Byla e2A-1613-392/2019
Dėl leidimo statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujini (modernizuoti) pastatą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „2A Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ dėl leidimo statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujini (modernizuoti) pastatą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo užstatymo pobūdžio vertinimo ir santykio su detaliojo plano sprendiniais, būtinumo ar nebūtinumo juos koreguoti tam, kad būtų galima vykdyti statinio (ių) statybą.

62.

7Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „2A Invest“ išduotą 2014-06-05 leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-140605-00545. Įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinius, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Per nustatytą terminą neatlikus minėtų veiksmų įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius žemės sklype adresu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo – leisti Inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype adresu ( - ) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „2A Invest“.

83.

9Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, techninis projektas atitinka Bendruosius ir detaliuosius planus. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad sklype yra galima tik vieno pastato statyba, nes to nedraudžia Teritorijų planavimo įstatymas, kai įsigaliojo 2010-01-01 įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo redakcija. Pagal atsakovę, nėra patvirtintas naujas detalusis teritorijos planas, todėl esamo detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai. Nors pagal techninį projektą statiniai neatitinka sublokuotų namų sąvokos – jie nesujungti bendra, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančia siena, tačiau juos skiria ūkinės paskirties patalpos ir, nevertinant projekto formaliai, pastatas turi būti laikomas vienu dvibučiu pastatu su ūkinės pagalbinės paskirties pastatu. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytu statybos padarinių šalinimo būdu, nes ginčijama tik viena statybos techninio projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentams sąlyga. Prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualus LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 10 str. reglamentuoja Inspekcijos vykdomą statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo procedūrą. Remiantis Įstatymo 25 str. 4 d. skundai, pranešimai dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai arba statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus. Sprendimas dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti tokį statybą leidžiantį dokumentą turi būti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos (Įstatymo 10 str. 7 d.). Patikrinimo aktas surašytas 2016-09-22, o ieškinį ieškovas teismui pateikė tik 2016-11-17.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ 2014-06-05 išduotą leidimą statyti naują (us) statinį (ius) / rekonstruoti statinį (ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (us) Nr. LNS-01-140605-00545; įpareigojo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „2A Invest“, per 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą ir suderintą statinių projektinę dokumentaciją 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ) adresu ( - ), esančius statinius pertvarkyti (perstatyti) pagal iš naujo gautą statybą leidžiantį dokumentą; per nustatytą terminą uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigojo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „2A Invest“, per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti statinius žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, neįvykdžius teismo įpareigojimo nugriauti statinius, leido ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant statinių nugriovimo išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „2A Invest“.

135.

14Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-10-07 išdavė UAB „2A Invest“ išduotą 2014-06-05 leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-140605-00545 statyti naujus statinius – du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą statytojui priklausančiame 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ) adresu ( - ). Leidimas parengtas pagal projektuotojo UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ parengtą statinio projektą. Ieškovės įgaliota atstovė 2016-09-22 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą. Akte nurodyta patikrinimo išvada, kad suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo tipo. Statytojui pažeidus Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nuostatas netaikyta administracinė atsakomybė, nes pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminai. 2016-11-09 buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad objekte ( - ), vykdomi statybos darbai, yra pastatyti sublokuoti du gyvenamieji namai ir ūkio pastatas, kurių bendras ilgis 27,98 m., plotis – 8,55 m. Vykdomi fasado apdailos baigiamieji darbai, sumontuoti langai ir durys.

156.

16Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-02-06 sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorija, esančia ( - ), keitimui. 2013-02-06 sprendimo Nr. 825 patvirtinta sklypų (tarp jų ginčo objekto sklypo Nr. 69) kita paskirtis ir 5.1 p. nurodytas gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų užstatymo tankis nuo 25 iki 35 proc., pastatų aukštis 1-2 aukštų su mansarda. Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad I grupei (gyvenamajai teritorijai priskirtų sklypų) nustatomi tokie privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai – pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – (išskyrus sklypus Nr. 62 - 67) sodybinio užstatymo. Teritorija skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai gali būti nustatomi papildant ar keičiant sklypų tvarkymo režimą. Pagal patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje sklypo Nr. 69) žemės sklypui, kuriame pastatytiems statiniams ginčijamas statybos leidimas, nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1-2 aukštų su mansarda pastatų aukštis.

177.

18Teismo nuomone, esminis ginčo klausimas yra tai, ar išduotas statybą leidžiantis dokumentas neprieštarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams. Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402, galiojusio Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelė numatė, kad kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G indeksas) numatyti tokie galimi žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – sodybinio užstatymo pobūdis (galimi individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai virš 3 aukštų). Vėliau Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – Specifikacija) “ kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. p. ir 5.1.2 p. nurodyta, kad kitos paskirties žemės, kurios žemės naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, G1 indeksu buvo nustatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, o G2 indeksu buvo nustatytas daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis. Pagal G1 indeksu žymimos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio naudojimo teritorija laikomi žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos“ kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. p. numatyta, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdis žymimas indeksu G1 ir naudojimo būdo ir pobūdžio turinys reiškia, kad tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ar jų priklausiniai.

198.

20Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra pastaba, kad pagal galiojančius reglamentus indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1, kai galimi individualūs gyvenamieji namai. Tačiau lyginant Laikinuoju detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento nustatytą žemės naudojimo pobūdį, kai G1 reiškė sodybinio užstatymo ir vėliau Specifikacija nustatytą, G1 indeksu žymimą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį ir nuo 2010-10-01 Specifikacija nustatytą, G1 indeksu žymimą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdį, teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turinys (Spefikacijos 1 lentelės paskutinis stulpelis) reiškė vieno arba dviejų butų gyvenamojo namo, bet ne dviejų namų su priklausiniais statybą.

219.

22Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 5.1 p. yra nurodytas ne tik žemės naudojimo būdas (kitos paskirties, gyvenamasis), bet ir pobūdis (sodybinio užstatymo). Be to Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-02-06 sprendimo Nr. 825 5.2 p. sklypams Nr. 62-67 nustatytas ne tik gyvenamasis žemės naudojimo būdas, bet ir, skirtingai nei 5.1 p.(sodybinio užstatymo), nustatytas mažaaukštis užstatymo pobūdis. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 struktūra leidžia teigti, kad detaliajame nustatytas skirtingas sklypų užstatymo pobūdis ir tuo reikia vadovautis. Teismas nurodė, kad ginčą sprendžia pagal normų visumą, t. y. Planavimo normų 31.1 p. nurodytą sodybinio užstatymo pobūdžio apibrėžimą, kuris reiškia 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statybą, Specifikacijoje G1 indeksu žymimu naudojimo būdo ir pobūdžio turinį, kuris reiškia vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų statybą, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 turiniu, kuriame tvirtinant detaliojo plano sprendinius skirtinguose punktuose nurodyti skirtingi sklypų užstatymo pobūdžiai ir sklypui Nr. 69 (kuriame yra ginčo statinys) nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis bei pagrindinio brėžinio pastaba, kad G3 indeksas atitinka G1 indeksą (sodybinio užstatymo pobūdį). Vadovaudamasis tuo teismas padarė išvadą, kad detaliajame plane esant nustatytam sklypo su ginčo statiniais sodybinio užstatymo pobūdžiui statytojui negalėjo būti išduotas leidimas dviems vienbučiams blokuotiems gyvenamiesiems namas su pagalbinio ūkio paskirties statiniu.

2310.

24Teismas nesutiko su atsakovais, kad statybos techniniame projekte nurodytas pastatas turi būti laikomas vienu dvibučiu pastatu, nes 2014-06-05 išduotame statybos leidime yra aiškiai nurodyta, kad leidžiama statyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, statybą leidžiantis dokumentas, kaip prieštaraujantis detaliojo plano sprendiniams naikintinas.

2511.

26Atmesdamas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 d. ieškovė atlieka statybos valstybinę priežiūra ir ieškovės veikla susijusi su viešo intereso gynimu, todėl į viešą interesą reikia visuomet atsižvelgti vertinant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą terminą. Teismas atsakovės nurodytus terminus vertino kaip procedūrinius, o ne ieškinio senaties, todėl esant aplinkybei, kad ieškovė po 2016-09-22 patikrinimo akto surašymo į teismą kreipėsi 2016-11-17 pripažino, kad nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimų dėl terminų praleidimo.

2712.

28Spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo, teismas pažymėjo, kad statiniai yra pastatyti, todėl statytojui suteiktina galimybė pertvarkyti projektinę dokumentaciją taip, kad ji atitiktų teritorijos detaliojo plano sprendinius ir pagal tinkamai pertvarkytą dokumentaciją statytoja turėtų galimybę gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statytojui (atsakovei UAB „2A Invest“) neįvykdžius tokio įpareigojimo, teismas turi taikyti tokius statybos padarinių šalinimo būdus, kokie yra numatyti įstatyme (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. 1, 3 d., Statybos įstatymo 281 str. 2 - 4 d.).

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

3013.

31Atsakovė UAB „2A Invest“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3213.1. Teismui nepavyko tinkamai nustatyti ir atskleisti šios civilinės bylos esmės, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Normos, reguliuojančios ginčo teisinį santykį yra nevienareikšmiškos ir dalinai prieštaraujančios tarpusavyje bei protingumo principui. To pavyzdžiu gali būti pirmos instancijos teismo daroma išvada: „Pagal teritorijų planavimo nuostatas aukštesnio planavimo dokumentai neturi prieštarauti žemesnio lygmens dokumentams, tačiau šiame ginče, teismo nuomone, esminis klausimas yra tai, ar išduotas statybą leidžiantis dokumentas neprieštarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams“. Teisės normų viršenybės prasme galioja taisyklė, kad žemesnio lygmens norma neturi prieštarauti aukštesnio lygmens normai (įstatymas negali prieštarauti konstituciniam įstatymui, vykdomosios valdžios leidžiamos poįstatyminės normos negali prieštarauti įstatymas ir sistemiškai taip toliau). Ši taisyklė yra taikytina ir teritorijų planavimo procedūrai, tokia išvada seka iš bendros taisyklės dėl normų viršenybės ir sisteminio LR teritorijų planavimo įstatymo vertinimo.

3313.2. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybai, kas atitiko/atitinka tiek Detaliojo plano sprendinius, tiek galiojančių teritorijų planavimą bei pastatų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Detaliuoju planu, buvo suformuoti sklypai skirti mažaaukštei gyvenamajai statybai, o teisės aktai, nustatantys konkrečius žemės naudojimo būdus ir pobūdžius įsigaliojo 2005 metais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija) ir juose buvo nustatyta, kad gyvenamosios teritorijos yra diferencijuojamos pagal pastatų aukštį, t. y. jos buvo skirstomos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) ir daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos teritorijas (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Apeliantui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0021:21, adresu ( - ) panaudojimo paskirtis - kita, būdas - gyvenamosios paskirties, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tai reiškia, kad tai yra žemės sklypai kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų vieno, dviejų butų ar daugiabučiai gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Tai atsispindi ir detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje „pagal dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1.

3413.3. Teismui neatskleidus bylos esmės, buvo netinkamai suprasta sąvokų „užstatymo pobūdis“ ir „užstatymo tipas“ tarpusavio santykis. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2003-02-26 sprendimu Nr. 825 patvirtintame sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliajame plane buvo nustatytas ne sklypo užstatymo tipas, kuris apibrėžtų pastatų išsidėstymą, kiekio reikalavimus, parametrus ir kt. reikalavimus, o teritorijų užstatymo pobūdis, kuriam teisės aktai nenustato reikalavimo žemės sklype statyti tik vieną pastatą. Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-8, nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą ir nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Taisyklių 333 punkte nurodyta, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą, o ne, kai detaliajame plane yra nurodytas sklypo užstatymo pobūdis, todėl išvada, kad sklype buvo galima tik vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, remiantis šiuo punktu yra nepagrįsta. Cituotoje normoje vartojama neinformatyvi leksika – „kad mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas“. Bet kokio lygio teisės ar poįstatyminė norma turi būti aiški ir suprantama vienareikšmiškai, ko negalima pasakyti išsireiškimą „gali būti suprantamas“. Toks išsireiškimas normoje sudaro galimybę ją vertinti subjektyviai, ką ginčo atveju daro ieškovas. Taisyklės taip pat numatė, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (332 p.). Detalusis planas buvo parengtas 2003 m., todėl detaliajame plane įtvirtintų sąvokų turinys turėtų būti aiškinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl sklypo užstatymo tipas turėtų būti laikomas mažaaukščių pastatų statyba, o ne kaip teigia ieškovas vienbučių-dvibučių pastatų statyba.

3513.5. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, jau buvo įsigaliojusi 2010-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuri naikino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. 5 p., nuostatą, kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Taigi, įsigaliojus minėtam pakeitimui ir panaikinus draudimą sklype statyti tik vieną pastatą akivaizdu, kad namų valdos žemės sklypuose buvo neberibojamas pastatų skaičius, todėl ieškovo teiginys, jog sklype buvo galima tik vieno pastato statyba, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui.

3613.6. Ginčo atveju, netgi esant nustatytam užstatymo pobūdžiui „sodybinis“, jis gali būti pakeistas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, kas ir buvo padaryta išduodant 2014-06-05 statybos leidimą NR. LNS-01-140605-00545. Analizuojant ir sistemiškai taikant aukščiau nurodytas normas, darytina išvada, kad atsakovo pastatyto pastato techninis projektas atitiko detaliojo plano, apimančio 0,0864 ha ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ) adresu ( - ), sprendinius.

3713.7. Pagal pirmos instancijos teismo sprendimą susidaro prielaida, kad Reglamente nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis po priimtų teisės aktų pakeitimų turi būti laikomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija, tuomet, remiantis Taisyklių 25.2. papunkčiu, turėtų būti laikoma, kad ginčo sklype galėjo būti statomi tik vienbučiai ir dvibučiai namai. Vienbučių ir dvibučių namų techninius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338. Nei ši norma nei jokie teisės aktai nedraudžia vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijoje statyti daugiau nei vieno pastato, įskaitant ir sublokuotus vienbučius namus, jeigu tai neviršytų nustatytų intensyvumo, aukštų skaičiaus, tankumo ir kt. parametrų, taigi, techninis projektas galėjo būti derinamas ir atitiko teritorijų planavimo dokumentus tiek laikant, kad sklype buvo galima mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba, tiek laikant, kad buvo galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba. Pastatyti pastatai nepažeidžia detaliojo plano nustatytų užstatymo reglamentų - užstatyto tankio, užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir užstatymo teritorijos. Šiuo aspektu pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino, interpretavo ir pritaikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas normas.

3813.8. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas vienareikšmiškai draudžia ieškovui vertinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimą, jeigu nuo statybos darbų pradžios yra praėję daugiau nei 1 metai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas, pagal kompetenciją tikrindama viešai skelbiamų ir jai prieinamų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, tą atliko praleidusi teisės aktuose numatytą terminą. Šios aplinkybės buvo nustatytos pirmos instancijos teismo 2017-05-18 įvykusio posėdžio metu. Nežiūrint to, kad įstatymas imperatyviai nustato statybos leidimo išdavimo tikrinimo terminą, pirmos instancijos teismas tokį pažeidimą įvardina kaip procedūrinį, kas neatitinka teisinio stabilumo ir senaties termino instituto esmės.

3914. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija palaiko apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

4014.1. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ( toliau – Priežiūros įstatymas) 25 straipsnyje, įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino, kad praėjus vienerių metų terminui ieškovas, atlikdamas statybos valstybinę priežiūrą, neturi diskrecijos teisės spręsti ar nagrinėti gautą skundą ir jo pagrindu atlikti Statybos leidimo išdavimo patikrinimą, o visais atvejais, išskyrus nurodytas išimtis, kurios šioje byloje nenustatytos, privalo atsisakyti nagrinėti skundą ir tikrinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Ieškovui nustatyti vienerių metų terminai statybos leidimo išdavimo teisėtumui patikrinimai laikytini naikinamaisiais.

4114.2. Teismas, netinkamai interpretuodamas Detaliojo plano pastabą, priėjo nepagrįstą išvadą, kad detaliajame plane yra įtvirtintas sodybinio užstatymo pobūdis. Šis teismo vertinimas, prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016-11-10 išrašui, kuriame nurodoma, kad Žemės klypo, ( - ), žemės naudojimo būdas - Gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d., kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Taigi, detaliojo plano sprendiniai turi atitikti bendrojo plano sprendinius, o ne atvirkščiai, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, bendrojo plano sprendiniai turi atitikti detaliojo sprendinius. Bendrojo plano užstatymo intensyvumo (UI) reglamentas numatė, kad Gyvenamojoje teritorijoje, maksimalūs užstatymo intensyvumo dydžiai maždaug atitinka šiuos teritorijų planavimo sprendinius: 0,2 - mažaaukščiai pastatai - sodybų namai (1 a., + mansarda); 0,4 - mažaaukščiai pastatai -sodybų namai, blokuoti po du (1-2 a., + mansarda); 0,8 - mažaaukščiai pastatai - blokuoti namai (2-3 a., + mansarda). Pažymėtina, kad įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, Detaliajame Žemės sklypo plane buvo nustatytas UI 0,9. Vadovaujantis Bendrojo plano reglamentu, akivaizdu, kad Žemės sklype negalėjo numatytas sodybiniu užstatymo pobūdis, kadangi aiškiai numatyta, kad sodybų namai statomi Žemės sklypuose, kuriuose maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,2 ar 0,4, tačiau, jokiu būdu ne dvigubai didesnio užstatymo intensyvumo (0,9) žemės sklypuose, kaip šiuo atveju. Atsižvelgiant į tai, Teismas, aiškindamas Detaliojo plano sprendinius priėjo išvadą, kad Detaliajame plane yra nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis, o tai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Teismas nepagrįstai laikė, kad ginčo sklype yra nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis, o ne mažaaukščių pastatų statybos pobūdis (taip kaip nurodyta registrų centro išraše, Bendrajame plane ir Detaliojo plano reglamentų lentelėje).

4214.3. Pirmosios instancijos teismas, rėmėsi netinkamomis materialinėmis teisės normomis, užstatymo pobūdį sutapatino su užstatymo tipu ir nepagrįstai užstatymo pobūdžio turinį aiškino remdamasis Planavimo normose įtvirtintos užstatymo tipo sąvokos turiniu. Teismo minimų Planavimo normų 31.1 p. apibrėžtas ne sodybinio užstatymo pobūdžio apibrėžimas, o sodybinio užstatymo tipo, kas yra visiškai skirtingos sąvokos. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje užstatymo tipas apibrėžtas kaip teritorijų planavimo normose reglamentuota konkrečiai teritorijai būdinga ir galima pastatų išdėstymo zona ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visuma, nustatoma bendruosiuose, specialiuosiuose ir (ar) detaliuosiuose planuose (51 p.). Kaip matyti, įstatyme yra aiškiai numatyta, kad teritorijų užstatymo tipas turi būti nustatytas ne kur kitur, o bendruosiuose, specialiuosiuose ar detaliuosiuose planuose (ko padaryta nėra), o ne, vadovaujantis teisės aktų interpretacijomis. Detaliajame plane, nesant aiškiai įtvirtinto užstatymo tipo, negalima remtis Planavimo normų 31.1 p.

4314.4. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2003 m., kuomet teismo minimos Teritorijų planavimo normos dar negaliojo ir jokių teritorijų planavimo sprendinių tipų nenumatė. Taigi, remtis Detaliojo plano tvirtinimo metu negaliojusiomis normomis aiškinant šių detaliųjų planų turinį yra visiškai nepagrįsta. Juolab, kad Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. Dl-8 patvirtintos Kompleksinėmis teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis numatė, jog detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reglamentavimą vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Šiuo atveju, kaip minėta, su ginču susijęs detalusis planas buvo parengtas 2003 m., todėl jame įtvirtintų sąvokų turinys turi būti aiškinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o ne Teritorijų planavimo normomis, kuriomis vadovaujasi teismas. Vadovaujantis tuo kas aukščiau išdėstyta, nėra jokio pagrindo laikyti, kad Detaliajame plane numatyti sprendiniai laikytini sodybinio užstatymo pobūdžiu ir juo labiau sodybinio užstatymo tipu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis Planavimo normų 31.1 p. nuostatomis, numatančiomis sodybinio užstatymo tipo apibrėžimą.

4414.4. Nesutinka su teismo išvada, kad Detaliajame plane numatytas sodybinio užstatymo pobūdis, galėtų būti laikomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdžiu. Ginčo sklypas, kuriam pagal specifikaciją priskiriamas indeksas GI (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis) negali būti prilyginamas naujai įsigaliojusios specifikacijos redakcijos GI pobūdžiui - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijai. Kompleksinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 nustatė, kad sklype nustatytas mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą ir nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus (333 p.) Minėtų taisyklių 333 punkte aiškiai nurodyta, kad mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti (bet neprivalo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastaba) suprantamas kaip atitinkantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių užstatymo tipą. Detaliajame plane, jo aiškinamajame rašte ir Detaliojo plano pastaboje bei Registrų centro išraše skelbiama, kad ginčo sklypo teritorijų planavimo sprendiniuose yra įtvirtintas statybos pobūdis, o ne užstatymo tipas, todėl teismo daroma išvada, kad sklype galima vienbučių ir dvibučių pastatų statyba, netenkina Taisyklių 333 p. nurodytų sąlygų ir yra nepagrįsta.

4514.5. Teismo išvada, kad ginčo sklype buvo galima tik vieno pastato statyba, niekaip neseka iš ją grindžiančių teismo teiginių. Pažymėtina, kad Detaliojo plano rengimo metu galiojusios Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402, nuostatos, kurios buvo pakeistos Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintomis „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija“ (Specifikacija) nuostatomis ir, galiausiai nuo 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos“ redakcijos nuostatos numatė, kad nuo 2005 m. pastatai pradėti diferencijuoti pagal pastatų aukštų skaičių, o nuo 2010 m. pagal butų skaičių pastate, tačiau nenustato ir niekada nenustatė reikalavimo šiuose sklypuose statyti tik vieną pastatą. Priešingai, nuo 2005 m. įsigaliojusios Specifikacijos 1 lentelėje Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis numatė, kad tai Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. 2010-10-01 įsigaliojusios „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos“ redakcijos nuostatos numatė, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdis (prieš tai buvęs mažaaukščių pastatų statybos pobūdis) nustatomas žemės sklypams, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai (5.1.1. p.). Aiškinant šias nuostatas, matyti, kad nė vienoje jų nėra įtvirtintos taisyklės, leidžiančios statyti tik vieną gyvenamąjį namą, kaip teigia teismas, netgi priešingai, vartojama daugiskaitos forma (gyvenamieji pastatai), todėl nėra aišku kuo remdamasis teismas išvadoje Nr. 3 teigia, kad leidžiama statyti tik vieną vieno arba dviejų butų gyvenamąjį namą, kadangi kaip matyti, nė viename teisės akte nėra įtvirtino reikalavimo ginčo sklype statyti tik vieną namą.

4615. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl tokių motyvų:

4715.1.

48Žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius išduotas ginčo leidimas, patenka į teritoriją, kuriai 2013-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir sodininkų bendrijos ,,Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sodininkų bendrijos ,,Š.“ teritorija, esančia ( - ) gatvėje, keitimui. Vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenimis, ginčo žemės sklypui (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje sklypo Nr. 69) nurodyta kitos paskirties, gyvenamąjį žemės naudojimo būdą, sodybinio užstatymo pobūdį, sklypų ribas, plotus, sklypų užstatymo tankį - 30 proc., pastatų aukštį 1-2 aukštai su mansarda. Todėl išduodant ginčijamą statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo atsižvelgti į detaliojo plano sprendinius.

4915.2.

50Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas ir jo priedai (toliau – Laikinasis reglamentas). Pagal Laikinojo reglamento žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelę žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė žemės paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G indeksas) numatyti galimi žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – sodybinio užstatymo pobūdis, (galimi individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai virš 3 aukštų). Šiuo atveju Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, pastaba, kad dabar galiojančius reglamentus, indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1. Laikinajam reglamentui netekus galios, įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – Specifikacija). Sklypams, kuriems pagal Laikinąjį reglamentą buvo nustatytas G1 ir G2 indekso pobūdžiai, pagal Specifikaciją nurodytas G1 indekso naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, t. y. „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai“. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Specifikacijos nauja redakcija, kurioje G1 indekso sklypams buvo nustatytas žemės naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija, t. y. „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Atsižvelgiant į detaliajame plane nurodytus sprendinius – vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statyba, ginčijamu statybos leidimu ir pateiktu techniniu projektu suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane numatyto sodybinio užstatymo tipo.

5115.3.

52Kilusio ginčo atveju detaliajame plane nustatytas kitos paskirties žemės sklypas, kurio būdas - gyvenamoji teritorija, pobūdis – sodybinio užstatymo gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Atsižvelgiant į detaliajame plane pateiktas nuorodas (sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai) ir detaliajame plane nustatytą sklypo užstatymo tankumo rodiklį 30 proc., kuris atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Šiuo atveju statinio projekte numatyti blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio – individualių namų statybos ir neatitinka Specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo, todėl Statybos leidimas išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.

5315.4.

54Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje (LVAT sprendimai 2010-04-30 administracinėje byloje Nr. A-556-424-10, 2009-12-21 Nr. A-662-1465-09) ne kartą buvo nurodyta, kad tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, tokie kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir pobūdis ir kt. gali būti nustatomi tik detaliuoju planu, o jeigu keičiamas bent vienas iš privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų turi būti rengiamas detalusis planas, atskirais atvejais jo korektūra. Nagrinėjamuoju atveju žemės sklypo pobūdis iš sodybinio užstatymo pakeistas į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Toks pakeitimas nėra galimas be detaliojo plano koregavimo, nes detaliojo plano sprendiniai nesuteikia atlikti ginčijamuoju statybos leidimu veiksmų, t. y. statyti dviejų gyvenamųjų namų ir ūkio pastato. Detaliuoju planu nustatomas konkretus teritorijos naudojimo tipas ir jo plėtojimo reikalavimai bei apribojimų visuma, kuri privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veikslo projektus. Jeigu tokio pobūdžio statinių, kokie yra nurodyti ginčijamame statybos leidime statyba yra galima, tai detaliojo teritorijų planavimo metu žemės sklypo pobūdžio sprendiniai gali būti koreguojami, tačiau tam reikia atlikti teisės aktų nustatytas procedūras. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, suteikė atsakovui – statytojui UAB ,,2A Invest“ galimybę pertvarkyti projektinę dokumentaciją taip, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus.

5515.5.

56Apeliaciniame skunde netinkamai nurodoma, kad Inspekcija praleido terminą leidimo ginčijimui ir Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę. Apeliantas nurodo, kad Inspekcija atliko statybos leidimo patikrinimą praleidusi vienų metų terminą, nes nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie terminai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje, kuriame reglamentuojama skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka. Atsakovas nenurodo, kuo Inspekcijos teisė reikšti ieškinį yra susijusi su skundų ir pranešimų nagrinėjimu. Nagrinėjamo ginčo dalyku nėra prašymo ar skundo nagrinėjimas. Šiuo atveju Inspekcijos pareigūnui 2016-09-22 ,,Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte“ Nr. SLD-100-160922-00013 nustačius teisės aktų pažeidimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 8 punkto pagrindu Inspekcija kreipėsi į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo teismui per 2 mėnesius nuo, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto ar pan.,) priėmimo dienos. 2016-11-17 pateikus ieškinį šis terminas nėra praleistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas ir tokiam savarankiško pobūdžio reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos įstatymo terminai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ARTĮ 23 str. 1 d. nurodytas terminas ne ieškinio senatį, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis Nr.3K-3-568/2013). Dėl to šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui, netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (LAT 2011-08-23 nutartis Nr. 3K-3-344/2011).

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

582.

59Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „2A Invest“ skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė šiuos argumentus:

603.

61Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p. statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir specialiaisiais reikalavimais, numatytais Statybos įstatymo 20 str. 3 d. Remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 p. projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Taigi statybą leidžiantį dokumentą išdavusi savivaldybės administracija turėjo patikrinti ar ginčo statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra ginčijamas dėl jo neatitikimo teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė esminį bylos klausimą, ar ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas neprieštarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams.

624.

63Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, nes netinkamai suprato sąvokų „užstatymo pobūdis“ ir „užstatymo tipas“ tarpusavio santykį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinto Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje sklypo Nr. 69) žemės sklypui, kuriame pastatytiems statiniams ginčijamas statybos leidimas, nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1-2 aukštų su mansarda pastatų aukštis. Taigi pagal savivaldybės patvirtintą detalųjį planą ginčo sklypui yra suplanuotas (numatytas) sodybinis užstatymas. Sodybinio užstatymo turinį reglamentuoja Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatos, pagal kurias (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo išdavimo dieną) sodybinis užstatymas, tai ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype, taip pat pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Nagrinėjamu atveju ginčo statinio projekte numatyti du blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad statybos leidimas, kuriuo atsakovui UAB „2A Invest“ buvo leista atskirame sklype pastatyti du gyvenamuosius namus buvo išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.

645.

65Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sklype nėra ribojamas pastatų skaičius, gali būti statomi keli gyvenamieji namai, nes anot apelianto įsigaliojus 2010-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcijai, buvo panaikinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Toks aiškinimas neatitinka šiuo metu galiojančių Teritorijų planavimo normų 31.1. punkto nuostatų, pagal kurias sodybinis užstatymas – ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai vienas 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomas atskirame žemės sklype. Taigi pagal Teritorijų planavimo normas sodybinio užstatymo atveju atskirame žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, o ne du ar daugiau, kaip norėtų apeliantas.

666.

67Teisėjų kolegija taip pat atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas praleido Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą.

68V. Kasacinio teismo nutarties esmė

697.

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019-03-19 nutartimi konstatavo, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad, siekdami nustatyti šiame Detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, pirmiausiai bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimą, galiojusį būtent šio Detaliojo plano priėmimo metu, ir Detaliajame plane nustatytas sąvokas aiškinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Teritorijų planavimo normos, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo priimtos 2014 m. sausio 2 d. ir yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, t. y. jomis yra vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius planus). Taigi, šiomis normomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus po šių normų įsigaliojimo, t. y. po 2014 m. sausio 2 d., tačiau jomis negali būti aiškinami 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pobūdžio sąvoka ir jos turinys.

718.

72Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiškinta, kokiu pagrindu buvo atlikta ši registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija priklausomai nuo jos pagrindo gali būti laikoma sukeliančia atsakovei UAB „2A Invest“ lūkestį, susijusį su šio žemės sklypo panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti Detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdžio raidą teisinio reglamentavimo kontekste, nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdžio („mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir įvertinti, kokia statyba buvo galima pagal atitinkamą žemės sklypo naudojimo pobūdį. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatomis, aiškindamas Detaliajame plane ginčo žemės sklypui nustatyto sodybinio užstatymo pobūdžio turinį.

739.

74Atsižvelgdama į tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76VI. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

7712.

78Iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiškinta, kokiu pagrindu buvo atlikta ši registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija priklausomai nuo jos pagrindo gali būti laikoma sukeliančia atsakovei UAB „2A Invest“ lūkestį, susijusį su šio žemės sklypo panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti Detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdžio raidą teisinio reglamentavimo kontekste, nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdžio („mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir įvertinti, kokia statyba buvo galima pagal atitinkamą žemės sklypo naudojimo pobūdį. Jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir turi būti panaikintas, turi būti sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo. Tokiu atveju teismas turi įvertinti, ar ieškovės prašoma taikyti priemonė – statinių nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė, yra proporcinga.

7913.

80Iš to darytina išvada, kad nagrinėjant bylą iš naujo teks aiškintis ne tik teisės bet ir fakto klausimus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-19 nutartyje pateiktus išaiškinimus reikės iš naujo nustatyti ieškovo reikalavimų apimtį bei pagrindą (nustatyti ar jis nepakito), surikti atsakovų atsikirtimus. Tai reiškia, jog bylą teks nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Vadinasi atsiranda pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šis reikalingumas seka ir iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikto prašymo atidėti teismo posėdį, kuriame nurodoma, kad ieškovė ketina pasinaudoti CPK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta teise teikti paaiškinimus byloje raštu ir paaiškinti/patikslinti aplinkybes, kurios buvo analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir dėl kurių bylą buvo grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pakartotinai. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis draudžia naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme rinkimą ir tyrimą dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

8114.

82Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.).

8315.

84Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

8516.

86Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali dėl procesinių kliūčių, numatytų CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

87Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Teisėjų kolegija,

Nutarė

88Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo užstatymo pobūdžio vertinimo... 6. 2.... 7. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu... 8. 3.... 9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį... 13. 5.... 14. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-10-07... 15. 6.... 16. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-02-06 sprendimu... 17. 7.... 18. Teismo nuomone, esminis ginčo klausimas yra tai, ar išduotas statybą... 19. 8.... 20. Sodininkų bendrijos „Š.“ teritorijos ( - ) gatvėje detaliojo plano... 21. 9.... 22. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimo Nr. 825 5.1 p. yra... 23. 10.... 24. Teismas nesutiko su atsakovais, kad statybos techniniame projekte nurodytas... 25. 11.... 26. Atmesdamas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą... 27. 12.... 28. Spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo, teismas... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. 13.... 31. Atsakovė UAB „2A Invest“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 32. 13.1. Teismui nepavyko tinkamai nustatyti ir atskleisti šios civilinės bylos... 33. 13.2. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vienbučių blokuotų... 34. 13.3. Teismui neatskleidus bylos esmės, buvo netinkamai suprasta sąvokų... 35. 13.5. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, jau buvo įsigaliojusi... 36. 13.6. Ginčo atveju, netgi esant nustatytam užstatymo pobūdžiui... 37. 13.7. Pagal pirmos instancijos teismo sprendimą susidaro prielaida, kad... 38. 13.8. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas... 39. 14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija palaiko apeliacinį... 40. 14.1. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (... 41. 14.2. Teismas, netinkamai interpretuodamas Detaliojo plano pastabą, priėjo... 42. 14.3. Pirmosios instancijos teismas, rėmėsi netinkamomis materialinėmis... 43. 14.4. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2003 m.,... 44. 14.4. Nesutinka su teismo išvada, kad Detaliajame plane numatytas sodybinio... 45. 14.5. Teismo išvada, kad ginčo sklype buvo galima tik vieno pastato statyba,... 46. 15. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su... 47. 15.1.... 48. Žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius išduotas ginčo leidimas,... 49. 15.2.... 50. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu taip pat galiojo Lietuvos... 51. 15.3.... 52. Kilusio ginčo atveju detaliajame plane nustatytas kitos paskirties žemės... 53. 15.4.... 54. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje (LVAT sprendimai 2010-04-30... 55. 15.5.... 56. Apeliaciniame skunde netinkamai nurodoma, kad Inspekcija praleido terminą... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 2.... 59. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m.... 60. 3.... 61. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 62. 4.... 63. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 64. 5.... 65. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sklype nėra ribojamas... 66. 6.... 67. Teisėjų kolegija taip pat atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad... 68. V. Kasacinio teismo nutarties esmė... 69. 7.... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 71. 8.... 72. Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo... 73. 9.... 74. Atsižvelgdama į tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 75. Teisėjų kolegija... 76. VI. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 77. 12.... 78. Iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad šioje byloje Lietuvos... 79. 13.... 80. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjant bylą iš naujo teks aiškintis ne... 81. 14.... 82. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingą... 83. 15.... 84. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 85. 16.... 86. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali dėl procesinių kliūčių,... 87. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4... 88. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti...