Byla 2A-979-115/2011
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12852-656/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Z. S. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovo Z. S. priteisti 10.378,05 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003 m. gruodžio 1 d. – 2004 m. vasario 7 d. laikotarpiu bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad atsakovui susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas už naudojimąsi valstybine žeme už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2004-02-07. Atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise valdė pastatus ir statinius, esančius ( - ) , todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovas naudojo ir šiuo adresu esantį žemės sklypą, kuris nuo 1997 m. iki 2009 m. priklausė Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Šis sklypas atsakovui nebuvo suteiktas panaudos pagrindu, todėl vadovaujantis teismų išaiškinimais, tarp valstybės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Atsakovui kilo pareiga nustatyta tvarka ir terminais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas naudojo 12200 kv.m. žemės sklypo dalį, už kurią jam paskaičiuotas 10378,05 Lt įsiskolinimas už minėtą laikotarpį. Ieškovas nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad praleistas penkių metų ieškinio senaties terminas, nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas. Sutrumpintą penkių metų senaties terminą įstatymas numato reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta 2010-07-22 Vilniaus apygardos teismo nutartis negali būti laikoma precedentu taikomu šioje byloje, nes pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą 2007-10-24 nutarime, naujų precedentų kūrimą pagal savo kompetenciją atitinkamai turi Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Be to, 2010-07-22 nutartyje Vilniaus apygardos teismas visiškai nepagrįstai nuomos mokestį priskyrė prie periodinių išmokų sąvokos, tai, kad žemės nuomos mokestis mokamas kasmet, nesuteikia pagrindo nuomos mokestį priskirti periodinei išmokai, nes išmokos ir mokesčio sampratos yra skirtingos. Šiuo atveju taikytinas ir sisteminis teisės aiškinimo būdas, t.y. CK 1.125 str. 2 d. taikytina kartu su CK 1.125 str. 9 d. Ieškovas atnaujinti praleisto senaties termino neprašė, nes 10 metų senaties terminas, kuris turi būti taikomas reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo, yra nepraleistas.

5Atsakovas Z. S. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Neginčijo, kad minėtu laikotarpiu naudojosi 1,22 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu ( - ). Prašė taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad faktinėmis aplinkybėmis analogiška byla buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme. 2010-07-22 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo turi būti taikomas LR CK 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Valstybinės žemės nuomos mokestis už 2003 metus turėjo būti sumokėtas iki 2003-12-01, už 2004 metus iki 2004-12-01, tai reiškia, kad ieškovas pateikti ieškinį dėl šių reikalavimų galėjo atitinkamai iki 2008-12-01 ir iki 2009-12-01.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Z. S. naudai bei 15,44 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (b.l.87-89).

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žemės sklypas, esantis ( - ), nuo 1997 m. iki 2009 m. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas nuosavybės teise turėjo nekilnojamųjų daiktų, esančių šiame sklype. Atsakovas neginčijo, kad minėtu laikotarpiu naudojo 1,22 ha ginčo sklypą, byloje nėra duomenų, kad atsakovui šis žemės sklypas būtų suteiktas panaudos pagrindu. Teismas konstatavo, tarp šalių susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, nors valstybinės žemės nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Todėl vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 18 p., atsakovui kilo pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Teismas nurodė, jog byloje kilęs ginčas dėl sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino taikymo žemės nuomos mokesčiui. Faktinėmis aplinkybėmis analogiška byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. 2010-07-22 nutartyje Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad ,,žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, nes periodiškai mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis yra ne kas kita, kaip periodinė išmoka, todėl žemės nuomos mokesčiui turi būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas.” Teismas vadovavosi LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d., todėl ieškovo reikalavimui taikė CK 1.125 str. 9 d. nustatytą sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. LR CK 1.127 str. 2 d. numato, kad prievolei, kuriai įvykdyti yra nustatytas terminas, iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po termino nuomos mokesčiui sumokėti pasibaigimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr.01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ 2.3 p. nurodyta, kad fiziniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokesčius moka iki gruodžio 1 dienos. Todėl valstybinės žemės nuomos mokestis už 2003 m. turėjo būti sumokėtas iki 2003-12-01, už 2004 m.– iki 2004-12-01. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas dėl nuomos mokesčio priteisimo baigėsi atitinkamai 2008-12-01 ir 2009-12-01. Ieškovas atnaujinti ieškinio senaties termino neprašė (b.l.84-86, LR CK 1.131 str. 2d.). Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad būtų pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą ar jį nutraukti (LR CK 1.129 str., 1.130 str.).

8Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (b.l.91-95), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą; priimti naują sprendimą byloje ir priteisti iš atsakovo 10.378, 05 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003-12-01 – 2004-02-07 laikotarpiu bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog teismas atmetė ieškinį remdamasis 2010 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad „Žemės nuomos mokestis“ priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, tačiau visiškai nesigilino į atsakovo aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-662-467/2010 yra pavienis atvejis. Teismas nevertino ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose Nr. A104-3923(3.11.1-TD) išdėstytų argumentų. Gramatinis periodinės išmokos turinio aiškinimas suponuoja sampratą, kad periodinė išmoka turi būti mokama nuolat. Nuomos mokestis šios sampratos pagrindu niekaip negali būti tapatinamas su periodine išmoka. Nuomos mokestis – tai nuomos sutarties šalių sutartas mokestis, mokamas nuomininko už laikiną valdymą ir naudojimąsi daiktu, kurį duoda nuomotojas. Nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra apibrėžtas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. CK 6.479 str. apibrėžtas nuomos sutarties terminas: nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Teisėje galioja principas lex specialis derogat lex generalis, t. y., specialiosios teisės normos turi pirmenybę prieš bendrąsias teisės normas. Iškilus bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai (prieštaravimui), yra taikomos specialaus pobūdžio teisės normos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi ir 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 01A-41-87 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ nuostatomis, kurios yra lex specialis CK atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad CK yra numatyta galimybė mokėti nuomos mokestį periodiškai, dar nereiškia, kad nuomos mokestis priskirtinas periodinei išmokai. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad tik atskirų rūšių reikalavimams yra taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Įstatymų leidėjas nenumatė kitų atvejų, neišskyrė daugiau pagrindų sutrumpintiems ieškinio senaties terminams taikyti. Nuomos mokestis negali būti laikomas išmoka: nuomos mokestis sieja nuomos sutarties šalis. Mano, jog teismas valstybinės žemės nuomos mokestį prilygino tokioms periodinėms išmokoms, kokiomis yra palūkanos, kas teisiškai yra visiškai nepagrįsta.

9Atsakovas Z. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 100-104) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog teismas pagrįstai ir tinkamai taikė LR teismų įstatymo 33 str. 4 d. ir spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą vadovavosi 2010-07-22 Vilniaus apygardos teismo savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje suformuotu teisės aiškinimu. CK 6.487 str. 3 d. 1 p. įtvirtina, jog nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti mokamas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Iš šios teisės normos analizės daro išvadą, jog nuomos mokestis, kaip suma, mokėtina už naudojimąsi daiktu, gali būti mokama periodiškai, t.y. nuomos mokestis gali būti periodinis. Nors apeliantas savo skunde ir pripažįsta, kad nuomos mokestis gali būti mokamas periodiškai, savo skundą grindžia tuo, kad mokesčio ir išmokos sąvokos yra skirtingos, todėl nuomos mokestis negali būti tapatinamas su sąvoka periodinė išmoka. Su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes taikant sisteminį teisės aiškinimo metodą, ,,periodinė išmoka” bus ne kas kita, kaip pinigų suma, mokėtina pagal įsipareigojimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė viešąjį interesą. Vien aplinkybė, jog teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, nesuteikia teisės daryti išvadą, jog tokiu būdu buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymi, jog pati Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendime Nr. 01A-41-87 numatė, kad skaičiuojant ir išieškant valstybinės žemės nuomos mokestį iš fizinių ar juridinių asmenų už naudojimąsi valstybine žeme, nesumokėto mokesčio išieškojimui taikomas LR CK nustatytas 5 metų trukmės senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti kitą dieną po termino nuomos mokesčio sumokėti pasibaigimo (Taisyklių 9 p.).

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

12Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

13Kolegija pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar valstybinės žemės nuomos mokestis laikytinas periodine išmoka, kuriai išieškoti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), ar kitokia išmoka (įmoka), kuriai išieškoti taikytinas bendrasis (dešimties metų) ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

14Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas.

15Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo.

16Šioje byloje būtina nustatyti, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nurodytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas periodiškai mokamam valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Kasacinis teismas analogiškoje byloje yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2001). Taigi reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Todėl apelianto argumentai, kad nuomos mokestis negali būti priskirtas periodinėms išmokoms, o žemės nuomos mokesčiui negali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 5 m. senaties terminas atmestini kaip nepagrįsti. Atnaujinti ieškinio senatį ieškovas neprašė. Be to įstatymu numatytas terminas yra praleistas ženkliai nesant svarbių priežasčių, todėl ieškinys yra atmestas pagrįstai (CK 1.126str.1 ir 2d., 1.131str.).

17Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).

19Be to, vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., iš ieškovo priteisiama 1000,0Lt atsakovui turėtų advokato išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje, nes šias išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o jų dydis negali būti pripažintas neprotingu ar neatitinkančiu rekomenduojamų.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12852-656/2010 palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 1000,0Lt atsakovui Z. S. bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovo Z. S.... 4. Nurodė, kad atsakovui susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas už... 5. Atsakovas Z. S. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žemės sklypas, esantis ( - ), nuo... 8. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (b.l.91-95), kuriuo... 9. Atsakovas Z. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 100-104) prašo... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 13. Kolegija pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar valstybinės žemės... 14. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį... 15. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal... 16. Šioje byloje būtina nustatyti, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio... 17. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 19. Be to, vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., iš ieškovo priteisiama 1000,0Lt... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą... 22. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 1000,0Lt atsakovui Z. S....