Byla 2A-1917-640/2014
Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui M. G., institucija teikianti išvadą byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas M. G. yra nepilnametės D. V. tikrasis biologinis tėvas, o nepilnametė dukra D. V. yra M. G. dukra. Taip pat prašo nustatyti nepilnametės D. V. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. V.. Nustačius tėvystę prašo priteisti iš M. G. išlaikymą nepilnametei dukrai D. V., gimusiai 2011 m. rugsėjo 12 d., mokant po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. V., dukros išlaikymui skirtas lėšas pervedant į jos asmeninę sąskaitą ( - ), esančią AB SEB banke iki einamo mėnesio 20 d.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu (b.l. 103-108) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas M. G. yra nepilnametės D. V. tikrasis biologinis tėvas, o nepilnametė dukra D. V. yra M. G. dukra. Nustatyti nepilnametės D. V. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. V.. Priteisė iš M. G. išlaikymą jo nepilnametei dukrai D. V. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2013 m. balandžio 11 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš M. G. 7.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą V. V. naudai. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais dėl nepilnametės dukros poreikių dydžio bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turtinę padėtį, padarė išvadą, kad D. V. būtinus poreikius patenkintų 400 Lt dydžio suma per mėnesį. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į jo amžių, į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, jų turimą nekilnojamąjį turtą, į tai, kad ieškovei, kitaip nei atsakovui, tenka vaiko priežiūros rūpesčiai, priteisė iš atsakovo M. G. po 400,00 litų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas kritiškai vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog gali vaikui skirti 300 Lt išlaikymą kas mėnesį, kadangi jo gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro 680 Lt. Teismas vertina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, galintis dirbti ir užsidirbti asmuo, turi nekilnojamojo turto, todėl turi galimybę išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Be to, byloje nustatyta, kad nepilnametė dukra D. V. gyvena kartu su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: padedama tėvams išlaiko vaiką, suteikia gyvenamąjį būstą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą nevykdė, nors privalėjo tai daryti. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki 2013-03-31 po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 9250,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nustačius atsakovo esamą turtinę padėtį, galimybes, atsižvelgiant į tai, kad iki 2012-08-01 minimali mėnesio alga sudarė 800 Lt., nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 sudarė 850 Lt., o nuo 2013-01-01 iki šiol sudaro 1000 Lt., iš atsakovo teismas pritiesiamo išlaikymo įsiskolinimą sumažino ir priteisė 7.400 Lt įsiskolinimas, skaičiuojamo už laikotarpį nuo 2011-09-12 iki 2013-03-31 po 400,00 Lt kas mėnesį. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 900 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 88, 89). Taip pat atsakovas nurodė, kad patyrė 300 Lt išlaidų konsultacijoms ir 600 Lt išlaidų už dalyvavimą teismo posėdžiuose, įskaitant kelionės išlaidas, tačiau dėl to nepateikė jokių įrodymų, todėl šių išlaidų pirmosios instancijos teismas nepriteisė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 113-115) prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą, t.y. priteisti iš jo išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 5500 Lt šią sumą išdėstant 2 metų laikotarpiui. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas už advokato konsultavimo išlaidas. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą, nesivadovavo nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nei LR CK nurodytomis normomis, principais, nei faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra tokios, jog galimybės mokėti tokias išmokas, kokias paskyrė teismas, paprasčiausiai yra neįmanomos dėl jam pačiam išgyvenimui trūkstančių lėšų. Kas mėnesį mokėti po 400 Lt neįmanoma, nes jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 800 Lt, atskaičius mokesčius 680 Lt per mėnesį. Nurodo, kad teismo paskirtas 7.400 Lt išlaikymo įsiskolinimas yra pernelyg didelis, kuris paskaičiuotas po 400 Lt už mėnesį per 18,5 mėn. laikotarpį. Nurodo, kad nuolat teikė lėšas, kurios buvo skirtos dukros būtiniems poreikiams tenkinti, nuolat duodavo kišenpinigių, o tai sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo. Todėl įsiskolinimą prašo sumažinti paskaičiuojant įsiskolinimą po 300Lt į mėnesį, už 18,5 mėn. laikotarpį, t.y. įsiskolinimą sumažinti iki 5.500,00 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų litų). Nurodo, kad visą laiką teikė ir teikia dukrai piniginę paramą jos išlaidoms, atveža drabužėlių, maisto. Tai, kad ieškovė turint sau gyvenamąją vietą, ir ten gyvena su vaiku, yra tik dalis vaiko išlaikymo pareigos, nes tai ne vienintelis dalykas reikalingas vaikui išlaikyti. Savąją pareigą rūpintis atžala apeliantas vykdė bei vykdo iki šiol. Taip pat, jokiu įrodymų, kad ieškovė teikia išlaikymą iš skolintų pinigų nėra, nėra aišku, kokią dalį, iš tų, galimai skolintų pinigų, ieškovė panaudojo dukros išlaikymui, o kokią savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad ateityje ketina dirbti geriau apmokama darbą. Taip pat nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apie advokato konsultavimo išlaidas – 300 Lt ir 600 Lt išlaidų už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau nurodo, kad įrodymus apie šias bylinėjimosi išlaidas apeliantas pateikė, todėl teismo prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 120-122) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 495/2009 ir kt.). Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą ir kad tokios savarankiškos darbo paieškos buvo nesėkmingos. Nurodo, jog atsakovas įrodinėja, kad gauna mažą algą, kad jam bus sunku išgyventi, galintis skirti išlaikymui tik 200 Lt, nors abiejų tėvų pareiga, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu vaiką, yra vienoda. Atsakovas analizuoja tik savo situaciją, nesigilindamas ir nesidomėdamas, kokios yra vaiko auginimo išlaidos, siūlo tiek pinigų, kiek lieka nuo jo paties pragyvenimo ir kas visiškai prieštarauja LAT formuojamai praktikai bei LR CK nurodytoms normoms ir principams. Esamoje situacijoje pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu likusi ieškovei vienai: nuo pat gimimo atsakovas jokia forma neprisideda prie vaiko išlaikymo. Pareigos niekur nedingsta, jas privalu vykdyti. Nurodo, kad tik 9 - 10 metų amžiaus vaikus galima pradėti pratinti prie kišenpinigių, o ne naujagimį ar kūdikį, kuriam šiuo metu yra 2 su puse metų. Be to, kišenpinigiais savarankiškai disponuoja pats vaikas, kas šiuo atveju tiesiog neįmanoma. Toliau atsakovas skunde įrodinėja, kad „savąją pareigą rūpintis atžala vykdė bei vykdo iki šiol“. Tačiau kaip ir kišenpinigių taip ir minimaliausio išlaikymo dukra iš savo tėvo negauna. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų apie teiktą išlaikymą, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris neturi būti mažinamas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

16Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo yra priteistas 400 Lt išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui bei 7400 Lt įsiskolinimas.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

19Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

20Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt (2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr.152-7772)). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis – 200 Lt būtų du su puse karto mažesnis nei minimalus išlaikymo dydis, tam tikrais atvejais taikytinas vaikui neturinčiam specialiųjų poreikių.

21Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nevertino jo galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą ir priėmė sprendimą vadovaudamasis vien vaiko interesais nekreipdamas dėmesio į apelianto poreikius.

22Kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje buvo pateikti ir įvertinti visi duomenys susiję su šalių turtine padėtimi. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių objektyvas priežastis, dėl ko jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui. Priešingai, ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas vyras. Vien argumentas, jog jis dirba, tačiau gauna ne itin didelį uždarbį, negali būti priežastimi neteikti vaikui nustatyto išlaikymo. Ieškovas yra darbingo amžiaus, todėl gerai apmokamo darbo neturėjimas negali būti argumentu mažinti priteistą vaikui išlaikymą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl darytina išvada, jog apeliantas šiuo metu būdamas darbingu, turėdamas darbą ir gaudamas darbo užmokestį turi galimybes vaikui skirti pirmosios instancijos teismo nurodytą 400 Lt per mėnesį išlaikymą.

23Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 7400 Lt išlaikymo įsiskolinimu. Nurodo, kad priteistas išlaikymas skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį yra per didelis. Taip pat nurodo, kad jis nuolat teikė lėšas skirtas vaikui išlaikyti, davė kišenpinigių, dėl ko priteistas išlaikymas turi būti mažintinas iki 300 Lt per mėn., t.y. iki 5500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje jau yra pasisakęs dėl per mėnesį skirtino išlaikymo dydžio, todėl išdėstytų argumentų nekartoja. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimas reiškia, jog tam tikrų faktų konstatavimas byloje yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Grūduva“ v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-277/2011). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie jo minimą teiktą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Priešingai, ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apeliantas jokio išlaikymo niekada neteikė ir neteikia, todėl apelianto argumentai dėl priteisto išlaikymo sumažinimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

24Apeliantas nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apie advokato konsultavimo išlaidas – 300 Lt ir 600 Lt išlaidų už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau nurodo, kad įrodymus apie šias bylinėjimosi išlaidas apeliantas pateikė, todėl teismo prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šie apelianto argumentai atmestini. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas į bylą buvo pateikęs tik 900 Lt jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (b.l. 88-89). Šias išlaidas teismas įvertino ir jas proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai paskirstė šalims bei atlikęs įskaitymą sumažino iš apelianto ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl apelianto argumentai dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra visiškai nepagrįsti.

25Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš apelianto ieškovės naudai priteistina 400 Lt (b.l. 123-124) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš apelianto M. G., a.k. ( - ) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. V., a.k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas M. G. yra... 8. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu (b.l. 103-108)... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 113-115) prašo pakeisti Ukmergės rajono... 11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 120-122) prašo apeliacinį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 16. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 17. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką... 19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio... 20. Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas,... 21. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nevertino jo galimybių teikti... 22. Kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje buvo... 23. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 7400 Lt... 24. Apeliantas nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas sprendimo dalyje... 25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 26. Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš apelianto ieškovės naudai priteistina 400... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš apelianto M. G., a.k. ( - ) 400 Lt (keturis šimtus litų)...