Byla 2A-591/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei ir Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant atsakovės atstovams Irenai Juškevičienei ir Gintarui Juškevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „S & R Building“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo byloje Nr. 2-2822-605/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „S&R Building” ieškinį atsakovui I. Juškevičienės firmai „Greslitė“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką 12500 Lt BUAB „S&R Building“ sumokėto avanso įskaitymą netesybų ir palūkanų padengimui; priteisti iš atsakovo 12500 Lt skolą; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto arba pinigų areštą 12 500 Lt sumai; išreikalauti iš atsakovo 2008-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06/25.

3Ieškinyje nurodė, kad 2008-06-25 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06/25. 2008-08-28 ieškovas sumokėjo avansą 12 500 Lt, tačiau prekių neatsiėmė. 2009-02-05 ieškovas gavo pranešimą, kad sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis vienašališkai nutraukta, o atsakovas sutarties nutraukimo dienai dėl netinkamo sutarties vykdymo vienašališkai įskaitė ieškovo sumokėtą 12 500 Lt avansą padengti 0,2 proc. netesybų ir 11,84 proc. palūkanų už 224 dienas. Bankrutuojančio ieškovo administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė atsakovui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir skolos grąžinimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.), tačiau gavo atsakovo atsakymą, kad pastarasis nei šiuo metu, nei nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną nebuvo skolingas ieškovui.

4Kauno apygardos teismas 2009-12-29 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-09-03 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-26 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo turtui. Sprendimą apygardos teismas grindė šiais motyvais: sutartys ir prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Tarp šalių 2008 m. birželio 28 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 06/25, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti italų gamybos pirmos rūšies plyteles 36805,86 Lt sumai, po sutarties pasirašymo per 24 valandas apmokant 12500 Lt avansą. Šios sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas (ieškovas) prieš gaudamas prekes, pilnai atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą ar sutartį, bet ne ilgiau kaip per tris dienas nuo sąskaitos gavimo. Ieškovas sumokėjo atsakovui 12500 Lt avansą, tačiau neatsiėmė prekių ir per tris dienas nuo sąskaitos gavimo (sutarties 3 punktas) neatsiskaitė su atsakovu.

5Ieškovui nereaguojant į atsakovo 2008-10-27 pretenziją, atsakovas 2009-02-05 pranešimu informavo ieškovą apie vienašališką pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 06/25 nutraukimą bei vienašališką ieškovo sumokėto 12500 Lt avanso įskaitymą pagal minėtą sutartį į atsakovo apskaičiuotas palūkanas ir netesybas (delspinigius). Atsakovas teisėtai ir pagrįstai vienašališkai įskaitė ieškovo sumokėtą 12500 Lt avansą atsakovui (CK 6.131 straipsnis).

6Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovas, pardavęs plyteles, turi galimybę susigrąžinti tam tikrą dalį pinigų, iš ieškovo atsakovui atstovavimo išlaidos nepriteistos.

7Dėl šios nutarties ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti atsakovo atliktą avanso įskaitymą į atsakovo priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius neteisėtų; priteisti 12 500 Lt; priteisti iš atsakovo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl vieno iš argumentų, t.y. kad sąskaita – faktūra apeliantui tinkamai nebuvo pateikta, jis jos nepasirašė, todėl ir nekilo pareiga ją apmokėti.

92. Apygardos teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas pažeidė CK numatytus prievolių vykdymo principus, nes neatsiėmė prekių ir neapmokėjo sąskaitos faktūros. Nors avansas buvo sumokėtas, apeliantas nepatvirtino sąskaitos faktūros ir nesumokėjo likusios sumos, todėl nekilo pareiga atsiimti prekes. Be to, pagal sutartį prekes turėjo pateikti pardavėjas.

103. Atsakovas, negavęs apmokėjimo per tris dienas po sąskaitos faktūros išrašymo 2008-07-22 nesąžiningai tyčia delsė nutraukti sutartį (pretenziją pateikė po trijų mėnesių, t.y. 2008-10-27, o sutartį nutraukė ir apie vienašalį įskaitymą pranešė dar po 3 mėnesių, t.y. 2009-02-05. Toks delsimas nesąžiningas ir nepateisinamas, turint omenyje sutartyje numatytus trumpus terminus.

114. Delspinigių dydis akivaizdžiai neprotingas -0,2 proc. už dieną arba maždaug 72 proc. už metus. Todėl delspinigiai turi būti sumažinami, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisakė.

125. Avansas buvo įskaičiuotas į netesybas ir palūkanas, tačiau reikalauti kartu ir netesybų ir palūkanų negalima, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą.

136. Atsakovas negalėjo ieškovo sumokėto avanso įskaityti į savo paties kaltu ir nesąžiningu delsimu išaugintas palūkanas, todėl atsakovo atliktas įskaitymas neteisėtas.

147. Avansas skirtas kainai už prekes mokėti. Prekės ieškovui nebuvo perduotos, nuosavybės teisė į jas taip pat neperėjo, todėl jas pardavęs atsakovas gaus pinigus, o negrąžinus ieškovui avanso, atsakovas nepagrįstai pasipelnytų.

15Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

161. Sąskaitos faktūros gavimo faksu apeliantas neneigia, tik įrodinėja, kad sąskaita jam nebuvo įteikta pasirašytinai ar paštu, kad apeliantas ant jos nepasirašė. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato, kad PVM sąskaitoje faktūroje būtų privalomas gavėjo parašas. Ieškovo valia įsipareigoti sumokėti atsakovui 36 805,85 Lt prekių kainą yra aiški.

172. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas pagal sutartį privalėjo pateikti prekes. Atsakovas sutarties nepažeidė.

183. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas sąmoningai delsė nuraukti sutartį. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų (per atstovą), kad surastų jo vengiantį pirkėją ir išspręstų ginčą taikiai.

194. Nors apeliantas sutarties terminus vertina kaip griežtus ir trumpus, pats nereikalavo pristatyti prekes, o pirmąją savo pretenziją dėl avanso grąžinimo pateikė tik 2009-04-24 (daugiau kaip 10 mėn. nuo sutarties sudarymo). Be to, apeliantas nereagavo į jam registruotu paštu siunčiamas pretenzijas, taigi, pats apeliantas piktybiškai nedarė nieko, kad sumažintų galimus atsakovo nuostolius.

205. Ginčijamų delspinigių dydis atitinka pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, kylančias iš sutarčių laisvės principo bei CK 6.258 straipsnio, o Lietuvos teismų praktikoje pasisakoma, kad verslininkams taikytini padidinti atidumo, rūpestingumo reikalavimai sudarant bei vykdant sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-284/2009). Todėl apeliantas negali ginčyti prisiimtų įsipareigojimų (sutarto dydžio delspinigių).

216. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, netesybos negali būti sumažinamos, kai jos jau yra sumokėtos. Nagrinėjamoje byloje, jos sumokėtos (CK 6.130 str. 1d.).

227. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl negalimumo kartu apskaičiuoti ir įskaityti tiek palūkanų, tiek delspinigių, o apeliacinės instancijos teisme naujų argumentų kėlimas nėra galimas. Apygardos teismas sprendime nurodė, kokio dydžio, ieškovo (apelianto) manymu, turėtų būti delspinigiai, ir kad dėl palūkanų ieškovas pretenzijų neturi.

238. Ieškovas sudarė su atsakovu pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pats pradėjo vykdyti, tačiau vėliau pažeidė nesumokėdamas kainos likučio ir nesielgdamas sąžiningai taip, kad sutartis būtų įvykdyta. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovas, tebeturėdamas prekes, nepatyrė žalos. Žalą atsakovas patyrė, nes sumokėjo į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, turimos prekės nelikvidžios, atsakovas už prekes sumokėjo jų gamintojui, padengė prekių atgabenimo išlaidas, patyrė atstovavimo siekiant išreikalauti iš ieškovo skolą geruoju, o vėliau ginantis nuo ieškovo teisme.

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

26Savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 12 500 Lt ieškovas grindė tarp šalių 2008 m. birželio 25 d. sudaryta plytelių pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), kurią atsakovas vienašališkai 2009 m. kovo 6 d. nutraukė negrąžindamas 2008 m. birželio 28 d. sumokėtą 12 500 Lt avansą bei įskaitydamas šią sumą į netesybas ir palūkanas už netinkamą sutarties vykdymą.

27Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ieškovas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad jam nebuvo tinkamai pateikta apmokėjimui sąskaita-faktūra, jis jos nepasirašė, todėl nekilo pareiga atsiimti prekes, tačiau tokia pozicija prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms.

28Tarp šalių sudaryta Sutartimi buvo nustatyta ieškovo perkamų plytelių kaina – 36 805,86 Lt, ir jų pateikimo sąlygos ir tvarka. Prekės pateikiamos per penkiolika dienų nuo avanso apmokėjimo dienos (Sutarties 2 p.) atsiskaičius pilnai pagal sąskaitą-faktūrą ar sutartį, bet ne ilgiau kaip per tris dienas nuo sąskaitos gavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo nerūpestingas, nebendravo su ieškove, pateikus faksu sąskaitą-faktūrą reikėjo ieškovo ieškoti, samdyti teisinę pagalbą, siekiant ieškovą surasti. Netikėti, kad sąskaita-faktūra buvo pateikta faksu ieškovui 2008 m. liepos 22 d. nėra pagrindo. Pagal sutarties sąlygas prekės – plytelės negalėjo būti pateiktos ieškovui, kol už jas nebuvo pilnai atsiskaityta, tvirtinti sąskaitą-faktūrą parašu taip pat sutartyje nebuvo numatyta. Įstatymas tokios pareigos nenustato.

29Argumentai, kad atsakovė nesąžiningai ilgai delsė nutraukti sutartį, dėl ko išaugo delspinigiai ir palūkanos, nepagrįsti, tai atsitiko dėl ieškovės nerūpestingumo, nereagavimo į atsakovės dedamas pastangas vykdyti sutartį. Šią aplinkybę teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas, sutartyje nustatytus 0,2 proc. už dieną delspinigius nelaikė akivaizdžiai neprotingais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys pačios Sutartyje laisva valia susitarė dėl tokio dydžio netesybų.

30Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuoja

31sutarčių sudarymo laisvę (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., balandžio 29 d., birželio 8 d. ir spalio 8 d. nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suteikia teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutarties, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek ir jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (jus cogens) reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties turinio sąlygos ar sutarties forma nustato imperatyviosios teisės normas arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. sutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008). Kasacinio teismo praktika yra tokia, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartinius įsipareigojimus. Ar konkretus netesybų dydis nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant tai ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti teismo nuožiūrai, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

32Teisėjų kolegija nesutinka su teiginiais, kad delspinigių dydis akivaizdžiai neprotingas ir turi būti mažinamas. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas savo nuožiūra turi teisę jas sumažinti, tačiau negali būti sumažinamos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės netinkamo įvykdymo. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, pagal sutartį turėjo sumokėti atsakovei 36 805,86 Lt, avansu sumokėjo 12 500 Lt. Todėl akivaizdu, kad paskaičiuoti delspinigiai daug mažesni už galimus nuostolius, nes plytelės yra nelikvidžios ir jas parduoti maža galimybių. Mažinti delspinigius nėra pagrindo.

33Teisėjų kolegija mano, kad sumokėtas avansas buvo teisėtai įskaičiuotos į netesybas ir palūkanas dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo šią sutartį nutraukus, nes toks įskaitymas nustatytas CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, kaip vienas iš įstatyme numatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas padarytas laikantis CK 6.131 straipsnio reikalavimų.

34Nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovė nurodo, kad avansą įskaičiavus į netesybas ir palūkanas, reikalauti kartu ir netesybų, ir palūkanų negalima, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą.

35Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės palūkanas pripažino ir jų neginčijo. Palūkanas atsakovė ieškovui priskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę pažeidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokomos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

36Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.), todėl atsakovė pagrįstai priskaičiavo šias palūkanas nuo pagal sutartį nustatytas ir nesumokėtas sumas.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu

Nutarė

39Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką 12500 Lt... 3. Ieškinyje nurodė, kad 2008-06-25 ieškovas ir atsakovas sudarė... 4. Kauno apygardos teismas 2009-12-29 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė... 5. Ieškovui nereaguojant į atsakovo 2008-10-27 pretenziją, atsakovas 2009-02-05... 6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovas,... 7. Dėl šios nutarties ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 8. 1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl vieno... 9. 2. Apygardos teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas pažeidė CK numatytus... 10. 3. Atsakovas, negavęs apmokėjimo per tris dienas po sąskaitos faktūros... 11. 4. Delspinigių dydis akivaizdžiai neprotingas -0,2 proc. už dieną arba... 12. 5. Avansas buvo įskaičiuotas į netesybas ir palūkanas, tačiau reikalauti... 13. 6. Atsakovas negalėjo ieškovo sumokėto avanso įskaityti į savo paties... 14. 7. Avansas skirtas kainai už prekes mokėti. Prekės ieškovui nebuvo... 15. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei... 16. 1. Sąskaitos faktūros gavimo faksu apeliantas neneigia, tik įrodinėja, kad... 17. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas pagal sutartį privalėjo... 18. 3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas sąmoningai delsė nuraukti... 19. 4. Nors apeliantas sutarties terminus vertina kaip griežtus ir trumpus, pats... 20. 5. Ginčijamų delspinigių dydis atitinka pirkimo-pardavimo sutarties... 21. 6. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, netesybos negali būti sumažinamos, kai... 22. 7. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl negalimumo... 23. 8. Ieškovas sudarė su atsakovu pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pats... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 12 500 Lt ieškovas grindė tarp... 27. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ieškovas nurodo, kad teismas nevertino... 28. Tarp šalių sudaryta Sutartimi buvo nustatyta ieškovo perkamų plytelių... 29. Argumentai, kad atsakovė nesąžiningai ilgai delsė nutraukti sutartį, dėl... 30. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės... 31. sutarčių sudarymo laisvę (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su teiginiais, kad delspinigių dydis... 33. Teisėjų kolegija mano, kad sumokėtas avansas buvo teisėtai įskaičiuotos... 34. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovė nurodo, kad avansą... 35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės palūkanas pripažino... 36. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius,... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 39. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą....