Byla e2S-2542-864/2018
Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (apelianto) A. M. skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas A. M. (toliau ir pareiškėjas, bankrutuojantis fizinis asmuo) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimą negaliojančiu ir atstatydinti bankroto administratorių V. T. (toliau ir bankroto administratorius) bei naujuoju bankroto administratoriumi paskirti P. V..
  2. Anot pareiškėjo, bankroto administratoriaus reikalavimai teikti patikslintus mokumo atkūrimo planus buvo neteisėti.
  3. Pareiškėjo teigimu, formalus kreditoriaus pasikeitimas nėra reikšminga aplinkybė, kadangi tai įprasta civilinė praktika, kuomet pagal cesijos sutartis pasikeičiant šalims, dėl šio pakeitimo kitokių veiksmų atlikti nereikia. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs svarbią taisyklę, t. y. kad patikslinto mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimas nieko nekeičia, bankroto procesas vyksta toliau pagal ankstesnį teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą (civilinė byla Nr. e3K-3-263-313/2017).
  4. Anot pareiškėjo, bankroto administratorius šiuo atveju siekia ne patikslinti teismo jau patvirtintą mokumo atkūrimo planą, o jį pakeisti iš esmės, t. y. bankroto administratorius kvestionuoja teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nors ši teisė jam nėra suteikta.
  5. Paaiškino, kad pareiškėjas bankroto administratoriaus nurodytais terminais į jo sąskaitą perveda visas mokumo atkūrimo plane nustatytas sumas, jokių įsiskolinimų neturi. Pažymėjo, kad po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ankstesnis bankroto administratorius UAB „Admivira“ jokių dokumentų apie išlaidas iki savo administravimo pabaigos neprašė. Nurodė, kad savo ruožtu bankroto administratorius V. T. tik praėjus tam tikram laikui po paskyrimo parašė dėl patirtų išlaidų įrodymų pateikimo. Teigė, jog tuo tarpu užklausus kokius įrodymus reikia pateikti, atsakymo nebuvo gauta. Anot pareiškėjo, šiais veiksmais bankroto administratorius pažeidė bendražmogišką bei teisinę bendradarbiavimo pareigą, taip pat įstatyminę pareigą teikti informaciją.
  6. Paaiškino, kad mokumo atkūrimo plano leidžiamas sumas pareiškėjas išsigrynindavo, nes jo gyvenamojoje vietoje kortele ne visada galima atsiskaityti, be to, tokiu būdu galima tiksliai kontroliuoti savo išlaidas, nes, priešingu atveju, reiktų vesti kasdienę išlaidų apskaitą.
  7. Nurodė, kad bankroto administratorius tik kartą susitiko su atstovu, o po šio karto susitikti vengė, todėl liko tik bendravimas telefonu. Anot pareiškėjo, bankroto administratorius telefonu kalbėjo vienaip, o raštu – visai kitaip. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog išvadose (dėl patikslintų planų), išskyrus paskutinę, bankroto administratorius nurodydavo, kad mokumo atkūrimo planuose nėra pagrindžiamos administravimo išlaidos, tačiau, savo ruožtu, pats bankroto administratorius neteikė pareiškėjui duomenų apie faktiškai patiriamas ir/ar reikalingas patirti administravimo išlaidas. Nurodė, kad, anot pareiškėjo, jau 2017 m. lapkričio 29 d. bankroto administratorius matė, kad sumos nugryninamos, tačiau beveik du mėnesius tylėjo. Teigė, jog bankroto administratorius niekada neminėjo ir apie tai, kad būtina rinkti čekius bei jam pateikti. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad bankroto administratorius reikalauja pagrįsti sumas už ne jo, o UAB „Admivira“ administravimo laikotarpį. Teigė, jog ir pats bankroto administratorius nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaidas neviršijančias 0,5 MMA pagrįsti nebūtina.
  8. Pažymėjo, kad šiai dienai čekiai bankroto administratoriui nuolat teikiami.
  9. Paaiškino, kad pareiškėjo šeima augina du mažamečius vaikus. Nurodė, kad nors formaliai pareiškėjo atlyginimas ir buvo pakeltas, tačiau faktiškai žiemos mėnesiais pareiškėjas gavo mažesnes pajamas, kadangi statybose žiemos sezonu darbdavys negali užtikrinti užimtumo. Pažymėjo, kad darbdavys kurį laiką nemokėjo sutarto atlyginimo, kas, pirmiausia, pažeidžia pareiškėjo ir jo mažamečių vaikų interesus. Nurodė, kad, savo ruožtu, nepaisant to, kreditoriai ne tik gavo visas jiems pagal mokumo atkūrimo planą priklausiusias sumas, tačiau net gi daugiau, t. y. sutaupytas lėšas, kurios jau yra paskirstytos kreditoriams. Paaiškino, kad nuo 2018 m. balandžio 27 d. darbdavys moka pareiškėjui sutartą 452,75 Eur atlyginimą „į rankas“ ir bankroto administratorius galės pervesti kreditoriams didesnes, nei mokumo atkūrimo plane numatyta, sumas. Paaiškino, kad iš Luminor banko išrašo matyti, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 23 d. gavo 200,25 Eur pajamų, 2018 m. kovo 26 d. - 206,11 Eur pajamų, o atėmus kreditoriams pervedamas kas mėnesį 37,50 Eur sumas, lieka pareiškėjui bei jo dviem mažamečiams vaikams atitinkamai 162,75 Eur ir 168,61 Eur. Paaiškino, kad A. M. yra sudariusi susitarimą su L., kuriai apmokoma iš A. M. skirtų valstybės išmokų. Nurodė, kad, savo ruožtu, pareiškėjas apmoka komunalines paslaugas (kaip ir mokumo atkūrimo plane numatyta). Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką šeimos bylose, išlaidos būstui išlaikyti proporcingai priskiriamos ir nepilnamečiams šeimos nariams.
  10. Nurodė, kad šiuo atveju, akivaizdu, kad bankroto administratoriaus siekis sužlugdyti bankroto procesą yra sisteminis, jo veikla yra priešinga jo pareigai ginti fizinio asmens interesus, todėl šiam asmeniui neturi būti leista toliau dalyvauti procese.
  11. Bankroto administratorius atsiliepime į skundą su skundu ir prašymu nesutiko bei prašė juos atmesti.
  12. Bankroto administratoriaus vertinimu, skunde nėra pateiktas nei vienas teisinis argumentas (motyvas), kodėl skundžiamas nutarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir (ar) neteisėtu, o tiesiog visiškai nepagrįstai šmeižiamas jau antrasis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui (ar jo atstovui) neįtikęs bankroto administratorius.
  13. Bankroto administratorius nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. įvyko trečiasis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas ir jame priimtas nutarimas buvo teisėti, o apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo pranešta tinkamai ir laiku.
  14. Bankroto administratorius paaiškino, kad kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas tuo pagrindu, jog bankrutuojantis fizinis asmuo iki antrajame kreditorių susirinkime nustatyto termino (2018 m. balandžio 9 d.) pabaigos nepašalino jo bankroto byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano pažeidimų, t. y. nepateikė bankroto administratoriui įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo per ataskaitinį laikotarpį pagal mokumo atkūrimo planą patirtas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, dėl ko bankroto administratorius negalėjo nustatyti ir objektyviai įvertinti, ar pastarasis laikėsi mokumo atkūrimo plano reikalavimų, ar patyrė minėtas išlaidas visai mokumo atkūrimo plane nustatytai sumai ir, ar neturėjo galimybės dalies galimai nepanaudotų piniginių lėšų sutaupyti bei skirti jų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
  15. Bankroto administratorius atkreipė dėmesį, kad antrojo kreditorių susirinkimo atitinkamo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaita Nr. 1 ir kuri iš esmės sudarė teisinį pagrindą (bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nepašalinus joje nurodytų mokumo atkūrimo plano vykdymo trūkumų) šaukti trečiąjį kreditorių susirinkimą, pareiškėjas neskundė, taigi šis nutarimas įsiteisėjo bei tapo vykdytinu.
  16. Bankroto administratorius kritiškai vertino ir skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo pareigas mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu tinkamai ir pagrįstai naudoti lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti, nes pastarasis viso bankroto proceso metu buvo/yra atstovaujamas teisininko profesionalo – advokato.
  17. Nurodė, kad skundo argumentai, susiję su tuo, kad bankrutuojantis fizinis asmuo neva yra pašalinęs visas „išlaidų problemas“ neatitinka tikrovės. Teigė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nėra pateikęs bankroto administratoriui jo išlaidas per ataskaitinį laikotarpį (2017 m. liepos 14 d. - 2018 m. sausio 14 d.) būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrindžiančių dokumentų. Be to, anot bankroto administratoriaus, pareiškėjas ir toliau netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, t. y. atlikus 2018 m. balandžio 9-11 dienomis bankroto administratoriui pateiktų duomenų / dokumentų analizę, buvo nustatyta, jog pareiškėjas ir (ar) jo sutuoktinė A. M. yra galimai sudarę būsto nuomos sutartį, apie kurią bankroto administratoriui buvo pranešta tik 2018 m. balandžio 11 d., nors kaip matyti iš A. M. banko sąskaitos išrašo, mokėjimai būsto nuomotojai (pavedimo paskirtyje nurodant, kad tai yra „skola“) buvo daromi bent keletą mėnesių (viso per 4 pavedimus, atliktus per 2 mėnesius (2018 m. vasario 19 d. - 2018 m. kovo 27 d.), buvo pervesta net 456,53 Eur, kas sudaro didelę sumą bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų atžvilgiu). Atkreipė dėmesį, kad ši būsto nuomos sutartis (ar duomenys apie ją) taip pat nebuvo nurodyta (pridėta kaip priedas) ir bankrutuojančio fizinio asmens atstovo 2018 m. balandžio 4 d. bankroto administratoriui atsiųstame 2018 m. kovo 29 d. patikslintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekte (nei prie sudarytų sutarčių, kurias numatoma vykdyti bankroto proceso metu, nei prie būtinųjų patirti išlaidų). Anot bankroto administratoriaus, tai sukėlė pagrįstą susirūpinimą, ar bankrutuojantis fizinis asmuo yra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes tokios didelės (pastarojo gaunamų pajamų atžvilgiu) išlaidos dėl bankroto administratoriui nežinomų priežasčių buvo apmokamos ne tiesiogiai iš bankrutuojančio fizinio asmens, kuris yra vienintelis šeimoje dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo, išskyrus sutuoktinės gaunamas pašalpas ir (ar) išmokas vaikams, asmeninės banko sąskaitos. Nurodė, kad šios išlaidos buvo apmokamos iš pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos, pirma išgryninus pinigus iš pareiškėjo sąskaitos ir juos įnešus į sutuoktinės sąskaitą bei pavedimo paskirtyje nurodant - „skola“.
  18. Bankroto administratoriaus vertinimu, jis nekvestionuoja teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, teisėtumo, tačiau pažymėjo, jog yra atsakingas už bankroto bylos proceso kontrolę, teikiamų mokumo atkūrimo planų projektų atitiktį Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) reikalavimams bei tai, kad šie projektai būtų rengiami laiku, todėl bankroto administratorius nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad bankroto administratorius spaudė pastarąjį keisti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. bei 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimis buvo patvirtintas patikslintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (patikslinant kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės finansinį reikalavimą, o po to vietoj Vilniaus teritorinės muitinės į šį sąrašą naujuoju antros eilės kreditoriumi įtraukiant VĮ Turto bankas su tuo pačiu finansiniu reikalavimu), todėl, anot bankroto administratoriaus, būtent nuo šių nutarčių įsiteisėjimo ir atsirado pareiga bankrutuojančiam fiziniam asmeniui rengti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą bei jį teikti derinti FABĮ nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad visiškai neaišku ir kokiu teisniu pagrindu pirminiame mokumo atkūrimo plano projekte, kurį 2017 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino teismas, kreditoriumi įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 5 637 Eur finansiniu reikalavimu ir mokumo atkūrimo plano projekte numatytos lėšos, skirtinos šio kreditoriaus finansiniam reikalavimui tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra ir nebuvo patvirtinta (nutartimi) pareiškėjo kreditoriumi šioje bankroto byloje, todėl mokumo atkūrimo planas privalėjo būti tikslinamas, kadangi nurodytam kreditoriui buvo suteikta teisė balsuoti kreditorių susirinkime ir (ar) atitinkamai jis negalėjo įgyti kitų kreditoriams suteiktų teisių, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti pinigines lėšas, skirtas kreditorių finansiniams reikalavimas tenkinti, kurios jam nepriklausė. Nurodė, kad būtent šių aplinkybių pagrindu pareiškėjui ir buvo siūloma rengti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą.
  19. Bankroto administratorius, be kita ko, pažymėjo, jog iš esmės visas iki šiol vykęs su bankrutuojančio fizinio asmens atstovu bendravimas (išvados dėl planų projektų, atsakymai į paklausimus) vyksta raštu (el. laiškais), o su pačiu atstovu bankroto administratorius yra telefonu bendravęs tik kartą, o gal du (pačioje bylos perėmimo pradžioje).
  20. Bankroto administratorius pareiškė, jog tinkamai vykdo visas jam numatytas pareigas bankroto byloje, o bankrutuojančio fizinio asmens skunde nurodyti argumentai yra ne kas kita, kaip prasimanymai ir neigiamos emocijos, kurios teisiškai nėra pagrįstos. Nurodė, kad skundo teiginiai, be kita ko, yra deklaratyvūs, neatskleista jų esmė, nenurodyta kokiomis būtent įstatymo suteiktomis galiomis piktnaudžiauja bankroto administratorius, kuo pasireiškia jo nesąžiningumas, nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, todėl pagrįstai manytina, jog yra pagrindas pripažinti šį prašymą nemotyvuotu ir jo netenkinti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 4 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, apie kurį bankroto administratorius pranešė kreditoriams laikydamasis FABĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų; kreditorių susirinkime dalyvavo vienas pareiškėjo kreditorius – VĮ Turto bankas, kurio reikalavimų suma lygi 97 692,73 Eur, kas sudaro 95,66 proc. visų kreditorinių reikalavimų, dėl ko 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimas laikytinas įvykusiu; kreditorių susirinkime buvo svarstytas vienas klausimas dėl bankroto administratoriaus kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, kuriam buvo pritarta. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjo kreditorių susirinkimo protokolą pasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkas ir protokolą rašęs bankroto administratorius; protokolas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui įteiktas laiku. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, kad minėto kreditorių susirinkimo procedūra atitiko FABĮ numatytus formalius reikalavimus, taikomus kreditorių susirinkimo šaukimo, vykdymo ir priimamų sprendimų įforminimo tvarkai. Be to, teismas nurodė, kad kreditorių susirinkime svarstytas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tuo tarpu bankroto administratorius, prašydamas pareiškėjo tikslinti mokumo atkūrimo planą ir teikti išlaidas patvirtinančius įrodymus, veikė FABĮ suteikiamų įgaliojimų ribose.
  3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto administratoriaus prašymas tikslinti mokumo atkūrimo planą susijęs ne su formaliu kreditorių pasikeitimu – Vilniaus teritorinei muitinei perleidus turimus reikalavimus VĮ Turto bankui, bet su pakitusiu kreditorių reikalavimų dydžiu. Nurodė, kad 2017 m. birželio 22 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas: Vilniaus teritorinė muitinė su 98 885,32 Eur dydžio reikalavimu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla su 4 433,10 Eur reikalavimu, o tuo tarpu 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės turimas reikalavimas patikslintas ir patvirtintas 97 692,73 Eur dydžio reikalavimas bei 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi vietoj Vilniaus teritorinės muitinės naujuoju kreditoriumi byloje patvirtintas VĮ Turto bankas. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, po bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pasikeitė ne tik kreditoriai, bet ir kreditorių reikalavimų sumos. Teismas nurodė, jog kai teismas priima nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, mokumo atkūrimo planas tikslinamas šio įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko sprendė, kad bankroto administratoriaus reikalavimas tikslinti mokumo atkūrimo planą yra teisėtas.
  4. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo negaliojančiu.
  5. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad fizinis asmuo bankroto procese turi ne tik teises, bet ir pareigas; viena iš tokių pareigų numatyta FABĮ 16 straipsnio 7 punkte, kuriame nustatyta, jog fizinis asmuo privalo bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus, o bankroto administratorius turi teisę gauti iš fizinio asmens visus su fizinio asmens bankroto procesu susijusius dokumentus ir juos tikrinti (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
  6. Teismas sprendė, kad teismui pateiktas tik rašytinis šalių susirašinėjimas, todėl teismas negali patikrinti pareiškėjo teiginių dėl bankroto administratoriaus bendravimo (žodžiu ir raštu) skirtumų.
  7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankroto administratoriaus reikalavimai tikslinti mokumo atkūrimo planą bei teikti įrodymus apie faktiškai patiriamas išlaidas buvo teisėti. Savo ruožtu, įvertinęs pateiktą elektroninį susirašinėjimą, teismas pažymėjo, jog bendravimas vyksta, bankroto administratorius pateikė atsakymą pareiškėjui dėl patiriamų bankroto administravimo išlaidų. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl bankroto administratoriaus siekio sužlugdyti bankroto procesą, nes nenustatyta, jog bankroto administratorius veiktų viršydamas turimus įgaliojimus.
  8. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodyti argumentai neatspindi bankroto administratoriaus nesąžiningumo ir neįrodo, jog jis veiktų priešingai skolininko interesams, todėl pareiškėjo prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo netenkino.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimą ir atstatydinti bankroto administratorių bei naujuoju bankroto administratoriumi paskirti P. V..
  2. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl mokumo atkūrimo plano keitimo prieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams.
  3. Teigia, jog ginčijama nutartis naikintina dėl motyvų, kurie iš esmės nurodyti yra skunde dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir prašyme dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
  4. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.
  5. Bankroto administratoriaus manymu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs argumentai yra iš esmės tapatūs tiems, kurie jau yra išnagrinėti ir dėl kurių yra argumentuotai bei išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Anot bankroto administratoriaus, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie galėtų įrodyti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, prasilenkia su galiojančiomis teisės normomis ir (ar) faktinėmis bankroto bylos aplinkybėmis, ko pagrindu galėtų būti naikinama, o skundas tenkinamas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 23 d. bei 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymais prašo teismo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2018 m. liepos 24 d. bankroto administratoriaus el. laišką, 2018 m. liepos 31 d. pranešimą bankroto administratoriui, 2018 m. liepos 29 d. sąskaitos išrašą, informacinį pranešimą, 2018 m. rugpjūčio 5 d. pranešimą su sąskaitos išrašu, 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. balandžio 27 d. pranešimus, bankroto administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktą pareiškėjo sąskaitos išrašą, bankroto administratoriaus pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, bankroto administratoriaus pateiktą vykdymo eigos ataskaitą Nr. 2, kreditorių susirinkimo protokolą, 2018 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą administratoriui, 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikslintą planą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. administratoriaus pranešimą, gimimo įrašą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertindamas tai, jog tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, teismas sprendžia esant pagrindui prijungti prie bylos rašytinius įrodymus.
  3. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjo skundą dėl 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
  4. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivira“. Bylos duomenimis, 2017 m. birželio 22 d. teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2017 m. liepos 14 d., 2017 m. gruodžio 4 d. bei 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimis. Nustatyta, jog 2017 m. liepos 14 d. nutartimi taip pat buvo patvirtintas ir pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Remiantis bylos medžiaga, 2017 m. spalio 17 d. nutartimi, tenkinant bankroto administratoriaus UAB „Admivira“ prašymą, UAB „Admivira“ atstatydintas iš pareiškėjo bankroto administratoriaus pareigų ir naujuoju pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirtas V. T.. Savo ruožtu, 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl bankroto administratoriaus V. T. atstatydinimo netenkintinas.
  5. Pagal byloje esančią medžiagą, pirmasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas įvyko 2017 m. liepos 13 d. Savo ruožtu, 2018 m. kovo 9 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta atidėti bankroto administratoriaus siūlymo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nagrinėjimą iki 2018 m. balandžio 9 d., suteikiant galimybę pareiškėjui iki nurodytos datos pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo faktiškai patirtas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, o 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta nepritarti patikslintam pareiškėjo mokumo atkūrimo planui. Bylos duomenimis, 2018 m. gegužės 4 d. įvyko trečiasis kreditorių susirinkimas, kuriame 1-uoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (iš esmės remiantis tuo, jog bankrutuojantis fizinis asmuo iki 2018 m. balandžio 9 d. nepateikė bankroto administratoriui įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti).
  6. Remiantis FABĮ 25 straipsnio 11 dalimi, kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Bankrutuojančio asmens teisė ginčyti kreditorių priimtus sprendimus numatyta ir FABĮ 17 straipsnio 8 punkte. Savo ruožtu, pagal FABĮ 25 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 5, 6 dalys).
  7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. vykusiame trečiame kreditorių susirinkime dalyvavo vienas kreditorius (VĮ Turto bankas), turintis 95,66 proc. nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kuris balsavo už skundžiamo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmimą. Teismas, įvertinęs minėto kreditorių susirinkimo sušaukimo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamą nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą (tuo labiau, kad byloje dėl to ginčo nekilo). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad kreditorių susirinkimas iš esmės turėjo teisę priimti skundžiamą nutarimą, t. y. kreditorių susirinkimui suteikta kompetencija svarstyti klausimą dėl pritarimo bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11-12 punktai, 10 straipsnis).
  8. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis). Savo ruožtu, FABĮ 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kai teismas priima nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, planas tikslinamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Be to, remiantis ir FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktu, be kita ko, mokumo atkūrimo plane, privalo būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Taigi, teismo vertinimu, pasikeitus kreditorių reikalavimų dydžiams, turėtų būti tikslinamas ir nurodytas grafikas – perskaičiuojant kreditoriams mokėtinas sumas, atitinkamai tikslinamas ir visas mokumo atkūrimo planas.
  9. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju po pareiškėjo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas tris kartus (2017 m. liepos 14 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimis). Įvertinus šių teismo nutarčių, kuriomis buvo tikslinamas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, turinį, nustatyta, jog pareiškėjo bankroto byloje keitėsi ne tik patys kreditoriai (perleidžiant savo reikalavimo teises), tačiau keitėsi ir jų kreditorinių reikalavimų dydžiai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis FABĮ 23 straipsnio 9 dalimi, atitinkamai turėjo būti keičiamas ir pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjo bankroto byloje įvykę kreditorių sąrašo pasikeitimai šiuo atveju nėra reikšmingi bei nesuponuoja pagrindo tikslinti patvirtintą mokumo atkūrimo planą.
  10. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pagrįstai ir teisėtai prašė pareiškėjo patikslinti jau patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto administratorius prašydamas tikslinti mokumo atkūrimo planą veikė FABĮ suteikiamų įgaliojimų ribose, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratoriaus prašymas remiantis FABĮ nustatytais reikalavimais tikslinti mokumo atkūrimo planą (esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams) savaime negali būti vertinamas kaip kvestionavimas jau patvirtinto mokumo atkūrimo plano.
  11. Be to, FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius fizinio asmens bankroto proceso metu turi teisę gauti iš fizinio asmens visus su fizinio asmens bankroto procesu susijusius dokumentus ir juos tikrinti; tuo tarpu bankrutuojantis fizinis asmuo privalo bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog bankroto administratorius turėjo teisę (ir net pareigą) kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti visus dokumentus, įrodančius jo būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudotas lėšas, jog galėtų patikrinti ar minėtos lėšos naudojamos pagal paskirtį, ar nebuvo pareiškėjui galimybės sutaupyti nurodytų lėšų ir papildomai jų skirti kreditorių reikalavimams tenkinti ir pan.
  12. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl 2018 m. gegužės 4 d. priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
  13. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, nes šis klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į skundžiamo nutarimo turinį (kreditorių susirinkimas pritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo), po nagrinėjamo atskirojo skundo išnagrinėjimo.
  14. Be to, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nepagrįstumo.
  15. Bankroto administratorius yra subjektas, turintis užtikrinti nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą, todėl administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo.
  16. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-554-440/2017 spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, konstatavo, jog spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus atstatydinimo teismas atsižvelgia į bendras nuostatas, į teisės doktriną ir teismų praktiką, suformuotą dėl įmonių bankroto administratoriaus atstatydinimo. Savo ruožtu, Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. bankroto administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo įstatyme nustatytų pareigų. Bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio teises ir teisėtus interesus. Teismas gali keisti bankroto administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, taigi neturi teisės tai daryti dėl formalių, nedidelių teisės aktų pažeidimų arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais. Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausi kreditoriai ar pats bankrutuojantis asmuo, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016).
  17. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad bankroto administratorius yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, veikia priešingai tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesams (ar tik pavienių jų interesais), nesilaiko teisės aktų jam keliamų reikalavimų, netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas ir pan. Pažymėtina, jog šioje byloje yra nustatyta, kad bankroto administratoriaus reikalavimai tikslinti mokumo atkūrimo planą bei teikti įrodymus apie faktiškai patiriamas išlaidas yra teisėti bei atitinkantys FABĮ nuostatas, dėl ko šiuo aspektu, priešingai negu nurodo pareiškėjas, nėra pagrindo spręsti apie bankroto administratoriaus pareigų vykdymo netinkamumą, galimą šališkumą ir pan., kas suponuotų bankroto administratoriaus atstatydinimo galimumą. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendravimas tarp pareiškėjo ir bankroto administratoriaus vyksta. Vien tai, jog pareiškėjas vertina vykstantį bendravimą su bankroto administratoriumi kaip nepakankamą ar, anot pareiškėjo, netinkamą, savaime nesuponuoja išvados apie tai, jog bankroto administratorius veikia priešingai pareiškėjo bei kreditorių interesais ar egzistuoja tam tikri šališkumo faktoriai.
  18. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės/argumentai (dėl administratoriaus atliktų veiksmų) yra iš esmės tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
  19. Taigi, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujojo paskyrimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo tenkintas.
  20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  21. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Pareiškėjo (apelianto) A. M. atskirojo skundo netenkinti.

12Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo (apelianto) A. M. skundas dėl 2018 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir bankroto administratoriaus atstatydinimo, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai