. 2007 m. sausio–2007 m. lapkričio mėn., būdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai, būdamas atsakingas už kreditų suteikimą ir banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti bankui hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeidė AB X. banko vartojimo kreditų teikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančią vartojimo kreditų išdavimą, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis datomis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. K., R. Mš. ir I. M. asmens duomenis, pasirašė suklastotas neatitinkančias tikrovės vartojimo kredito sutartis (jų numeriai nurodyti skundžiamo nuosprendžio 26 lape), į jas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis; taip suklastojo šias sutartis ir minėtų asmenų vardu pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą – pinigus (įvairiomis sumomis), banko išduotus kaip paskolas; taip vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika pasisavino AB X. banko didelės vertės – 109 002,47 Lt – turtą ir, pasisavintus pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms, padarė AB X. bankui didelę – 109 002,47 Lt – žalą.

34Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, t. y. 2006 m. gegužės 23 d., būdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai, būdamas atsakingas už kreditų suteikimą ir banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti bankui hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeisdamas AB X. banko vartojimo kreditų teikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančią kreditų išdavimą, tyčia pažeisdamas AB X. banko būsto kreditų teikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančią būsto kreditų išdavimą, veikdamas kartu su Ž. B., kuri už piniginį atlygį įkalbėjo V. K. su AB X. banku pasirašyti kredito sutartį, įtikino jį, kad nereikės vykdyti jokių įsipareigojimų bankui, ir 2006 m. gegužės 23 d. atsivedė pastarąjį į AB X. banko Z. filialą ( - ), kur V. K. pasirašė būsto kredito sutartyje Nr. ( - ) ir kitų tikrovės neatitinkančiuose dokumentuose dėl kredito suteikimo, parengtuose V. R. neteisėtu sprendimu; neužtikrinus šio kredito grąžinimo galimybės, buvo įformintas 175 000 Lt kredito suteikimas, kuris 2006 m. gegužės 29 d. jo nurodymu buvo pervestas į A. S. sąskaitą už jo ir Ž. B. reikmėms įgyjamą butą ( - ), tik dalį paskolos grąžinus, pasisavino AB X. bankui priklausantį didelės vertės turtą ir padarė didelę – 172 341,01 Lt – žalą.

35Tai pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, t. y. 2007 m. spalio–2008 m. vasario mėn., būdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai, būdamas atsakingas už kreditų suteikimą ir banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti bankui hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeisdamas AB X. banko vartojimo kreditų teikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą, AB X. banko būsto kreditų teikimo tvarką, patvirtintą banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančią būsto kreditų išdavimą, veikdamas bendrininkų grupe su S. J. ir Ž. B., joms suradus asmenis, kurių vardu būtų įforminti iš banko paimti kreditai, t. y. J. J., L. M., K. S., J. K., D. J., T. K., D. D., T. M., D. C., K. M., L. N., R. M., V. Kr., T. F., K. N., skundžiamame nuosprendyje nurodytomis dienomis pasirašė būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis (jų numeriai nurodyti skundžiamo nuosprendžio 27–28 lapuose), savo ir bendrininkių naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą – pinigus, banko išduotus kaip paskolas; taip vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika pasisavino AB X. banko didelės vertės turtą – 1 031 491,21 Lt – ir, šiuos pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms, padarė AB X. bankui didelę – 1 031 491,21 Lt – žalą.

362. Kasaciniu skundu civilinio ieškovo AB X. banko atstovė advokatė G. Vitkevičienė prašo panaikinti apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikintos pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalys dėl: 1) žalos atlyginimo priteisimo civiliniam ieškovui AB X. bankui iš nuteistųjų R. J., A. P., A. V. ir nustatyta, kad žalos atlyginimas priteistinas iš nuteistojo V. R.; 2) panaikinto laikino nuosavybės teisės apribojimo nuteistųjų R. J. ir A. P. turtui, nurodytam skundžiamame teismo sprendime, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui AB X. bankui priteista solidariai iš nuteistųjų: R. J. ir V. R. - 1 840 837,33 Lt, A. P. ir V. R. – 108 678,31 Lt, A. V. ir V. R. – 565 000 Lt, ir kuria nuteistųjų R. J., A. P., A. V. turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taip pat G. Vitkevičienė prašo priteisti proceso išlaidas.

372.1. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas nepriteisti civilinio ieškinio solidariai iš nuteistųjų R. J., A. P., A. V. ir V. R., esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo vieną iš sąlygų – priežastinio ryšio nustatymą (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.247, 6.263 ir 6.279 straipsniai), nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų netiesioginio priežastinio ryšio aiškinimo bei taikymo sąlygų ir priėmė sprendimą, neatitinkantį BK 184 straipsnio veikos esmės, tikslų ir principų.

382.2. Anot skundo autorės, tarp nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. nusikalstamų veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos žalos yra pakankamas priežastinis ryšys taikyti minėtoms nuteistosioms civilinę atsakomybę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Juolab kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes tarp šių nuteistųjų neteisėtų veiksmų, lėmusių lėšų trūkumo banko kasoje susiformavimą, ir civilinio ieškovo patirtos žalos, atsiradusios dėl lėšų trūkumo kasoje, yra faktinis priežastinis ryšys. Skunde pažymima, kad šis trūkumas banko kasoje pirmiausia susiformavo ne dėl to, kad V. R. paprašė nuteistųjų atlikti neteisėtus veiksmus, o dėl to, kad būtent jos šiuos veiksmus faktiškai atliko. Nes jei nuteistosios, laikydamosios nustatytos tvarkos, nebūtų iš kasos išdavusios pinigų ar banko lėšomis padengusios trečiųjų asmenų įsipareigojimų bankui, tik dėl V. R. prašymo ir siekimo pasisavinti banko lėšas šių lėšų trūkumas nebūtų atsiradęs. Todėl atstovė teigia, kad bankui padaryta žala dėl lėšų trūkumo kasoje įvykdyta visų nuteistųjų veiksmais ir tai yra pagrindas taikyti visiems nuteistiesiems solidariąją atsakomybę bei užtikrinti žalą patyrusio asmens interesų apsaugą (CK 6.279 straipsnis).

39Civilinio ieškovo atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju reikia atriboti atsakomybę už kelių asmenų veiksmais padarytą žalą ir šių asmenų kaltės formas, kurios yra reikšmingos sprendžiant šių asmenų tarpusavio atsakomybės klausimus, o ne priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ir žalos bei šių asmenų atsakomybės prieš žalą patyrusį asmenį klausimus. Kasatorės teigimu, tarp nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. neteisėtų veiksmų, lėmusių lėšų trūkumo kasoje susiformavimą, ir bankui padarytos žalos, atsiradusios būtent dėl tokio lėšų trūkumo kasoje, yra teisinis priežastinis ryšys.

402.3. Skunde pažymima, kad šios nuteistosios su civiliniu ieškovu buvo sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir teismų sprendimais nuteistos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas, atsižvelgdamas, kad sprendimas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo baudžiamojoje byloje yra tiesiogiai susijęs su civilinio ieškovo teisėmis reikšti ieškinį civiline tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis), turėjo įvertinti, jog tarp civilinio ieškovo ir nuteistųjų buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Kartu tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų atsakomybės už žalą, joms kyla aukštesnė atsakingumo bei rūpestingumo pareiga ir, esant nustatytos tvarkos pažeidimui, preziumuojamas priežastinis ryšys (CK 6.256 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 255 straipsnio 2, 3 dalys). Skunde nurodoma ir tai, kad kiekvieno banko darbuotojo, ypatingai turinčio teisę priimti sprendimus dėl operacijų su banko turtu, pareiga griežtai laikytis nustatytos tvarkos yra ypač reikšminga, siekiant užtikrinti banko įtvirtintos kontrolės sistemos efektyvumą, todėl bet kokie pažeidimai, palengvinę banko turto pasisavinimą, yra esminiai ir tiesiogiai susiję su žalos atsiradimu.

412.4. Kasatorė pažymi, kad asmuo už jam patikėto turto išvaistymą atsako tik esant nukentėjusio asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui (BK 184 straipsnio 5 dalis). Tačiau situacija, kai asmuo nuteisiamas pagal BK 184 straipsnį, bet atleidžiamas nuo atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo, anot atstovės, yra nesuderinama su įstatymo ledėjo suformuluota baudžiamojo įstatymo esme, tikslais ir principais. Be to, BK XXVIII skyriuje numatytų nusikaltimų esmė ir BK 184 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina tiesioginį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir žalos atsiradimo, todėl turto išvaistymas, kaip BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika, apskritai būtų negalimas nesant nukentėjusio asmens ir žalos. Dėl to kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, nuteistosioms įvykdžius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, niekam nebuvo padaryta žala, yra neteisinga, o šio teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas, pažeidžiantis ir nepagrįstai apribojantis civilinio ieškovo teises gauti patirtos žalos atlyginimą.

423. Kasaciniame skunde nuteistasis V. R. nurodo alternatyvius prašymus: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. ir apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžius ir perduoti šią sujungtą bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba 2) panaikinti apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

433.1. Kasacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio teigiama, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatų. Kasatorius pažymi, kad nuo pat pirmosios apklausos jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nurodė naujas ir esmines faktines aplinkybes, taip padėjo tyrimui išsiaiškinti reikšmingas tiriamos veikos aplinkybes. Tai, kad, jo nuomone, šios veikos yra neteisingai kvalifikuotos, neduoda pagrindo daryti išvados, jog jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Skunde kasatorius nurodo, kad šiuo metu jis dirba penkiose darbovietėse ir visokeriopai stengiasi atlyginti padarytą žalą, t. y. dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo jis pradėjo atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą.

443.1.1. Nuteistasis ginčija ir teismų išvadą, kad jo teiginiai apie civilinio ieškovo neapskaičiuotą, neįvertintą, nenuosaikų, neprognozuojamą paskolų portfelio didinimą, paskolų išdavimo abejotiną plėtrą, darbuotojų skatinimą už išduotų paskolų kiekį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas jo prašymą išreikalauti iš civilinio ieškovo dokumentus, patvirtinančius tokius teiginius, t. y. duomenis apie banko filialui pamečiui nustatytus paskolų portfelio planinius dydžius bei jų įgyvendinimą, pasielgė šališkai ir atėmė kasatoriui galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

45Skunde pažymima, kad AB X. banko vadovai žinojo apie kasatoriaus taikomus žemesnius reikalavimus išduodamoms paskoloms ir prisiimamą didesnę riziką dėl tokių paskolų atgavimo; kasatoriaus padalinyje kasmet buvo atliekami veiklos auditai, tikrinama paskolų išdavimo tvarka ir filialo paskolų komiteto veikla; banko vadovai neturėjo jokių priekaištų dėl tokios padidintos rizikos sąlygomis ne vienus metus vykdytos paskolų išdavimo tvarkos. Todėl kasatorius mano, kad dėl ekonominės krizės išaugusio nemokių klientų skaičiaus visa atsakomybė nepagrįstai buvo perkelta tik jam. Juolab kad „blogųjų“ paskolų nebūtų susidarę, jei kasatoriaus darbo rezultatai nebūtų matuojami paskolų portfelio dydžiu ir banko vadovybė būtų anksčiau išreiškusi nepritarimą paskolų išdavimui padidintos rizikos sąlygomis. Dėl to kasatorius teigia ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti jam ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.

463.1.2. Kasatoriaus nuomone, jo padaryti veiksmai atitinka svetimo turto iššvaistymą, o ne pasisavinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Teismai nepagrįstai nevertino kasatoriaus pateiktų duomenų (t. 12, b. l. 62), kad jis iš banko saugyklos paimtų pinigų savo reikmėms nenaudojo, beje, juos patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Juolab kad kasatorius niekada neturėjo tikslo iš saugyklos paimtus pinigus pasisavinti, dėl šių paimtų pinigų nepraturtėjo, nesiekė jų įgyti sau, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio atitinkamą dalį. Teismai turto pasisavinimą konstatavo tik deklaratyviai nurodydami, kad šių pinigų panaudojimo tikslas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, taip netinkamai vertino inkriminuotos veikos sudėties subjektyviuosius požymius, o kvalifikuodami iš saugyklos paimtų pinigų veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

473.1.3. Kasatorius ginčija ir jam inkriminuotos veikos (dėl duotų nurodymų kasininkėms išrašyti kasos pajamų orderius sumoms, kurios faktiškai dar nebuvo įmokėtos) kvalifikavimą kaip turtinės teisės iššvaistymą. Nuteistasis teigia, kad teismai, kvalifikuodami neapmokėtų kasos pajamų orderių išrašymą ir apskaitymą kaip BK 184 straipsnyje numatytą nusikaltimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Anot kasatoriaus, abiejų instancijų teismai nepagrįstai nuteisė tiek jį, tiek kasininkes R. J., A. P., ir A. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už neapmokėtų kasos pajamų orderių užpildymą ir užfiksavimą buhalterinėje programoje ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes tokioje veikoje galimai yra BK 300 straipsnyje numatytos veikos požymiai. Juolab kad R. J., A. P. ir A. V., buvusios jam pavaldžios, vykdė jo, kaip darbdavio, nurodymus ir dėl to negalėjo tokių nurodymų suvokti kaip nusikaltimo darymo, t. y. jos yra nekaltos bei nuteistos nepagrįstai.

483.1.4. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriui paskirtos bausmės dydį, jo laisva valia kas mėnesį civiliniam ieškovui atlyginamą žalą nepagrįstai, neobjektyviai ir šališkai vertino kaip nereikšmingą bausmės skyrimo atžvilgiu aplinkybę, nes grąžinta suma neva yra nežymi. Kasatoriaus manymu, teismas, vertindamas dalinį turtinės žalos atlyginimo faktą, privalėjo vadovautis bausmės skyrimo tikslais, parenkant teisingą bausmės rūšį bei dydį, ir atsižvelgti į jo gaunamas pajamas bei objektyvias galimybes atlyginti didesnę turtinės žalos dalį.

49Maža to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paskirtos bausmės dydį ir jos atitikimą teisingumo principui, visiškai neatsižvelgė į nepateisinamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę, t. y. į tai, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas abiejų instancijų teismuose buvo labai vilkinamas ir vyko nepateisinamai labai ilgai (beveik septynerius metus). Dėl taip ilgai užsitęsusios nežinomybės ir jaučiamo nuolatinio nerimo smarkiai pablogėjo jo sveikata, jis turi nuolat gerti vaistus, kurie, deja, ne visuomet padeda išvengti netikėtų priepuolių. Dėl to kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

503.1.5. Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, paduoto dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio, nes nevertino aplinkybės, kad jis prižiūri garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos savo giminaitę, kuriai reikalinga jo priežiūra ir išlaikymas. Dėl to skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir neįvertino BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės.

513.2. Kasacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio teigiama, kad šiame nuosprendyje nurodytos veikos neteisingai kvalifikuotos ir viena tęstinė veika nepagrįstai išskaidyta į atskirus nusikaltimus. Be to, šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, pažeidė teisingumo principą, o apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio.

523.2.1. Skunde nurodydamas susipažinimo priežastis ir aplinkybes su Ž. B. ir S. J. (kuri ir pasisiūlė atvesti į banką naujų klientų paskoloms sudaryti), kasatorius teigia nežinojęs šių naujų klientų santykių su Ž. B. bei (ar) S. J. ir neturėjęs pagrindo įtarti ką nors neteisėto. Juolab kad pirmieji atvesti klientai paskolas dengė tvarkingai ir patikimai, kasatorius jais pasitikėjo, todėl ir šių atvedamais klientais jis taip pat pasitikėjo. Kartu jis pripažįsta, kad toks pasitikėjimas buvo lengvabūdiškas. Tačiau tik dėl tokio pasitikėjimo ir siekdamas įgyvendinti banko vadovybės iškeltus didėjančio paskolų portfelio reikalavimus, išduodamas paskolas, lengvabūdiškai pasitikėjo, kad ir šie klientai, kaip ir ankstesnieji, taip pat tvarkingai vykdys prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Kasatorius tvirtina, kad tuo metu net neįtarė, jog į banką buvo vedami ir asmenys, net neketinę paskolų grąžinti, o gautus pinigus atiduodavę Ž. B., kuri iki šiol slapstosi.

53Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neperkvalifikavo jam inkriminuoto piktnaudžiavimo pagal BK 229 straipsnyje numatytos veikos požymius, taip pažeidė įrodymų leistinumo principą ir nekaltumo prezumpciją, preziumuodamas jį kaltinančiomis, tačiau bylos duomenimis nepagrįstomis aplinkybėmis. Be to, teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo prašymus surinkti papildomus įrodymus ir atlikti jų tyrimą, nepašalino bylos medžiagoje esančių prieštaravimų, nesusipažino su visa bylos medžiaga ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto vienos tęstinės veikos išskaidymo į atskiras nusikaltimų grupes bei netinkamo BK 63 straipsnio nuostatų taikymo.

543.2.2. Be to, abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes: nepagrįstai pripažino įrodymais duomenis, kurie yra neleistini baudžiamajame procese ir kurių nėra galimybės patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis; nepašalino bylos medžiagoje esančių prieštaravimų; nepagrįstai nepripažino įrodymais duomenų, kurie turėjo būti pripažinti įrodymais; nesiėmė priemonių surinkti lemiamos reikšmės jo kaltei paneigti turinčių įrodymų byloje. Maža to, byloje atliktas neišsamus įrodymų tyrimas, o teismai nepagrįstai vadovavosi tik civilinio ieškovo pateiktais dokumentais, kurie, anot kasatoriaus, yra tarpusavyje prieštaringi.

55Kasatorius teigia, kad jo nurodytas aplinkybes apie banko paskolų komiteto pritarimus leisti išduoti didesnius nei 100 000 Lt kreditus patvirtina byloje esantys šio komiteto posėdžių, vykusių 2004–2007 m., protokolai. Be to, šie ir banko valdybos posėdžio protokolai, kuriais buvo tvirtinamos besikeičiančios filialų paskolos komitetų sudėtys, bei Z. filialo veiklos trūkumų šalinimo 2005 m. patikrinimo ataskaita paneigia civilinio ieškovo 2011 m. birželio 23 d. rašte teismui pateiktą informaciją apie 2004–2007 m. nevykusius paskolų komitetų posėdžius ir nesamus šių posėdžių registravimo žurnalus. Kasatoriaus nuomone, teismai visiškai be pagrindo vadovavosi tokia informacija, jai suteikdami išskirtinį prioritetą, ir padarė neteisingą išvadą apie neva neveikusį filialo paskolų komitetą bei jo (kasatoriaus) vienasmeniškai išduodamas paskolas, didesnes nei 100 000 Lt. Be to, tiek minėtą informaciją, tiek prokuroro nepagrįstą teiginį apie tai, kad minėti protokolai yra negaliojantys (nors dėl jų klastojimo nėra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas), paneigia byloje esantys 2005–2007 m. dokumentai („Sprendimo patvirtinimas“), kurie yra surašomi filialo paskolų komitetui pritarus paskolos išdavimui ir pateikiami susipažinti AB X. banko pagrindiniam paskolų komitetui, vykdančiam filialo paskolų išdavimo kontrolę. Anot kasatoriaus, kartu tokie dokumentai („Sprendimo patvirtinimas“) patvirtina, kad filialo paskolų komitetas veikė bei priėmė atitinkamus sprendimus ir nuo pat paskolų išdavimo banko centrinis (pagrindinis) paskolų komitetas tiksliai žinojo, kokiomis sąlygomis, užtikrinimo priemonėmis bei kokio dydžio paskolos buvo išduodamos Z. filiale. Negana to, AB X. bankas naudojo elektroninę dokumentų archyvavimo sistemą „S.“, į kurią būdavo sukeliami visi skenuoti kredito bylų dokumentai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus apklausti filialo paskolų komiteto narius ir įpareigoti prokurorą surinkti bei pateikti į bylą duomenis apie minėtos archyvavimo sistemos veiklą ir joje esančius dokumentus. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad jis nepagrįstai nuteistas vienasmeniškai išdavęs didesnes nei 100 000 Lt paskolas be filialo paskolų komiteto pritarimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnį.

563.2.3. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada apie byloje nustatytą ir įrodytą nuteistojo kaltę yra tik deklaratyvi ir nepagrįsta byloje esančių duomenų vertinimu. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jo kaltės nepatvirtina nei nuteistosios S. J. ar liudytojų parodymai, nei specialisto išvada. Be to, jam inkriminuotų 46 nusikalstamų veikų dėl kreditų išdavimo fiziniams ir juridiniams asmenims aplinkybės skiriasi, tačiau teismai jų netyrė, nevertino, nesiaiškino aplinkybių dėl: įkeičiamo už paskolas turto, jo pakankamumo ir laidavimo; kreditų vadybininkų pritarimų konkrečioms paskoloms; bylos nagrinėjimo metu skolininkų jau sugrąžintų skolų (kokios dalys gražintos, ar jos priteistos, ar išieškomos priverstinai).

57Teismai nevertino ir turto iššvaistymo objektyviojo požymio – neatlygintino turto perleidimo tretiesiems asmenims. Kasatorius teigia, kad civilinis ieškovas iš visų paskolas gavusių ir jų dar negrąžinusių skolininkų jau prisiteisė tiek negrąžintus paskolų likučius, tiek ir sutartines palūkanas, baudas ir delspinigius, t. y. yra įgijęs didesnę reikalavimo teisę, nei kad buvo suteikta paskolų. Negautos pajamos nėra turto iššvaistymo dalykas. Be to, daugelyje kredito bylų yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai iš tikrųjų skolininkų, o kai kuriais kitais atvejais civilinis ieškovas sąmoningai delsia pradėti išieškojimo procesą, kol bus baigta nagrinėti ši byla. Tačiau jau vien šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš dalies skolininkų, kurių atžvilgiu priverstinis skolos išieškojimas jau buvo pradėtas, buvo išieškota labai didelė skolos suma. Nors priverstinis išieškojimas yra tęsiamas ir toliau, tačiau byloje nėra duomenų apie tolesnę šio proceso eigą. Maža to, teismai nevertino, kad dalis taip iššvaistytų kreditų šiuo metu jau yra visiškai grąžinti tikrųjų skolininkų, tačiau kasatorius vis tiek nuteistas neva už šių suteiktų paskolų iššvaistymą. Tai reiškia, kad teismai dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai kvalifikuodami kreditų išdavimą pagal BK 183 ir 184 straipsnius.

583.2.4. Skundo autoriaus manymu, teismai nepagrįstai pripažino įrodymais abejonių keliančius duomenis: Ž. B. pateiktą melagingą informaciją kai kuriems paskolas ėmusiems fiziniams asmenims, kad šių asmenų paskolas grąžins kasatorius; S. J. subjektyvią nuomonę apie kasatoriaus galbūt žinotus tikruosius Ž. B. ketinimus su paskolas gaunančiais fiziniais asmenimis; AB X. banko teismui pateiktą raštą apie neva neveikusį filialo paskolų komitetą. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad kasatorius ar jo šeimos nariai nebuvo susiję su juridiniais asmenimis, kuriems buvo suteikti kreditai. Kasatorius teigia, kad šių juridinių asmenų akcijas sau ir savo sūnui jis įgijo vėliau, tik paaiškėjus, jog paskolas gavę juridiniai asmenys nesiima jokių priemonių kreditams grąžinti.

59Kasatoriaus teigimu, visų fizinių asmenų, kuriems buvo išduotos paskolos, parodymai patvirtina, kad nuteistosios S. J. parodymai neatitinka įrodymams keliamo leistinumo kriterijaus, dėl to jie negali būti pripažinti įrodymu byloje, nes nėra galimybės jų patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis ir tai kartu reiškia, kad jais negali būti vadovaujamasi įrodinėjant jo (kasatoriaus) kaltę.

60Liudytojas T. D. tik apkalba kasatorių, nes jis turėjo aiškų suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo dėmesį nukreipti nuo savęs (tą patvirtina liudytojos R. M. parodymai), todėl ir šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai ir negali būti laikomi leistinu įrodymu nagrinėjamoje byloje.

613.2.5. Be to, teismai tik deklaratyviomis prielaidomis pagrindė jo kaltę dėl A. K., R. Mš., I. M. paskolų ir šių paskolų sutarčių suklastojimo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis įgijo minėtų asmenų asmens duomenis, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į vartojimo kredito sutartis, šias sutartis pasirašė kaip žinomai suklastotas. Kasatorius pažymi, kad nors liudytojas A. K. teisme patvirtino pats pasirašęs sutartyje ir tai padarė galbūt apgautas L. Č., tačiau teismai tokių duomenų neįvertino, prieštaravimų nepašalino, sutartį pasirašiusio ir skolos grąžinimo norinčio išvengti A. K. parodymus nepagrįstai laikė patikimais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad kasatorius 2008 m. nurodė kasininkėms įforminti kasos pajamų orderius minėtų asmenų (A. K., R. Mš., I. M.) vardu, nors analogiškus nurodymus jis buvo davęs ir dėl kitų mokėjimus pradelsusių skolininkų. Dėl to kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnį.

623.2.6. Kartu kasatorius ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrininkavimo su S. J. ir Ž. B., nes jis nežinojęs apie jų susitarimą su fiziniais asmenimis, kad šie gavę banke paskolas jas perduotų joms už šiems fiziniams asmenims pažadėtą atlyginimą. Dėl to nuteistasis teigia, kad teismo išvada apie bendrininkavimą nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, padaryta tik nepagrįstai preziumuojant ir neteisingai suteikiant įrodomąją vertę nuteistosios S. J. parodymams.

633.2.7. Abiejų instancijų teismai tik deklaratyviai konstatavo kasatoriaus kaltę dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo – dėl kartu su Ž. B. pasisavintos V. K. vardu išduotos paskolos ir šio asmens vardu neva sau įsigyto buto. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias faktines aplinkybes. Be to, kasatoriui nesuprantama ir nelogiška pati tokio kaltinimo formuluotė, nes nei jis, nei tariama jo bendrininkė Ž. B., neturi ir objektyviai negali turėti jokių teisių į butą, registruotą kito asmens vardu. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nekaltumo prezumpciją ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

643.2.8. Skundo autorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tik formaliai; tendencingai suteikė procesinį pranašumą kaltinimą palaikančiam prokurorui; nuteistojo teisę į gynybą paneigė iš esmės; nevertino jo parodymų, deklaratyviai tik nurodė, kad jo paaiškinimai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad teismas turėjo išankstinį apsisprendimą dėl jo kaltės; priėmė absoliučiai nemotyvuotą teismo sprendimą, kuriame tik deklaratyviai nurodoma, kad jo kaltė byloje yra įrodyta bylos duomenų visuma, taip apribojo jo teisę skųsti tokį nemotyvuotą nuosprendį apeliacine tvarka.

65Maža to, apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl: pažodžiui perrašyto kaltinamojo akto turinio į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį; deklaratyvaus apkaltinamojo nuosprendžio turinio, paremto nepagrįstomis prielaidomis; neįvertintų kasatoriaus parodymų ir paaiškinimų; pažeistos nekaltumo prezumpcijos; nurodytos neteisingos informacijos apie ankstesnį teistumą už analogiškus nusikaltimus (nuosprendžio priėmimo metu jam nebuvo įsiteisėjęs joks apkaltinamasis nuosprendis) ir neobjektyvaus bei šališko teiginio dėl neva paties kasatoriaus tyčinio proceso vilkinimo. Be to, šis teismo tendencingumą ir šališkumą vertino ne pagal apeliacinio skundo argumentus, o tik pagal teismo nušalinimo pagrindus.

663.3. Nuteistasis pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, sujungęs bylas apeliacinės instancijos teisme, apsiribojo bylos nagrinėjimu tik apeliacinių skundų ribose ir net nesprendė bausmės skyrimo klausimo, nes neva dėl to nebuvo paduota apeliacinio skundo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, sujungęs dvi bylas į vieną, faktiškai tik sujungė apeliacinių skundų nagrinėjimą į vieną procesą, nes priėmė vieną 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, kuriuo atmetė kasatoriaus du apeliacinius skundus ir dėl jo paliko galioti nepakeistus du pirmosios instancijos teismų nuosprendžius bei faktiškai grąžino pirmosios instancijos teismui dvi bylas. Kasatoriui nesuprantama, kokiu procesiniu pagrindu sujungtoje vienoje baudžiamojoje byloje jam galioja du apkaltinamieji nuosprendžiai ir kaip pirmosios instancijos teismas toje pačioje byloje pagal tuos du nuosprendžius gali subendrinti bausmes sujungtoje byloje, ją grąžinus iš apeliacinės instancijos teismo.

673.4. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus, suvaržiusius jo teises ir sukliudžiusius teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Be to, teismai pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, priėmė nemotyvuotus, nepagrįstus išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu sprendimus, nes inkriminuotų veikų epizodų net netyrė ir jų nevertino, taip iš esmės pažeisdami teisę į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

684. Nuteistojo V. R. ir civilinio ieškovo AB X. banko atstovės advokatės G. Vitkevičienės kasaciniai skundai atmestini.

695. Dėl civilinio ieškovo AB X. banko kasacinio skundo

70Civilinio ieškovo įgaliota atstovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, t. y. šis teismas konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistųjų V. R. ir A. P., R. J. bei A. V. padarytų veikų ir kilusių padarinių, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl iš minėtų nuteistųjų solidariai priteisto civilinio ieškinio AB X. bankui padarytai didelei turtinei žalai (2 514 515,64 Lt) atlyginti ir dėl to pažeidė BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

71Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

72Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

73Kartu kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

74Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad civiliniam ieškovui AB X. bankui buvo padaryta didelė turtinė žala, kurią minėtu pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteisė atlyginti solidariai iš visų nuteistųjų V. R., R. J., A. P. ir A. V.. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pakeisdamas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad ši didelė turtinė žala padaryta tik dėl V. R. neteisėtų veiksmų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų suklastojimo padarant didelę žalą, jam patikėto didelės vertės svetimo turto ir turtinės teisės pasisavinimo bei iššvaistymo. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia civilinio ieškovo įgaliota atstovė, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas ir pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra tiesioginio ar esmingo netiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo V. R. nusikalstamų veikų ir jam buvusių tiesiogiai pavaldžių, turėjusių vykdyti ir atskirus jo nurodymus, banko darbuotojų R. J., A. P. ir A. V. neteisėtais veiksmais padarytos AB X. bankui turtinės žalos, t. y. kad nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš solidariosios atsakomybės sąlygų, leidžiančios iš visų keturių minėtų nuteistųjų solidariai priteisti civilinį ieškinį AB X. bankui padarytai žalai atlyginti.

75Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad minėtos banko darbuotojos pinigus išdavė ne kokiam nors trečiajam asmeniui, bet atsakingam už banko filialo veiklą tiesioginiam savo vadovui, ir šių banko darbuotojų neteisėti veiksmai (neišrašant grynųjų pinigų išdavimo dokumento, iš banko kasos išmokant pinigus; šiuos pinigus be kasos išlaidų dokumentų perduodant banko filialo direktoriui; pastarojo nurodymu užfiksavus banko apskaitoje realiai neįvykusius pinigų įnešimus, kuriuos (ar jų dalį) nuteistasis realiai atlikdavo vėliau) patys savaime, net ir nepriklausomai nuo to, ar jos pinigus iš kasos būtų išdavusios su tai patvirtinančiais dokumentais ar be jų, nelėmė didelės turtinės žalos atsiradimo, nes filialo direktoriui išduoti pinigai tik sudarė galimybę jam (V. R.) šiuos pinigus naudoti nusikalstamiems jo tikslams ir neturėjo jokios įtakos, kad V. R. būtent taip (nusikalstamai) ir turėtų elgtis. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistosios neturėjo tiesioginės tyčios iššvaistyti ar padėti V. R. iššvaistyti banko turtą ir nežinojo tikrųjų jų buvusio vadovo tikslų, o juos sužinojusios – apie tai informavo AB X. banko vadovus.

76Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje AB X. banko pareikšto civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, nepažeidžiant BPK X skyriuje reglamentuojamų teisės normų dėl žalos atlyginimo pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje reikalavimų.

776. Dėl nuteistojo V. R. kasacinio skundo

786.1. Dėl nenagrinėtinų nuteistojo V. R. kasacinio skundo argumentų

79Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013 ir kt.).

80Todėl nuteistojo V. R. kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu atskirų įrodymų (liudytojų T. D., A. K., nuteistosios S. J. parodymų, nuteistojo skunde akcentuojamų AB X. banko pateiktų dokumentų (rašto, protokolų ir kt.) ir pan.) vertinimu ir pateiktomis teismų išvadomis, prašoma atsižvelgiant į atskiras aplinkybes (juridinių asmenų akcijų įsigijimo ir kt.) iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir leistinumo aspektais, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

816.2. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 183 straipsnio 2 dalies, 184 straipsnio 2 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies taikymo

82BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ar rėmėsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais.

83Priešingai nei teigia nuteistasis, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendžiuose išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kuriais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžių pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad šis teismas, pripažindamas V. R. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neturi jokio pagrindo.

84Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui.

85Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

86Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., ir yra materialiai atsakingas už šį turtą (turtinę teisę)). Kaltininko žinioje esantis turtas (turtinė teisė) tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą (turtinę teisę).

87Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R., dirbdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, pasinaudodamas einamomis pareigomis, skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytais laikotarpiais, duodamas nurodymus (paimti iš banko kasos jo nurodomas sumas pinigų ir juos perduoti jam) tiesiogiai pavaldžioms banko kasininkėms R. J. ir A. P., kurios tokius nurodymus įvykdė, be pateisinamos priežasties iš banko kasos paėmė įvairias jam patikėtų pinigų sumas; suklastodamas fizinių asmenų (A. K., R. Mš., I. M.) vardu sudarytas kredito sutartis, šių asmenų vardu pasisavino jam patikėtus pinigus; veikdamas kartu su Ž. B. ir S. J., suklastodamas įvairias kredito sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, pasisavino jam patikėtus pinigus, šių asmenų vardu išduotus kaip kreditus – vartojimo ir būsto paskolas, ir taip padarė didelę turtinę žalą turto savininkui – juridiniam asmeniui AB X. bankui. Skundžiamuose teismų sprendimuose V. R. gynybos versijos (dėl ekonominės krizės „blogas“ paskolas dengė naujomis paskolomis, tokius veiksmus atliko banko naudai, pats negavo turtinės naudos, neturėjo teisės vienašališkai suteikti didesnių nei 100 000 Lt dydžio paskolų ir pan.) motyvuotai ir pagrįstai, remiantis byloje ištirtais įrodymais, atmestos.

88Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala.

89Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą (turtinę teisę) paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą (turtinę teisę) nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-411/2012, 2K-373/2013 ir kt.).

90Šioje byloje nustatyta, kad V. R., dirbdamas AB X. banko Z. filialo direktoriumi, pasinaudodamas einamomis pareigomis, skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytais laikotarpiais pasirašydamas įvairias kreditavimo sutartis su juridiniais (kai kuriais iš jų susijusiais ir su pačiu nuteistuoju bei jo šeimos nariais) ir fiziniais asmenims, neteisėtai išduodamas šiems asmenims įvairių dydžių kreditus, neįsitikindamas tokių asmenų galimybėmis grąžinti paimtus kreditus ir neužtikrindamas jų grąžinimo, iššvaistė jam patikėtus šių asmenų vardu išduotus pinigus (kreditavimo paskolas), taip pat duodamas nurodymus (patvirtinti (užfiksuoti) banko sistemoje kaip įvykusius, tačiau realiai neįvykusius pinigų įmokėjimus (įnešimus) į banko kasą nuosprendžiuose nurodytų asmenų (banko skolininkų) vardu) tiesiogiai pavaldžioms banko darbuotojoms R. J., A. V., V. Kl. ir S. G., kurios minėtus nurodymus įvykdė, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę (gauti banko skolininkų nuosprendžiuose nurodytus piniginius įmokėjimus), priklausiusią AB X. bankui, ir taip padarė didelę turtinę žalą turto savininkui – juridiniam asmeniui AB X. bankui. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatytas turto iššvaistymo vienas iš objektyviųjų požymių – neatlygintinumas, nes dėl tokių minėtų nusikalstamų nuteistojo veiksmų civilinis ieškovas prarado galimybę reikalauti grąžinti ne tik paskolintus pinigus, bet ir gauti atlyginimą (palūkanas) už suteiktas paskolas.

91Taigi, pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoti, kad V. R. baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 2 dalis ir 184 straipsnio 2 dalis – pritaikytas netinkamai, kad teismai nesilaikė teismų praktikos sprendžiant svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo klausimus, neturi pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.).

92Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė, viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

93Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-248-942/2015 ir kt.). Be to, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų, ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Be to, kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia.

94Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kartu pažymėtina ir tai, kad tarnybos pareigų neatlikimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2011, 2K-488/2014, 2K-42-942/2016 ir kt.).

95Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą ar atliko kitus nusikalstamus veiksmus, nurodytus šioje baudžiamojo įstatymo dalyje, ir dėl to buvo padaryta didelės žalos.

96Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R., būdamas AB X. banko Z. padalinio direktoriumi, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytais laikotarpiais neteisėtai suteikdamas fiziniams ir juridiniams asmenims įvairių dydžių paskolas, suklastodamas tokių paskolų kreditavimo sutartis, iššvaistė ir pasisavino svetimą turtą bei turtinę teisę ir dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo AB X. bankas. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, o tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad tokiais veiksmais V. R., siekdamas turtinės naudos, turėjo tiesioginę tyčią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir jo nusikalstami veiksmai negali būti vertinami tik kaip tarnybinių pareigų neatlikimas.

97Taigi, pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoti, kad V. R. baudžiamasis įstatymas – BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis – pritaikytas netinkamai, kad teismai nesilaikė teismų praktikos sprendžiant piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo atribojimo bei dokumentų klastojimo klausimus, neturi pagrindo. Juolab kad ir pagal teismų praktiką, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro BK 183, 184 straipsniuose ir (ar) 300 straipsnyje numatytas veikas piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ar viršydamas įgaliojimus, jo veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų šiuose straipsniuose ir BK 228 straipsnio, sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2014, 2K-15-699/2015 ir kt.). Šioje byloje taip ir buvo padaryta.

98Be to, priešingai nei teigia kasatorius, teismai pagrįstai ir teisingai vertino, kad jis padarė atskirus nusikaltimus, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos, padarytos skirtingu laiku ar per ilgesnį laiko tarpą, nukreiptos prieš skirtingus asmenis, naudojant ne tuos pačius veikų padarymo būdus (pvz., nagrinėjamoje byloje nuteistasis nusikaltimus darė ilgiau nei ketverius metus, neteisėtai išduodamas paskolas vis kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (kurių šioje byloje yra virš keturiasdešimt) iššvaistė ir pasisavino AB X. banko didelės vertės turtą ir turtinę teisę, kai kurias iš šių veikų padarė veikdamas kartu su skirtingais asmenimis (Ž. B. ir/ar S. J.), suklastojo skirtingus dokumentus (įvairias kreditavimo sutartis) ir pan., be to jo padarytos veikos skiriasi savo pobūdžiu ir tyčios kryptingumu, t. y. iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad V. R. sumanymas daryti naujas nusikalstamas veikas kildavo iš naujo susidarius palankiai situacijai ir susiformavus naujiems savanaudiškiems motyvams) yra laikomos pakartotinėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-436/2014 ir kt.).

99Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos.

1006.3. Dėl kasatoriaus nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo

101Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens (civilinio ieškovo AB X. banko) elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).

102Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau būtina nustatyti ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015 ir kt.).

103Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose V. R. iš esmės pripažino padaręs tik dalį nusikalstamų veikų, t. y. pripažino paėmęs iš banko kasos (saugyklos) teismų sprendimuose nurodytas pinigų sumas, kurias jo nurodymu jam perdavė jam pavaldžios banko darbuotojos, tačiau neigė kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, fiziniams ir juridiniams asmenims neteisėtai suteiktų paskolų, sudarant su jais kreditavimo sutartis ir sutartis dėl būsto kreditų, šių sutarčių klastojimo, taip pasisavinto ir iššvaistyto jam patikėto didelės vertės svetimo turto ir turtinės teisės. Tai reiškia, kad tokia V. R. pozicija neleidžia pripažinti, jog kasatoriaus atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistasis nepripažino esminių BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Taigi, nenustačius kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir šiuo pažiūriu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Juolab kad kasatoriaus akcentuojami teiginiai apie banko vadovų kaltę dėl jo nusikalstamo elgesio, paneigia esant jo nuoširdų gailėjimąsi, kaip dar vieną būtinąją sąlygą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu.

104Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

105Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-538-788-2015 ir kt.). Be to, teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

106Nagrinėjamoje byloje viso proceso metu nuteistasis teigė, kad jis veikė banko interesais, siekdamas pagerinti darbo rezultatus, ir apie išduodamas jo vadinamąsias „blogąsias“ paskolas žinojo ir AB X. banko vadovai, kurie dėl tokių paskolų niekada neišreiškė jam jokių priekaištų.

107Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra teisingai konstatuota, jog tokie nuteistojo tikslai yra savanaudiški, t. y. nukreipti į jo darbo prestižo pagerinimą ir siekį kuo daugiau uždirbti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis tyčia pažeidė AB X. banko valdybos pirmininko patvirtintus Tipinių filialo direktoriaus pareiginių nuostatų atitinkamus punktus, Paskolų išdavimo, administravimo ir grąžinimo taisykles, Fizinių asmenų kreditavimo taisykles, Būsto kreditų suteikimo tvarką, Vartojimo kreditų teikimo tvarką. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neneigia ir kasatorius, kad su šiais visais dokumentais, reglamentuojančias jo darbo funkcijas, V. R. buvo supažindintas pasirašytinai. Be to, minėtus kasatoriaus teiginius paneigia ir byloje neginčijamai nustatytas faktas apie bankui padarytą labai didelę turtinę žalą. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamu atveju teismai neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad civilinio ieškovo AB X. banko veiksmai buvo rizikingi (provokuojantys) ar neteisėti, ir nulėmę V. R. nusikalsti.

108Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenustatę minėtų nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

1096.4. Dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės

110Kasatorius nesutinka su jam paskirta bausme, kuri, anot jo, yra per griežta ir neteisinga dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso ir jam netaikytų BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.

111Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

112Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

113Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų ir paprastai jie yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; ir kt.). Kartu pabrėžtina ir tai, kad išvadą dėl konkretaus proceso atitikties ar neatitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams, visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-55-895/2015 ir kt.).

114Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje ištirtų nusikalstamų veikų sudėtingumą ir joje atliktų procesinių tyrimo veiksmų kiekį bei pobūdį, bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, terminus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir bylų perdavimo teismams, bylose organizuotą teisminį procesą, kuriame iškilę sunkumai buvo neišvengiami, nepriklausomi nuo teismo, be to tiek kasatoriaus, tiek kitų nuteistųjų elgesį ir kitas skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas svarbias aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

115Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pripažinti nepateisinamai ilgai užtrukusį baudžiamąjį procesą kaip išimtinę aplinkybę, leidžiančią taikyti V. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

116Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

117Nagrinėjamoje byloje nenustatyta šių sąlygų visuma, todėl, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai V. R. pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Be to, kasatoriaus akcentuojama aplinkybė dėl jo kas mėnesį atlyginamos žalos dalies, palyginus šią santykinai labai nedidelę atlygintą dalį su nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiu, neduoda pagrindo teigti apie bent iš dalies atlygintą turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-369-942/2015 ir kt.).

118Kasacinio skundo argumentas dėl BK 63 straipsnio netinkamo taikymo, šiuo atveju negali būti nagrinėjamas, nesant dėl to paduoto skundo (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

119Taigi patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus pagal nuteistojo kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam V. R. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų ar kitos bendrosios dalies normos.

1206.5. Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus

121Nuteistojo V. R. kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, išvadas dėl V. R. kaltės grindė deklaratyviomis prielaidomis ir kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, yra neteisingi.

122Šioje nutartyje minėta, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, jog teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir apie tai, kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Tuo tarpu kasatorius analizuoja kiekvieną įrodymą atskirai vieną nuo kito ir daro išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių nebuvimo, t. y. jų neįrodytumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą, šie teismai išdėstė motyvus, išanalizavo bylos duomenis, taip pat motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo veikų kvalifikavimo ir, priešingai nei teigia nuteistasis, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

123Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, išsamiai neatsakė į apelianto argumentus, taip pat nepagrįstas.

124Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnis). Kasacine tvarka skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir veikų kvalifikavimu, atsakyta ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir būtinumo motyvuoti šio teismo išvadas esmingai nepažeisti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje surinktus duomenis, skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakė, kodėl nuteistojo V. R. apeliaciniai skundai atmetami ir dėl kurių klausimų, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų nuostatomis, keičiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis.

125Kaip matyti iš nuteistojo kasaciniame skunde nurodomų argumentų, analogiškų ir jo teiginiams, išdėstytiems apeliaciniame skunde dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo šališkumas siejamas su, anot kasatoriaus, netinkamu ir neteisingu bylos įrodymų vertinimu.

126Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.).

127Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

128Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtus apelianto argumentus, pripažino, kad byloje tokių duomenų, kurie leistų konstatuoti teismo nešališkumo principo pažeidimą, nėra, kad šis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti arba pirmosios instancijos teisme, arba apeliacine tvarka, kad šis teismas dar kartą svarstytų pirmosios instancijos teismo nešališkumo klausimą, neturi teisinio pagrindo.

129Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžių arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, nuteistojo ir civilinio ieškovo įgaliotos atstovės kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

1307. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

131Atmesti nuteistojo V. R. ir civilinio ieškovo AB X. banko atstovės advokatės Gintarės Vitkevičienės kasacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas... 3. R. J. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems... 4. A. P. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems... 5. A. V. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės... 6. Civiliniam ieškovui AB X. bankui priteista solidariai iš nuteistųjų: V. R.... 7. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes,... 9. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m.... 10. Civiliniam ieškovui AB X. bankui priteista: iš nuteistojo V. R. – 6 379... 11. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir S. J., tačiau dėl jos nuosprendis nebuvo... 12. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi dvi baudžiamosios... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 14. R. J. paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės... 15. A. P. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės... 16. A. V. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK... 17. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria civiliniam ieškovui AB X. bankui... 18. Taip pat panaikinti laikini nuosavybės teisių apribojimai nuteistųjų R. J.... 19. Kita Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalis nekeista.... 20. Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio... 21. Nuteistojo V. R. apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2012 m.... 22. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą,... 23.
  1. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d.... 24. V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 25. Taip pat jis nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės... 26. R. J. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės... 27. Taip pat ji nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės... 28. A. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės... 29. A. V. nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą... 30. 1.1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu:... 31. V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės... 32. Taip pat jis nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą... 33. Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 34. Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 35. Tai pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 36. 2. Kasaciniu skundu civilinio ieškovo AB X. banko atstovė advokatė G.... 37. 2.1. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas... 38. 2.2. Anot skundo autorės, tarp nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V.... 39. Civilinio ieškovo atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju reikia atriboti... 40. 2.3. Skunde pažymima, kad šios nuteistosios su civiliniu ieškovu buvo... 41. 2.4. Kasatorė pažymi, kad asmuo už jam patikėto turto išvaistymą atsako... 42. 3. Kasaciniame skunde nuteistasis V. R. nurodo alternatyvius prašymus: 1)... 43. 3.1. Kasacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario... 44. 3.1.1. Nuteistasis ginčija ir teismų išvadą, kad jo teiginiai apie... 45. Skunde pažymima, kad AB X. banko vadovai žinojo apie kasatoriaus taikomus... 46. 3.1.2. Kasatoriaus nuomone, jo padaryti veiksmai atitinka svetimo turto... 47. 3.1.3. Kasatorius ginčija ir jam inkriminuotos veikos (dėl duotų nurodymų... 48. 3.1.4. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriui... 49. Maža to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paskirtos bausmės... 50. 3.1.5. Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo... 51. 3.2. Kasacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m.... 52. 3.2.1. Skunde nurodydamas susipažinimo priežastis ir aplinkybes su Ž. B. ir... 53. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 54. 3.2.2. Be to, abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio... 55. Kasatorius teigia, kad jo nurodytas aplinkybes apie banko paskolų komiteto... 56. 3.2.3. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada apie byloje... 57. Teismai nevertino ir turto iššvaistymo objektyviojo požymio –... 58. 3.2.4. Skundo autoriaus manymu, teismai nepagrįstai pripažino įrodymais... 59. Kasatoriaus teigimu, visų fizinių asmenų, kuriems buvo išduotos paskolos,... 60. Liudytojas T. D. tik apkalba kasatorių, nes jis turėjo aiškų... 61. 3.2.5. Be to, teismai tik deklaratyviomis prielaidomis pagrindė jo kaltę dėl... 62. 3.2.6. Kartu kasatorius ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl... 63. 3.2.7. Abiejų instancijų teismai tik deklaratyviai konstatavo kasatoriaus... 64. 3.2.8. Skundo autorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą... 65. Maža to, apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo... 66. 3.3. Nuteistasis pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 67. 3.4. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai... 68. 4. Nuteistojo V. R. ir civilinio ieškovo AB X. banko atstovės advokatės G.... 69. 5. Dėl civilinio ieškovo AB X. banko kasacinio skundo... 70. Civilinio ieškovo įgaliota atstovė kasaciniame skunde teigia, kad... 71. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad... 72. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 73. Kartu kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys... 74. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad civiliniam ieškovui AB X. bankui buvo... 75. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad minėtos banko darbuotojos pinigus... 76. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo... 77. 6. Dėl nuteistojo V. R. kasacinio skundo... 78. 6.1. Dėl nenagrinėtinų nuteistojo V. R. kasacinio skundo argumentų ... 79. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 80. Todėl nuteistojo V. R. kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su... 81. 6.2. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 183 straipsnio 2 dalies, 184 straipsnio 2... 82. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 83. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti,... 84. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 85. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika... 86. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių... 87. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R., dirbdamas AB X. banko Z. filialo... 88. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris... 89. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas... 90. Šioje byloje nustatyta, kad V. R., dirbdamas AB X. banko Z. filialo... 91. Taigi, pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų... 92. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m.... 93. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28... 94. Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 straipsnyje, yra valstybės... 95. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą ar... 96. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R., būdamas AB X. banko Z. padalinio... 97. Taigi, pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų... 98. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, teismai pagrįstai ir teisingai... 99. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų... 100. 6.3. Dėl kasatoriaus nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 101. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti... 102. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio... 103. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 104. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 105. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis... 106. Nagrinėjamoje byloje viso proceso metu nuteistasis teigė, kad jis veikė... 107. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame apeliacinės... 108. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir... 109. 6.4. Dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės... 110. Kasatorius nesutinka su jam paskirta bausme, kuri, anot jo, yra per griežta ir... 111. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas... 112. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso... 113. Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus... 114. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje ištirtų... 115. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo,... 116. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo... 117. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta šių sąlygų visuma, todėl, priešingai... 118. Kasacinio skundo argumentas dėl BK 63 straipsnio netinkamo taikymo, šiuo... 119. Taigi patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus pagal nuteistojo kasaciniame... 120. 6.5. Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus ... 121. Nuteistojo V. R. kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės... 122. Šioje nutartyje minėta, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, jog... 123. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK... 124. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 125. Kaip matyti iš nuteistojo kasaciniame skunde nurodomų argumentų,... 126. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 127. Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad... 128. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtus apelianto... 129. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 130. 7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 131. Atmesti nuteistojo V. R. ir civilinio ieškovo AB X. banko atstovės advokatės...