Byla e2A-1166-642/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-689-1032/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lanteka“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. G. 14 613,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lanteka“ buvo iškelta bankroto byla, o įmonės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę bei įmonės dokumentus, tačiau jokie įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti bankroto administratoriui iki šiol. Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, UAB „Lanteka“ vadovas nuo 1996 m. liepos 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas. Taigi atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. UAB „Lanteka“ dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams jau buvo nemoki, nes neturėjo jokio turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo reikalavimus, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, kurią sudaro 14 613,75 Eur.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lanteka“ iš atsakovo R. G. 14 613,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 613,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; atmetė atsakovo R. G. prašymą taikyti ieškinio senatį. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

143.1.

15Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, nustatė, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorės teisė kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsirado tik 2018 m. birželio 25 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Lanteka“ buvo iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad kreditorių reikalavimų pagrindas, jų dydis bei įmonės turimas turtas, iš kurių bankroto administratorė gali spręsti apie bendrovės vadovo nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, kai bankroto administratorė pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą. Ieškovės įrodinėjami atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), neperduodant bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, taip pat tapo žinomi bankroto administratorei tik iškėlus bankroto bylą ir suėjus teismo nustatytam terminui perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratorei bei atsakovui nurodytos pareigos tinkamai neįvykdžius. Tiek taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, tiek tęstinio pobūdžio pažeidimams taikomą specialiąją ieškinio senaties termino nustatymo taisyklę, ieškovė įstatymu nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepažeidė.

163.2.

17Dėl atsakovo argumentų, kad jo nesant Klaipėdoje, įmonei vadovavo kiti įmonės darbuotojai, kurie ir yra atsakingi už įmonės turto bei dokumentų neišsaugojimą, teismas pažymėjo, kad atsakovas nenuginčytais juridinių asmenų registro duomenimis yra UAB „Lanteka“ vadovas. Teismo vertinimu, atsakovas, ėjęs įmonės vadovo pareigas, negali pateisinti savo, kaip įmonės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo tuo, kad įmonės buhalteriniai dokumentai bei turtas, atsakovo teigimu, buvo prarasti ne dėl jo kaltės.

183.3.

19Teismas nustatė, kad ĮBĮ prasme įmonė buvo nemoki jau nuo 2007 metų pabaigos, atsakovui būnant įmonės vadovu, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis (atsakovas) – turi pareigą ją atlyginti. Šiuo atveju žala yra padaryta kreditoriams, kurių reikalavimus yra patvirtinęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. bei 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimis.

203.4.

21Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas konstatavo, kad atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lanteka“, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu ir padidėjo 14 613,75 Eur suma.

223.5.

23Teismas nustatė, kad atsakovas buvo UAB „Lanteka“ vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Byloje esantys duomenys (kreditorei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ adresuoti laiškai bei atsakovo susirašinėjimo su kita įmonės darbuotoja dėl įsiskolinimų padengimo medžiaga) patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų dydis ir tai, kad įmonės turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau atsakovas sąmoningai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) sukėlė žalos kreditoriams atsiradimą.

243.6.

25Teismas vertino, kad nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė šiuo atveju preziumuojama. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

284.

29Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-689-1032/2019 ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

304.1.

31Apeliantas pažymi, kad žalos dydžiui nustatyti turi būti nustatomas bendras išaugęs įmonės skolų dydis. Išaugimas įprastai reiškia padidėjimą, t. y. kiek tam tikras dydis tapo didesnis lyginant su jo pradine reikšme. Šiuo atveju turėtų būti lyginamas bendras įmonės skolų dydis tarp pradinės ir galutinės skolų apimties, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Teismas nepagrįstai fiksuoja įmonės skolų padidėjimą, vien tik kaip po 2007 m. gruodžio 31 d. susidariusių skolų sumą, neatsižvelgdamas, ar nebuvo sumažinta iki tos datos susidariusi skola, grąžinant ankstesnes skolas kreditoriams.

324.2.

33Šioje byloje susidarė situacija, kai ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – priešingai, nepadengta skolų dalis sumažėjo nuo nemokumo momento iki kreditinių reikalavimų patvirtinimo momento.

344.3.

35Apeliantas nurodo, kad nustatydamas pradinę skolų apimtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nemokumo atsiradimo momentu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur (120 582 Lt), tačiau prie bendro nemokumo momentu buvusio skolų dydžio nepridėjo po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 54 912 Eur (189 600 Lt). Bendra skolų suma tuo metu buvo 89 835 Eur.

364.4.

37Patvirtinti kreditiniai reikalavimai – t. y. galutinė skolų apimtis – sudaro 14 613,75 Eur, tuo tarpu nemokumo momentu įmonės skolų suma buvo 89 835 Eur (teismo konstatuota suma 34 922,96 Eur). Padidėjimas tarp pradinės ir galutinės skolų apimties yra neigiamas (–75 211 Eur, arba remiantis teismo patvirtinta mažesne suma – 20 309 Eur), t. y. bendra įmonės skola faktiškai sumažėjo. Šie faktai, apelianto nuomone, įrodo, jog vadovo sprendimas tęsti veiklą ne pablogino, o žymiai pagerino įmonės ir kartu kreditorių padėtį, todėl žalos nebuvo padaryta.

385.

39Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, netenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų ir jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

405.1.

41Ieškovės BUAB „Lanteka“ bankroto administratorė pažymi, kad joks įmonės turtas bei dokumentai bankroto administratorei nėra perduoti iki atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo teismui momento.

425.2.

432007 m. UAB „Lanteka“ veikloje atsirado žymūs veiklos sutrikimai, atsirado pradelsti mokėjimai kreditoriui, UAB „Nacionalinis komunikacijų tinklas“ inicijavo sutarčių nutraukimą, tai iš esmės reiškė pajamų ir klientų sumažėjimą įmonės veikloje.

445.3.

45Aplinkybes, kad UAB „Lanteka“ neturėjo jokio turto, pripažįsta ir pats atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. pranešime bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, jame nurodo, kad „ilgalaikio ar trumpalaikio turto perduoti nėra, nes iš likvidaus turto (piniginių lėšų) buvo vykdomas išieškojimas, o ilgalaikis turtas (kompiuterinė ir ryšio įranga) – visiškai nudėvėtas“.

465.4.

47Nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. nuo banko sąskaitos pinigines lėšas pradėjo nurašinėti antstolis A. S.. Sąlyginai nedideles pervedamas sumas (nuo keliasdešimt iki kelių šimtų) antstolis priverstinai nurašė lėšas iš banko sąskaitos 148 atvejais.

485.5.

49Po to, kai antstolis baigė nurašinėti pinigines lėšas, banko sąskaitoje jau buvo pateikiami valstybinio socialinio draudimo debeto mokėjimo nurodymai (nuo 2010 m. gegužės 25 d. ir vėliau). Visos įplaukiančios piniginės lėšos buvo nurašomos antstolio A. S., Mokesčių inspekcijos, antstolio G. J.. Tokiu atveju jau negalima teigti, kad įmonė vykdė įprastą ūkinę komercinę veiklą, nes įmonė iš esmės jau veikė nuostolingai ir tęsė nuostolingą veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo. Šių faktų atsakovas apeliaciniame skunde visiškai neaptaria, tik nurodydamas, kad įmonė grąžino skolos dalį kreditoriams, tačiau kokiomis aplinkybėmis, yra nutylima.

505.6.

512018 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti 12 971,02 Eur kreditorių kreditiniai reikalavimai, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi 1 642,73 Eur reikalavimas.

525.7.

53Ieškovė byloje pateiktais įrodymais įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus (nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pasiekus nemokumo būseną), todėl atsakovas privalo atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą (kreditiniai reikalavimai, atsiradę tuo metu. kai įmonė jau buvo nemoki, atsakovo faktinio vadovavimo įmonei metu).

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

57Apeliacinis skundas netenkintinas.

58Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

596.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

617.

62CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

638.

64Byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas 14 613,75 Eur žalos atlyginimas, todėl analizuojamas šios sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Žalos dydį ieškovė tapatina su teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų bankroto byloje dydžiu, atsakovui laiku neinicijavus bankroto bylos, t. y. byloje kilo ginčas dėl to, ar buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas padarė ir turi atlyginti bendrovei žalą, jeigu pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

65Dėl ginčo esmės

669.

67Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

6810.

69Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, todėl ieškovės pareiga yra įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

7011.

71Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

7212.

73Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (ĮBI 8 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas kriterijus.

7413.

75Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-567/2014).

7614.

77Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, UAB „Lanteka“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės duomenis pateikė už 2007 metus (t. 1, el. b. l. 42–51). Iš pateiktos juridinio asmens pelno (nuostolių) ataskaitos už 2007 metus matyti, kad 2007 m. įmonė turėjo ilgalaikio turto už 22 327,10 Eur, jos trumpalaikis turtas sudarė 75 404,31 Eur, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur (t. 1, el. b. l. 40, 41). UAB „Lanteka“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui vėliau (nuo 2008 metų) teikiami nebebuvo. Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad UAB „Lanteka“ nuo 2007 metų pabaigos buvo nemoki ĮBI prasme.

7815.

79Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-543-479/2019 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį atsakovei UAB „Lanteka“ dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad VĮ „Regitra“ ir Registrų centro duomenimis, UAB „Lanteka“ vardu yra registruota transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, kito registruoto turto nėra. Minėtoje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Lanteka“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nėra teikiami nuo 2008 metų. Iš įmonės 2007 metų balanso matyti, kad įmonė turėjo ilgalaikio turto už 22 327,10 Eur, jos trumpalaikis turtas sudarė 75 404,31 Eur, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonėje nuo 2014 m. liepos 1 d. apdraustųjų nėra, todėl akivaizdu, kad bendrovė veiklos nevykdo ir 2007 metų balanso duomenys neatitinka realios įmonės turtinės padėties.

8016.

81Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės pradinę skolų apimtį, konstatavo, kad nemokumo atsiradimo momentu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34 922,96 Eur (120 582 Lt), tačiau prie bendro nemokumo momentu buvusio skolų dydžio nepridėjo po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 54 912 Eur (189 600 Lt). Atsakovo nuomone, bendra skolų suma tuo metu buvo 89 835 Eur.

8217.

83Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, pažymėdamas, kad, kaip minėta anksčiau, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.), o ne po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (kaip šiuo atveju nurodo atsakovas – 54 912 Eur), kurie dar nėra pradelsti, patenka į vertinimo kriterijų, nustatant įmonės nemokumą ĮBĮ prasme.

8418.

85Atsižvelgiant byloje esančius ir teismo sprendime aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė buvo nemoki ĮBĮ prasme jau nuo 2007 metų, atsakovui būnant įmonės vadovu, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis (atsakovas) – turi pareigą ją atlyginti. Šiuo atveju žala yra padaryta kreditoriams, kurių reikalavimus yra patvirtinęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. bei 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimis.

8619.

87Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde išdėstytus atsakovo argumentus, kad patvirtinti įmonės kreditiniai reikalavimai sudaro 14 613,75 Eur, tuo tarpu įmonės skolų suma, anot atsakovo, – 89 835 Eur (teismo sprendime konstatuota suma – 34 922,96 Eur). Todėl, atsakovo teigimu, skirtumas tarp pradinės ir galutinės skolų apimties yra neigiamas, t. y. bendra įmonės skola faktiškai sumažėjo, o tai rodo, kad vadovo sprendimas tęsti veiklą ne pablogino, o žymiai pagerino įmonės ir kartu kreditorių padėtį, todėl žalos nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kad nuo 2007 metų, kai įmonė jau buvo nemoki, iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas tęsė įprastą įmonės ūkinę-komercinę veiklą, siekdamas sumažinti skolų apimtį ir nepadarydamas žalos. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti visiškai priešingas išvadas – UAB „Lanteka“ vykdė iš esmės nuostolingą veiklą ir tęsė nuostolingą veikla iki pat bankroto bylos iškėlimo, banko sąskaitose buvo pateikiami valstybinio socialinio draudimo debeto mokėjimo nurodymai, visos įplaukiančios piniginės lėšos buvo nuskaičiuojamos antstolių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

8820.

89Teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytais teiginiais, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis jokios žalos kreditoriams nedarė, nes grąžino dalį skolų, visiškai neaptaria, kokiomis aplinkybėmis jis tai padarė, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įmonė veikė pelningai ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas iki šiol nevykdo pareigos po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

9021.

91Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą; vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

9222.

93Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje yra įrodytos visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 14 613,75 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).

9423.

95Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

96Dėl procesinės bylos baigties

9724.

98Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, apibendrindamas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės ir proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99Dėl bylinėjimosi išlaidų

10025.

101CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

10226.

103Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

10427.

105Duomenų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtinas.

106Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

107Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti... 8. 2.... 9. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. birželio 25 d.... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 22 d.... 14. 3.1.... 15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo,... 16. 3.2.... 17. Dėl atsakovo argumentų, kad jo nesant Klaipėdoje, įmonei vadovavo kiti... 18. 3.3.... 19. Teismas nustatė, kad ĮBĮ prasme įmonė buvo nemoki jau nuo 2007 metų... 20. 3.4.... 21. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas konstatavo, kad atsakovui pažeidus... 22. 3.5.... 23. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo UAB „Lanteka“ vadovas, todėl turėjo... 24. 3.6.... 25. Teismas vertino, kad nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. 4.... 29. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 30. 4.1.... 31. Apeliantas pažymi, kad žalos dydžiui nustatyti turi būti nustatomas bendras... 32. 4.2.... 33. Šioje byloje susidarė situacija, kai ne visa nepadengta skolų dalis atsirado... 34. 4.3.... 35. Apeliantas nurodo, kad nustatydamas pradinę skolų apimtį, pirmosios... 36. 4.4.... 37. Patvirtinti kreditiniai reikalavimai – t. y. galutinė skolų apimtis –... 38. 5.... 39. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios... 40. 5.1.... 41. Ieškovės BUAB „Lanteka“ bankroto administratorė pažymi, kad joks... 42. 5.2.... 43. 2007 m. UAB „Lanteka“ veikloje atsirado žymūs veiklos sutrikimai,... 44. 5.3.... 45. Aplinkybes, kad UAB „Lanteka“ neturėjo jokio turto, pripažįsta ir pats... 46. 5.4.... 47. Nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. nuo banko sąskaitos... 48. 5.5.... 49. Po to, kai antstolis baigė nurašinėti pinigines lėšas, banko sąskaitoje... 50. 5.6.... 51. 2018 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti 12... 52. 5.7.... 53. Ieškovė byloje pateiktais įrodymais įrodė atsakovo civilinės atsakomybės... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 57. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 58. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 59. 6.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 61. 7.... 62. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 63. 8.... 64. Byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas... 65. Dėl ginčo esmės... 66. 9.... 67. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 68. 10.... 69. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 70. 11.... 71. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas... 72. 12.... 73. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi... 74. 13.... 75. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 76. 14.... 77. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pagal valstybės... 78. 15.... 79. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje... 80. 16.... 81. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 82. 17.... 83. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais,... 84. 18.... 85. Atsižvelgiant byloje esančius ir teismo sprendime aptartus įrodymus,... 86. 19.... 87. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde... 88. 20.... 89. Teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytais... 90. 21.... 91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priežastys, dėl kurių... 92. 22.... 93. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime... 94. 23.... 95. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta... 96. Dėl procesinės bylos baigties... 97. 24.... 98. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 99. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 100. 25.... 101. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 102. 26.... 103. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi... 104. 27.... 105. Duomenų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to klausimas... 106. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 107. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 22 d....