Byla 2S-554-440/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L. ir D. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2474-1031/2017 pagal pareiškėjų A. L. ir D. L. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atstatydinti bankroto administratorių.
  2. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė A. L. ir D. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? UAB) ,,Inovestus“ (1 t., b. l. 118–125).
  3. Pareiškėjai A. L. ir D. L. prašė atstatydinti bankroto administratorę UAB ,,Inovestus“ ir paskirti naują administratorių G. M.. Nurodė, kad administratorė pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes administratorė neperdavė bankrutuojantiems fiziniams asmenims atidarytos depozitinės sąskaitos duomenų, todėl buvo apsunkintas jiems priskirtų pareigų vykdymas. Pareiškėjai patys 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į bankroto administratorių dėl tokios informacijos suteikimo. Administratorė pažeidė FABĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes 2015 m. lapkričio 25 d. bankrutuojančių asmenų kreditorė „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) kreipėsi į bankroto administratorių prašydama patvirtinti 73 396,73 Eur kreditorinį reikalavimą, nors 2015 m. gruodžio 2 d. bankrutuojantys asmenys nurodė nesutinką su pareikštu kreditoriniu reikalavimu, tačiau administratorė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užginčyta šio kreditorinio reikalavimo dalis dėl procesinių palūkanų įtraukimo, todėl 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas „Swedbank“, AB kreditorinis reikalavimas, o apie šį teismo posėdį pareiškėjai sužinojo tik 2015 m. gruodžio 16 d. ne iš administratorės, o iš LITEKO sistemoje viešo bylų tvarkaraščio, todėl pareiškėjams buvo apribota teisė skųsti teismo sprendimą (prarastos net dvi dienos iš septynių dienų termino). Bankroto administratorius per visą bankroto proceso laikotarpį nėra pateikęs pareiškėjams nei vienos ataskaitos apie bankroto proceso eigą, taip pat neteikė pagalbos fizinių asmenų mokumo plano rengimo ir tikslinimo etape, o tik nurodydavo pastabas ir nuolat minėdavo, kad bankas nepritars plano projektui, netarpininkavo ir nesprendė ginčo, kilusio tarp pareiškėjų ir banko dėl įmokų, skirtų Jungtinės Karalystės mokesčių institucijai, priskyrimo būtiniausiems pareiškėjų poreikiams. (5 t., b. l. 59–62).
  4. Bankroto administratorė UAB ,,Inovestus“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tik 2015 m. spalio 26 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo nutarties dėl administratorės paskyrimo, taigi tik nuo šios dienos bankroto administratorė pradėjo vykdyti bankroto procedūrą. 2015 m. lapkričio 20 d. buvo atidaryta depozitinė sąskaita, tą pačią dieną, administratorė informavo bankrutuojančių asmenų įgaliotą asmenį S. J. apie banko sąskaitos duomenis. Jau 2015 m. lapkričio 25 d. į depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 521,32 Eur suma. Administratorė iš dalies sutiko su „Swedbank“, AB pareikštu finansiniu reikalavimu, t. y. sutiko patvirtinti 71 690,77 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, o dėl likusios 861,52 Eur sumos (t. y. už priskaičiuotas įstatymines palūkanas) paliko spręsti teismui savo nuožiūra. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino „Swedbank“, AB 72 552,29 Eur kreditorinį reikalavimą, nors pareiškėjai nesutiko su patvirtintu kreditoriniu reikalavimu, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad administratorius pagal galimybes skubiai teikia informaciją bankrutuojantiems asmenims ir kreditoriams, tačiau, dėl laiko trukmės gaunant teismo dokumentus paštu, administratorius ne visada gali pateikti dokumentus teismo sprendimo dieną, tačiau administratorius atkreipė teismo dėmesį, kad bankrutuojantys asmenys yra bankroto bylos šalis ir privalo būti atsakingi, rūpestingi ir domėtis bankroto bylos eiga, gauti teismo sprendimus, taip pat jie turi teisę prašyti atstatyti terminą skundui pateikti jei jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Administratorės pareiga ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą atsiranda tik nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau mokumo atkūrimo planas iki šiol nėra patvirtintas. Pareiga administratorei ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus atsiranda tik nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, bankrutuojantys asmenys patys turi parengti mokumo atkūrimo planą, be to, administratorius nuolat bendravo su pareiškėjais bei su pareiškėjų kreditoriais mokumo atkūrimo plano rengimo klausimais, teikdavo pareiškėjams pasiūlymus, komentarus, pastabas. Pažymėjo, kad pareiškėjai prašo paskirti naują administratorių, kuris galimai gintų išskirtinai tik pareiškėjų interesus, tačiau bankroto administratorius negali būti šališkas (5 t., b. l. 66–70).
  5. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai iš esmės skundžia kiekvieną priimamą procesinį sprendimą siekdami bylos vilkinimo. Paskirtosios administratorės kandidatūra ir jos tinkamumas vykdyti pareiškėjų bankroto procesą nekelia abejonių. Patvirtino, kad rengiant mokumo atkūrimo planą ir jį tikslinant administratorės įgaliotas asmuo ne kartą bendraudavo su kreditore telefonu (5 t., b. l. 95–96).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo (5 t., b. l. 100 –104).
  2. Teismas pažymėjo, kad FABĮ 14 straipsnis numato bankroto administratorės atstatydinamo sąlygas ir pagrindus, todėl spręsdamas administratorės atstatydinimo klausimą teismas vertina prašyme nurodytas atstatydinimo priežastis atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto procedūros tikslus. Atstatydinimas yra administratorės kontrolės priemonė, kuri reiškia, kad bankroto administratorei veikiant netinkamai, tiek bankrutuojantis asmuo, tiek kreditoriai gali reikšti pareiškimą dėl jo atstatydinimo.
  3. Teismo vertinimu, bankroto administratorė yra savarankiškas, teismo skiriamas, bankroto proceso dalyvis, turintis savarankiškus uždavinius ir funkcijas, todėl yra normali tokia situacija, kai bankroto procese skiriasi (nesutampa) bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesai, tačiau administratorė negali būti vertinama kaip veikiantis kreditorių ar bankrutuojančio asmens interesais. Aplinkybė, kad administratorė neveikia išskirtinai kokio nors vieno bankroto proceso dalyvio interesais iš esmės nereiškia, kad bankroto administratorius nevykdo savo funkcijų ar jas vykdo netinkamai.
  4. Teismas nustatė, kad administratorė įgaliojimus įgijo 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 20 d. atsidarė depozitinę sąskaitą ir tą pačią dieną informavo bankrutuojančių asmenų atstovę S. J., kuri savo parašu patvirtino pranešimo gavimo faktą. Be to, 2015 m. lapkričio 25 d. S. J. atliko mokėjimą į depozitinę sąskaitą, o tai patvirtina, kad ji jau žinojo depozitinės sąskaitos numerį.
  5. Teismas pažymėjo, kad kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra teismo funkcija. Vien tai, kad administratoriė paliko dalies kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti teismui, tai nerodo, kad administratorė netinkamai atliko FABĮ jam numatytas funkcijas. Papildomai nurodė, kad nors pareiškėjai nesutiko su „Swedbank“, AB kreditoriniu reikalavimo dėl 861,52 Eur palūkanų, tačiau šis kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas.
  6. Teismas sutiko su administratorės pozicija, kad administratorės pareiga teikti plano vykdymo eigos ataskaitas (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis 6 punktas) administratorei atsiranda po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo).
  7. Teismas įvertinęs „Swedbank“, AB argumentus nustatė, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo mokumo atkūrimo plano rengimo metu ir bendraudavo bent su dviem banko atstovais derindamas ar siekdamas suderinti bankrutuojantiems asmenims ir bankui priimtinas mokumo atkūrimo plano sąlygas.
  8. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašyme nurodomi administratorės pažeidimai yra padaryti 2015 m., tačiau jame nėra nurodyta, kokias konkrečias pasekmes, kliudančias įgyvendinti FABĮ tikslus ir esmines procedūras jos nurodomi pažeidimai sukūrė. Vien aplinkybė, kad byloje yra paskirta administratorė nepanaikina jų pareigos byloje, kuri yra iškelta pačių pareiškėjų iniciatyva, būti aktyviems, domėtis proceso eiga ir ginti savo teises.
  9. Teismas nurodė, kad vykdant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administratorė pati anglų kalba paruošė ir išsiuntė Jungtinės Karalystės mokesčių administratorei HM Renenue & Customs pranešimą apie iškeltą bankroto bylą ir siūlymą pateikti kreditorinius reikalavimus.
  10. Teismas pabrėžė, kad bankroto administratorė UAB ,,Inovestus“ yra skirta teismo nutartimi įvertinus skiriamos administratorės kandidatūrą ir kvalifikaciją. Teismas nenustatė, kad bankroto administratorė savo veikimu ar neveikimu iš esmės būtų pažeidusi bankrutuojančių asmenų ar kreditorių interesus, vien skirtingas įvykio aplinkybių vertinimas nėra pagrindas atstatydinti paskirtąją bankroto administratorę.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. L. ir D. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti (5 t., b. l. 113–116). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjai prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pateikė ne dėl formalių priežasčių ar nuomonių skirtumo, o dėl esminių FABĮ pažeidimų, trukdančių koncentruotai ir efektyviai įgyvendinti bankroto procedūras, nes praėjus beveik 2 m. nuo bankroto bylos iškėlimo iki šiol nėra patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Pažymėjo, kad prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo pateiktas dėl nuolatinio ir esminio bankroto administratorės funkcijų netinkamo vykdymo. Paaiškino, kad anksčiau dėl atstatydinimo nebuvo kreiptasi tikintis, kad administratorės elgesys pasikeis.
    2. Teismas neįvertino, kad nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. administratorė nesiėmė jokių veiksmų dėl depozitinės sąskaitos atidarymo, tik paraginta pareiškėjų atsidarė depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjai negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
    3. Administratorė turi siekti bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių teisėtų interesų pusiausvyros ir FABĮ tikslų, t. y. atkurti pareiškėjų mokumą, tačiau nagrinėjamu atveju administratorė net nesistengė vesti derybų su banku dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo, o tik pareiškėjų atstovės akivaizdoje paskambino bankui ir informavo apie pareiškėjų poziciją dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo. Administratorė bendravo su dviem banko atstovais, kurių skirtinga nuomonė lėmė pareiškėjų neužtikrintumą bankroto proceso eiga. Pareiškėjų ir administratorės nesutarimai negali būti vertinami tik kaip nuomonių nesutapimas ar skirtingas aplinkybių vertinimas. Administratorė žinodama apie kasacinio skundo rengimą, kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių. Be to, pareiškėjų pasitikėjimas bankroto administratore yra visiškai sužlugdytas, nes administratorė pareikalavo jai sumokėti, kad ši atsistatydintų iš administratorės pareigų. Mano, kad administratorė sąmoningai vilkina bankroto procesą, nes pareiškėjai atsisakė sumokėti administratorei už mokumo plano projekto parengimą.
    4. Teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo 3 ir 4 punkto, kad administratorius neteikė savalaikės pagalbos pareiškėjams rengiant mokumo atkūrimo plano projektą, pareiškėjai nesulaukė jokių patarimų ir pasiūlymų, tik teismo posėdyje administratorė palaikė pareiškėjų poziciją. Formalus administratoriaus funkciją atlikimas, nesiekiant FABĮ tikslų (atkurti pareiškėjų mokumą), todėl laikytinas esminiu FABĮ nuostatų pažeidimu.
    5. Administratorė šališka, nes siekė banko interesų apsaugos. Žinodama, kad pareiškėjai neturi galimybių mokėti mėnesinių įmokų bankui, vis ragino pareiškėjus padidinti mėnesinę įmoką.
    6. Administratorė elgiasi nesąžiningai sušaukdama kreditorių susirinkimą dėl 289,62 Eur papildomos administravimo išlaidų sumos patvirtinimo, nors dalies išlaidų (210 Eur) patvirtinimo jau buvo spręsta 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „Inovestus“ prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (5 t., b. l. 138–144). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiami šiais argumentais:
    1. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodė naujus administratorės atstatydinimo pagrindus, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnyje numatytas draudimas skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
    2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad administratorė tinkamai įvykdė savo pareigas, susijusias su pareiškėjų informavimu apie depozitinę sąskaitą, kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje, administratorės pareigos informuoti pareiškėjus apie proceso eigą, nes per visą bankroto procesą administratorė išsiuntė 48 elektroninius laiškus pareiškėjams, iš jų gavo 35. FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta administratoriaus teisė padėti fiziniam asmeniu rengiant mokumo atkūrimo planą. Taigi planą turi parengti patys fiziniai asmenys. Be to, pareiškėjams buvo teikiama informacija bei patarimai dėl mokumo atkūrimo plano rengimo, tai patvirtina ir patys pareiškėjai, tvirtindami, kad administratorė vis teikė pastabas, kad mokumo atkūrimo planui nepritars bankas.
    3. Administratorė negali būti laikoma šališka vien todėl, kad jos nuomonė nesutapdavo su pareiškėjų. Rengiant mokumo atkūrimo planą administratorė tarpininkavo, teikė komentarus ir pastabas, atliko kitus veiksmus šalių prašymu. Vien tai, kad bankrutuojantiems asmenims nepavyko susitarti su kreditore dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, administratorė negali būti laikoma atsakinga už tai. Be to, pareiškėjai patys nerodė iniciatyvos susitikti su kreditoriais, tartis su jais dėl mokumo atkūrimo plano punktų, kuriems kreditoriai nepritarė.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6Dėl naujų argumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui.

  1. Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), taigi atskirųjų skundų priėmimas ir nagrinėjimas yra bylų proceso apeliacinės instancijos teisme sudėtinė dalis.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti tam tikrą procesinį klausimą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus nagrinėjamu procesiniu klausimu.
  3. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde pareiškėjai nurodė naujas aplinkybes dėl administratorės atstatydinimo, t. y. galimą administratorės šališkumą bei administratorės elgesį šaukiant kreditorių susirinkimą ir jame sprendžiant papildomų administravimo išlaidų atlyginimo klausimą (nutarties 16.5 ir 16.6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės nebuvo analizuotos pirmosios instancijos teisme sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad naujų reikalavimų kėlimas atskirajame skunde negalimas, todėl plačiau dėl šių skunde nurodytų aplinkybių nepasiako.

7Dėl bankroto administratorės atstatydinimo

  1. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas. Įstatymų leidėjas FABĮ 14 straipsnyje įtvirtino išimtinę teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę bankrutuojančiam asmeniu ir kreditorių susirinkimui ar kreditoriams teisę prašyti atstatydinti bankroto administratorių (FABĮ 14 straipsnio 2 dalis).
  2. Spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus atstatydinimo teismas atsižvelgia į bendras nuostatas, į teisės doktriną ir teismų praktiką, suformuotą dėl įmonių bankroto administratoriaus atstatydinimo. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo įstatyme nustatytų pareigų. Administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio teises ir teisėtus interesus. Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, taigi neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų, arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais. Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausi kreditoriai ar pats bankrutuojantis asmuo, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016).
  3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siūlė G. M. kandidatūrą (1 t., b. l. 1–6), tačiau kreditorė „Swedbank“, AB pateikė kitą administratoriaus kandidatūrą, t. y. UAB „Inovestus“ (1 t., b. l. 106–108). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abi siūlomos kandidatūros atitiko FABĮ fizinio asmens administratorei keliamus reikalavimus, pasirinko kreditorės siūlomą administratorę UAB „Inovestus“ (1 t., b. l. 118–125). Teismo apsisprendimą nulėmė mažesnė kandidato paslaugų kaina, tačiau sprendžiant administratorės paskyrimo klausimą teismas taip pat įvertino ir tai, kad bankroto procese itin svarbus daugumos kreditorių pritarimas siekiant užtikrinti sklandų darbą. Pareiškėjams nesutinkant su paskirtojo administratorės kandidatūra, jie skundė Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 nutartį (1 t., b. l. 130–131). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad abiejų kandidatų būti pareiškėjų bankroto administratoriais veiklos vieta yra Šiaulių mieste, tačiau UAB „Inovestus“ pasiūlytos bankroto procedūrų atlikimo išlaidos yra daugiau nei 1,5 karto mažesnės nei G. M. nurodytos, todėl pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi skirdamas UAB „Inovestus“, užtikrino bankroto proceso ekonomiškumą. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pirmenybę teikiant kreditoriaus „Swedbank“, AB siūlomam kandidatui bus užtikrintas sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, bus išvengta ginčų tarp administratorės ir kreditorių dėl jų bei fizinių asmenų interesų atstovavimo tinkamumo arba tokių ginčų kils mažiau, juolab, kad šiuo metu „Swedbank“, AB, yra vienintelis pareiškėjų nurodytas kreditorius (1 t., b. l. 142–145). Taigi parėjus beveik dvejiems metams nuo bankroto proceso pradžios pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl administratorės UAB „Inovestus“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo.
  4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atstatydinti bankroto administratorę, nenustatyta esminių FABĮ pažeidimų.
  5. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 1 straipsnį fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
  6. Nors FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu atidaro atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs konkretaus termino, per kurį administratorius turi atidaryti depozitinę sąskaitą, todėl sprendžiant klausimą ar administratorius tinkamai įgyvendino šią pareigą turi atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m spalio 26 d., o depozitinė sąskaita buvo atidaryta tik 2015 m. lapkričio 20 d., todėl nėra pagrindo manyti kad šis terminas yra neprotingai ilgas, kad tokiu būdu buvo pažeisti bankrutuojančių asmenų ar jų kreditorių interesai. Pagal FABĮ 6 straipsnio 6 dalį bankroto administratorius, atidaręs depozitinę sąskaitą, nurodo kredito įstaigai, kad depozitinės sąskaitos išrašus turi teisę gauti fizinis asmuo, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo depozitinės sąskaitos atidarymo dienos perduoda šios sąskaitos duomenis fiziniam asmeniui. Byloje esančių duomenų matyti, kad atidarius depozitinę sąskaitą, tą pačią dieną apie jos atidarymą buvo informuoti pareiškėjai, jų įgaliotas asmuo S. J. (1 t., b. l. 71–72).
  7. Apeliacinės instancijos teismas pritaria su pirmosios instancijos teismui, kad kreditorinių reikalavimų tvirtinimas priklauso išimtinai teismo diskrecijai (FABĮ 23 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad „Swedbank“, AB pareiškė 72 552,29 Eur kreditorinį reikalavimą (1 t., b. l. 164), o ne 73 396,73 Eur kaip nurodoma pareiškėjų prašyme dėl administratoriaus atstatydinimo (5 t., b. l. 59–62) Administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 71 690,77 Eur „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą, o dėl likusios finansinio reikalavimo dalies (861,52 Eur) pagrįstumo leido spręsti teismui (1 t., b. l. 163), tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis pripažino, kad tvirtintinas „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas visa apimtimi, t. y. 72 552,29 Eur sumai (1 t., b. l. 174–175). Nors pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius pagal kreditoriaus pateiktus įrodymus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, jų pagrįstumą įvertina teismas. Taigi vien aplinkybė , kad administratorius neginčijo „Swedbank“, AB kreditorinio reikalavimo savaime nerodo, kad jis netinkamai atliko savo pareigas. Be to, pagal FABĮ 23 straipsnio 5 dalį apie bankroto administratorės ginčijamą kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Nors, pareiškėjų teigimu, nedelsiant negavus nutarties, kuria patvirtintas „Swedbank“, AB kreditorinis reikalavimas jie prarado dvi dienas iš septynių šią nutartį apskųsti, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ši aplinkybė nesutrukdė jiems pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį (1 t., b. l. 189–190). Ši pareiškėjų atskirąjį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, t. y. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-241-368/2016 pripažino, kad pagrįstai patvirtintas „Swedbank“, AB 72 552,29 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
  8. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Taigi bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorius turi prisidėti rengiant mokumo atkūrimo planą ar jį tikslinant.
  9. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
  10. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).
  11. Vien aplinkybė, kad bankroto administratorės darbuotojas pasiūlė parengti mokumo atkūrimo planą savaime nėra pagrindas teismui abejoti bankroto administratorės UAB „Inovestus“ nešališkumu ir vien dėl to atstatydinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Kitų atskirojo skundo argumentų visuma taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad paskirtoji bankroto administratorė netinkamai atlieka FABĮ numatytas funkcijas, jog dėl esminių bankroto procedūrų pažeidimų, trukdančių bankroto proceso eigai, pažeidžiančių kreditorių ar bankrutuojančių asmenų (pareiškėjų) teises ar teisėtus interesus yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorę UAB „Inovestus“.

8Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą neatstatydinti bankroto administratorės. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

10Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

12Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

13Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai