Byla 2-259/2014
Dėl atsakovo bankrutavusios D. G. individualios įmonės 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. R. ir J. R. bei atsakovų D. G. ir Rimanto J. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmesti jų skundai dėl atsakovo bankrutavusios D. G. individualios įmonės 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovai D. G. ir Rimantas J. G. bei tretieji asmenys J. R. ir J. R. kreipėsi į teismą su skundais dėl 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, prašydami panaikinti atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta D. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – 63,93 kv. m. butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavinėti pirmose ir antrose varžytynėse ĮBĮ ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti pirmose varžytynėse pardavimo kainą – 195 000 Lt be PVM, nustatyti antrose varžytynėse pardavimo kainą – 130 000 Lt be PVM. Varžytynių žiūrovui nustatyti 1000 Lt varžytynių žiūrovo mokestį. Turto nepardavus, sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos, panaikinimo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovui D. G. IĮ buvo iškelta bankroto byla. 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimas nutarė D. G. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), pardavinėti pirmose ir antrose varžytynėse ĮBĮ ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę pardavimo pirmose varžytynėse kainą – 325 000 Lt be PVM ir pradinę pardavimo antrose varžytynėse kainą – 260 000 Lt be PVM. Pirmose ir antrose varžytynėse butas nebuvo parduotas. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 2013 m. liepos 25 d., buvo nutarta butą pirmose varžytynėse pardavinėti už 195 000 Lt kainą, o antrose varžytynėse – už 130 000 Lt kainą.

5Atsakovai D. G. ir R. J. G. savo skundą grindė tuo, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo per didele apimtimi sumažinta buto pardavimo kaina, lyginant su paskutine buto pardavimo kaina ir tuo, jog nustatyta buto pardavimo kaina ženkliai skiriasi nuo nekilnojamojo turto rinkos kainos. AB „OBER-HAUS“ vertintojai nustatė, kad buto rinkos vertė yra 325 000 Lt (5083,69 Lt už 1 kv. m.), o likvidacinė vertė – 227 500 Lt (3558,58 Lt už 1 kv. m.). Ginčijamas nutarimas buvo priimtas didžiausio kreditoriaus AS „Reverta“ (77,84 proc.) iniciatyva ir veiksmais, taip siekiant kreditoriui už kuo mažesnę kainą perimti butą.

6Tretieji asmenys J. R. ir J. R. skundą grindė tuo, jog 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimas vyko pažeidžiant ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį. 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas AV „Reverta“ iniciatyva pagal jo pateiktą nutarimo dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo projektą. Nurodė, jog J. R. ir J. R., remdamiesi ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. liepos 19 d. raštu pateikė atsakovo administratoriui savo pasiūlymą dėl buto pardavimo: „pirmose varžytynėse butą ( - )Vilnius, 63,93 kv.m., unikalus Nr. ( - ), pardavinėti už 240 000 Lt (be PVM), sumažinus 28 proc. kainą nuo 2013 m. birželio 14 d. varžytynėse skelbtos 325 000 Lt kainos. Nepardavus buto ( - ), Vilnius, 63,93 kv.m., unikalus Nr. ( - ), skelbti antras varžytynes, sumažinus kainą 25 proc. nuo 2013 m. birželio 26 d. varžytynėse skelbtos kainos, butą ( - ) pardavinėti už 220 000 Lt (be PVM). Nepardavus buto pirmose ir antrose varžytynėse, sušaukti naują kreditorių susirinkimą dėl buto kainos ir tvarkos nustatymo“. Prie nutarimo projekto J. R. ir J. R. pridėjo nekilnojamojo turto rinkos kainų analizę, kuri pagrindžia siūlomą buto pardavimo kainą. Tačiau atsakovo administratorius visiems kitiems įmonės kreditoriams net nebuvo pateikęs šio nutarimo projekto, tokiu būdu atimdamas iš jų galimybę su juo susipažinti ir išreikšti savo valią. Tretieji asmenys J. R. ir J. R. savo skunde taip pat nurodė, jog atsakovo kreditorių susirinkimo nustatyta buto pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.

7Atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ administratorius atsiliepimuose į skundus prašė skundus atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė D. G. ir R. J. G. bei kreditorių J. R. ir J. R. skundus dėl bankrutavusios D. G. individualios įmonės 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punkto panaikinimo bei atmetė atsakovo administratorės prašymą kreditoriams J. R. ir J. R. skirti 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą kreditorių procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas dėl galimų procedūrinių pažeidimų, padarė išvadą, jog kreditoriai J. R. ir J. R. nenurodė, kaip administratorius pažeidė ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį, kadangi iš esmės nėra ginčijama, kad kreditorių susirinkimą sušaukė netinkamas asmuo ar kad nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos tvarkos. Pasisakydamas dėl argumentų, jog administratorius nepagrįstai nesupažindino kitų kreditorių su raštu balsavusių kreditorių J. R. ir J. R. pateiktu siūlymu dėl buto, esančio ( - ), Vilniuje, pardavimo tvarkos ir kainų, teismas nurodė, jog pagal galiojančią kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką kreditoriai apie šaukiamą susirinkimą informuojami elektroniniu paštu, likus iki susirinkimo ne mažiau kaip 10 dienų, o nagrinėjamu atveju kreditoriai savo pasiūlymą dėl turto pardavimo kainos 2013 m liepos 25 d. turėjusiam įvykti kreditorių susirinkimui pateikė 2013 m. liepos 19 d., t.y. likus mažiau negu 10 dienų iki šio susirinkimo. Tuo pagrindu teismas sprendė, jog administratorius pagrįstai kreditorių pasiūlymą įtraukė tik į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkime nedalyvavo nei vienas kreditorius ir savo nuomonę išreiškė raštu, nesudaro pagrindo administratoriaus veiksmus, o tuo pačiu ir kreditorių nutarimą, pripažinti neteisėtais. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina buvo per daug sumažinta, lyginant su paskutine buto pardavimo kaina, ir yra akivaizdžiai per maža. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad buto, esančio ( - ), Vilniuje, pardavimo kaina jau buvo nustatyta bankrutavusios D. G. IĮ 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkime, nustatant turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kainą (325 000 Lt be PVM) ir turto pardavimo antrosiose varžytynėse kainą (260 000 Lt be PVM). Turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse buvo nustatyta vadovaujantis UAB „OBER-HAUS“ 2012 m. balandžio 30 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta buto vidutine rinkos verte (325 000 Lt). Tačiau turtas nustatytomis kainomis nebuvo parduotas, nes neatsirado pirkėjų. Ginčijamu nutarimu kreditoriai nustatė turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kainą – 195 000 Lt be PVM, ir turto pardavimo antrosiose varžytynėse kainą – 130 000 Lt be PVM. Teismas sprendė, jog parduotino turto kainos sumažinimas 25 procentais, skaičiuojant nuo paskutinių varžytynių turto kainos, neprieštarauja protingumo, teisingumo principams. Be to, neatsiradus potencialių pirkėjų, kurie norėtų butą įsigyti už rinkos kainą, laikytinas nepagrįstu argumentas, kad kreditoriai privalėjo nustatyti turto pardavimo kainą, atitinkančią realią rinkos vertę. Teismas, nustatęs, jog už ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo projektą balsavo 79,68 procentai visų teismo patvirtintų kreditorių, padarė išvadą, jog panaikinus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą būtų užkirstas kelias kreditoriams patiems spręsti dėl turto realizavimo, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai vilkinti bankroto procesą.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

11Pareiškėjai D. G. ir R. J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir turėjo būti panaikintas, nes įrodo kreditorių ir atsakovo administratoriaus nesąžiningumą. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė – 444 000 Lt. Jo rinkos vertę patvirtina ir UAB „OBER-HAUS“ 2012 m. balandžio 30 d. sudaryta turto vertinimo ataskaita, remiantis kuria šio buto vidutinė rinkos vertė – 325 000 Lt. Remiantis interneto svetainėje www.aruodas.lt viešai skelbiamos informacijos duomenimis, ( - )Vilniaus mieste 1 kvadratinio metro buto vidutinė pardavimo kaina – 6180 Lt. Todėl nagrinėjamu atveju 63,93 kv. m. buto pardavimo kaina sudarytų 395 087 Lt (6180 Lt x 63,93 kv. m.).
  2. Nagrinėjamu atveju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta buto pardavimo kaina yra net 60 proc. mažesnės už realią jo rinkos vertę.
  3. Byloje yra aiškus prieštaravimas tarp ĮBĮ normų, kuriuo remdamasis teismas 130 000 Lt kainos nustatymą vertino kaip nepažeidžiantį teisingumo ir protingumo principų, ir tarp CK normų, kurias aiškinant teismų praktikoje yra konstatuota, jog 40 proc. dydžio kainų skirtumas yra neteisingas ir nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Tai sudaro pagrindą stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas su prašymu spręsti, ar ĮBĮ normos, reglamentuojančios skolininko turto pardavimo taisykles, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (CPK 3 str. 3 d.).

12Kreditoriai J. R. ir J. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šias argumentais:

  1. Administratorius pažeidė ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nesilaikė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir tiesiogiai, likus ne mažiau nei 10 dienų iki kreditorių susirinkimo, neinformavo pareiškėjų ir neįsitikino, kad pareiškėjai bus tinkamai ir laiku informuoti. Kreditoriai apie kreditorių susirinkimą sužinojo 2013 m. liepos 19 d., t.y. likus mažiau nei 10 dienų iki kreditorių susirinkimo, tačiau ne iš bankroto administratoriaus, o iš D. G. IĮ savininkės. Šią aplinkybę patvirtina bankroto administratorės elektroniniu paštu siųstas pranešimas, kuriame įpareigojama apie 2013 m. liepos 25 d. susirinkimą pranešti pareiškėjams.
  2. Administratorius, organizuodamas kreditorių susirinkimą, pažeidė kreditorių teises ir šis pažeidimas turėtų lemti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo faktą. 2013 m. liepos 19 d. apeliantai pateikė siūlymą butą pardavinėti pirmose ir antrose varžytynėse ĮBĮ ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 240 000 Lt be PVM, o antrose varžytynėse – 220 000 Lt be PVM. Nors ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių pateiktų projektų svarstymo tvarkos, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas, gali neinformuoti kreditorių apie gautus kitų kreditorių projektus svarstytinais klausimais. ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtintos teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo realizavimas neatsiejamai susijęs su išankstiniu žinojimu apie visus kreditorių siūlomus nutarimų projektus klausimais, nagrinėtinais pagal darbotvarkę bei teise dėl jų pasisakyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-947/2010).
  3. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta buto pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo nutarimu buvo nuspręsta butą pirmose varžytynėse pardavinėti už 195 000 Lt kainą, t.y. net 60 proc. sumažinta 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pirmųjų varžytynių kaina (325 000 Lt), o nusprendus butą antrose varžytynėse pardavinėti už 130 000 Lt kainą, 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta antrųjų varžytynių kaina (260 000 Lt) buvo sumažinta 50 proc. Taip stipriai sumažinus bankrutavusios įmonės parduodamo turto kainą, nukentės visų įmonės kreditorių interesai, nes tikėtina, kad realiai turtas bus parduotas už per mažą kainą.
  4. Bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ginti įmonės kreditorių interesus, kas suponuoja pareigą teismui būti aktyviam. Todėl teismas, kuriam skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai, privalo iš esmės patikrinti, ar jie pagrįsti, teisingi, motyvuoti ar nepažeidžia viešojo intereso. Bankroto proceso metu turi būti siekiama sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Nutarimo priėmimą lėmė vienintelio daugiau nei pusę balsų turinčio kreditoriaus sprendimas, neatsižvelgiant į kitų kreditorių siūlymus.

13Bankrutavusios D. G. IĮ administratorius atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti ir skirti apeliantams iki 500 Lt baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas turėtų atsisakyti priimti su apeliantų J. R. ir J. R. kartu atskiruoju skundu pateiktą naują tariamus procedūrinius pažeidimus patvirtinantį įrodymą (CPK 314 str.).
  2. ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą dėl tariamų procedūrinių pažeidimų paneigia faktinės aplinkybės. Visiems kreditoriams buvo išsiųsti balsavimo biuleteniai su pateiktais nutarimų projektais. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių Jono ir J. R. balsavimo biuletenį su pasiūlytu punkto Nr. 2 projektu, jį įtraukė į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Kadangi visi kreditoriai balsavo raštu ir į susirinkimą neatvyko, todėl susirinkimo metu niekas nebalsavo už pateiktą pasiūlymą. Surinkus balsavimo raštu biuletenius ir juose radus kreditorių pasiūlymus, jie visi yra įtraukiami į susirinkimo darbotvarkę, o nauji balsavimo biuleteniai raštu dėl pateiktų pasiūlymų pirminiuose balsavimo biuleteniuose raštu nėra siunčiami, kadangi kreditoriai savo valią jau būna išreiškę pirminiuose biuleteniuose. Visi kreditorių susirinkimo nutarimų projektai turi būti pateikti prieš išsiunčiant balsavimo biuletenius kreditoriams.
  3. Teisės aktai suteikia galimybę kreditorių susirinkimui, neįvykus pirmosioms varžytynėms, vėlesnėse varžytynėse mažinti parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Jau įvykusiose dvejose varžytynėse butas nebuvo nupirktas nei už 325 000 Lt, nei už 260 000 Lt kainą. Dėl šios priežasties kreditoriai nusprendė kitų varžytynių kainą sumažinti 25 proc., lyginant su antrosiomis varžytynėmis, ir 34,3 proc., lyginant su trečiosiomis varžytynėmis.
  4. Buto kaina yra palaipsniui mažinama nuo rinkos kainos, kurią atitiko pradinė kaina, parduodant butą iš pirmųjų varžytynių. Dėl buto pradinės kainos dydžio varžytynėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kreditorių J. R. ir J. R. skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-413/2013).
  5. Įmonės savininkai D. G. ir R. J. G. bei kreditoriai J. R. ir J. R. yra tarpusavyje susiję (2009 m. rugpjūčio 18 d. D. G. butą pardavė J. R. ir J. R. už 270 000 Lt, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1285-565/2010, šis pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu bei taikyta restitucija). Iki šios dienos butas nėra perduotas atsakovo administratoriui ir juo naudojosi J. R. ir J. R.. Tačiau iš apeliantų D. G. ir R. J. G. atskirojo skundo matyti, jog jie yra nurodę šio buto adresą kaip savo gyvenamosios vietos adresą. Apeliantai nuolat teikdami skundus, prašymus siekia savo asmeninių interesų patenkinimo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. liepos 25 d., nutarimu, priimtu antruoju darbotvarkės klausimu, buvo siekiama nustatyti atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ savininkei D. G. priklausančio buto, esančio ( - ), Vilniuje, pardavimo būdą, tvarką ir kainą po to, kai šis butas nebuvo parduotas dvejose varžytynėse ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, kurią detalizuoja Lietuvos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau - Aprašas).

16Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu reglamentavimu, išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai yra priskirtina teisė nustatyti dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Taigi įstatyme yra tiesiogiai įtvirtinta dvejose varžytynėse neparduoto turto pardavimo arba perdavimo kreditoriams galimybė, priklausomai nuo to, kokį sprendimą konkrečiu atveju priimtų kreditorių susirinkimas.

17Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių susirinkimo, vykusio 2012 m. birželio 26 d., nutarimu buvo nutarta atsakovei D. G. priklausantį butą, esantį ( - ), Vilniuje, parduoti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę buto pardavimo kainą – 325 000 Lt ir pradinę pardavimo antrosiose varžytynėse kainą – 260 000 Lt. 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vykusiose pirmosiose ir antrosiose varžytynėse butas nebuvo parduotas. Todėl 2013 m. liepos 25 d. atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiama dėl tolesnio šio turto panaudojimo įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui ir ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo įformintas kreditorių daugumos priimtas sprendimas dėl jo pardavimo, pardavimo būdo – varžytynių, pradinių pardavimo varžytynėse kainų (pirmosiose varžytynėse – 195 000 Lt, antrosiose varžytynėse – 130 000 Lt).

18Nagrinėjamu atveju, ginčijant atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių susirinkimo 2013 m. liepos 25 d. nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, nėra keliamas sprendimo parduoti butą ir nustatyto buto pardavimo būdo (pardavimo iš varžytynių) pagrįstumo klausimas, tačiau reiškiamas skundus padavusių bankroto proceso dalyvių nesutikimas su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta buto pardavimo iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių kaina.

19ĮBĮ 23 straipsnis, nustatantis kreditorių susirinkimo teises, išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskiria įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimo klausimą. Ši įstatymo nuostata taikoma ir tuo atveju, kai sprendžiamas individualios įmonės, kaip neribotos atsakomybės juridinio asmens, savininkui priklausančio turto pardavimo kainos nustatymo klausimas, esant jo subsidiarios atsakomybės taikymo sąlygoms. Kilus ginčui dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismo įgyvendinama teisminė kreditorių susirinkimo ekonominio pobūdžio sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkrečios turto pardavimo kainos. Teismas, spręsdamas skundo pripažinti negaliojančiais nutarimus dėl jų ekonominio nenaudingumo pagrįstumo, vertina tai, kaip tokie nutarimai atitinka įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją ir bankroto tikslus. Tokiose bylose svarbu nustatyti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo kaina yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34 str., 35 str.).

20Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, savo priimamais sprendimais įgyvendindamas autonomijos ir tarpusavio interesų derinimo principus, tam tikrais ekonomiškai pagrįstais atvejais, įvertinus administravimo kaštus, realias galimybes parduoti turtą, turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybes ir kt., gali nutarti nustatyti mažesnę parduodamo turto kainą, siekiant greitesnio turto realizavimo. Be to, tiek teismų praktikoje, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose yra tiesiogiai įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė sumažinti antrosiose varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą, kuri buvo nustatyta parduodant turtą iš pirmųjų varžytynių (Aprašo 27 p.). Iš to darytina išvada, jog objektyviu ekonomiškai pagrįstu turto kainos sumažinimo kriterijumi pripažįstamas jo nepardavimas už didesnę kainą, kuri buvo nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimu. Tačiau net ir tokiu atveju teisė nuspręsti dėl parduodamo turto kainos sumažinimo paliekama kreditorių susirinkimo kompetencijai.

21Kadangi teisės aktai nereglamentuoja neparduoto bankrutavusios įmonės turto kainų mažinimo tvarkos, dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatoma sumažinta kaina, teisėtumo ir pagrįstumo spręstina vertinant skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominį pagrįstumą, kreditorių bei kitų bankroto proceso dalyvių interesus, atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir teismų praktika.

22Neginčytina, jog įmonės bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, pagrindinis šių procedūrų tikslas sietinas su kuo didesniu visų bankrutavusios įmonės teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų patenkinimu. Paprastai bankrutavusios įmonės turto pardavimas už didesnę kainą lemia didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pripažįstama, jog šį tikslą geriausiai atitiktų turto pardavimas už jo rinkos vertę.

23Atsakovei D. G. priklausančio 63,93 kv.m. bendro ploto buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje (toliau – ginčo butas), rinkos vertę patvirtina UAB „OBER-HAUS“ 2012 m. balandžio 30 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. 12063 VAT_2012 LRA VHAN, remiantis kuria jo rinkos vertė – 325 000 Lt. Byloje nesant kitų objektyviais įvertinimo duomenimis pagristų ginčo buto rinkos vertę ar jos padidėjimą/sumažėjimą patvirtinančių įrodymų, laikytina, jog minėtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta jo rinkos vertė atitinka jo rinkos vertę šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną.

24Nagrinėjamu atveju atlikus atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių susirinkimo nutarimais nustatytų ginčo buto pardavimo iš varžytynių kainų analizę, matyti, jog pradinė ginčo buto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina, nustatyta 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (325 000 Lt), atitiko jo rinkos vertę. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, pradinė buto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo sumažinta iki 260 000 Lt, t.y. nustatyta pradinė buto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina buvo 20 proc. mažesnė, nei jo rinkos vertė. Nepardavus ginčo buto pirmosiose ir antrosiose varžytynėse, kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 2013 m. liepos 25 d., buvo nutarta skelbti dar dvi varžytynes, nustatant 195 000 Lt pradinę ginčo buto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (40 proc. mažesnę, nei šio buto rinkos vertė) ir 130 000 Lt pradinę ginčo buto pardavimo iš antrųjų varžytynių kainą (60 proc. mažesnę, nei šio buto rinkos vertė). Be to, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos pradinės ginčo buto pardavimo pirmosiose varžytynėse kainos sumažėjimo vertinė išraiška, lyginant su prieš tai vykusiose varžytynėse nustatyta pradine buto pardavimo kaina (260 000 Lt – 195 000 Lt), sudaro 25 proc., o ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos pradinės ginčo buto pardavimo antrosiose varžytynėse kainos sumažėjimo vertinė išraiška, lyginant su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradine ginčo buto pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina (195 000 Lt – 130 000 Lt), sudaro 33 proc.

25Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, jog ginčo buto rinkos vertę atitinkančios pradinės pardavimo kainos sumažinimas atitinkamai 40 ir 60 procentų, o taip pat ginčo buto kainos varžytynėse mažinimas palaipsniui 25 proc. ir 33 proc. dydžio dalimis, yra nepagrįstas, pažeidžia tiek kreditorių, tiek įmonės savininko teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Iš UAB „OBER-HAUS“ 2012 m. balandžio 30 d. Turto vertinimo ataskaitos Nr. 12063 VAT_2012 LRA VHAN duomenų matyti, kad ginčo pastatas, kuriame yra vertinamas butas, yra Naujamiesčio rajono dalyje (Centro regione), kurioje butų kainos yra vienos aukščiausių Vilniaus mieste, artimos kituose centriniuose miesto rajonuose esančių butų kainoms, šiai rajono daliai būdingas aukštas prestižas. Nuo pastato yra geros susisiekimo sąlygos su kitais miesto rajonais tiek privačiu, tiek visuomeniniu transportu, rajone gerai išvystyta inžinierinė bei socialinė infrastruktūra.

26Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nurodyta jokių ekonomiškai pagrįstų tokio pradinės pardavimo kainos sumažinimo priežasčių. Pats buto nepardavimo iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, vykusių 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. birželio 26 d., faktas savaime nepagrindžia tokio kainos sumažinimo, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašiais atvejais pateikto kainos sumažinimo intervalo vertinimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-201/2014) bei įstatymų leidėjo, vykdymo procese reglamentuojant išieškojimą iš skolininko turto, nustatyto kainų sumažinimo antrųjų varžytynių metu (CPK 3 str. 6 d., 722 str. 1 d.). Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonės administratorius, kuriam pavesta varžytynių organizavimo funkcija, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad apie 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vykusias varžytynes sužinotų kuo platesnis potencialių pirkėjų ratas ir kad nepakankamas informavimas apie varžytynes, parduodamą turtą ir kitas pardavimo sąlygas nebuvo neįvykusių varžytynių priežastimi. Be to, ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą 2013 m. liepos 25 d. lėmė vienas kreditorius AS Reverta, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro 77,84 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų ir kurio reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimamas vieno dominuojančio kreditoriaus balsais, vertinant jo ekonominį naudingumą turi būti atsižvelgta ir į likusių mažesnių kreditorių teisę bei interesą patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominį pagrįstumą bei jo atitikimą CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, neužtikrino bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyros. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant byloje pateiktus skundus dėl 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundu argumentų, inter alia procedūrinių 2013 m. liepos 25 d. atsakovo kreditorių susirinkimo pažeidimų, kadangi, konstatavus ankstesnius materialiojo pobūdžio pažeidimus, kitų argumentų įvertinimas neturėtų teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.

28Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria atmesti atsakovų D. G. ir Rimanto J. G. bei trečiųjų asmenų J. R. ir J. R. skundai, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo bankrutavusios D. G. individualios įmonės 2013 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, dėl bankrutavusios D. G. individualios įmonės turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovai D. G. ir Rimantas J. G. bei tretieji asmenys J. R. ir J. R. kreipėsi... 5. Atsakovai D. G. ir R. J. G. savo skundą grindė tuo, jog ginčijamu... 6. Tretieji asmenys J. R. ir J. R. skundą grindė tuo, jog 2013 m. liepos 25 d.... 7. Atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ administratorius atsiliepimuose į skundus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė D. G. ir R.... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 11. Pareiškėjai D. G. ir R. J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Kreditoriai J. R. ir J. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. Bankrutavusios D. G. IĮ administratorius atsiliepimais į atskiruosius skundus... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. liepos 25 d., nutarimu, priimtu... 16. Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu reglamentavimu,... 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių... 18. Nagrinėjamu atveju, ginčijant atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių... 19. ĮBĮ 23 straipsnis, nustatantis kreditorių susirinkimo teises, išimtinei... 20. Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, savo priimamais sprendimais... 21. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja neparduoto bankrutavusios įmonės turto... 22. Neginčytina, jog įmonės bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio... 23. Atsakovei D. G. priklausančio 63,93 kv.m. bendro ploto buto, unikalus Nr. ( -... 24. Nagrinėjamu atveju atlikus atsakovo bankrutavusios D. G. IĮ kreditorių... 25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantų... 26. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nurodyta jokių ekonomiškai pagrįstų tokio... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 28. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria...