Byla 2K-281-139/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutarties.

2Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų trims mėnesiams.

3Iš E. Š., M. Ž. ir Š. L. solidariai priteista 3964 Lt (1148,05 Eur) turtinei ir 80 000 Lt (23 169,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai S. Š. ir nuspręsta išieškoti 2219,20 Lt (642 Eur) proceso išlaidų valstybei už nukentėjusiajai S. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestas.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. Ž. ir Š. L., tačiau dėl šios dalies kasacinių skundų nepaduota.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7E. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž. ir Š. L., 2009 m. spalio 29 d., apie 20.30 val., bute, esančiame ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui su L. N., visi trys tyčia po kelis kartus spyrė gulinčiam ant grindų L. N. į nugaros ir krūtinės ląstos dešinę šoninę sritį, taip padarė jam krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, tai komplikavosi trauminiu šoku ir dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Taip E. Š. kartu su bendrininkais tyčia nužudė L. N.

8Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir bylą jam nutraukti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu).

9Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, neišsamiai ištirdami ir įvertindami bylos įrodymų visumą, įrodymus vertindami atskirai vieną nuo kito, iškraipydami jų prasmę, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

10Pasak nuteistojo, teismai, nekreipdami dėmesio į ikiteisminio tyrimo metu padarytus BPK normų pažeidimus ir be pagrindo nepripažindami jų esminiais, kaltinimą jam grindė vienintelio liudytojo E. M. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, o jį teisinančius įrodymus atmetė jų nevertinę. Kasatorius pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, ištyrus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais; visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

11Kasatorius teigia, kad bylos įrodymai nepatvirtina jo dalyvavimo nužudant L. N. Iš bylos duomenų ir teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad šio įvykio metu L. N. bute jo nebuvo ir jis nieko nežudė. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl kasatoriaus kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, rėmėsi liudytojo E. M. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo paaiškinimais parodymų patikrinimo vietoje metu, asmens parodymo pagal nuotrauką protokolo duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, specialisto išvada panaudojant poligrafą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus poligrafo duomenimis, liko vieninteliai nenuoseklūs ir prieštaringi liudytojo E. M. parodymai ir teismo medicinos specialisto išvada, kuri nepatvirtina, kad kasatorius atliko veiksmus prieš nukentėjusįjį. Liudytojai A. B., B. Š., kiti nuteistieji M. Ž. ir Š. L. patvirtina kasatoriaus parodymus, kad išgertuvių metu L. N. bute jo nebuvo, ir paneigia E. M. parodymus, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, jog E. Š. buvo L. N. bute ir smurtavo prieš nukentėjusįjį su kitais nuteistaisiais. Kasatoriaus manymu, teismams atmetus jį teisinančius įrodymus, kurie nebuvo paneigti, buvo pažeistas in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

12Nuteistojo teigimu, vertindamas E. M. parodymus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jie išgauti darant psichologinį poveikį. Tai patvirtino liudytoja L. M., nurodydama, kad jos sūnus E. M. galėjo save apkalbėti, nes tyrėja pagrasino pasodinti, jeigu nepasakys tiesos, su juo buvo bendrauta, kai jis buvo sulaikytas; E. M. sakė, kad nematė L. N. nužudymo aplinkybių, nes ten nebuvo. Tai matyti ir iš liudytojos B. R. parodymų, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo metu E. M. davė skirtingus parodymus, nes, kaip pats teigė, įvykio metu buvo susijaudinęs, išgėręs ir praėjo daug laiko; E. M. buvo sulaikytas, siekiant išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes, nes, atlikus tyrimą poligrafu, buvo matyti, kad jis turi informacijos apie įvykį.

13Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis, kurio metu mirė L. N., įvyko 2009 m. spalio 29 d. ir, kaip teigė pats E. M., tuo metu jis buvo išgėręs, asmenis, buvusius L. N. bute, jis matė pirmą kartą, o asmenų nuotraukos atpažinti jam buvo pateiktos tik 2011 m. liepos 18 d., t. y. po to, kai buvo atliktas tyrimas poligrafu ir jau buvo sulaikytas. Nuteistojo manymu, E. M. atpažinimas iš nuotraukų turi būti vertinamas kritiškai, nes, kaip teisme parodė E. M., atpažinimo iš nuotraukų metu tyrėja akimis jam parodė į išdėliotas nuotraukas. Tai patvirtina liudytojos L. M. parodymus, kad jos sūnus E. M., apklausos metu buvo įbaugintas tyrėjos. Kad E. M. buvo daromas spaudimas, patvirtina ir tai, kad po išgautų parodymų pasikeitė E. M. procesinė padėtis byloje (iš įtariamojo tapo liudytoju). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. paneigė savo pirmiau duotus parodymus, nurodydamas, kad jis apkalbėjo kasatorių įvardydamas jį kaip įvykio vietoje buvusį asmenį. Taigi E. M. parodymai nenuoširdūs ir melagingi, todėl juos reikia vertinti kritiškai. Kad prieštaringi E. M. parodymai kėlė abejonių ir apeliacinės instancijos teismui, rodo tai, kad prieš priimdamas sprendimą šis teismas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti šį liudytoją.

14Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad teisme liudytojas A. K. parodė, jog po tyrimo poligrafu E. M. tyrėjos akivaizdoje jis aiškino tyrimo rezultatus, taip pat, kad specialisto išvadoje panaudojant poligrafą nurodyta, jog, tikėtina, kad dalį informacijos apie L. N. nužudymo aplinkybes E. M. sužinojo iš policijos, o kitą dalį – iš draugų ar kitų informacijos šaltinių.

15Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

16Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde išdėstyti nuteistojo E. Š. argumentai jau buvo išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų motyvuotai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Šios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti bylos aplinkybes ir išsklaidyti abejones dėl įrodymų patikimumo, išsamiai išanalizavo byloje esančius pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad liudytojo E. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklus ir patikimi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pirmosios instancijos teisme E. M. davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes: išgertuvių metu dalyvavusius asmenis, kiekvieno prieš L. N. smurtavusių asmenų veiksmus, kitas aplinkybes, apie kurias tiesiogiai įvykio nematęs asmuo negalėtų žinoti ir jų nurodyti. Savo parodymus liudytojas E. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, iš nuotraukų atpažino asmenis, kurie smurtavo prieš nužudytąjį. Teismas taip pat įvertino kai kuriuos skirtumus E. M. parodymuose ir pripažino juos neesminiais.

17Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl E. M. parodymų patikimumo (neva ikiteisminio tyrimo metu jam daryto psichologinio spaudimo). Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. M. patvirtino, kad jo parodymai surašyti pagal jo žodžius, jam tyrėja nenurodinėjo, ką reikia sakyti, parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme yra teisingi, juos davė laisva valia. Teisme taip pat buvo apklausta E. M. apklausas atlikusi tyrėja B. R., kuri paneigė dariusi poveikį ir paaiškino, kad E. M. buvo apklausiamas daug kartų, nes jį apklausiant buvo matyti, jog kažko nepasako, per kiekvieną apklausą parodymus papildydavo.

18Prokurorė teigia, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas procesinio veiksmo patikimumo taip pat nepagrįsti. Parodymo atpažinti tvarka nustatyta BPK 191,192 straipsniuose. Pagal BPK 191 straipsnio 2 dalį atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Bylos duomenimis, liudytojas E. M. pirmą kartą 2010 m. gruodžio 9 d. apklaustas neigė ką nors žinantis apie L. N. nužudymą ir pirmuosius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis bei kiekvieno jų vaidmenį pradėjo duoti tik 2011 m. liepos 14 ir 15 d. apklaustas kaip įtariamasis. Šių apklausų metu E. M. pakankamai konkrečiai apibūdino asmenis, su kuriais susipažino įvykio dieną ir kartu dalyvavo išgertuvėse nukentėjusiojo L. N. bute, taip pat parodė apie kiekvieno prieš nukentėjusįjį smurtavusio asmens veiksmus. 2011 m. liepos 14 d. apklausos protokole E. M. nurodė du asmenis, kurie įvykio metu smurtavo prieš L. N.. Vienas jų – tamsesnės odos, apie 1,85 m ūgio, trumpų tamsių plaukų, taip pat nurodė jo aprangą. Kitą asmenį jis apibūdino kaip vyresnį, apie 50 metų amžiaus ir apie 1,75 m ūgio, stambesnio kūno sudėjimo su pilvu, trumpų tamsių žilstelėjusių plaukų, apsirengusį sportiniu kostiumu. 2011 m. liepos 15 d. apklausos protokole E. M. nurodė dar vieną asmenį, smurtavusį prieš L. N.. Jį apibūdino kaip agresyvaus veido, apie 1,85 m ūgio, trumpų juodų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo.

192011 m. liepos 18 d. buvo atlikti asmenų atpažinimai iš nuotraukų, kurių metu E. M. atpažino 2009 m. spalio 29 d. nukentėjusiojo L. N. bute buvusius asmenis – Š. L., A. B., E. Š., B. Š. ir M. Ž.. Iš šių procesinių veiksmų protokolų matyti, kad kiekvieno procesinio veiksmo metu atpažinti būdavo pateikiamos keturių asmenų nuotraukos, iš kurių liudytojas, pirmiau nurodytus asmenis atpažindamas iš veido bruožų, nurodė ir individualius požymius, pagal kuriuos juos įsidėmėjo. Antai E. Š. jis atpažino iš įdubusių akių ir jį apklausose įvardijo kaip agresyvaus veido bruožų asmenį. Iš E. Š. nuotraukos matyti, kad jo akys įdubusios, veidas gana agresyvios išraiškos, t. y. atitinka tuos požymius, kuriuos liudytojas E. M. nurodė 2011 m. liepos 15 d. apklausoje. Iš šių bylos duomenų prokurorė daro išvadą, kad visi asmenų atpažinimo veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK 191,192 straipsniuose nurodytų reikalavimų, todėl šių procesinių veiksmų metu gauti duomenys yra teisėti ir teismas pagrįstai jais grindė visų nuteistųjų, tarp jų ir kasatoriaus, kaltę.

20Pasak prokurorės, E. Š. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję. Vertindami įrodymų visumą, o ne atskirus bylos duomenis, abiejų grandžių teismai padarė pagrįstas, kasatoriaus kaltumą patvirtinančias išvadas. E. Š. dalyvavimas tyčia nužudant L. N. bendrininkų grupe pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstas liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis, atpažinimo iš nuotraukų protokolu, teismo medicinos ekspertizės aktu, kitais bylos duomenimis. Byloje esantys įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, todėl jais pagrįsdami savo išvadas teismai BPK reikalavimų nepažeidė.

21Nuteistojo E. Š. kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

23Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos įrodymai iš naujo nevertinami, naujos faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektu, jų pagrindu nustatyti kitokias bylos aplinkybes. Todėl nuteistojo paduoto kasacinio skundo argumentai, kuriais siūloma kitaip vertinti bylos įrodymus (t. y. liudytojo E. M. parodymus vertinti kaip prieštaringus ir nepatikimus) ir jų pagrindu daryti kitokias išvadas negu padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir jie paliekami nenagrinėti.

24Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

25Kasatorius ginčija dalyvavimą nužudant nukentėjusįjį L. N., teigia, kad teismų išvados dėl jo kaltės padarius šią veiką grindžiamos prielaidomis, o ne išsamiai ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

26Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Pabrėžtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės – teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

27Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir abiejų instancijų teismų sprendimų turinį, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 1 dalį – pritaikė tinkamai.

28Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklausti nuteistieji, nukentėjusioji S. Š., liudytojai E. M., L. M., B. Š., B. R., išklausyti ekspertizės aktą pateikusio eksperto J. Rybalko paaiškinimai, ištirti įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados Nr. M 159/09(13), M4–159/09(13), ekspertizės aktas Nr. ELM 68/12(01), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai ir kiti bylos duomenys. Išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas paneigė E. Š. teiginius, kad nužudant L. N. jis nedalyvavo. Pirmiau nurodytų duomenų pagrindu teismas nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. Š., veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž. ir Š. L., išgertuvių metu kilus konfliktui su L. N., visi trys tyčia po kelis kartus spyrė gulinčiam ant grindų L. N. į nugaros ir krūtinės ląstos dešinę šoninę sritį, taip padarė jam krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais, tai komplikavosi trauminiu šoku ir dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

29Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis E. Š. pagrįstai pripažintas kaltu kartu su M. Ž. ir Š. L. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

30Remdamasis išsamia ir visapusiška bylos duomenų analize, apeliacinės instancijos teismas dar kartą argumentuotai paneigė nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde keltą versiją, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiojo bute nebuvo ir jo nenužudė. Nuteistojo E. Š. dalyvavimą nužudant L. N. patvirtina liudytojo E. M. parodymai. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas parodė, kad kaltinime nurodytu laiku L. N. sumušė M. Ž., Š. L. ir E. Š.; gulintį ant grindų nukentėjusįjį visi trys pradėjo daužyti, spardyti, M. Ž. pilnu padu sudavė L. N. iš viršaus kelis smūgius, spyrė į šoną, Š. L. spyrė į kairį šoną, o E. Š. sudavė iš viršaus į apačią. E. M. nurodžius, kad visų aplinkybių neprisimena, pirmosios instancijos teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus jo parodymus, kuriuose jis teigė, kad gulinčiam ant grindų L. N. E. Š. spyrė į šoną, M. Ž. sudavė koja į pilvą. Šiuos parodymus liudytojas E. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, su manekenu jis pademonstravo, kaip buvo mušamas L. N., ir papildomai nurodė, kad smurtą prieš jį naudojo ir Š. L.. Nuteistuosius, tarp jų ir E. Š., liudytojas atpažino asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu, prieš tai pateikęs išsamų kiekvieno jų išvaizdos apibūdinimą, kuris atitiko jų išvaizdą. Teismas pažymėjo, kad liudytojo E. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, pagal kurią daugybiniai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės sužalojimais galėjo būti padaryti nukentėjusiajam gulint kniūbsčiam, nukentėjusįjį žalojusiam asmeniui (asmenims) suduodant keletą smūgių kojomis į nukentėjusiojo nugaros bei dešinio šoninio krūtinės ląstos paviršiaus sritį. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, liudytojo E. M. nurodytas aplinkybes apie išgertuvių metu dalyvavusius asmenis ir konflikto priežastį iš dalies patvirtino ir liudytojai A. B. ir B. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B. ir teisiamajame posėdyje davęs parodymus B. Š. nurodė, kad be jų L. N. bute girtavo ir M. Ž. su Š. L., be to, A. B. dar nurodė, jog išgertuvių metu L. N. įžeidė Š. L. dėl kalėjimo laikų. Abu liudytojai pripažino nuolat girtavę, todėl negalintys nurodyti konkrečios dienos, B. Š. teigė išėjęs pirmas, todėl jis nežino, kas bute vyko toliau. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šių liudytojų parodymai nepaneigia E. M. parodymų, jog bute buvo ir E. Š. ir kad prieš L. N. smurtavo visi nuteistieji. Teismas pažymėjo, kad E. M. parodymus apie prieš L. N. naudotą smurtą iš esmės patvirtino ir nuteistasis E. Š., teisme nurodydamas, jog apie L. N. nužudymo aplinkybes sužinojo iš M. Ž., kuris sakė, kad Š. L. žiauriai mušė nukentėjusįjį.

31Kasatorius klaidingai nurodo, kad grindžiant jo kaltę buvo remiamasi bylos duomenimis, gautais panaudojus poligrafą. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nuteistojo apeliacinio skundo argumento, pirmosios instancijos teismas, kad ir išdėstė nuosprendyje tyrimų panaudojant poligrafą duomenis, savo išvadas dėl E. Š. (ir kitų nuteistųjų) kaltės grindė tik byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma.

32Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tinkamai įvertintų įrodymų pagrindu teismai teisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad E. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, panaudojo smurtą prieš L. N., taip padarė krūtinės sumušimą, lėmusį jo mirtį.

33Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Atmesti nuteistojo E. Š. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu E. Š.... 3. Iš E. Š., M. Ž. ir Š. L. solidariai priteista 3964 Lt (1148,05 Eur)... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. Ž. ir Š. L.,... 6. Teisėjų kolegija... 7. E. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž. ir Š.... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo panaikinti abiejų instancijų... 9. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, neišsamiai ištirdami ir... 10. Pasak nuteistojo, teismai, nekreipdami dėmesio į ikiteisminio tyrimo metu... 11. Kasatorius teigia, kad bylos įrodymai nepatvirtina jo dalyvavimo nužudant L.... 12. Nuteistojo teigimu, vertindamas E. M. parodymus, apeliacinės instancijos... 13. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis, kurio metu mirė L. N.,... 14. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad teisme... 15. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 16. Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde išdėstyti nuteistojo E. Š.... 17. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė... 18. Prokurorė teigia, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl asmens... 19. 2011 m. liepos 18 d. buvo atlikti asmenų atpažinimai iš nuotraukų, kurių... 20. Pasak prokurorės, E. Š. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas... 21. Nuteistojo E. Š. kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 23. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus... 24. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 129 straipsnio 1... 25. Kasatorius ginčija dalyvavimą nužudant nukentėjusįjį L. N., teigia, kad... 26. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir abiejų instancijų teismų... 28. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame... 29. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 30. Remdamasis išsamia ir visapusiška bylos duomenų analize, apeliacinės... 31. Kasatorius klaidingai nurodo, kad grindžiant jo kaltę buvo remiamasi bylos... 32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tinkamai įvertintų... 33. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Atmesti nuteistojo E. Š. kasacinį skundą....