Byla BIK-517/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutarties ir baudžiamąja byla

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo A. K. (A. K.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Nustatė

2Nuteistasis A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; nenustačius tokio pagrindo, kasatorius prašo paskirti švelnesnę bausmę.

3Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių. Byloje padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimų – neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, remtasi nepatikimais liudytojų ir kaltinamųjų parodymais, tai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų, nevisiškai atsakė į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pažeidė BPK 320 ir 324 straipsnių nuostatas.

4Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

5Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

6Nors skunde kasatorius ir teigia, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių, kaip konkrečiai reiškėsi esminiai minėtų normų pažeidimai, galimai padaryti teismams tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nėra nurodyta. Kasaciniame skunde pateikiami kasatoriaus samprotavimai dėl galimybės pareigūnams pernešti (uždėti) piršto pėdsaką ant norimo paviršiaus (šiuo atveju – ant plastikinės pakuotės su narkotine medžiaga) ir versija, kad nuteistasis A. K. garažą, kuriame buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, buvo išnuomojęs kitam asmeniui, dėstoma kasatoriaus nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareikšto prašymo apklausti specialistus L. Gervę, A. Daugulį bei I. Valutienę ir liudytojus E. Č. bei I. K..

7Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Tai, kad teismas motyvuotai atmetė proceso dalyvių prašymus byloje ar atsisakė atlikti tam tikrus prašomus tyrimo veiksmus, nereiškia kaltinamajam įstatymų garantuojamų teisių suvaržymo.

8Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad dėl minėtų klausimų, kurie buvo keliami ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, teismo motyvai yra išdėstyti nutarties 17, 20 ir 21 punktuose. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai atsakė į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, tačiau nenurodoma, kokių konkrečiai esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir kokios baudžiamojo proceso įstatymo normos buvo iš esmės pažeistos.

9Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos.

10Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

11Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Nutarė

12Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ryšiai