Byla 3K-3-381/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pripažinimo; tretieji asmenys: A. D., L. Š., VĮ Registrų centro Kauno filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčijamas butas pagal orderį 1984 m. birželio 22 d. suteiktas jos tėvams. 1991 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė pareiškimą Inventorizacijos biurui dėl buto pardavimo pagal Butų privatizavimo įstatymą, bet butas neprivatizuotas iki šiol. Ieškovė ir Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ 1999 m. birželio 8 d. sudarė ginčijamo buto nuomos sutartį. Šiuo metu bute gyvena ieškovė, du jos vaikai ir brolis. Atsakovas mano, kad ieškovė neįgijo teisės privatizuoti nurodytą butą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį – pripažino ieškovei teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, nes ji kito nekilnojamojo turto neįgijo, prašomame privatizuoti bute gyvena nuo 1984 metų, prašymą dėl buto privatizavimo pateikė 1991 m. gruodžio 6 d. (jame yra ir šeimos narių susitarimas kieno vardu privatizuoti butą), bet privatizavimo procedūra neužbaigta ne dėl jos kaltės. Teismas pabrėžė, kad ieškovės pateikto pareiškimo registracijos numeris yra tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovės pareiškimo priėmimo numeriui.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai pasisakė dėl Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento Turto skyriaus pažymos, kurioje nurodyta, jog Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos perimtuose dokumentuose nėra duomenų apie ieškovės prašymą privatizuoti ginčijamą butą ir kitų susijusių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šį įrodymą, nes iš įrodymų viseto matyti, kad jis neįrodo, jog ieškovė laiku nesikreipė dėl buto privatizavimo į atitinkamą instituciją. Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų ginčijamai ieškovės teisei pripažinti.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punktą, kurio ieškovė nesilaikė, nes prašymo privatizuoti nepateikė miesto valdybai, jos sudarytai tarnybai ar komisijai. 2. Kasatorius nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes pripažino ieškovei teisę lengvatinėms sąlygomis privatizuoti butą, nenustatę visų Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų privatizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-394/2002; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, byla Nr. 3K-3-554/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-261/2006). 3. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė įgijo teisę privatizuoti butą Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais, nes byloje nebuvo galima remtis ieškovės 1991 m. gruodžio 6 d. pareiškimu – jo nuorašas nepatvirtintas CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka, o VĮ Registrų centro Kauno filialo išraše iš registracijos knygos nėra duomenų apie ieškovės pareiškimą. Kasatorius įsitikinęs, kad ieškovė neįgijo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.

10Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Ieškovė nurodo, kad kasatorius nurodo ne visas faktines aplinkybes, t. y. kad kasatorė 1999 m. birželio 8 d. sudarė nuomos sutartį. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad turi teisę užbaigti privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procedūrą, nebaigtą ne dėl jos kaltės, nes byloje yra 1984 m. birželio 22 d. orderis, suteikiantis teisę ieškovei, kaip tėvo šeimos narei, apsigyventi bute, taip pat 1991 m. gruodžio 6 d. pareiškimas.

122. Ieškovė teigia, kad kasatorius remiasi ne visomis aplinkybėmis, kurias nustatė ir kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas; pabrėžė, kad nors jos pareiškimas dėl buto privatizavimo ir nepatvirtintas, bet jame įrašytas pareiškimo priėmimo registracijos numeris yra toks pat, kaip ir registracijos knygos išraše.

133. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialinės teisės normų pažeidimų; nurodo, kad teismai tinkamai taikė butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas ir jų išvada, jog ieškovė įgijo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą iki Butų privatizavimo įstatyme nustatyto termino pabaigos, bet nespėjo jos laiku įgyvendinti, atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, byla Nr. 3K-3-189/2006; 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-394/2002).

144. Ieškovė nurodo, kad teismai nepažeidė proceso teisės normų, o kasatoriaus teiginys, jog teismai nevertino Turto skyriaus 2008 m. liepos 22 d. rašto, yra nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad nurodytas dokumentas negali būti pripažintas oficialiuoju (prima facie) įrodymu, nes jį išdavė byloje suinteresuota institucija – kasatorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-192/2008). Be to, ieškovės teigimu, teismai rėmėsi įrodymų vertinimo pakankamumo taisykle ir pagrįstai pripažino, jog byloje gautų duomenų pakanka išvadai apie ieškovės teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pagrįsti.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka, aiškinimu ir taikymu bei procesinės teisės normų, kuriose nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu ir iš naujo nenustatinėja bylos faktų, nes konkrečių bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų pareiga, ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

18Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis

191991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse išvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

20Butų privatizavimo įstatyme nustatytos valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarkos tikslas buvo Lietuvos Respublikos gyventojams ir iš buvusios SSRS Respublikų į Lietuvą grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti teisę įsigyti vieną naudojamą gyvenamąjį būstą itin palankiomis sąlygomis (pirkti už mažą kainą arba gauti neatlygintinai), t. y. privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis (Butų privatizavimo įstatymo 2, 4, 6, 7, 9 straipsniai). Šios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas butų privatizavimą reglamentavusias materialinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-254/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje byla A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-192/2008).

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-543/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos m. savivaldybė, byla Nr.3K-3-254/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje byla A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-192/2008; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, byla Nr. 3K-3-189/2006; 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2002).

22Butų privatizavimo įstatymo (1996 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. I-1465 redakcija (Žin., 1996, Nr. 68-1643) 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tai reiškia, kad vėliau pareiškę norą įsigyti būstą asmenys negalėjo pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir neįgijo tokios specialiuoju įstatymu nustatytos teisės. Taip pat su Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą. Tokią nuostatą šiuo klausimu patvirtina ir kasacinio teismo praktika, formuojama aiškinant bei taikant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą (buvęs Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-978/2002; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-963/2002; 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-394; 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-188/2002; 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-98/2002; 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-1025/2000).

23Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai. Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Telšių rajono prokuratūra v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., byla Nr. 3K-3-335/2001).

24Ginčą nagrinėję teismai vienodai nustatė bylos aplinkybes ir, įvertinę bylos faktinius duomenis, padarė išvadą, kad ginčo santykis dėl ieškovės šeimos nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1984 metų ieškovė su tėvais apsigyveno šiame bute ir gyvena iki šiol. Šalys nesutaria dėl to, ar ieškovė įstatyme nustatytais terminais ir nustatyta tvarka įgyvendino teisę įsigyti naudojamą gyvenamąjį būstą itin palankiomis sąlygomis (pirkti už mažą kainą), t. y. privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

25Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad ieškovė įgijo teisę privatizuoti butą Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais, nes, jo teigimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina to, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, t. y. prašymą pateikė ne miesto ar rajono valdybai arba komisijai, ir todėl neįgijo teisės privatizuoti butą lengvatine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai pateikiamas prašymas privatizuoti įstatyme nustatytu terminu, bet kreiptasi ne į tą asmenį, ši aplinkybė nelaikytina turinti esminės reikšmės, nes netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyta prašymo esmė, turi būti perduodamas atitinkamam subjektui. Tokiu atveju laikoma, kad asmuo įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tinkamai išreikšdamas savo valią (ketinimus), o šių nebaigė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje M. L. v. Lietuvos valstybė, byla Nr. 3K-3-344/2009). Teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovė 1991 m. gruodžio 6 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Taip buvo išreikšta ieškovės valia privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo jos priklausiančių aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo srityje. Dėl to kasacinio skundo argumentas, susijęs su prašymo pateikimu netinkam subjektui, laikytinas nepagrįstu.

26Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009).

28Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, pripažįstami dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; bylos Nr. 3K-3-452/2006). Rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Užsienio reikalų ministerija, AB „Lietuvos rytas“, byla Nr. 3K-3-235/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dokumentas nelaikytinas prima facie įrodymu, kai jis išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir neatitinka oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-192/2008).

29Negalima sutikti su kasatoriaus teigimu, kad CPK 114 straipsnio prasme byloje pateikto ieškovės pareiškimo nuorašas nelaikytinas tinkamu įrodymu. CPK 202 straipsnyje suteikiama teismui teisė spęsti apie įrodymų įrodomąją galią tuo atveju, kai pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai neišlikę. Nagrinėjamu atveju teismas, suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, šį įrodymą vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Pareiškimo registracijos numeris tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovės pareiškimo priėmimo numeriui. Be to, taip pat atsižvelgta į tą aplinkybę, kad ieškovės prašymu parengta ginčo buto techninė byla. Byloje atsakovas nepaneigė ir ieškovės teiginio, kad tuo metu buvęs Inventorizacijos biuras priiminėjo ir registravo pareiškimus dėl nuomojamų butų privatizavimo, sudarinėjo inventorines bylas.

30Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovo administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus raštas nelaikytinas prima facie įrodymu nagrinėjamu atveju. Šis dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir neatitinka oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų: iš nurodyto rašto turinio matyti jį išdavusios institucijos interesas byloje, nes informacija pateikta ne objektyvia forma, bet darant konkrečią išvadą, kad nėra įrodymų, jog ieškovas kreipėsi dėl ginčo patalpų privatizavimo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Teismai pagrįstai vertino įvardytą raštą kaip paprastą rašytinį įrodymą kartu su kitais bylos faktiniais duomenimis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, nusprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė išreiškė kasatoriui savo valią dėl ginčo buto privatizavimo tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas šios bylos šalių ginčo aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai).

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o kasacinis skundas atmetamas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Ieškovė prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo ieškovė pridėjo jos ir advokatės V. T. 2009 m. liepos 16 d. atstovavimo sutartį dėl atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo ir 2009 m. liepos 17 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT, Nr. 504449, kurie patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo surašymą advokatei sumokėjo 600 Lt. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo kasacinis skundas atmetamas ir kad nurodytos išlaidos atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkte nustatyto dydžio, teisėjų kolegija priteisia ieškovei 600 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

34Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 56,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma. Kasacinis skundas atmetamas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeista.

40Priteisti ieškovei D. Š. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

41Priteisti valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 56,95 Lt (penkiasdešimt šešis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.