Byla 2-2004-241/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus M. T. prašymas atstatydinti jį iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Centrionas prekyba“ bankroto administratoriaus pareigų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus M. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus M. T. prašymas atstatydinti jį iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Centrionas prekyba“ bankroto administratoriaus pareigų.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Centrionas prekyba“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. T..
  2. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti jį iš BUAB „Centrionas prekyba“ bankroto administratoriaus pareigų. Bankroto administratorius nurodė, kad jis, norėdamas pradėti vykdyti BUAB „Centrionas prekyba“ bankroto procedūras, negali susisiekti su BUAB „Centrionas prekyba“ valdymo organais, jam nepavyksta gauti informacijos apie įmonės turtą, darbuotojus ir kreditorius. Iš viešų duomenų administratorius nustatė, kad įmonė neturi jokio turto. Teismas, nustatęs, kad BUAB „Centrionas prekyba“ neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti padengtos teismo ir administravimo išlaidos, įmonės supaprastinto bankroto proceso netaikė, sumos, reikalingos nurodytoms išlaidoms apmokėti, kurią turi įmokėti pareiškėjas (ieškovas), nenustatė. Bankroto administratoriaus darbo vieta yra Vilniaus mieste, o tai lemia papildomus sunkumus administruoti ( - ) mieste esančią BUAB „Centrionas prekyba“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl atstatydinimo. Teismas konstatavo, kad nutartis taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą gali būti priimta ne tik keliant bankroto bylą, bet ir vėliau, įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu. Teismas sprendė, kad bankroto administratorius, sutikdamas administruoti BUAB „Centrionas prekyba“, prisiėmė riziką dėl įmonės administravimo, taip pat dėl to, kad įmonėje gali nebūti pakankamai lėšų administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas vertino, kad administratorius turi teisę savo lėšomis apmokėtas administravimo išlaidas prisiteisti iš BUAB „Centrionas prekyba“ vadovo. Teismas, remdamasis viešai skelbiamais duomenimis apie bankroto administratoriaus veiklą, padarė išvadą, kad administratorius administruoja įmones visoje Lietuvoje. Taip pat teismas konstatavo, kad bankroto administratoriaus atstatydinimas iš pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimas užvilkintų bankroto procedūras, būtų pažeisti kreditorių teisės ir interesai. Teismas vertino, kad bankroto administratoriaus nurodytos atsistatydinimo priežastys nesudaro pagrindo tenkinti administratoriaus prašymo.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti administratoriaus prašymo. Jeigu administratorius prašo būti atstatydintas, teismas privalo jį nedelsiant atstatydinti.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratoriaus atstatydinimas iš pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimas užvilkintų bankroto procedūras, būtų pažeisti kreditorių teisės ir interesai. Teismas neįvardino, kaip pasireikštų kreditorių interesų pažeidimas.
    3. Teismas sudaro sąlygas bankroto bylos vilkinimui, nes daugiau kaip dvi savaites nesprendė administratoriaus prašymo dėl atstatydinimo. Teismas šį klausimą išsprendė tik bankroto administratoriui kreipusis atskiru prašymu dėl termino privalomiems pagal įstatymą veiksmams atlikti nustatymo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus prašymas atstatydinti jį iš bankroto administratoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje. Jo veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu, taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014, kt.). Priešingu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.
  3. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.
  4. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas privalo atstatydinti administratorių, jeigu jis to pats prašo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu administratoriaus argumentu. Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, turi teisę atstatydinti administratorių bankroto procese. Nors įstatymas iš tiesų suteikia bankroto administratoriui teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo, tačiau toks administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Šie prašymui keliami reikalavimai yra svarbūs tam, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-900/2012).
  5. Minėta, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Taigi vien ta aplinkybė, kad administratorius išreiškė valią ir prašo būti atstatydintas, jokiu būdu nelemia teismo pareigos tokį administratoriaus prašymą besąlygiškai tenkinti.
  6. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bankroto administratorius, sutikdamas administruoti BUAB „Centrionas prekyba“, prisiėmė riziką dėl įmonės administravimo, kartu ir dėl galimų tokio sutikimo neigiamų pasekmių (pvz., dėl to, kad įmonėje gali nebūti pakankamai lėšų administravimo išlaidoms apmokėti), ir turi šias pareigas vykdyti tinkamai. Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, tokią galimą riziką privalo įvertinti dar prieš sutikdamas administruoti įmonę, o ne, remdamasis jau kilusiais neigiamais padariniais (lėšų administravimo išlaidoms apmokėti pakankamu nebuvimu), prašytis atstatydinamas iš administratoriaus pareigų.
  7. Bankroto administratoriaus teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratoriaus atstatydinimas iš pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimas užvilkintų bankroto procedūras, taip pat neįvardino, kaip pasireikštų kreditorių interesų pažeidimas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, ar atstatydinus bankroto administratorių bus pažeisti kreditorių interesai, yra teisiškai nereikšminga administratoriaus atstatydinimo klausimo sprendimui. Įstatyme administratoriaus atstatydinimo galimybė nėra siejama su kreditorių teisių ir interesų nepažeidimo sąlyga. Tam būtina nustatyti įstatyme nurodytus bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindus (pvz., administratoriaus teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, esminių bankroto procedūrų pažeidimus ir pan.). Taigi bankroto administratoriaus atstatydinimą gali lemti įmonės kreditorių teisių ir interesų pažeidimas, tačiau administratoriaus atstatydinimui nepakanka nustatyti, kad atstatydinus administratorių kreditorių teisės ir interesai nebus pažeisti.
  8. Pastebėtina, kad iš byloje esančių ir teismui viešai prieinamų (http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska) duomenų matyti, kad BUAB „Centrionas prekyba“ registruotos buveinės adresu ( - ) paštu siunčiamą korespondenciją adresatui pavyko sėkmingai įteikti (b. l. 36-37). Taip pat pirmosios instancijos teismo tuo pačiu registruotos buveinės adresu siųsti procesiniai dokumentai įteikti UAB „Centrionas prekyba“ direktoriui asmeniškai (b. l. 73). Be to, Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad įmonė turi aktyvią „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą, prie kurios paskutinį kartą prisijungta 2016 m. spalio 6 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl kritiškai vertintini bankroto administratoriaus prašyme dėl atstatydinimo nurodyti teiginiai, kad administratorius negali susisiekti su BUAB „Centrionas prekyba“ valdymo organais, be to, šiems teiginiams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
  9. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl administratoriaus atstatydinimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankroto administratorius nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl jo netinkamumo eiti BUAB „Centrionas prekyba“ bankroto administratorius pareigas. Apelianto išsakyti atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo būtinumo ar objektyvaus poreikio. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13palikti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.